Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje R. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50⁶ straipsnio 1dalį (redakcija galiojusi iki 2017-01-01, t. y. pažeidimo padarymo metu).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2016-12-21 duomenimis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrovė) įsiskolinimas valstybės biudžetui sudaro 167 549,96 Eur. 2016-11-22 surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma. Įvertinus Bendrovės pateiktus kasos dokumentus (2016-03-01 – 2016-08-31) nustatyta, kad per laikotarpį nuo 2016-03-01 iki 2016-08-31 į kasą įplaukė 29 296,36 Eur, o išlaidos per tą laikotarpį sudarė 29 296,36 Eur, iš jų: 2016-05-17 kasos dokumentu Nr. 062 išmokėta 197,76 E. V. V. avansas atsiskaitymui su tiekėju ir galimai atliktas pažeidimas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnyje, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-05-17 sudarė 153 193,42 Eur; 2016-07-23 kasos dokumentu Nr. 096 išmokėta 200 E. V. V. atsiskaitymui su IĮ „(duomenys neskelbtini)“ ir galimai atliktas pažeidimas, numatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-07-23 sudarė 157 924,96 Eur; 2016-07-27 kasos dokumentu Nr. 700 išmokėta 200 E. V. V. atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir galimai atliktas pažeidimas, numatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-07-27 sudarė 159 501,96 Eur; 2016-08-09 kasos dokumentu Nr. 116 išmokėta 807 E. V. V. atsiskaitymui su (duomenys neskelbtini) ir galimai atliktas pažeidimas, numatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-08-09 sudarė 159 162,60 Eur; 2016-08-16 kasos dokumentu Nr. 126 išmokėta 2294,20 E. V. V. atsiskaitymui su UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir galimai atliktas pažeidimas, numatytas CK 6.930¹ straipsnyje, kai įsiskolinimas valstybės biudžetui 2016-08-16 sudarė 159 162,60 Eur ir kt. Laikotarpyje nuo 2016-03-01 iki 2016-08-31 Bendrovė į valstybės biudžetą geranoriškai pervedė 2800 Eur. Šie ir kiti atsiskaitymai įrodo, kad bendrovės vadovas pažeidė CK 6.930¹ straipsnyje numatytą atsiskaitymo grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kai Bendrovė, turėdama lėšų sumokėti mokesčius į valstybės biudžetą, to nedarė, bet atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais, tiekėjais, tuo pažeidė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką ir taip padarė ATPK 50⁶ straipsnyje numatytą pažeidimą.

Administracinėn atsakomybėn traukiama R. K. į 2017-01-09, 2017-01-27 teismo posėdžius neatvyko, teismo šaukimai grįžo neįteikti. Vykdant 2017-01-27 atvesdinimo nutartį, R. K. įteiktas teismo šaukimas apie paskirtą 2017-02-23 teismo posėdį. R. K. į 2017-02-23 teismo posėdį neatvyko, jos atstovės advokatės S. E. Š. prašymu posėdis buvo atidėtas 2017-03-20, į kurį R. K. taip pat neatvyko. Kadangi ją atstovauja advokatė byla nagrinėta R. K. teismo posėdyje nedalyvaujant.

Teisme 2017-03-20 gautas Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovės D. Š. prašymas bylą nagrinėti jai nedalyvaujant, palaiko nuomonę išdėstytą pareiškime (b. l. 53). Iki šio posėdžio D. Š. posėdžiuose dalyvavo, kurie buvo atidėti dėl R. K. neatvykimo.

Liudytoja, UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhalterė, V. S. parodė, kad įmonė verčiasi prekyba baldais ir verslo dovanomis. 2016 metais įsiskolinimas įmonės sudarė 135 000 Eur (senesnė skola), šiai dienai maždaug 129 000 Eur. Su mokesčiais bendravo visokiais būdais – atidėliojo, dėstė grafikus. Direktorė buvo nubausta. Yra areštuotas įmonės turtas, tikėjosi, kad turtą pardavus, labai didelę dalį atsiskaitys. Bet pardavus iš varžytinių turtą, antstolis neteisingai paskirstė, nes pirmumo eilėje turėjo paskirti VMI, o VMI paskyrė labai nedidelę dalį. Kreipėsi į teismą, kad teismas anuliuotų šį paskirstymą ir paskirstytų proporcingai. Dar turi žemę, ir jeigu parduos, tai dar bus dalis, taip pat po kažkiek moka. Stengiasi išsilaikyti, todėl moka visiems po truputį. Žino, kad VMI pirmumo eilė mokėti, bet pirmiausia išmoka atlyginimus, taip pat būtinai reikia sumokėti patalpų nuomą, taip pat Sodrai sumoka ir praktiškai nieko nebelieka. R. K. atlyginimas priskaitomas 435 Eur, į rankas – 380 Eur. Įmonės darbuotojų atlyginimai nėra dideli, nes įmonė nedidelė ir nedidelė apyvarta.

R. K. atstovė advokatė S. E. Š. nurodė, kad norint išlikti mokesčių mokėtoju, tai reikia atsiskaityti ir su darbuotojais, ir su Sodra, ir mokėti nuomos mokestį, nes priešingu atveju įmonė negalės vykdyti ūkinės veiklos, iškils bankroto tikimybė. Įmonė stengiasi mokėti, stengiasi laviruoti. Įmonei finansinė situacija įtempta, direktorė viską daro, kad įmonė nebankrutuotų, išlaikytų darbo vietas, mokant darbo užmokesčius ir pinigus valstybei. Įvertinus aplinkybę, kad nepiktybiškai nemokama, kad stengiamasi išlaikyti ūkinę-komercinę veiklą, R. K. neturėjo tyčios padaryti tokį pažeidimą, gavosi dėl susiklosčiusių aplinkybių, prašė skirti nuobaudą žemiau žemutinės ribos.

Motyvuojamoji dalis

Byloje surinkti rašytiniai įrodymai: Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimas dėl administracinio teisės pažeidimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-3), mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys (b. l. 4-6), 2016-11-22 operatyvaus patikrinimo pažymos kopija (b. l. 8-28), Kauno apylinkės teismo nutartis (b. l. 43), dokumentai susiję su išieškojimu per antstolį (b. l. 56-74).

Nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK), kuris pakeičia iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusį ATPK. Įgyvendinant nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusį naująjį ANK, vadovaujamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869). Šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad, jeigu asmuo iki 2017 m. sausio 1 d. padarė administracinį teisės pažeidimą, kuris atitinka ANK numatyto administracinio nusižengimo požymius, jo veika perkvalifikuojama pagal atitinkamą ANK straipsnį, kai jame nustatyta švelnesnė administracinė atsakomybė. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytas nusižengimas atitinka ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje nurodyto pažeidimo sudėtį, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad naujai įsigaliojęs įstatymas už šio administracinio nusižengimo padarymą numato griežtesnę atsakomybę (didesnę baudą) negu iki tol galiojusi ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalis, todėl R. K. veika pagal naująjį ANK neperkvalifikuotina, o byla nagrinėjama pagal iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK teiseną.

ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje dėl įmonių ir įstaigų kreditorių teisių pažeidimo nustatyta administracinė atsakomybė įmonių ir įstaigų administracijos vadovams ar administratoriams už vieną iš šioje dalyje numatytų alternatyvių veikų: 1) kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą; 2) pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo teismui nepateikimą; 3) kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymų numatytais atvejais. Objektyvieji aptariamo administracinio teisės pažeidimo požymiai yra išvardyti kaip alternatyvūs, todėl atsakomybė kyla už bet kokį iš įstatyme išvardytų alternatyvių pažeidimų padarymą. Pažymėtina, kad kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė ir tvarka gali būti pažeista tiek įmonei esant nemokiai, bankrutuojančiai, tiek paprasčiausiai neturint pakankamai lėšų visiems pareikštiems kreditorių reikalavimams tenkinti.

CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad R. K., būdama UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko direktorė, pažeidė kreditoriaus – Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – interesus. Pastarosios vadovaujama įmonė atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais pažeisdama CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje reglamentuojamą atsiskaitymo eiliškumą. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta imperatyvi nuostata, kurios privaloma laikytis. Atsiskaitymų eilę vykdymo proceso, bankroto, restruktūrizavimo ir kitais įstatymų numatytais atvejais nustato kiti įstatymai (CK 6.930¹ str. 3 d.). Teismas pažymi, kad CK 6.930¹ straipsnio 1 dalis yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis („fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti“) ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais, ši teisės norma kaip tik reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais, kai vienu metu negalima patenkinti visų kreditorių reikalavimų. Nustatyta reikalavimų patenkinimo eilė reiškia, kad kiekvienos paskesnės eilės kreditorių reikalavimai tenkinami tik po to, kai visiškai patenkinti pirmesnės eilės kreditorių reikalavimai. Įstatymų leidėjas, nustatydamas mokesčių sumokėjimo pirmumą prieš kitus kreditorinius reikalavimus, pažymėjo aukštesnės reikalavimų tenkinimo eilės – mokesčių surinkimo į biudžetą svarbą.

Kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos. Mokesčių surinkimas, kaip ne kartą yra pažymėjęs ir Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas bei Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Nemokant mokesčių, viešasis interesas yra pažeidžiamas, o subjektas, tiesiogiai ar netiesiogiai prisidedantis prie mokesčių nemokėjimo mokesčių teisės prasme elgiasi nesąžiningai. Tokiu būdu pažeidžiami ir mokesčių visuotinio privalomumo, mokesčių mokėtojų lygybės principai, nes mokesčių nemokantys subjektai konkurencine prasme atsiduria geresnėje padėtyje nei juos mokantys (Konstitucinio Teismo 2003 m. lapkričio 17 d. nutarimas, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A556-2255/11 ir kt.).

R. K. ir ją atstovaujanti advokatė S. E. Š. neneigė, kad įmonėje yra finansinių problemų, todėl akivaizdu, kad R. K., kaip bendrovės vadovė, įmonės lėšomis turėjo disponuoti itin atsakingai. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad bendrovė turėjo finansinių sunkumų, apie juos R. K. buvo žinoma, todėl tų finansinių sunkumų laikotarpiu ji privalėjo vykdyti CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatas, bet to nedarė sąmoningai. Jei Bendrovė būtų vykdžiusi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintą pareigą, įsipareigojimai mokesčių administratoriui būtų mažesni arba visiškai padengti, todėl konstatuotina, kad R. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje, todėl baustina.

R. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas nuobaudą, atsižvelgia į pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę (administracine tvarka bausta, tame tarpe ir už analogišką veiką, neteista (Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys), į tai, kad nenustatyta atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių bei daro išvadą, jog jai skirtina nuobauda, numatyta ATPK 50⁶ straipsnio sankcijos ribose, nustatant jos dydį minimalų. Nustatant skirtinos baudos dydį, atsižvelgiama į UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Ko įsiskolinimo valstybės biudžetui dydį bei R. K. atstovės advokatės S. E. Š. paaiškinimus dėl skolos susidarymo priežasčių. Manytina, kad pritaikius būtent tokią nuobaudą, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

R. K. atstovė advokatė S. E. Š. teismo posėdžio metu prašė skirti nuobaudą žemiau žemutinės ribos.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai.

Teismas tokių išskirtinių aplinkybių šioje byloje nenustatė. Aplinkybės, kad R. K. siekė išsaugoti verslą, mokėjo darbuotojams atlyginimus, taip pažeisdama valstybės interesus, yra tik siekis pateisinti savo elgesį ir parodo požiūrį į Valstybės nustatytų mokesčių politiką. Tuo labiau, būdama nubausta už analogiškos veikos padarymą išvadų nepadarė.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsniu, teismas

nutaria:

R. K. pripažinti kalta, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁶ straipsnio 1 dalyje ir, skirti 1448 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų) baudą.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001. Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.