Telšių apylinkės teismo nuosprendis

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorui Anatolijui Ivanovui,

nukentėjusiųjų mažamečių Ž. S. ir Ž. S. atstovui pagal įstatymą Audriui Klišauskui, įgaliotam atstovui advokatui Albertui Kruminui,

viešame teisimajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ten pat deklaravęs gyvenamąją vietą, nevedęs, registruotas Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neteistas, 2018 m. birželio 25 d. Šiaulių apygardos prokuratūros nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 38 straipsnio 1 dalimi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, kaltininkui ir nukentėjusiam asmeniui susitaikius,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje (keturios nusikalstamos veikos).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintų nusikalstamų veikų aplinkybės

M. B. smurtaudamas prieš mažametį, sukėlė fizinį skausmą, o būtent:

2017 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), pas I. Č. namuose, kambaryje, naudojo fizinį smurtą prieš mažametį jos sūnų Ž. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. suėmęs jam už abiejų ausų tempė, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš mažametį nukentėjusįjį Ž. S. sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, jis smurtaudamas prieš mažametį, sukėlė fizinį skausmą o būtent:

laikotarpiu nuo 2016 metų vasaros iki 2017 metų vasaros, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), pas I. Č. namuose, kambaryje, naudojo fizinį smurtą prieš mažametį jos sūnų Ž. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. kumščiu sudavė vieną smūgį į galvą, dėl ko jam atsirado guzas viršugalvyje, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš mažametį nukentėjusįjį Ž. S. sukėlė jam fizinį skausmą.

Be to, M. B. smurtaudamas prieš mažametį, sukėlė fizinį skausmą o būtent:

2017 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), pas I. Č. namuose, naudojo fizinį smurtą prieš mažametę jos dukrą Ž. S. (gim. (duomenys neskelbtini)) tai yra suėmęs už ausų tempė į viršų, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš mažametę nukentėjusiąją jai sukėlė fizinį skausmą.

Be to, M. B. smurtaudamas prieš mažametį, sukėlė fizinį skausmą o būtent:

2017 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, būdamas (duomenys neskelbtini), pas I. Č. namuose, naudojo fizinį smurtą prieš mažametę jos dukrą Ž. S. (gim. (duomenys neskelbtini)), t. y. delnu trenkė į dešinę ranką, tokiais savo veiksmais smurtaudamas prieš mažametę nukentėjusiąją jai sukėlė fizinį skausmą.

II. Įrodymai

Motyvuojamoji dalis

III. Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad M. B., kaltinime inkriminuotais laikotarpiais, laikotarpiu nuo 2016 m. vasaros iki 2017 m. vasaros, kaltinime tiksliau nenustatytu laiku, lankydamasis draugės I. Č. namuose (duomenys neskelbtini), suėmęs Ž. S. ir Ž. S. už ausų juos tempė, sudavė delnu į ranką Ž. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), bei sudavė smūgį kumščiu į galvą Ž. S., gimusiam (duomenys neskelbtini) ir taip smurtaudamas sukėlė mažamečiams nukentėjusiems fizinį skausmą.

Kaltinamojo M. B. kaltė įrodyta jo paties daliniu prisipažinimu, pripažinus kaltę dėl trijų veikų padarymo – fizinio skausmo sukėlimo Ž. S. ir Ž. S. atžvilgiu, pasireiškusį ausų tampymu bei smūgio sudavimu Ž. S. per ranką, tačiau neigė kumščiu sudavęs Ž. S. į viršugalvį, dėl ko pastarajam atsirado viršugalvyje guzas, tačiau tokius jo parodymus paneigia ir jo kaltę visiškai įrodo teisme ištirtų ir įvertintų duomenų visuma. Tai, kad prieš mažamečius Ž. S. ir Ž. S. buvo panaudotas fizinis smurtas byloje patvirtinta pačių nukentėjusiųjų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo teisėjui, liudytojų I. Č. ir Audriaus Klišausko parodymais bei rašytiniuose įrodymuose – tarnybiniame pranešime, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys. Nukentėję mažamečiai Ž. S., Ž. S., apklausti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino, jog dėl M. B. smurtinių veiksmų, tampymo už ausų, suduotų smūgių jie pajuto fizinį skausmą, verkė. Smurto faktą nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. atžvilgiu visiškai patvirtina ir liudytojos – jų motinos I. Č. parodymai apie tai, kad M. B. jos mažamečių vaikų atžvilgiu smurtavęs ne vieną kartą, taip pat ir jos pačios atžvilgiu, jai pačiai ne kartą yra tekę ginti vaikus nuo smurtaujančio M. B.. I. Č. patvirtino mačiusi, kaip M. B. lankydamasis jos namuose, vaikams yra suėmęs už ausų ir juos tampęs, spyręs, suduodavęs smūgius į įvairias kūno vietas, tačiau tas smurtas, buvo labiau žaidžiant su vaikais. Vaikams toks M. B. elgesys nepatiko, ypač dukrai Ž., ji sakydavo, kad jai skauda. Smurtavimą mažamečių vaikų atžvilgiu patvirtina ir liudytojo Audrius Klišausko parodymai apie tai, jog gavus duomenų apie vaikų atžvilgiu naudojamą smurtą (Vaikų teisių specialistės (budėtojos) L. K. tarnybinį pranešimą), informavo policijos įstaigą, be to Vaiko teisių apsaugos skyriuje mažametė Ž. S. pokalbio patvirtino, kad jos namuose smurtaujama, M. B. jai trenkęs jam rankos kumščiu į galvą.

Nors M. B. neigė sudavęs Ž. S. kumščiu į galvą, dėl ko vaikui atsirado viršugalvyje guzas, teigdamas kad vaikai tarpusavyje išdykaudami galėjo užsigauti. Teismas M. B. parodymus dėl šios veikos padarymo (smūgio kumščiu sudavimo Ž. S. į galvą) vertina kaip siekimą sušvelninti atsakomybę, jie paneigti visuma byloje ištirtų duomenų, kurie pripažįstami įrodymais. Mažametis Ž. S. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu aiškiai nurodė patyręs nevienkartinį smurtą iš M. B., nurodo prisimenantis penkis kartus, kuomet M. B. jį mušęs, tampęs už ausų, tame tarpe ir kumščiu trenkęs į galvą. Apklausiamas Ž. S. net parodė galvos sritį (viršugalvį) į kurį jam buvo suduotas smūgis kumščiu, tvirtindamas, kad dėl šio smūgio jam skaudėjo „kai užgavo galvytę, buvo guzas, kuris matėsi keturias dienas, mama dėjo šaltą kompresą. Teismas neturi pagrindo nesiremti teisme, vadovaujantis BPK 276 straipsnio 2 dalimi, balsu perskaitytais ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausto nukentėjusiojo Ž. S. parodymais, kurie buvo duoti, dalyvaujant psichologei, vaiko apklausos kambaryje, vaikui būnant atskirai nuo kitų proceso dalyvių, ir kurie esminėse detalėse sutampa su kita bylos įrodomąja medžiaga. Teismas neabejoja nukentėjusiojo Ž. S. parodymais, kuris apie M. B. jo ir sesers Ž. S. atžvilgiu vartotą fizinį smurtą papasakojo Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos specialistei L. K., kuomet gavus pranešimą, dėl galimo fizinio smurto tarp sugyventinių M. B. ir I. Č., atvykusi į šeimą, priėmė sprendimą paimti vaikus iš nesaugios aplinkos ir laikinai juos apgyvendinti Akmenės paramos šeimos aplinkybėmis dėl smurto mažamečių vaikų atžvilgiu ir buvo vada kreiptis į teisėsaugos pareigūnus. Teismas neturi jokio pagrindo netikėti minėtais nukentėjusiojo Ž. S. parodymais dėl fizinio skausmo sukėlimo, sudavus jam smūgį į galvą, dėl ko jam atsirado viršugalvyje guzas, kadangi jie neprieštaringi, bei yra pagrįsti objektyviais bylos duomenimis. Liudytoja I. Č. teisminio nagrinėjimo metu patvirtino, kad iš tiesų sūnui Ž. S. yra dėjusi šaltus kompresus, kuomet vaikui užsigavus būdavo guzas, tačiau negalinti pasakyti, ar tai M. B. smurto pasekmė, nes asmeniškai neprisimenanti, kad būtų mačiusi kaip M. B. trenkia sūnui kumščiu į galvą. Tačiau liudytoja I. Č. nurodė, kad jos vaikai nėra linkę išsigalvoti, sako tiesą. Duomenų, patvirtinančių nukentėjusiojo Ž. S. neigiamą nusiteikimą prieš kaltinamąjį M. B. ir suinteresuotumą duoti jį kaltinančius parodymus, teisminio nagrinėjimo metu nenustatyta, tokių negalėjo nurodyti ir pats M. B., teisiamojo posėdžio metu teigdamas, jog su vaikais sutardavo gerai.

Įvertinus mažamečių nukentėjusiųjų, apklaustų ikiteisminio tyrimo teisėjo ir liudytojų parodymus, rašytinę bylos medžiagą, t. y. įrodymų, gautų teisėtu būdu ir sudarančių vientisą loginę įrodymų grandinę, visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų visuma visiškai pagrindžia M. B. kaltę padarius BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytas keturias nusikalstamas veikas. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad M. B. atliko smurtinius veiksmus – tampė už ausų bei mušė rankomis bei kumščiu į įvairias kūno vietas nukentėjusius – mažamečius vaikus Ž. S., gimusi (duomenys neskelbtini). ir Ž. S., gimusią (duomenys neskelbtini), tokiu būdu smurtaudamas sukėlė nukentėjusiems fizinį skausmą. Nagrinėjamu atveju, įvertinus ikiteisminio tyrimo teisėjui, duotus mažamečių nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S., parodymus, mažamečių nukentėjusiųjų motinos – liudytojos I. Č. parodymus, paties kaltinamojo M. B. viso proceso metu duotus paaiškinimus, nekyla abejonių dėl to, kad nuteistasis M. B. šias veikas padarė tyčia ir kad nukentėjusieji Ž. S. ir Ž. S. dėl M. B. veiksmų – smūgio kumščiu į galvą, smūgio delnu į ranką bei tampymo už ausų, jautė fizinį skausmą. Pažymėtina, kad paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smūgį ar kaip kitaip prieš jį naudoja fizinę jėgą, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – nukentėjusysis patirs fizinį skausmą arba nukentėjusiajam bus padarytas atitinkamas sveikatos sutrikdymas. Byloje nėra jokių faktinių aplinkybių, dėl kurių nuteistasis M. B. būtų turėjęs pagrindo manyti, jog tokių pasekmių nekils, o subjektyvus kaltinamojo M. B. savo veiksmų vertinimas kaip netyčinių ir nenusikalstamų jo atsakomybės padarius nusikalstamą veiką nešalina ir nuo baudžiamosios atsakomybės neatleidžia.

Teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai ištyręs ir įvertinęs teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visumą, sprendžia esant neabejotinai įrodytą M. B. kaltę padarius jam inkriminuojamus keturis nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 3 dalyje, t. y. smurtaujant sukėlus mažamečiams nukentėjusiems Ž. S. ir Ž. S. fizinį skausmą.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikaltimų motyvus ir tikslus, stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 straipsnių nuostatomis.

Kaltinamojo M. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas, skirdamas kaltinamajam M. B. bausmę atsižvelgia į jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį – jis padarė keturias nusikalstamas veikas, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai, veikos tyčinės, baigtos, nusikaltimai padaryti prieš mažamečius. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – neteistas (1 t., b. l. 86-87), 6 kartus baustas administracine tvarka - tarp pažeidimų dominuoja alkoholinių gėrimų vartojimas viešoje vietoje arba neblaivaus pasirodymas viešoje vietoje, taip pat kaltinamasis baustas ir už viešosios tvarkos pažeidimą, specialiųjų pagalbos tarnybos iškvietimą, žinant, kad pagalba nereikalinga, vagystę, paskirtos baudos nesumokėtos (baustumai galioja, 1 t., b. l. 92-97). M. B. nedirba, registruojasi Užimtumo tarnyboje, (1 t., b. l. 110-114). Duomenų apie M. B. psichikos sutrikimus ar priklausomybių ligas byloje nėra. M. B. nevedęs, išlaikytinių neturi.

Teismo vertinimu, minėti kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad už nusikaltimų padarymą, sankcijoje numatyta baudos bausmė neužtikrintų BK 41 straipsnyje numatytų tikslų įgyvendinimo: finansinio pobūdžio bausmės skyrimas praeityje už administracinius nusižengimus baustam asmeniui neturėtų realaus teigiamo poveikio. Kaltinamasis M. B. nedirba, jo atžvilgiu taip pat pareikštas civilinis ieškinys neturtinei žalai atlyginti, paskirtų administracinių baudų nemoka, todėl teismas sprendžia, kad skirti M. B. finansinę bausmę nėra tikslinga, šiuo atveju bauda kaip bausmė nebūtų efektyvi. Teismo nustatyta visuma aplinkybių, apibūdinančių padarytas nusikalstamas veikas, kaltinamojo asmenybę, jo socialinę padėtį, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių nebuvimą, suponuoja išvadą, jog BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės paskirties tikslai bus pasiekti kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskyrus vieną iš BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijose numatytų ir prokuroro pasiūlytų bausmių – areštą, kurio dydis už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką nustatytinas ne didesnis kaip minėtų straipsnių sankcijose numatytas šios bausmės rūšies vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos iš dalies sudedant, skiriant galutinę subendrintą arešto bausmę už padarytus nusikaltimus atsižvelgiant į maksimalią leistiną šios bausmės rūšies dydį. Teismo vertinimu, tokios rūšies ir dydžio bausmė, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, šiuo konkrečiu atveju bus pakankama bausmės tikslams pasiekti.

Dėl prokuroro prašomos kaltinamajam skirti baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimo gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, pažymėtina, kad BK 72¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė skiriama siekiant apsaugoti nukentėjusio asmens teisėtus interesus. Šia baudžiamojo poveikio priemone siekiama nukentėjusį asmenį ateityje apsaugoti nuo kaltininko galimo fizinio ir psichinio smurto. Teisminio nagrinėjimo metu, tiek kaltinamasis M. B., tiek mažamečių nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. mama, liudytoja I. Č. nurodė, kad M. B., net ir žinodamas, kad jam paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti, su sąlyga nesilankyti mažamečių vaikų gyvenamojoje vietoje adresu ir nebendrauti su mažamečiais vaikais, visgi, lankosi šioje gyvenamojoje vietoje. Be to, nukentėjusių mažamečių vaikų mama I. Č. teisiamojo posėdžio metu taipogi išreiškė nenorą bendrauti su M. B.. Atsižvelgiant į paskirtos kardomosios priemonės sąlygų pažeidimą, siekiant ateityje apsaugoti mažamečius vaikus nuo galimo fizinio ar psichinio kaltinamojo M. B. smurto, pripažinus kaltinamąjį kaltu padarius nusikaltimus mažamečių vaikų atžvilgiu ir paskyrus jam bausmę, tikslinga M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos gyventi skyrium nuo nukentėjusių asmenų - mažamečių Ž. S. ir Ž. S., nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie jų arčiau nei 100 metrų atstumu.

M. B. 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, bei 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – dokumentų – asmens tapatybės kortelės Nr. 12161951- paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

V. Civilinio ieškinio išsprendimas

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas advokatas Albertas Kruminas, gindamas mažamečių nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. interesus, teisminio nagrinėjimo metu pareiškė civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, prašydamas iš kaltinamojo M. B. nukentėjusiųjų naudai priteisti po 1000 Eur kiekvienam. 2019 m. sausio 3 d. teismo protokoline nutartimi nukentėjusieji Ž. S. ir Ž. S. pripažinti civiliniais ieškovais. Pagrįsdamas neturtinės žalos dydį, mažamečių nukentėjusiųjų įgaliotas atstovas civiliuose ieškiniuose nurodo, kad mažamečiai vaikai dėl smurtinių M. B. veiksmų mažamečiai patyrė fizinį skausmą, išgąstį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 str. 1 d., neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi CK 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Taigi, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Vertinant nustatytas aplinkybes, teismui nekyla abejonių, jog mažamečiams nukentėjusiesiems Ž. S. ir Ž. S. dėl nusikalstamų M. B. veiksmų padaryta neturtinė žala, neturtinė žala buvo padaryta dėl nusikaltimų, pasikėsinus į jų sveikatą, veika padaryta prieš mažamečius asmenis, dėl šių nusikalstamų veiksmų nukentėjusieji patyrė tiek fizinį skausmą, tiek dvasinio pobūdžio išgyvenimų. Nukentėjusieji Ž. S. ir Ž. S. ikiteisminio tyrimo teisėjai nurodė, kad dėl M. B. smurtinių veiksmų tampymo už ausų, smūgio sudavimo jiems skaudėjo, verkė, Ž. S., dėl suduoto kumščiu smūgio buvo atsiradęs guzas. Mažamečių patirti negatyvūs reiškiniai ir pojūčiai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Nors nagrinėjamu atveju, dėl tokių neteisėtų M. B. veiksmų nukentėjusiems buvo sukeltas fizinis skausmas, išgąstis, tačiau jiems nebuvo padaryta kūno sužalojimų, žymių padarinių nusikalstamos veikos nesukėlė, liekamųjų reiškinių nenustatyta. Sprendžiant dėl neturinės žalos dydžio be kita ko, atsižvelgiama ir į tai, kad kaltinamasis M. B. nedirba, registruojasi darbo biržoje, išlaikytinių neturi, jo turtinė padėtis nėra gera, turi nesumokėtų administracinių baudų už padarytus administracinius nusižengimus, ir nors kaltinamasis su pareikštų civilinių ieškinių dydžiais sutiko, visgi, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, teismas sprendžia, kad nukentėjusiųjų įgaliotojo atstovo advokato Alberto Krumino prašomas priteisti kiekvienam nukentėjusiajam po 1000 eurų neturtinės žalos dydis yra nepagrįstas, neatitinka teismų praktikos šios kategorijos bylose bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Teismas sprendžia, kad protinga nukentėjusiųjų ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyra bei teisinga piniginė kompensacija už patirtą skriaudą bus pasiekta nustačius, jog nukentėjusiesiems Ž. S. ir Ž. S. patirtą neturtinę žalą teismas vertina po 500 Eur kiekvienam nukentėjusiajam, kuri priteisina iš kaltinamojo M. B. mažamečių nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. naudai, priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. pilnametystės nustatant jų atstovę pagal įstatymą I. Č. (CK 3.185 straipsnis).

VI. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – viena kompaktinė plokštelė su nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausų garso ir vaizdo įrašais, saugoma voke, pridėta prie baudžiamosios bylos, nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304–308 straipsniais, 313 straipsniu

nusprendžia:

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (veika 2017 m. vasarą dėl Ž. S. sukelto fizinio skausmo) ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto bausmę.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (veika nuo 2016 metų vasaros iki 2017 metų vasaros dėl Ž. S. sukelto fizinio skausmo) ir paskirti jam 40 (keturiasdešimt) parų arešto bausmę.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (veika 2017 m. vasarą dėl Ž. S. sukelto fizinio skausmo) ir paskirti jam 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (veika 2017 m. dėl Ž. S. sukelto fizinio skausmo) ir paskirti jam 50 (penkiasdešimt) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis M. B., šiuo nuosprendžiu paskirtas bausmes subendrinti dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie griežčiausios paskirtos bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes, atsižvelgiant į maksimaliai galimą bausmės ribą, skirti M. B. galutinę subendrintą bausmę – 90 (devyniasdešimt) parų arešto bausmę, arešto bausmę atliekant areštinėje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 3 dalimi ir 72¹ straipsniu M. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ž. S. gim. (duomenys neskelbtini), nesilankyti jų gyvenamojoje vietoje ir nesiartinti prie nukentėjusiųjų Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini) ir Ž. S. gim. (duomenys neskelbtini) arčiau nei 100 (vieno šimto) metrų atstumu 1 (vieneriems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendžiui įsiteisėjus M. B. 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, 2018 m. rugsėjo 12 d. nutarimu paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų – asmens tapatybės kortelės Nr. 12161951- paėmimą, panaikinti.

Nukentėjusiųjų Ž. S. ir Ž. S. įgaliotojo atstovo advokato Alberto Krumino, ginančio mažamečių nukentėjusiųjų interesus, civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo M. B. 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti Ž. S. naudai ir 500 Eur (penkis šimtus eurų) neturtinei žalai atlyginti Ž. S. naudai, šių priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki Ž. S. ir Ž. S. pilnametystės nustatant jų atstovę pagal įstatymą I. Č..

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – skaitmeninę laikmeną su nepilnamečių nukentėjusiųjų apklausų vaizdo įrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti prie bylos.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Išaiškintina, jog apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.