- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-11-02
- Bylos Nr.
- Ik-1204-365/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01037-2011-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Dzedulionis, Irena Paulauskienė, Liudmila Zaborovska
- Pareiškėjas
- V. A. G.
- Atsakovas
- Vertybinių popierių komisijos, UAB ,,DnB Nord investicijų valdymas“, Lietuvos valstybei
- Trečiasis asmuo
- Draudimo priežiūros komisijai
- Advokatai
- Mindaugas Balevičius
- Kategorijos
- 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas, pranešėjas), Irenos Paulauskienės ir Liudmilos Zaborovskos, sekretoriaujant Rasai Šimkuvienei, dalyvaujant pareiškėjui V. A. G., atsakovės Vertybinių popierių komisijos atstovei Eglei Vilimaitei, atsakovės UAB ,,DnB Nord investicijų valdymas“ atstovui advokatui Mindaugui Balevičiui, trečiojo suinteresuoto asmens atstovui Donatui Janulaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. A. G. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, UAB ,,DnB Nord investicijų valdymas“, Vertybinių popierių komisijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Draudimo priežiūros komisijai dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas Vilmantas A. G. kreipėsi į teismą su skundu, patikslintu skundu ir prašė: 1) įpareigoti atsakovę UAB „DnB NORD investicijų valdymas“ perduoti jam sukauptą privačios pensijos sumą 31 818,14 Lt; 2) įpareigoti atsakovę Lietuvos valstybę atitinkamais normatyviniais aktais numatyti (sukurti) sukauptos privačios pensijos turto apsaugos garantijas šio turto praradimo atveju dėl šį turtą valdančio atitinkamo juridinio asmens nemokumo ar kitaip jam jį praradus; 3) įpareigoti atsakovę sukurti realią anuiteto mokėtojo pasirinkimo galimybę; 4) įpareigoti atsakovę Vertybinių popierių komisiją pašalinti iš privačios pensijos išmokos sutarties projekto 2.5 punktą perkeliantį visą riziką dėl anuiteto mokėtojo įstaigos nemokumo (ir kitokią riziką pareiškėjo sukaupto turto praradimo atveju) pačiam pareiškėjui; 5) įpareigoti atsakovą į sutarties projektą įtraukti įstatymus atitinkančią sąlygą pagal kurią visa atsakomybė už prarastą pensijos turtą tenka juridiniam asmeniui, įstatymų pagrindu valdančiam pareiškėjo privačios pensijos turtą; 6) taip pat prašo teismo kreiptis į Konstitucinį Teismą ištirti Pensijų kaupimo įstatymo 23 straipsnio 2 ir 6 dalių ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalies, kurios varžo asmens teisę valdyti, naudotis ir disponuoti savo turtu, teisėtumo ir atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui klausimą (b. l. 1-4, 38).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad 2004 06 14 AB DnB NORD banko Vilniaus skyriuje jis sudarė privačios pensijos kaupimo sutartį Nr. NL (duomenys neskelbtini), kurios pagrindu jo vardu buvo atidaryta privačios pensijos kaupimo sąskaita. 2010 05 24 suėjus nustatytam pensiniam amžiui, nutrūkus įmokoms į privačių pensijų fondą, kaupimo sutartis pasibaigė, todėl jis prašė investicijų valdymo įmonę sukauptus pinigus pervesti į jo asmeninę sąskaitą. DnB NORD bankui, atstovaujančiam privatų pensijų fondą, atsisakius perduoti jam priklausantį turtą, raštu kreipėsi į UAB „DnB NORD investicijų valdymas“. 2010 11 18 iš UAB „DnB NORD investicijų valdymas“ gavo atsakymą, jog, atsižvelgiant į tai, kad jis yra sukaupęs didesnę negu pusė valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos aktuarinio anuiteto dydžio, vienkartinė išmoka negalima, nes pagal Pensijų kaupimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalį jis privalo įsigyti pensijų anuitetą už visą sukauptą pensijų turtą.
Atsiliepimas
Atsakovė Lietuvos valstybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 88-91) nurodė, kad pareiškėjo prašymas įpareigoti valstybę sukurti tam tikrus naujus norminius aktus nėra administracinio teismo kompetencija. Pareiškėjo reikalavimas atitinkamais normatyviniais aktais numatyti (sukurti) sukauptos privačios pensijos turto apsaugos garantijas šio turto praradimo atveju dėl šį turtą valdančio atitinkamo juridinio asmens nemokumo ar kitaip jam jį praradus, šiuo metu galiojančiuose teisės aktuose yra numatytos. Pensijų kaupimo įstatymo 9 straipsnio 3 dalis nustato, kad kiekvieną pensijų fondą sudarantis pensijų turtas turi būti atskirtas nuo kito pensijų kaupimo bendrovės turto ir kitų tos pačios pensijų kaupimo bendrovės valdomų pensijų fondų pensijų turto. Šis turtas yra pensijų kaupimo dalyvių bendra jungtinė nuosavybė, kuris, pensijų kaupimo bendrovės likvidavimo ar bankroto atveju, yra perduodamas kitai pensijų kaupimo bendrovei (Pensijų kaupimo įstatymo 12 straipsnis). Įstatymo leidėjo nustatytas pensijų turto atskyrimas nuo paties pensijų fondo turto ir yra įstatymo leidėjo nustatyta saugumo garantija. Kadangi pensijų fonde pensijų turtas yra valdomas patikėjimo pagrindais, į šį turtą negali būti nukreiptas išieškojimas pagal pensijų kaupimo bendrovės prievoles. Taigi kaupimo laikotarpiu pensijų fonduose esančiam turtui numatyta pakankama garantijų schema. Kadangi pensijų anuitetą moka gyvybės draudimo bendrovės, anuitetų mokėjimo laikotarpiu įstatymas nenustato jokių atskirų garantijų schemų: šiam gyvybės draudimo produktui taikomos tokios pat garantijos, kokias Draudimo įstatymas (Žin., 2003, Nr. 94-4246) nustato gyvybės draudimo bendrovėms ir jų teikiamos paslaugoms. Lietuvoje dalyvavimas pensijų kaupime yra savanoriškas. Tapdamas pensijų kaupimo dalyviu, asmuo pats renkasi pensijų fondo strategiją. Todėl už pensijų investavimo strategijos pasirinkimą atsakomybė tenka pačiam asmeniui (antai, jei priešpensinio amžiaus asmuo apsisprendžia lėšas kaupti akcijų pensijų fonde, kuriam yra būdingi itin dideli verčių svyravimai, atsakomybė už galimus nuostolius trumpuoju laikotarpiu tenka pačiam asmeniui). Pensijų kaupimo įstatymo ir Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo nuostatos reglamentuoja pensijų kaupimo būdus skirtinguose pensijų fonduose, todėl tarp jų kolizijos nėra. II pakopos pensijų kaupimas savo prigimtimi yra visiškai kitokia sistema negu III pakopos pensijų sistema, kurią asmuo finansuoja savo asmeninėmis lėšomis ir todėl gali šiomis lėšomis laisvai disponuoti, jei įstatymas nenustato kitaip. Pareiškėjas kaupė pensiją valstybinio socialinio pensijų draudimo (II pakopos pensijų) fonde, o Pensijų kaupimo įstatymo 9 straipsnis, Pensijų sistemos reformos įstatymo 2 straipsnio 10-11 dalys nustato, jog mokėtinos pensijų įmokos nėra pensijų kaupimo dalyvio nuosavybės objektas; pensijų turtas - tai už pensijų įmokų lėšas įsigyto turto (įskaitant laikinai neinvestuotą šių lėšų dalį) bei investicijų pajamų (sąnaudų), gautų iš šio turto (lėšų), suma. Kitaip tariant, II pakopos pensijų fondo sąskaitoje esančios lėšos yra dalis asmens įgyjamų pensinių teisių. Būtent dėl šios priežasties įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti socialinę šių lėšų paskirtį bei atsižvelgdamas į tai, kad tai yra privaloma pensijų sistemos dalis, finansuojama iš privalomų valstybinių socialinio draudimo įmokų, nustatė periodiškai mokamų pensinio pobūdžio išmokų (pensijų anuitetų) privalomumą jei asmens sukauptos yra pakankamos jų mokėjimui iki asmuo gyvens. Atkreipia dėmesĮ, kad pensijų kaupimo dalyviams Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo (Žin., 1994, Nr. 59-1153; 2005, Nr. 71-2555) nustatyta tvarka valstybinių socialinio draudimo pensijų dydis proporcingai mažinamas. Pensijų kaupimo įstatymo 23 straipsnio 2 ir 6 dalys bei Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsniui, todėl pareiškėjo skundas dalyje dėl kreipimosi į Konstitucinį teismą atmestinas kaip nepagrįstas.
Atsakovė UAB ,,DnB Nord investicijų valdymas“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 88-91) nurodė, kad 2010 10 27 rašytiniu prašymu pareiškėjas pasirinko pensijos išmokos būdą - vienkartinę pensijos išmoką. Valdymo įmonė 2010 10 28 pateikė pareiškėjui Pensijų išmokos sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) projektą susipažinimui bei pasirašymui. Pareiškėjas šios sutarties nepasirašė. 2010 11 18 Valdymo įmonės raštu Nr. 2010/11/18/02 pareiškėjui buvo paaiškinta, kad vadovaujantis Pensijų kaupimo įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi, pensijų fonde sukauptai sumai esant didesnei negu pusė valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos aktuarinio anuiteto dydžio, pareiškėjui yra privalomas įsigyti pensijų anuitetas. Tuo pačiu raštu pareiškėjas buvo kviečiamas atvykti pasirašyti Pensijų išmokų sutartį bei pasirinkti pensijų anuiteto mokėtoją, kad Valdymo įmonė galėtų pervesti sukauptas lėšas pasirinktai draudimo bendrovei, kaip pensijų anuiteto mokėtojui. Nors pareiškėjas ilgai svarstė, tačiau nepasirašė nei Pensijų išmokų sutarties, nei nurodė/pasirinko draudimo įmonę. Reikalavimo nepripažino.
Atsakovė Vertybinių popierių komisija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 88-91) nurodė, kad Komisija yra finansinių priemonių rinkas reguliuojanti ir prižiūrinti institucija, kurios vienas iš pagrindinių uždavinių - užtikrinti veiksmingą finansinių priemonių rinkų veikimą ir investuotojų apsaugą (Finansinių priemonių rinkų įstatymo (toliau - FPRĮ) 69 str. 1 d. ir 71 str. 1 d. 2 p.). Komisija, vadovaudamasi Pensijų sistemos reformos įstatymo (toliau - PSRĮ) 7 straipsnio 3 dalimi, įstatymų nustatyta tvarka taip pat atlieka valdymo įmonių vykdomos pensijų kaupimo veiklos valstybinę priežiūrą. Lietuvos Respublikos įstatymai ir kiti teisės aktai nesuteikia teisių ir pareigų Komisijai duoti privalomus nurodymus pensijų kaupimo bendrovei dėl pensijų išmokos sutarties turinio ir sąlygų, Komisija neturi teisės nagrinėti ginčų, kylančių iš sutartinių teisinių santykių, o pensijų išmokos sutarčiai turi būti taikomi bendri civilinių santykių teisinio reglamentavimo principai, tarp jų ir nesikišimo į privačius santykius principas. Todėl pareiškėjo teiginys, kad Komisija nesuderino ginčijamos pensijų išmokos sutarties projekto su galiojančiais įstatymais, yra teisiniu požiūriu nereikšmingas, kadangi Komisija apskritai neprivalo to daryti (teisės aktai nesuteikia atitinkamo mandato Komisijai). FPRĮ, PSRĮ yra nustatyti galimi pensijų išmokos mokėjimo būdai, tačiau pareiškėjas teisę pasirinkti pensijų išmokos mokėjimo būdą būtų turėjęs tik tuo atveju, jeigu jam nebūtų taikomos imperatyvios Pensijų kaupimo įstatymo 23 straipsnio 2 ir 6 dalių normos, nustatančios, kada pensijų anuitetas yra privalomas.
Šalies argumentai
Trečiasis suinteresuotas asmuo Draudimo priežiūros komisija su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjas palaikė skunde išdėstytus reikalavimus, prašė skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl Pensijų kaupimo įstatymo nuostatų konstitucingumo išaiškinimo.
Atsiliepimas
Teisminio nagrinėjimo metu atsakovių Vertybinių popierių komisijos ir UAB ,,DnB Nord investicijų valdymas“ bei trečiojo suinteresuoto asmens atstovai su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais. Teigė, kad pareiškėjas pats pasirašė pensijų kaupimo sutartį, žinojo sutarties sąlygas ir privalo jų laikytis.
Atsakovai motyvavo savo poziciją tuo, kad pareiškėjas, pasirašydamas pensijų kaupimo sutartį, žinojo visas sutarties sąlygas, sukauptos pensijos išmokėjimo tvarkią ir įsipareigojo jų laikytis. Teisminio nagrinėjimo metu buvo remiamasi pensijų kaupimo sutartimi, tačiau ji nebuvo tiriama, nes ginčas lietė sutarties pasekmes – vykdymą. Išnagrinėti ginčą , neištyrus šio įrodymo – pensijų kaupimo sutarties , teismas nelaiko galimu. Todėl atnaujina įrodymų tyrimą ir įpareigoja pateikti teismui pensijų kaupimo sutartį.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 82 str. 8 d., teismas
nutarė:
Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Įpareigoti atsakovę UAB ,,DnB Nord investicijų valdymas“ ir pareiškėją pateikti 2004 06 14 tarp pareiškėjo ir AB DnB Nord bankas sudarytą privačios pensijos kaupimo sutartį Nr. NL (duomenys neskelbtini).
Bylos nagrinėjimą skirti 2011 12 19 d. 14 val.