Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. R. ( A. R. ) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2006 m. gruodžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 str. 2 d. 2 p. laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Iš A. R. priteista 466, 91 Lt S. P. turtinei ir 5000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad sunkiai sužalojo bejėgiškos būklės žmogų: o būtent: 2006 m. rugpjūčio 12 d., apie 5.30 val., Latvijos firmai „Baltkraft“ priklausančio laivo „Fin Whale“, stovėjusio krantinėje Nr. 50, AB „Klaipėdos laivų remontas“ teritorijoje, adresu Pilies g. 4, Klaipėdoje, 39 kajutėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, dėl asmeninio konflikto, vieną kartą peiliu smogė miegančiam ir dėl to bejėgiškos būklės esančiam S. P. į krūtinę ir sunkiai jį suluošino, padarydamas kiaurinį durtinį - pjautinį krūtinės ląstos dešinės pusės sužalojimą, pažeisdamas diafragmą ir kepenis, kraujas išsiliejo į pilvaplėvės ertmę, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą.

Nuteistasis A. R. apeliaciniu skundu prašo objektyviai ir visapusiškai ištirti jo išdėstytus faktus ir argumentus bei priimti teisingą sprendimą. Apeliantas nesutinka su teismo nuosprendžiu, nes mano, kad teismas neatsižvelgė į daugelį faktų ir iškraipė kai kurių liudytojų parodymus.

Jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi dėl to kas įvyko. Muštynes išprovokavo nukentėjusysis, todėl dėl įvykio kaltas pats nukentėjusysis. Nukentėjusysis, apklaustas kaip liudytojas, prisipažino, jog jis pirmas pradėjo muštynes. Tačiau dėl nukentėjusiojo veiksmų baudžiamasis procesas nebuvo pradėtas, nors skundas ir buvo paduotas. Apeliantas nurodo, jog jis pats buvo stipriai sužalotas ir tai yra užfiksuota medicininiuose dokumentuose. Visi smūgiai jam buvo suduoti į galvos sritį ir jis buvo paliktas gatvėje be sąmonės. Jis neturėjo tiesioginės tyčios sužaloti nukentėjusįjį, ir būdamas pats sumuštas, negalėjo adekvačiai suvokti savo daromų veiksmų. Mano, kad šie faktai teisme nebuvo išsamiai ir visapusiškai ištirti.

Nepagrįsta yra ir teismo išvada, kad nukentėjusysis įvykio metu miegojo. Byloje tokių įrodymų nėra.

Be to, apeliantas nesutinka su iš jo priteistu civiliniu ieškiniu dėl materialinės žalos atlyginimo. Mano, kad jis neatitinka tikrovės. Nurodo, jog nukentėjusysis pateikė dokumentus apie jo gydymą ir vaistų pirkimą Svetlyj ligoninėje, kurioje gydytoja dirba nukentėjusiojo žmona. Apelianto manymu, tokie dokumentai negali būti objektyvūs, nes nukentėjusiojo žmona yra suinteresuotas bylos baigtimi asmuo.

Taip pat apeliantas mano, kad jis nekaltas dėl to, jog nukentėjusysis S. P. buvo atleistas iš darbo. S. P. dar iki įvykio buvo ne kartą pažeidęs darbo drausmę ir būdamas girtas buvo patyręs rankos traumą. Nukentėjusysis buvo įspėtas, kad pasikartojus tokiam atvejui, jis bus atleistas iš darbo, ir tai įvyko. Be to, nukentėjusysis nuo spalio mėnesio jau dirba, todėl apelianto manymu, nepagrįstai nuosprendyje nurodoma, kad nukentėjusysis buvo atleistas iš darbo dėl laikino nedarbingumo. Šiuo metu nukentėjusysis dirba Ispanijoje ir dėl to jis nedalyvavo teismo posėdyje, nors apeliantas pageidavo, kad pastarasis dalyvautų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, gynėja – apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo A. R. apeliacinis skundas atmestinas.

Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus duomenis ir įvertino įrodymus, nepažeisdamas BPK 20 str. reikalavimų. A. R. pagrįstai pripažintas kaltu už sunkų sveikatos sutrikdymą ir jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 135 str. 2 d. 2 p.

Apeliantas neginčija nei kaltės įrodytumo, nei veiksmų kvalifikavimo ir pripažįsta padaręs nusikaltimą. Tačiau apeliantas teigia, kad teismas neišsamiai ištyrė kai kurias bylos aplinkybes. Su tokiu teiginiu kolegija nesutinka.

Apeliantas nurodo, kad nukentėjusysis pradėjo muštynes, jį sumušė ir tai turėjo įtakos jo – apelianto veiksmams. Ši aplinkybė buvo ištirta. Teismas nustatė, kad apeliantas su nukentėjusiuoju S. P. buvo bare, ten gėrė degtinę. Paryčiais apie 5 val. tarp jų kilo konfliktas ir S. P. sudavė į veidą apeliantui, po to abu išsiskyrė.

Šios aplinkybės įrodytos nukentėjusiojo S. P. , liudytojo G. K. parodymais. Liudytojas G. K. taip pat parodė, kad jis grįžo į laivą pirmas, o paskui jį ir S. P. , kuris tuoj pat kajutėje atsigulė. Nukentėjusysis S. P. parodė, kad atsigulęs iškart užmigo ir nubudo nuo smūgio į šoną, pamatė kraują. Liudytojas, kaip jis pats teigia, nemiegojęs, todėl matęs, kaip prie gulinčio S. P. priėjo apeliantas. Pastarojo rankose matė peilį, matė sužalotą S. P. .

Taigi, tiek aplinkybė dėl nukentėjusiojo veiksmų iki jo sužalojimo, tiek aplinkybė, kad nukentėjusysis buvo sužalotas miegantis yra ištirtos. Teismas įvertinęs šias aplinkybes, pagrįstai padarė išvadą, kad nukentėjusysis S. P. buvo sužalotas miegantis ir dėl to buvęs bejėgiškos būklės. Teismas taip pat įvertino ir nukentėjusiojo veiksmus bei jų ryšį su apelianto veiksmais. Akivaizdu, kad nukentėjusiojo S. P. pavartotas smurtas bare turėjo įtakos apelianto vėlesniems veiksmams. Teismas pagrįstai padarė išvadą, kad apeliantas peiliu sužalojo S. P. dėl asmeninio konflikto. Tačiau nustatyta svarbi aplinkybė, kad apeliantas nukentėjusįjį peiliu sužalojo ne paties konflikto metu, o praėjus kuriam laikotarpiui, grįžęs iš baro į laivą ir kajutėje radęs miegantį S. P. . Ši aplinkybė įrodo, kad apeliantas veikė tiesiogine tyčia, t. y. apeliantas smogdamas peiliu nukentėjusiajam suprato, kad kėsinasi į jo sveikatą, norėjo jį sužaloti. Pasirinkdamas kėsinimosi įrankį – peilį, apeliantas suprato, kad smogdamas peiliu gali nukentėjusįjį sužaloti sunkiai. Remdamasi aptartomis aplinkybėmis kolegija atmeta apelianto teiginį ir argumentus apie tai, kad jis neturėjo tyčios sužaloti nukentėjusįjį. Nepagrįstai apeliantas nurodo ir tai, kad dėl nukentėjusiojo pavartoto smurto, jis neadekvačiai suvokė savo veiksmus. Teismas nustatė, kad apelianto nusikalstamą veiką įtakojo jo girtumas, o ne nukentėjusiojo veiksmai, nes pastarasis miegojo.

Apeliantas nesutikdamas su civiliniu ieškiniu dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų priteisimo nepagrįstai abejoja ligoninės, kurioje nukentėjusysis buvo gydomas, pateiktais dokumentais. Iš jų matyti, kad nukentėjusysis S. P. ambulatoriškai gydėsi Svetlyj miesto Kaliningrado srities ligoninėje (t. 2 b. l. 20-21). Nukentėjusysis S. P. pateikė teismui dokumentus, įrodančius turėtas išlaidas dėl gydymo, todėl teismas pagrįstai tenkino jo ieškinį dėl turtinės žalos – 466,91 Lt priteisimo. Teismas iš apelianto priteisė ir neturtinės žalos 5000 Lt. Apeliantas iš esmės to neskundžia, tačiau nesutinka su nuosprendyje nurodyta aplinkybe, kad dėl apelianto padarytų sužalojimų nukentėjusysis S. P. buvo atleistas iš darbo. Kolegija iš dalies sutinka su apelianto šiuo teiginiu. Iš byloje esančios LRK ATLANT Laivų remonto kompanijos pažymos (t. 2 b. l. 18 rusų kalba) matyti, kad S. P. dėl laikino nedarbingumo buvo nušalintas nuo darbo. Akivaizdu, kad šios pažymos vertime į lietuvių kalbą išversta netiksliai ir nurodyta, kad S. P. atleistas iš darbo (t. 2 b. l. 19), ši klaida pakartota ir nuosprendyje. Tačiau ši klaida esmingai neįtakojo teismo išvados dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl nuosprendis nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Nuteistojo A. R. (A. R. ) apeliacinį skundą atmesti.