Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

2020-12-11 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-330-1130/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. I-a instancijaNutartis · 2020-12-11Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
  2. Vienintelė instancijaNutartis · 2021-04-16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-12-11
Bylos Nr.
II-330-1130/2020
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00338-2020-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Erlandas Stanislovaitis (pirm.)
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Kategorijos
Bylos Nr. II-330-1130/2020
Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00338-2020-7Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2020 m. gruodžio 11 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Erlandas Stanislovaitis,sekretoriaujant Olgai Zareckienei,dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui K. L. (K. L.), jo atstovui advokatui V. I.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. L., (duomenys neskelbtini) skundą dėl 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo. Proceso dalyviams sutikus bylos nagrinėjimą baigti rašytinio proceso tvarka, byla baigta nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. L. 2020 m. rugsėjo 24 d. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį, dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. 10.50 val. Šalčininkų r., kelio Vilnius – Lyda 30 km vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėjo atlikinėti lenkimą kelio vingyje neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusius automobilius tame tarpe ir vilkiką, lenkimą baigė už sankryžos, taigi lenkimą atliko vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles (toliau – KET) draudžiama tai daryti, sankryžoje su (duomenys neskelbtini), pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, savo veiksmais padarė KET pažeidimą, sukeldamas pavojingą situaciją, realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybei, sveikatai ir turtui. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, buvo surašytas administracinis nurodymas – sumokėti 85 eurų baudą, taip pat skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trims mėnesiams.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato RS vyriausiojo tyrėjo S. K. 2020 m. spalio 15 d. nutarimu K. L. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams.

Šalies argumentai

Teisme gautas K. L. skundas dėl nutarimo panaikinimo. Skunde pareiškėjas nurodė, teisme paaiškino, kad 2020 m. spalio 15 d. nutarimu buvo nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir paskirta 200 Eur dydžio bauda bei pritaikyta administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės atėmimas (teisė vairuoti transporto priemones) 3 mėnesių terminui, už tai, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. 10 val. 50 min. vairuodamas automobilį Šalčininkų rajone (kelio Vilnius - Lyda 30 km.) tariamai nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, tariamai pradėjo atlikinėti lenkimą kelio vingyje neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusius automobilius tame tarpe ir vilkiką, lenkimą tariamai baigė už sankryžos. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad pažeidė KET 9, 140.1, 140.3 punktus, KET priedo 114 punktą. Su pažeidimais nesutinka, kadangi jų nepadarė, tuo tarpu administracinio nusižengimo byla jo atžvilgiu buvo iškelta nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi tiek sustabdęs policijos pareigūnas, tiek administracinio nusižengimo protokolą surašęs asmuo akivaizdžiai pažeidė eilę ANK bei Policijos patrulių veiklos instrukcijos (toliau - Instrukcija) nuostatų. Neginčija fakto, kad policijos protokole nurodytu metu kelyje vairavo automobilį ir atliko lenkimo manevrą – leistinoje vietoje (kelias buvo žymėtas brūkšnine linija) ir laikydamasis KET reikalavimų lenkė vilkiką bei grįžo į savo eismo juostą esant brūkšniniam kelio linijos ženklinimui nekirsdamas ir neįvažiuodamas į jokią sankryžą. Kelio ruožas, kuriame atliko lenkimo manevrą yra 350-400 m. ilgio, t. y. daugiau negu pakankamas atstumas lengvajam automobiliui vilkiką aplenkti. Policijos protokole nurodytos aplinkybės, kad jis tariamai lenkė kelias transporto priemones ir lenkimą baigė už sankryžos su (duomenys neskelbtini) gatve, pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 neatitinka tikrovės. Taip pat nelenkė šešių automobilių, lenkė tik vilkiką, tai puikiai prisimena, nes važiavo paskui vilkiką ir ruošėsi lenkimo manevrui, automobiliai, kurie važiavo kolonoje, buvo aplenkti anksčiau, leistinoje vietoje. Neprisimena, kokiu greičiu važiavo, tikėtina, kad galėjo viršyti leistiną greitį 30-40 km/h. Atlikus minėtą lenkimo manevrą ir pravažiavus 2,5-3 km, praėjus 2 minutėms, per galinio vaizdo veidrodėlį pamatė, jog greitai artėja automobilis. Priartėjus automobiliui jame buvo įjungti policijos šviesos signalai, tad suprato, kad jį stabdo nežymėtas policijos automobilis Renault Laguna. Jį sustabdė (duomenys neskelbtini) gyvenvietės pabaigoje. Nedelsdamas sustojo ir prie jo priėjo iš policijos automobilio išlipęs asmuo su policijos marškinėliais, kurio pavardės neįsiminė tuo metu, bet vėliau pasitikrinęs viešai prieinamą informaciją internete – pagal nuotrauką atpažino (duomenys neskelbtini) A. G.. Daugiau jokių asmenų nežymėtame policijos automobilyje nematė. Policijos pareigūnas nurodė, jog jis (K. L.) viršijo maksimalų leistiną greitį (nurodė, kad važiavo 160 km/h greičiu) ir nurodęs greitį, paprašė pateikti vairuotojo pažymėjimą. Pateikus vairuotojo pažymėjimą pareigūnas nuėjo link policijos automobilio, po kelių minučių grįžo bei grąžino vairuotojo pažymėjimą, paklausė telefono numerio. Pareigūnas pasakė, kad su juo susisieks ir leido tęsti kelionę. Paprašius parodyti tariamai greičio viršijimą fiksavusio prietaiso parodymus pareigūnas atsisakė tai padaryti. Joks administracinio nusižengimo protokolas ar kitas dokumentas nebuvo surašytas. 2020 m. rugsėjo 23 d. sulaukė telefoninio skambučio iš Šalčininkų policijos komisariato, pareigūnas, prisistatęs S. Č., paklausė, ar nori dalyvauti surašant administracinio nusižengimo protokolą, ar jį turėtų atsiųsti elektroniniu paštu. Pranešė, kad atvyks protokolo surašymui. 2020 m. rugsėjo 24 d. nuvyko į Šalčininkų policijos komisariatą, buvo apklaustas policijos pareigūno S. Č.. Apklausiant, S. Č. apie greičio viršijimą nieko nenurodė, tačiau pasakė, kad netinkamai atliko lenkimo manevrą, bet jis (K. L.) su tuo nesutiko. Paprašius pateikti medžiagą, kuria remiamasi, buvo duotas atsakymas, kad pareigūnai neprivalo nieko fiksuoti, užtenka pareigūno žodžio, kuris laikomas įrodymu. S. Č. minėjo, kad menamą nusižengimą matė trys pareigūnai, tačiau jokie tarnybiniai pranešimai ar kiti liudijimai nebuvo pateikti. Pasakius, kad norėtų, jog tariamą nusižengimą nagrinėtų teismas, pareigūnas pasakė, kad visi pareigūnai liudys teisme ir jie tokias bylas laimi bei surašė protokolą, su kuriuo nesutiko ir jį įteikė. Kadangi su paskirta nuobauda kategoriškai nesutinka, nevykdė administracinio nurodymo, o nuvyko į administracinės bylos nagrinėjimą į Šalčininkų rajono policijos komisariatą 2020 m. spalio 15 d. 10.00 val. Paprašius administracinio nusižengimo bylą tyrusio asmens parodyti administracinio nusižengimo medžiagą, t. y. kitų policijos pareigūnų parodymus, vaizdo medžiagą iš policijos automobilio ir kt. - ją buvo atsisakyta pateikti, nors tokia teisė yra imperatyviai nustatyta ANK 570 straipsnio nuostatuose. Kai administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančiam pareigūnui pateikė argumentus, paaiškino situaciją, buvo atsakyta, kad yra trijų pareigūnų liudijimai, o jis neturi jokių savo atsakomybę paneigiančių įrodymų. Byloje yra S. Č. tarnybinis pranešimas, kuriame nurodyta, kad jis su pažeidimu sutiko, tačiau tai neatitinka realybės, kadangi šis pareigūnas net nebuvo prie jo priėjęs, kai jis buvo sustabdytas. Atsižvelgiant į tai, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo sustabdytas policijos patrulio, važiavusio nežymėtu policijos automobiliu, mano, jog pastarasis atliko neviešą patruliavimą, kaip tai numato Instrukcijos bendrosios nuostatos (patruliavimas, kurį policijos patrulis atlieka specialiomis spalvomis nenudažytu ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtu automobiliu). Kadangi neviešo patruliavimo nežymėtu automobiliu esmė yra fiksuoti galimus administracinius nusižengimus vaizdą/greitį fiksuojančiomis specialiomis priemonėmis, tariamą administracinį nusižengimą nustatęs pareigūnas privalėjo turėti tiek nustatytą patruliavimo maršrutą, tiek telemetrinę įrangą, tiek mobilią kompiuterizuotą vietą. Pabrėžtina, kad pagal Instrukcijos 9.3. punktą, teisės pažeidimams išaiškinti, įrodymams rinkti, atsižvelgiant į tarnybos užduotyje ar sektoriaus informaciniame biuletenyje numatytas vykdyti priemones, policijos patruliai aprūpinami garso, vaizdo fiksavimo, priartinimo, matavimo prietaisais, pagal 9.4. punktą - policijos patruliai privalo turėti policijos patrulio dokumentaciją, pagal 9.4.1. punktą - patruliavimo maršruto ar posto kortelę pagal 9.4.2. punktą - informacinį sektoriaus biuletenį arba užduoties lapą. Instrukcijos 20.2 punktas draudžia patruliui pažeisti naudojimosi radijo ryšio priemonėmis, telemetrine įranga taisykles (išjungti radijo stotį, telemetrinę įrangą, automobilinę vaizdo ir garso fiksavimo įrangą ar pan.), o pagal Instrukcijos 20.9.3. punktą, jis (K. L.) turėjo būti supažindintas su matavimo prietaiso, ar kitos tarnybinėje transporto priemonėje įdiegtos stacionarios įrangos rodmenimis, jei pažeidimas būtų realiai užfiksuotas. Atkreiptinas dėmesys, kad nežymėtų policijos automobilių patruliavimo tikslas ir yra fiksuoti administracinius nusižengimus specialiomis priemonėmis, kad būtų neginčijamai nustatomi tiek pažeidimą padarę asmenys, tiek jų padaryti ANK pažeidimai. Tuo tarpu šiuo atveju, nors buvo sustabdytas nežymėto policijos automobilio, pažeidimą tariamai matė bei fiksavo vietoje 2020 m. rugsėjo 17 d. vienas pareigūnas, tačiau bylą nagrinėjant policijos įstaigoje, buvo pareikšta, jog pažeidimą matė ir davė paaiškinimus dėl jo dar keli policijos pareigūnai, tačiau nei šių pareigūnų parodymai, nei vaizdo medžiaga, nei kokie nors kiti administracinio nusižengimo bylos duomenys jam nebuvo pateikti netgi paprašius pastaruosius parodyti administracinio nusižengimo tyrimo metu 2020 m. spalio 15 d., taip šiurkščiai pažeidžiant jo teises. Nėra nei vieno neabejotino įrodymo, kad jis (K. L.) būtų padaręs bent vieną KET pažeidimą. Netgi jeigu įvertinti, jog tariamai atliko lenkimo manevrą neleistinoje vietoje – tokio pavienio pažeidimo padarymas niekaip negali būti vertinamas kaip pavojingas ar chuliganiškas vairavimas, bet už pastarąjį turi būti taikoma konkreti ANK norma. Mano, kad atsižvelgiant į tai, jog administracinio nusižengimo byloje nėra neginčytinų įrodymų, jog padarė ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, turėtų būti taikomas principas in dubio pro reo reiškiantis, kad visi netikslumai turėtų būti taikomai pažeidėjo naudai. Jeigu visgi bylą nagrinėjantis teismas nuspręs, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų skirti nuobaudą už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą, prašo teismo atsižvelgti į tai, jog iki pažeidimo padarymo nėra turėjęs paskirtų administracinių nuobaudų, kurių galiojimo terminas nebūtų suėjęs, o dirba uždarojoje akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtini) ir jam nuolat reikia automobiliu vykdyti savo tiesiogines darbo funkcijas, neturint vairuotojo pažymėjimo, kyla tiesioginė grėsmė netekti darbo, o šeimoje augina du mažamečius vaikus, ir nors jo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), faktiškai gyvena (duomenys neskelbtini) ir jam yra būtina nuolat naudotis automobiliu, tiek rūpinantis mažamečių vaikų poreikiais (vežioti į darželį/mokyklą), tiek savo darbinėms funkcijoms atlikti. Tuo tarpu paskirta administracinio poveikio priemonė neabejotinai ženkliai paveiks ne tik jo asmeninius, bet ir vaikų bei darbdavio teisėtus interesus. Tokios administracinio poveikio priemonės pritaikymas šiuo atveju nėra proporcingas siekiamam tikslui, todėl ji bet kokiu atveju turėtų būti panaikinta vadovaujantis pamatiniais proporcingumo ir teisingumo principais, kadangi paskirta bauda yra pakankama pasiekti administracinės nuobaudos tikslus, o vairuotojo teisių atėmimas tokiam ilgam laikotarpiui jam ir jo šeimai sukels nepagrįstai sunkių padarinių.

Atsiliepimas

Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų r. PK atsiliepime į skundą prašė skundo netenkinti, nurodė, kad 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato pareigūnas, išnagrinėjęs administracinio .nusižengimo bylą priėmė nutarimą, vadovaujantis ANK 420 straipsnio 1 dalimi, paskyrė K. L. 200 eurų baudą ir specialiosios teisės vairuoti transporto priemonės atėmimą 3 mėnesiams, už tai, kad K. L. vairuodamas automobilį ir važiuodamas pagrindiniu keliu, neįsitikinęs, kad tai daryti saugu kelio vingyje, kur blogai matomas kelias, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė priekyje važiuojančias transporto priemonės sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Vadovaujantis Kelių eismo taisyklių 136 punktu, eismo dalyvis, prieš pradėdamas lenkti, privalo įsitikinti, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamosios transporto priemonės ir baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą, nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei, tačiau K. L. pradėjo lenkimą neįsitikinęs, jog tai saugu, išvažiavo į priešingo eismo juostą ir aplenkė automobilių koloną kelio vingyje kur blogai matomas kelias bei sankryžoje. Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo S. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 10.50 val. važiuojant tarnybiniu automobiliu Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be policijos skiriamųjų ženklų kartu su (duomenys neskelbtini) A. G. ir (duomenys neskelbtini) A. M. A-15 keliu Vilnius – Lyda, link Vilniaus miesto, 31-ame kilometre pamatė, kad priekyje automobilių kolonoje važiuojantis automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staiga kelio vingyje, kur blogai matomas kelias, pažymėtame įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 114, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir dideliu greičiu pradėjo lenkti visą automobilių koloną, lenkimo metu BMW automobilis aplenkė 6 lengvuosius automobilius ir vieną vilkiką, be to, lenkimą baigė už sankryžos su (duomenys neskelbtini) pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ 30-ame kilometre, taigi atliko lenkimą vietoje, kurioje pagal KET draudžiama tai daryti. Tai buvo akivaizdus administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnyje. Sustabdžius automobilį buvo nustatyta, kad jį vairuoja K. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino, kad viršijo greitį ir lenkė sankryžoje. K. L. neįsitikinęs, kad tai daryti saugu įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir ženkliai viršydamas leistiną greitį lenkė ten, kur draudžiama tai daryti, būtent kelio vingyje, kur blogas matomumas ir sankryžoje, tais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, realia grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybei, sveikatai ir turtui. Administracinio nusižengimą nustatė (duomenys neskelbtini) A. M., (duomenys neskelbtini) S. Č., kurie tarnybiniais reikalais važiavo tarnybiniu automobiliu Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be policijos skiriamųjų ženklų. Vadovaujantis Policijos pajėgų vienetų veiklos organizavimo aprašo, patvirtinto Lietuvos policijos generalinio komisaro 2020 m. gegužės 28 d. įsakymu Nr. 5-V-420, 2.2 punkto neviešasis patruliavimas – tai patruliavimas, kurį policijos pajėgų vienetas (toliau – PPV) atlieka specialiomis spalvomis nenudažytų ir policijos skiriamaisiais ženklais nepažymėtu automobiliu, motociklu, kita transporto priemone ar pėsčiomis vilkėdamas civilinius drabužius (tarnybinis šaunamasis ginklas ir specialiosios priemonės nešiojamos taip, kaip jų negalėtų matyti kiti asmenys), pasak K. L. (duomenys neskelbtini) A. G. buvo su policijos marškinėliais, todėl jo pačio preziumavimas, kad Renault Laguna atlikinėjo neviešąjį patruliavimą neatitinka tikrovės. A. L. skunde nurodyta, kad policijos automobilyje daugiau pareigūnų nebuvo, tačiau jis iš savo automobilio išlipęs nebuvo. Nepriėjęs arti prie tarnybinio automobilio su tamsintais stiklais, jis matyti, pareigūnų, kurie buvo automobilio salone, negalėjo. Surašant K. L. administracinio nusižengimo protokolą, pastarasis paaiškino, kad važiavo link Vilniaus, skubėdamas į susitikimą, prie (duomenys neskelbtini) atliko lenkimą, kiek tiksliai automobilių aplenkė, nepamena, tačiau tarp jų buvo vilkikas, be to galimai viršijo greitį, nes atlikinėjo lenkimą, kurį pradėjo leistinoje vietoje, ar baigė lenkimą už sankryžos, tiksliai pasakyti negali, nesutinka, kad atliko draudžiamą lenkimo manevrą. K. L. buvo išaiškinta, kad lenkti draudžiama kelio vingyje, kur blogai matomas kelias ir sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. K. L. su administracinio nusižengimo bylos medžiaga susipažino, administracinio nusižengimo nustatymo aplinkybės jam buvo išaiškintos, paaiškinimą jis davė. Administracinio nusižengimo bylos nagrinėjimo metu visapusiškai įvertinus byloje esančius duomenis pagrįstai nustatyta, kad K. L., išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą neleistinoje vietoje lenkė kitas transporto priemonės. K. L. prie skundo pateikė administracinio nusižengimo vietos nuotraukas, kur akivaizdžiai matosi kelio ženklai Nr. 114 „Vingis į kairę“ ir Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Taigi tarnybiniame pranešime išdėstytos aplinkybės sutampa su K. L. paaiškinime išdėstytomis aplinkybėmis ir patvirtina policijos pareigūno parodymus. Atkreiptina, kad K. L. savo skunde nenurodė, kad su policijos pareigūnais jį sieja priešiški santykiai, taigi, apkalbėti jį pastarieji neturėjo jokio tikslo, todėl netikėti policijos pareigūnų parodymais nėra jokio pagrindo. Tuo tarpu K. L. skunde išdėstytos aplinkybės – tai gynybinė taktika, kuria siekiama išvengti atsakomybės, todėl jokio objektyvaus pagrindo netikėti pareigūnų parodymais ir jais nesiremti nėra. Įstatymų leidėjas, greta kitų, išskiria ir nuobaudos bendrosios bei individualiosios prevencijos funkcijas. Nuobaudos individualioji prevencija pasireiškia tuo, kad asmuo, padaręs administracinį nusižengimą, suvoktų jo pavojingumą bei savo veiksmų priešingumą teisei ir daugiau taip nesielgtų. Bendroji nuobaudos prevencija yra nukreipta į platesnį subjektų ratą ir skirta informuoti visuomenę, kad už padarytus teisės pažeidimus asmenims yra taikomos valstybinio poveikio priemonės. Tokiu būdu, įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencijos priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį ar jo šeimos interesų išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Todėl dėl paskirtos nuobaudos pažeidėjo patiriami finansiniai, buitiniai, darbiniai nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti. K. L. išimtinėmis aplinkybėmis, jo įsitikinimu, sudarančiomis pagrindą neskirti administracinio poveikio priemonės arba sutrumpinti jos ir taip minimalų terminą, nurodė tai, kad darbovietėje nuolat reikia automobiliu vykdyti tiesioginės darbo funkcijas, turi du mažamečius vaikus. Tačiau, šios aplinkybės, priešingai nei teigia apeliantas, nėra išimtinės, leidžiančios peržengti įstatymų leidėjo numatytą minimalų nuobaudos dydį. Nekyla abejonių, kad atėmus teisę vairuoti, K. L. kils nepatogumų ir jam bus sudėtingiau vykdyti tiek darbines funkcijas, tiek įsipareigojimus šeimai, tačiau tai savaime nėra išskirtinė aplinkybė, sudaranti pagrindą nuobaudos neskirti ar ją žymiai švelninti. Apelianto padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių nusižengimų ir yra priskiriamas prie šiurkščių, padaromų tik tyčiniais veiksmais. Lenkimas kelio ruože su blogu matomumu pažymėtame ženklu „Vingis iš kairės“ ir sankryžoje pažymėtoje kelio ženklu „Šalutinis kelias iš kairės“, kelia pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. Skunde išdėstytos aplinkybės nepatvirtina, kad K. L. pripažino padaręs ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, priešingai pažeidėjas neigė pažeidęs Kelių eismo taisyklių kelio ženklo Nr. 114, Nr. 110 reikalavimus, keldamas įvairias gynybinės versijas stengėsi išvengti gresiančios atsakomybės, todėl toks jo elgesys negali būti pripažintas nei nuoširdžiu, nei atsakingu, jog visiškas kaltės pripažinimas paprastai konstatuojamas, kai asmuo apie padarytą nusižengimą duoda teisingus parodymus, kuriais patvirtinamas jo padaryto nusižengimo faktas, teisingai nusakomi svarbiausi šio priešingo teisei elgesio bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės, taip pat besąlygiškai pripažįsta institucijos nustatytus esminius faktus. Asmens gailėjimasis išreiškiamas ne vien apgailestavimo pareiškimais ar deklaratyvu atsiprašymu. Gailėjimąsi gali išreikši asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padaryto nusižengimo, jo neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas padeda institucijoms aiškintis tyrimui ar bylai svarbias aplinkybes ir panašiai. Nagrinėjimo atveju viso to nenustatyta. Pareigūnas, skirdamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą pilnai atsižvelgė į apelianto asmenybę, padaryto pažeidimo pobūdį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Liudytojas A. G. (A. G.) teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį, pirmoje dienos pusėje, matomumas buvo geras, važiavo tarnybiniu automobiliu kartu su kolegomis S. Č. ir A. M., kuri buvo už vairo, keliu A15 Šalčininkai – Vilnius, pats sėdėjo priekyje keleivio pusėje. Artėjant prie (duomenys neskelbtini) gyvenvietės buvo kelio vingis, pamatė, kad iš galo juos lenkia automobilis BMW, kuris išvystė didžiulį greitį, grįžo į jų eismo juostą, tačiau prieš jį buvo dar keletas automobilių. Jie artėjo prie kelio ženklu pažymėtos sankryžos su (duomenys neskelbtini), tuo metu šis automobilis pradėjo lenkimo manevrą prieš sankryžą, išvystė didelį greitį ir sankryžoje aplenkė keletą automobilių, kurių priekyje važiavo vilkikas, ir užbaigė lenkimo manevrą už sankryžos. Dėl šiurkštaus eismo taisyklių pažeidimo automobilio vairuotoją buvo nuspręsta sustabdyti ir nustatyti asmenybę, tam teko važiuoti jam iš paskos, važiavo panašiu greičiu kaip ir pažeidėjas, tarnybinio automobilio spidometras rodė 160 km/h greitį, (duomenys neskelbtini) gyvenvietėje jis buvo sustabdytas. Prie automobilio priėjo pats, prisistatė, buvo uniformuotas, pasakė, kad sustabdytas dėl pavojingo vairavimo, lenkimo sankryžoje, vairuotojas paklausė, ar tikrai tai buvo sankryžoje, taip pat vairuotojui pasakė, kad buvo viršytas greitis. Dėl ekstremalios situacijos šalyje protokolo vietoje nerašo. Liudytojas teismo posėdžio metu patikslino, kad K. L. traukiamas atsakomybėn tik dėl lenkimo sankryžoje, apie kelio vingį nurodyta protokole ir nutarime tik aprašant aplinkybes. Taip pat paaiškino, kad nevykdė neviešo patruliavimo, Renault Laguna yra tarnybinis automobilis, kuris naudojamas visoms funkcijoms atlikti, mano, kad tuo metu vaizdo registratoriaus šiame automobilyje nebuvo, jeigu vaizdo įrašas būtų, jis būtų pateiktas į bylą.

L. S. Č. teismo posėdžio metu parodė, kad 2020 m. rugsėjo mėnesį važiavo tarnybiniu automobiliu su (duomenys neskelbtini) A. G. ir (duomenys neskelbtini) A. M. keliu A15 Vilnius – Lyda, pats sėdėjo automobilyje ant galinės sėdynės kairėje pusėje. Važiuojant pastebėjo šiurkštų administracinį nusižengimą – lenkimą neleistinoje vietoje kelio vingyje, pažymėtame kelio ženklu, tęsė lenkimą sankryžoje su (duomenys neskelbtini), pažymėtoje kelio ženklu. Šiuos veiksmus atliko automobilio BMW vairuotojas, kaip vėliau paaiškėjo – K. L.. Aplenkęs juos aplenkė iš viso 5 automobilius ir vilkiką, šiuos veiksmus baigė už sankryžos. Buvo nuspręsta vairuotoją sustabdyti, jis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) miestelyje, vairuotojas važiavo dideliu greičiu - apie 150 km/h. Su vairuotoju bendravo A. G., grįžęs į tarnybinį automobilį jis pasakė, kad vairuotojas su pažeidimu sutiko. Pavojinga situacija vingyje buvo todėl, kad buvo mažas matomumas, mažiau nei 300 m., ir priešpriešine eismo juosta galėjo atvažiuoti automobilis. Šiame tarnybiniame automobilyje šiuo metu yra įrengtas vaizdo registratorius, bet pažeidimo metu nebuvo.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto septyniasdešimt iki dviejų šimtų trisdešimt eurų ir neturintiems teisės vairuoti transporto priemones asmenims – nuo keturių šimtų penkiasdešimt iki šešių šimtų eurų. Pagal šio straipsnio 5 dalį už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2020 m. rugsėjo 24 d. K. L. surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl to, kad jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 420 straipsnio 1 dalyje, o būtent, dėl to, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. 10.50 val. Šalčininkų r., kelio Vilnius – Lyda 30 km vairuodamas transporto priemonę nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojus kitų eismo dalyvių saugumui, pradėjo atlikinėti lenkimą kelio vingyje neįsitikinęs, kad tai daryti saugu, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir lenkė ta pačia kryptimi važiavusius automobilius tame tarpe ir vilkiką, lenkimą baigė už sankryžos, taigi lenkimą atliko vietoje, kurioje pagal KET draudžiama tai daryti, sankryžoje su (duomenys neskelbtini), pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, savo veiksmais padarė KET pažeidimą, sukeldamas pavojingą situaciją, realią grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybei, sveikatai ir turtui. Vadovaujantis ANK 610 straipsniu, buvo surašytas administracinis nurodymas – sumokėti 85 eurų baudą, taip pat skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Nustatytu laiku baudos nesumokėjus, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato RS vyriausiojo tyrėjo S. K. 2020 m. spalio 15 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) K. L. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 200 Eur bauda, skirtas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams.

Iš 2020 m. rugsėjo 23 d. Vilniaus aps. VPK Šalčininkų r. PK pareigūno S. Č. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 10.50 val. važiuojant tarnybiniu automobiliu Renault Laguna, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) be policijos skiriamųjų ženklų kartu su (duomenys neskelbtini) A. G. ir (duomenys neskelbtini) A. M. A-15 keliu Vilnius – Lyda, link Vilniaus miesto, 31-ame kilometre pamatė, kad priekyje automobilių kolonoje važiuojantis automobilis BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) staiga kelio vingyje, kur blogai matomas kelias, pažymėtame įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 114, įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir dideliu greičiu pradėjo lenkti visą automobilių koloną, lenkimo metu BMW automobilis aplenkė 6 lengvuosius automobilius ir vieną vilkiką, be to, lenkimą baigė už sankryžos su (duomenys neskelbtini) pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ 30-ame kilometre, taigi atliko lenkimą vietoje, kurioje pagal KET draudžiama tai daryti. Tai buvo akivaizdus administracinis nusižengimas, numatytas ANK 420 straipsnyje, sustabdžius automobilį buvo nustatyta, kad jį vairuoja K. L., gim. (duomenys neskelbtini), kuris prisipažino, kad viršijo greitį ir lenkė sankryžoje. K. L. neįsitikinęs, kad tai daryti saugu įvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir ženkliai viršydamas leistiną greitį lenkė ten, kur draudžiama tai daryti, būtent kelio vingyje, kur blogas matomumas ir sankryžoje, tais savo veiksmais sukėlė pavojingą situaciją, realia grėsmę eismo saugumui, savo ir kito automobilio vairuotojo gyvybei, sveikatai ir turtui.

2020 m. rugsėjo 24 d. apklausos metu K. L. parodė, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. apie 11 val. važiavo savo automobiliu BMW, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) A15 keliu link Vilniaus, skubėjo į susitikimą, prieš (duomenys neskelbtini) atliko lenkimą, kiek tiksliai automobilių aplenkė, neprisimena, tačiau tarp jų buvo vilkikas, negali pasakyti, kokiu greičiu važiavo, galimai galėjo ir viršyti leistiną greitį, nes atlikinėjo lenkimą. Lenkimą pradėjo leistinoje vietoje, ištisinės linijos nekirto, ar baigė lenkimą už sankryžos, tiksliai pasakyti negali. Nesutinka, kad atliko draudžiamą lenkimo manevrą, tačiau gailisi, kad tikėtinai viršijo leistiną greitį.

Nagrinėjamu atveju K. L. ginčija Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono PK 2020 m. spalio 15 d. nutarimo pagrįstumą ir teigia, kad atliko lenkimo manevrą leistinoje vietoje, kadangi kelias buvo žymėtas brūkšnine linija, lenkė vilkiką laikydamasis KET reikalavimų bei grįžo į savo eismo juostą esant brūkšniniam kelio linijos ženklinimui nekirsdamas ir neįvažiuodamas į sankryžą. Teismas, patikrinęs ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, daro išvadą, kad sutikti su K. L. argumentais bei nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis nėra pagrindo, teismo vertinimu, byloje esančių duomenų visuma įrodo, kad K. L. 2020 m. rugsėjo 17 d. 10.50 val. Šalčininkų r., kelio Vilnius – Lyda 30 km vairuodamas transporto priemonę lenkė ta pačia kryptimi važiavusius automobilius tame tarpe ir vilkiką, lenkimą baigė už sankryžos, taigi lenkimą atliko vietoje, kurioje pagal KET draudžiama tai daryti, - sankryžoje su (duomenys neskelbtini), pažymėtoje įspėjamuoju kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“, savo veiksmais pažeidė KET 140.1 punktą.

Nutarime taip pat buvo nurodyta, kad K. L. pažeidė KET 9, 140.3 ir KET priedo 114 punktus.

Pagal KET 9 punktą eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti.

KET 140.3 nustatyta, kad lenkti draudžiama kelių ruožuose, kur blogai matomas kelias.

KET priedo 114 punkte įtvirtintas kelio ženklas „Vingis į kairę“, kuris reiškia mažo spindulio arba riboto matomumo kelio vingį į kairę pusę.

Kaip matyti iš pareigūnų A. G. ir S. Č. teismo posėdžio metu duotų parodymų, jie aiškiai matė kaip K. L. vairuojamas automobilis lenkė automobilių, tarp jų ir vilkiko, koloną, lenkimą baigė už sankryžos, pažymėtos kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“. Vertindamas byloje surinktus įrodymus, teismas atkreipia dėmesį į tai, jog paties K. L. pozicija dėl bylos aplinkybių keitėsi: apklausiamas 2020 m. rugsėjo 24 d. jis negalėjo nurodyti, ar baigė lenkimą už sankryžos. Tačiau skunde ir teismo posėdžio metu kategoriškai neigė, kad lenkimą atliko sankryžoje. Todėl K. L. parodymai vertintini kaip jo gynybinė pozicija, nes jis yra suinteresuotas išvengti administracinės atsakomybės už padarytą nusižengimą. Be to, teismas vertina, kad pareigūnų parodymai dėl lenkimo sankryžoje teisminio nagrinėjimo metu yra aiškūs, nuoseklūs, neprieštaringi, sutampantys su įvykio aplinkybėmis nurodytomis tarnybiniame pranešime, administracinio nusižengimo protokole. Teismas neturi pagrindo netikėti savo tarnybines pareigas vykdžiusių policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose užfiksuotais parodymais bei teismo posėdžio metu nurodytomis įvykio aplinkybėmis. Pabrėžtina, jog teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl kurių galima būtų suabejoti jų patikimumu, tokių aplinkybių nenurodė ir pažeidėjas, todėl teismas pagrįstai remiasi nesuinteresuotų pareigūnų, parodymais užfiksuotais tarnybiniame pranešime, kurie sutampa ir su kitais byloje esančiais duomenimis.

Byloje nustatyta, kad K. L. administracinio nusižengimo protokolas surašytas ir dėl to, kad jis lenkė transporto priemones kelio vingyje, kur blogai matomas kelias ir tai daryti yra nesaugu, tačiau kaip matyti iš pateiktų nuotraukų ir liudytojų parodymų, šioje vietoje nėra lenkimą draudžiančių kelio ženklų, kelias pažymėtas brūkšnine linija, leidžiančia lenkimą, be to, teismo posėdžio metu apklausti liudytojai nurodė, kad oro sąlygos buvo geros. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojai pateikė prieštaringus parodymus: A. G. teigė, kad K. L. nėra traukiamas atsakomybėn dėl to, kad pavojingai lenkė kelio vingyje, S. Č. teigė, kad lenkimas kelio vingyje buvo pavojingas, nes toje vietoje matomumas buvo prastas, kadangi neviršijo 300 m. Teismas nustatė, kad lenkimas kelio vingyje šioje kelio atkarpoje nėra draudžiamas, liudytojai nurodė, kad oro sąlygos buvo geros, liudytojų parodymai dėl atlikto lenkimo kelio vingyje pavojingumo yra prieštaringi, todėl teismas daro išvadą, kad K. L. neatliko pavojingo lenkimo kelio vingyje ir dėl tokio lenkimo nesukėlė pavojingos situacijos.

Vertinant paskirtos administracinės nuobaudos tinkamumą teismas atsižvelgia į tai, kad K. L. buvo skirta didesnė nei minimali ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyta bauda, kadangi nebuvo nustatyta nei jo atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir minimalus teisės atėmimo terminas. Teismas, įvertinęs visumą byloje nustatytų aplinkybių daro išvadą, kad skirta bauda nėra per griežta, ji atitinka nuobaudos individualizavimą įtakojančias aplinkybes, yra proporcinga, todėl nekeistina.

Pateiktu skundu K. L. taip pat kelia paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo – individualizavimo klausimą, nurodydamas, kad yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neskirti administracinio poveikio priemonės.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Taigi įstatymas reglamentuoja visumą administracinės nuobaudos skyrimui reikšmingų aplinkybių, į kurias būtina atsižvelgti taikant ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Pažymėtina, jog teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), taikydama ANK 34 straipsnio nuostatas, kiekvieną savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 6 dalis).

Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą nusižengimą, tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią nusižengimams, todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio nusižengimą, asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, apie kurią asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. Tokiu būdu, parenkant K. L. nuobaudos rūšį ir dydį už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą būtina vertinti visas reikšmingas aplinkybes siekiant, kad skirta nuobauda atitiktų administracinės atsakomybės principus. Pateiktu skundu K. L. pažymi, kad paskyrus jam teisės vairuoti atėmimą, jis neteks darbo, dėl ko šeima praras pragyvenimo šaltinį, todėl prašo šios baudžiamojo poveikio priemonės neskirti arba sutrumpinti jos terminą.

Teismas pažymi, kad asmeninio pobūdžio aplinkybės, kurias mini pareiškėjas – netekus teisės vairuoti transporto priemones praras darbą, o šeima – pragyvenimo šaltinį, egzistavo dar prieš nagrinėjamo nusižengimo padarymą, tačiau šios aplinkybės neįtakojo K. L. elgesio tiek, kad sukliudytų jam padaryti nusižengimą. K. L. nurodytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą taikyti minimalias sankcijoje numatytas poveikio priemones, ką ir padarė skundžiamą nutarimą priėmusi institucija, tačiau nesudaro pagrindo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies. Dėl skiriamos administracinio poveikio priemonės K. L. ar jo šeimai kylantys nepatogumai ir finansiniai sunkumai jokio esminio prioriteto, svarstant klausimą dėl nuobaudos švelninimo ANK 34 straipsnio 5 dalies pagrindu, neturi. Tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus pirmiausiai privalėjo įvertinti jis pats, o to nepadaręs – prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, lemiančia išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbo (veiklos) pobūdžio, dėl geresnių judėjimo sąlygų, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą. Teismui nekyla abejonių, kad dėl paskirtos nuobaudos pareiškėjui taps sunkiau ir nepatogiau vykdyti tam tikrus prisiimtus įsipareigojimus, tačiau šie nepatogumai turi ir prevencinę reikšmę, nes atsiranda pagrįstas manymas, jog patyręs nepatogumus pažeidėjas ateityje nedarys nusižengimų, žinodamas, kad sulauks tokių pat ar dar didesnių nepatogumų. Kadangi apie neigiamas pasekmes K. L., tapdamas vairuotoju, buvo iš anksto informuotas, nes yra įstatymu įtvirtintos draudžiamos veikos ir už jas nustatyta konkreti sankcija, jis privalo pilna apimtimi prisiimti dėl savo priešingo teisei elgesio atsiradusias pasekmes. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, kad dėl padaryto administracinio nusižengimo patirtos pasekmės yra adekvačios K. L. padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina užtikrinti administracinio poveikio priemonės tiek nubaudimo, tiek prevenciniams tikslams.

Kaip minėta administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Tai gali būti ir išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, tačiau teismas, vertindamas K. L. asmenybę, taip pat atsižvelgia į tai, kad anksčiau jis keletą kartų buvo baustas administracine tvarka už leistino greičio viršijimą, o teismo posėdžio metu pripažino, kad 2020 m. rugsėjo 17 d. galėjo leistiną greitį viršyti 30 - 40 km/h.

Darytina išvada, kad tiek nuobaudą, tiek poveikio priemonę minimaliam sankcijoje numatytam terminui paskyrusi institucija priėmė pagrįstą ir teisėtą nutarimą, todėl nėra pagrindo jį pakeisti ir sušvelninti paskirtą nuobaudą dėl skunde nurodytų motyvų.

Kadangi nuobauda paskirta nepažeidus ANK 22, 34 straipsnių reikalavimų, nėra per griežta, ji proporcinga padarytam administraciniam nusižengimui, atitinka nuobaudų skyrimo pagrindus ir yra tinkama administracinės nuobaudos tikslams pasiekti, todėl keisti Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2020 m. spalio 15 d. nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) skundo motyvais pagrindo nėra, administracinėn atsakomybėn patraukto K. L. skundas netenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 6 dalimi,

nutaria:

netenkinti K. L. (K. L.) skundo.

Palikti 2020 m. spalio 15 d. Vilniaus apskr. VPK Šalčininkų r. PK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo K. L. pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį skirta 200 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trims mėnesiams nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo pirmosios instancijos teismo nutarties administracinio nusižengimo byloje kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo bet kuriuos teismo rūmus.

Teisėjas Erlandas Stanislovaitis