Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Kazio Kailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Donato Šerno,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. J. (A. J.) apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-645-267/2010 pagal ieškovo akcinės bendrovės DnB NORD banko ieškinį atsakovui A. J. , tretiesiems asmenims S. J. ir bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Ekspolita“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Teismas netinkamai išaiškino ir taikė CK 1.5, 6.86 straipsnių bei 6.87 straipsnio 4 dalies nuostatas. Trečiojo asmens BUAB „Ekspolita“ neįvykdyta piniginė prievolė, dėl kurios įvykdymo ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui, kaip šios prievolės įvykdymo laiduotojui, tebėra užtikrinta ne tik laidavimu, bet ir ieškovui įkeistu nekilnojamuoju turtu bei žemės nuomos teise. Be to, pagal kredito sutartyje nustatytą prievolės įvykdymo užtikrinimo priemonių eiliškumą, pirma pagal eilę užtikrinimo priemonė yra ne atsakovo laidavimas, o nekilnojamojo turto ir žemės nuomos teisės įkeitimas. Į bylą atsakovo pateikti įrodymai – UAB „Turto spektras“ atlikto ieškovui įkeisto nekilnojamojo turto vertinimo pažyma ir duomenys iš VĮ Registrų centro interneto svetainės patvirtina, kad įkeitimo momentu įkeisto turto vertė buvo ne mažesnė kaip 900 000 Lt arba 260 568,02 EUR, o dabar VĮ Registrų centro duomenimis jo vertė taip pat yra ne mažesnė kaip 770 000 Lt. Be to, 2010 m. balandžio 20 d. BUAB „Ekspolita“ kreditorių susirinkime AB DnB NORD banko pasiūlymu yra nutarta visą įkeistą turtą pardavinėti pirmosiose varžytinėse už bendrą 470 000 Lt kainą, nors kiti kreditoriai siūlė šį turtą pardavinėti už 780 300 Lt. Esant tokiems bylos įrodymams teismas nepagrįstai nesvarstė ir atmetė atsakovo argumentus dėl galimybės taikyti šiai ginčo situacijai CK 6.86 straipsnį. Teismui buvo pateikta pakankamai įrodymų, kad ieškovui įkeisto turto vertė yra ženkliai didesnė už ieškovo reikalaujamą priteisti sumą, bei dėl to yra reali galimybė, jog pardavus šį turtą ieškovo reikalavimas būtų visiškai patenkintas. CK 6.86 straipsnio numatytam laiduotojo atleidimo nuo atsakomybės pagrindui iš esmės neturėjo kliudyti ir tai, jog ieškovas trečiajam asmeniui BUAB „Ekspolita“ yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą bankroto byloje ir yra įtrauktas į kreditorių sąrašą. Be to, teismas nevertino, ar iš esmės pasikeitus laidavimo sąlygoms bei be atsakovo sutikimo padidėjus atsakovo atsakomybei, nėra pasibaigęs atsakovo laidavimas. Teismas pažeidė CPK 176, 177, 185, 197, 263, 265, 270 straipsnius, reglamentuojančius įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą bei sprendimo surašymo taisykles, kadangi nepagrįstai nenustatė tų aplinkybių, kurioms įrodyti byloje atsakovas buvo pateikęs pakankamai įrodymų, nepakankamai motyvavo, kodėl atmetė atsakovo argumentus.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas atmestinas ir Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

AB DnB NORD bankas ir UAB „Ekspolita“ 2007 m. lapkričio 23 d. sudarė kredito linijos sutartį Nr. K-0700-2007-166, pagal kurią bankas suteikė UAB „Ekspolita“ 179564 EUR kreditą ir nustatė galutinį kredito grąžinimo terminą iki 2014 m. lapkričio 30 d. Šalys 2009 m. sausio 23 d. pasirašė susitarimą Nr. K-0700-2007-166/1, kuriuo susitarė nekeičiant galutinio kredito grąžinimo termino pakeisti tarpinius kredito grąžinimo terminus ir sumas.

Kredito grąžinimui užtikrinti bankas su atsakovu A. J. 2007 m. lapkričio 23 d. pasirašė laidavimo sutartį Nr. K-0700-2007-166/L ir 2009 m. sausio 23 d. susitarimą, kuriais A. J. laidavo, kad UAB „Ekspolita“ įvykdys kredito linijos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus. Laidavimo sutartimi atsakovas A. J. įsipareigojo atsakyti bankui ta pačia apimtimi kaip ir skolininkas grąžinti skolą ir laidavo už kredito gavėją visu savo turtu.

2009 m. lapkričio 24 d. bankas informavo skolininką UAB „Ekspolita“ ir laiduotoją A. J. apie kreditavimo sutarties vienašališką nutraukimą dėl skolininko įsipareigojimų bankui nevykdymo ir priverstinį skolos išieškojimą iš skolininko ir laiduotojo.

Šiaulių apygardos teismas 2009 m. gruodžio 4 d. nutartimi iškėlė bankroto bylą UAB „Ekspolita“, Šiaulių apygardos teismo 2009 m. gruodžio 31 d. nutartimi UAB „Ekspolita“ bankroto byloje buvo patvirtintas AB DnB NORD banko pareikštas 708 670,23 Lt kreditorinis reikalavimas. Šalys neginčija šia įsiteisėjusia teismo nutartimi nustatytos skolininko BUAB „Ekspolita“ neįvykdytos piniginės prievolės dydžio.

Teisėjų kolegija nepripažįsta pagrįstais apeliacinio skundo argumentų.

Laidavimo sutartimi tarp ieškovo AB DnB NORD banko ir atsakovo A. J. susiklostė laidavimo prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolė - tai teisinis santykis, kurio viena šalis (skolininkas) privalo atlikti kitos šalies (kreditoriaus) naudai tam tikrą veiksmą arba susilaikyti nuo tam tikro veiksmo, o kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko, kad šis įvykdytų savo pareigą (CK 6.1 str.). Skolininkas UAB „Ekspolita“ bei laiduotojas A. J. atsako kreditoriui AB DnB NORD bankui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai. Bendraskoliai yra įpareigoti kreditoriui iki to laiko, kada bus įvykdyta visa prievolė (CK 6.6 str. 6 d., 6.81 str.). Jeigu skolininkų pareiga yra solidari, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Kiekvienas asmuo, nevykdantis savo įsipareigojimų, atsako dėl jų nevykdymo. Piniginių prievolių atveju ši atsakomybė pasireiškia ir pareiga mokėti palūkanas. UAB „Ekspolita“ skolos bankui nepadengė, todėl bankas turi teisę reikalauti skolos priteisimo ir iš skolininko, ir iš laiduotojo. Laiduotojas apie UAB „Ekspolita“ prievolių nevykdymą ir susidariusias skolas buvo informuotas minėtu banko 2009 m. lapkričio 24 d. pranešimu.

Civilinėje byloje dėl skolos iš laiduotojo priteisimo sprendžiama ne tai, koks turtas pirmiausia turėtų būti realizuojamas, o tai, kokie asmenys pripažintini atsakingais už prievolės įvykdymą. Išieškojimo nukreipimo į konkretų turtą tvarką ir sąlygas numato CPK 662-666 straipsniai, reglamentuojantys vykdymo procesą. Ta aplinkybė, kad skolininko prievolės bankui, yra užtikrintos hipoteka, nesudaro pagrindo atmesti ieškinio. Pateikti byloje duomenys patvirtina, kad įkeisto turto vertė šiuo metu yra žymiai mažesnė nei skolos suma. Tuo tarpu atsakovo kartu su atsiliepimu pateikta turto vertės pažyma yra parengta 2007 m., tai yra prieš 4 metus, ir neatspindi realios įkeisto turto vertės ir galimybės iš jo padengti skolą. Visuotinai žinoma aplinkybė, kad nekilnojamojo turto kainos 2008-2009 metais ženkliai krito. Atsakovo argumentai, kad prievolė visiškai užtikrinta hipoteka, yra grindžiami tik prielaidomis ir neįrodyti pateiktais į bylą įrodymais.

Įstatymai nenustato, kad kreditorius turi teisę reikšti laiduotojui ieškinį teisme dėl skolos priteisimo tik po įkeisto kreditoriui dėl prievolės įvykdymo turto pardavimo iš varžytinių. Įstatymai nenumato ir absoliučios taisyklės, kad priverstinis išieškojimas pirmiausia turi būti nukreipiamas į įkeistą turtą. Aplinkybė, kad įkaito turėtojas turi pirmenybės teisę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš įkeisto turto, nereiškia pareigos nukreipti išieškojimą pirmiausiai į įkeistą turtą (CK 4.192 str. 1 d.). Šiuo atveju pažymėtina, kad atsakovas, sudarydamas su banku 2007 m. lapkričio 23 d. laidavimo sutartį įsipareigojo atsakyti solidariai, tai yra leido bankui pareikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų tiek laiduotojas, tiek skolininkas bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (laidavimo sutarties 2.3.1.1. p.), taip pat įgyvendinti kitas teises. CK 6.80 straipsnis nustato, kad laiduotojas turi teisę reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, išskyrus atvejus, kai laiduotojas šios teisės yra aiškiai atsisakęs, ir šios taisyklės netaikomos, jei pagrindinio skolininko ir laiduotojo atsakomybė yra solidarioji. Šių įstatymo nuostatų ir atsakovo sudarytos laidavimo aiškinimas, pateikti į bylą įrodymai patvirtina, kad laiduotojas neturi CK 6.80 straipsnyje numatytos teisės reikalauti, kad kreditorius pirmiausia nukreiptų išieškojimą į konkretų pagrindinio skolininko turtą, todėl privalo besąlygiškai atsakyti bankui už skolininko prievoles.

Nepagrįsti apelianto argumentai dėl CK 6.86 straipsnio taikymo. Jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius (CK 6.6 str. 4 d., 6.14 str. 3 d.). Taigi kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Tai reiškia, kad AB DnB NORD banko pareiškimas bankroto byloje kreditorinio reikalavimo BUAB „Ekspolita“, kuri su A. J. yra bendraskoliai, neatėmė ir nepanaikino ieškovo teisės pareikšti reikalavimą atsakovui, kaip laiduotojui, nagrinėjamoje byloje. Taigi šiuo atveju kreditorius, pareiškęs ieškinį laiduotojui, neatsisakė savo teisės išieškoti skolą taip pat iš pagrindinio skolininko BUAB „Ekspolita“ ir iš įkeisto turto.

Esant tokioms aplinkybėms, kreditorius teisėtomis priemonėmis siekia, kad už skolą atsakytų visi atsakomybę prisiėmę asmenys. Šiam tikslui pasiekti kreditoriui būtina pareikšti ieškinį laiduotojui įstatymų numatytais terminais (CK 6.88 str. 1 d.), kurie yra naikinamieji ir nepriklauso nuo turto (įkeisto ar neįkeisto) pardavimo tvarkos. Todėl nepagrįsti apelianto argumentai dėl ieškinio tikslų, dėl įkeisto turto vertės bei pan. ir ieškovas, pareikšdamas ieškinį, nepiktnaudžiauja savo teisėmis. Piktnaudžiavimas teise reiškia, jog civilinės teisės įgyvendinamos tokiu būdu ir priemonėmis, jog be teisinio pagrindo pažeidžiamos ar suvaržomos kitų asmenų teisės ir teisėti interesai ar daroma žala kitiems asmenims (CK 1.137 str. 3 d.). Tuo tarpu banko pareikštame ieškinyje yra konkrečiai išvardinti teisiniai pagrindai, kuriais remdamasis bankas reiškia reikalavimą dėl skolos priteisimo. Taigi kreditorius, savo nuožiūra laisvai naudodamasis civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į gynybą (CK 1.137 str. 1 d.), pasirenka tokį savo teisių gynimo būdą, kad kreditoriaus teisės būtų maksimaliai apsaugotos.

Pažymėtina, kad jei laiduotojas mano, kad įkeistas turtas iš tikrųjų vertingesnis negu nurodytas AB DnB NORD banko ir parduodamas pagal kreditorių susirinkimo nutarimą, jis gali įvykdyti visą reikalavimą, perimti įkaito turėtojo teises (CK 6.83 str.) ir tą patį turtą realizuoti, jo nuomone, pačiomis palankiausiomis sąlygomis.

Taip pat pažymėtina, kad nepriklausomai nuo teismo sprendimo nagrinėjamoje byloje, realizavus bendraskolių turtą (įskaitant ir įkeistą), gauta suma mažinama tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens prievolės ieškovui dydis. Kita vertus, atsakovas, už pagrindinį skolininką įvykdęs prievoles, įgis reikalavimo teisę į skolininką (taip pat ir į įkeistą turtą) įvykdytų prievolių apimtyje, todėl visiškai patenkinus ieškinio reikalavimus nagrinėjamoje byloje, o po to atsiradus galimybei realizuoti įkeistą turtą už atsakovo nurodomą kainą, atsakovas galės visiškai padengti savo reikalavimo teisę ir jo interesai nebus pažeisti.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad ieškovas pirmiausia turėjo išieškoti skolą iš įkeisto turto, o to nepadarius, atsakovas turi būti atleistas nuo atsakomybės pagal CK 6.86 straipsnį. Byloje nėra pateikta duomenų, kad ieškovui sudarant kreditavimo sutartį su trečiuoju asmeniu būtų nustatyta išieškojimo iš kredito grąžinimo užtikrinimo priemonių tvarka. Atsakovas, sudarydamas su ieškovu 2007 m. lapkričio 23 d. laidavimo sutartį įsipareigojo atsakyti solidariai, tai yra leido bankui pareikalauti, kad skolininko prievolę įvykdytų tiek laiduotojas, tiek skolininkas bendrai, tiek ir bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (laidavimo sutarties 2.3.1.1. p.), taip pat įgyvendinti kitas teises. Todėl nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad neįkeitus pakankamos vertės turto, UAB „Ekspolita“ nebūtų suteikta paskola.

Apelianto teiginiai, kad laidavimo sutartis pasibaigė, kadangi pasikeitė laidavimo sąlygos – sumažėjo kitos prievolės užtikrinimo priemonės – įkeisto turto vertė, taip pat nepagrįsti. CK 6.87 straipsnio 4 dalis laidavimo pasibaigimą sieja su prievolės pasikeitimu, o ne su laidavimo sąlygų pasikeitimu. Be to, atsakovo sudarytos laidavimo sutarties 3.1. punktas numato, kad laiduotojo atsakomybė pagal sutartį išlieka nepriklausomai nuo to, ar iš esmės pasikeičia skolininko prievolės pagal kreditavimo sutartį ir dėl to padidėja laiduotojo atsakomybė ar atsiranda kitos nepalankios laiduotojui pasekmės.

Nepagrįsti apeliacinio skundo teiginiai, kad neteisingai BUAB „Ekspolita“ kreditorių susirinkime buvo nuspręsta banko kaip kreditoriaus siūlymu įkeistą turtą pardavinėti pirmose varžytynėse už 470 000 Lt, nors kiti kreditoriai siūlė turtą pardavinėti brangiau. Pažymėtina, kad atsakovas taip pat yra BUAB „Ekspolita“ kreditorius, turėjo galimybę tokį kreditorių susirinkimo nutarimą ginčyti teisme, tačiau nepateikė byloje duomenų, kad tai būtų padaręs, todėl 2010 m. balandžio 20 d. BUAB „Ekspolita“ kreditorių susirinkimo nutarimas yra galiojantis, teisėtas ir pagrįstas. Nagrinėjamoje byloje šis nutarimas įrodo, kad dabartinė įkeisto turto vertė yra nepakankama visai skolai pagal kreditavimo sutartį padengti. Atsakovas nepateikė į bylą įrodymų, patvirtinančių, kad įkeisto kreditoriui turto pakanka skolos kreditoriui grąžinimui.

Nepagrįsti apelianto argumentai dėl CK 6.86 straipsnio taikymo. Jeigu skolininkų pareiga yra solidarioji, tai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Ieškinio pareiškimas vienam iš bendraskolių neatima iš kreditoriaus teisės pareikšti ieškinį kitiems bendraskoliams, tačiau skolininkas, kuriam pareikštas ieškinys, turi teisę reikalauti įtraukti į bylą kitus bendraskolius (CK 6.6 straipsnio 4 dalis, 6.14 straipsnio 3 dalis). Taigi, kreditorius, pareiškęs ieškinį vienam bendraskoliui, nepraranda teisės pareikšti tokį patį ieškinį ir kitiems bendraskoliams. Bendraskolis, kuriam pareikštas ieškinys, neturi teisės reikalauti, kad prievolė būtų padalyta ar, kad kreditorius pirma pareikštų ieškinį kitam bendraskoliui. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad kreditoriaus pareiškimas bankroto byloje kreditorinio reikalavimo pagrindiniam skolininkui, kuris su laiduotoju yra bendraskoliai, neatėmė ir nepanaikino kreditoriaus teisės pareikšti reikalavimą laiduotojui. Taigi šiuo atveju bankas, pareiškęs ieškinį atsakovui, neatsisakė savo teisės išieškoti skolą taip pat iš pagrindinio skolininko BUAB „Ekspolita“ ir iš įkeisto turto.

Laidavimo sutartimi kreditoriui užtikrinama, kad pagrindiniam skolininkui neįvykdžius prievolės, už jos įvykdymą atsakys laiduotojas (CK 6.76 str. 1 d.). Esant solidariai skolininkų pareigai kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek visą prievolę, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d., 6.76 str. 1 d.). Kai prievolė neįvykdyta, skolininkas ir laiduotojas atsako kreditoriui kaip solidariąją prievolę turintys bendraskoliai, jeigu ko kita nenustato laidavimo sutartis (CK 6.81 str. 1 d.). Nurodytas teisinis reguliavimas suteikia kreditoriui teisę pasirinkti ne tik savo pažeistų teisių gynybos būdą, reikalavimo dalyką, bet ir nuspręsti, iš kokių asmenų reikalauti prievolės įvykdymo (CPK 5 str., CK 6.6 str. 4 d.). Atskirai pareikšti reikalavimai laiduotojui ir pagrindiniam skolininkui turi savarankiškus pagrindus – laiduotojo atžvilgiu reikalavimas grindžiamas laidavimo sutartimi, pagrindiniam skolininkui – paskolos (kredito) sutartimi. Todėl paprastai nėra teisinio pagrindo stabdyti civilinę bylą, kurioje kreditoriaus reikalavimai pareikšti laiduotojui, kol bus išspręsti kreditoriaus ginčai ar užbaigta neginčo procedūra su pagrindiniu skolininku (pvz., kol bus išnagrinėtas kreditoriaus ieškinys pagrindiniam skolininkui dėl skolos priteisimo, užbaigta išieškojimo iš pagrindinio skolininko įkeisto turto procedūra ir pan.).

Ieškovas reikalavimą nagrinėjamoje civilinėje byloje pareiškė tik laiduotojui ir jį nurodė byloje atsakovu, pagrindinį skolininką įtraukdamas trečiuoju asmeniu be savarankiškų reikalavimų. Ieškovo (kreditoriaus) teisės įgyvendinimas tokiu būdu nekliudo bylos nagrinėjimo metu išsiaiškinti aplinkybę, ar pagrindinė prievolė įvykdyta, ar ne, koks yra jos dydis. Įkeitimas kreditoriui suteikia tik pirmumo teisę prieš kitus kreditorius patenkinti savo reikalavimą iš įkeisto turto, tačiau neatima teisės ginti pažeistas teises kitais įstatymo numatytais būdais.

Nepagrįstas apelianto teiginys, kad pirmenybės teise bankas nepasinaudojo CK 6.86 straipsnio taikymo aspektu. Pirmosios instancijos teismo posėdyje atsakovo atstovas teigė, kad ieškovas turėjo gauti ir perduoti antstoliui vykdyti hipotekos teismo nutartį dėl priverstinio įkeisto turto pardavimo iš varžytinių, vėliau tokių savo teiginių atsisakė, pripažinęs, kad bankrutuojančios įmonės turtas negali būti parduodamas kitaip kaip tik bankroto procese. Tuo tarpu ieškovas yra pareiškęs kreditorinį reikalavimą bankroto byloje, dalyvauja bankrutuojančios įmonės kreditorių susirinkimuose, todėl įgyvendina visas turimas teises tiek pagrindinio skolininko, tiek jo įkeisto turto atžvilgiu.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės teisės normas, pakankamai nemotyvuodamas sprendimo ir netinkamai vertindamas įrodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas teisingai ir pakankamai motyvavo teismo sprendimo išvadas ir atsakovo argumentų atmetimą.

Dėl nurodytų motyvų teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas ir atmestinas, o Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimas paliktinas nepakeistas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais, sprendžia, kad priteistina iš atsakovo A. J. ieškovui AB DnB NORD bankui 2178 Lt išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.

Teisėjų kolegija pažymi, kad procesinių dokumentų įteikimo apeliacinės instancijos teismo išlaidos yra aiškiai mažareikšmės.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2010 m. liepos 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo A. J. ieškovui akcinei bendrovei DnB NORD bankui 2178 Lt (du tūkstančius vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis litus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme apmokėti atlyginimo.