Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Egidija Puzinskaitė, sekretoriaujant Renatai Romeiko, dalyvaujant pareiškėjui D. K., atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės įgaliotam atstovui Rimantui Marčiukaičiui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje Pareiškėjas skundą palaikė, teigė, kad pasikarščiavo, todėl patirtą moralinę žalą vertina ne 250000 Lt, o 50000 Lt. Taip pat teismui nurodė, kad jam atvykus į Laisvės atėmimo vietų ligoninę nebuvo atlikti visi reikalingi tyrimai, todėl jis bijojo, kad netrūktų skrandžio opa ir neprasidėtų vidinis kraujavimas, be to, jo manymu, jo sveikatos tyrimai turėjo būti atliekami Santariškių universitetinėje ligoninėje (žr. teismo posėdžio protokolą).

Atsakovės atstovė taip pat atkreipė dėmesį, kad visi Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojai turi medicininės praktikos licencijas ar sertifikatus, kurie patvirtina medicinos specialistų kvalifikaciją ir suteikia teisę teikti asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Taigi dviejų medicinos specialistų, t.y. Vidaus ligų skyriaus vedėjos ir šio skyriaus gydytojos išvados, paremtos paciento apžiūros bei medicininių tyrimų rezultatais, neturi kelti abejonių. Pareiškėją gydžiusi gydytoja padarė viską, kas yra būtina diagnozuojant paciento negalavimus, skiriant gydymą ir jį gydant. Be to, pažymėjo, kad Pareiškėjo tvirtinimai, jog dėl gydytojos T. M. netinkamo gydymo buvo padaryta žala jo sveikatai, nėra pagrįsti jokiais įrodymais. D. K. teiginiai, kad jis patyrė kankinimus, pergyvenimus, nepatogumus, išgyvenimus ir baimę, niekaip nesusiję su jo gydymusi Laisvės atėmimo vietų ligoninėje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas kaip nepagrįstas.

Nagrinėjamoje byloje Pareiškėjas kelia ginčą dėl, jo teigimu, neteisėtais Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų veiksmais padarytos nepataisomos žalos jo sveikatai, t. y. dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - LR ABTĮ) 3 straipsnį, administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje. Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus. Minimo įstatymo 5 str. numato, kad kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas.

LR ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad administraciniai teismai, spręsdami bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo, vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso normomis.

Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad D. K. 2011-08-09 Alytaus pataisos namų Sveikatos priežiūros tarnybos siuntimu dėl lėtinio gastrito nukreiptas gastrofibroskopijai (b.l. 18).

Pareiškėjas 2011-08-09 hospitalizuotas Laisvės atėmimo vietų ligoninės Vidaus ligų skyriuje (b.l. 19). Po atliktos apžiūros pacientui paskirti: bendras kraujo tyrimas, bendras šlapimo tyrimas, slapto kraujavimo reakcija, bilirubinas, ASAT, ALAT, alfa amilazė, CRB ir vidaus organų echoskopija, taip pat sudarytas gydymo planas (b.l. 20-21). Pakirti tyrimai atlikti 2011-08-10 ir 2011-08-11 (b.l. 13,14,15, 22, 25-31). 2011-08-10 Pareiškėjui suteikta dermatologo konsultacija, nurodant, kad pacientas gali būti gydomas ambulatoriškai (b.l. 21). Atsižvelgus į tyrimo rezultatus ir skyriaus vedėjos konsultaciją, nuspręsta, kad D. K. profilaktiškai gali būti gydomas dėl opaligės (b.l. 23). Pareiškėjas 2011-08-12 informuotas apie galimą gydymą pataisos namuose (b.l. 23). Pareiškėjas D. K. 2011-08-16 išrašytas iš Laisvės atėmimo vietų ligoninės, galutinę diagnozę nurodant gastroduodenitą (b.l. 22-23).

Pareiškėjas laikotarpiu nuo 2011-09-13 iki 2011-09-20 pakartotinai dėl gastroezofanio refliukso ir gastroduodenito gydytas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje (b.l. 64).

Pareiškėjo prašomos priteisti žalos atlyginimas įstatymo yra siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje, o tai reiškia, kad žala atlygintina institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LR CK 6.246 str.). LR CK 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai (turtinė) žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą LR CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal LR CK 6.247 straipsnį, atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Speciali valstybės pareiga atlyginti žalą, pagal LR CK 6.271 straipsnio nuostatas, atsiranda dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LR CK 6. 271 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Pareiškėjas, teikdamas skundą, turi įrodyti neteisėtų veiksmų faktą, priežastinį ryšį, žalos dydį bei kaltę. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Pagrįsti administraciniam teismui pateikiamo skundo (prašymo) reikalavimus be kita ko nurodant konkretų skundžiamą veiksmą (neveikimą) ar aktą, taip pat skundžiamų veiksmų (neveikimo) ar akto datą, aplinkybes, Pareiškėjus įpareigoja Administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnio 2 dalis. Administracinis teismas per žalos atlyginimo institutą (CK 6.271 straipsnis) gali apginti galimai pažeistas asmens teises tuo atveju, jei asmuo konkrečiais faktais (apibrėžtais laiko ir vietos prasme) bei teisės normomis pagrindžia (įrodo), jog jo nurodoma valdžios institucija, nagrinėjamu atveju Laisvės atėmimo vietų ligoninė pažeidė atitinkamas jo teises. Sprendžiant Pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar Atsakovės darbuotojai Pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado Pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Be to, sprendžiant atitinkamos valstybės institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą (CK 6.271 bei 6.250 straipsnio prasme), kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina nustatyti, kokios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos valstybės institucijos veiklą, buvo pažeistos ir kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė, t. y. neigiama tokios veikos pasekmė pati savaime negali būti laikoma pakankamu pagrindu konstatuoti šios veikos neteisėtumą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-03-30 nutartis administracinėje byloje Nr. A 146 -372/2009).

Administracinių bylų teisenos įstatymo 57 straipsnio 57 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais.

Pareiškėjas nei skunde, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu išdėstytų savo teiginių nepagrindė jokiais rašytiniais ar faktiniais įrodymais, t.y. jokie nei faktiniai, nei rašytiniai įrodymai nepatvirtina Pareiškėjo sveikatos pablogėjimo dėl Atsakovės darbuotojų kaltų veiksmų ar neveikimo, priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, Pareiškėjui 2011-08-10 ir 2011-08-11 buvo atlikta eilė tyrimų (b.l. 20-21), sudarytas gydymo planas, Laisvės atėmimo vietų ligoninėje Pareiškėjas gydytas nuo 2011-08-09 iki 2011-08-16 ir nuo 2011-09-13 iki 2011-09-20, buvo konsultuotas dermatologo, todėl teismas sprendžia, kad Pareiškėjo skunde ir teisminio bylos nagrinėjimo metu išdėstyti reikalavimai yra visiškai nepagrįsti.

Reziumuodamas tai, kas anksčiau išdėstyta, teismas pažymi, kad šioje byloje nėra nustatytos ir Pareiškėjas neįrodė būtinos civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygos – valstybinės valdžios institucijos – Laisvės atėmimo vietų ligoninės darbuotojų (gydytojų) neteisėtos veikos. Teisminio bylos nagrinėjimo metu Pareiškėjas nepateikė teisinių argumentų ar rašytinių įrodymų, tvirtinančių jo realiai patirtą neturtinę žalą, kilusią būtent dėl konkrečios, kaltų Laisvės atėmimo vietų ligoninės gydytojų veiksmų ar neveikimo, be to, teisminio bylos nagrinėjimo metu negalėjo pagrįsti prašomos priteisti neturtinės žalos dydžio (žr. teismo posėdžio protokolą).

Teisėja pažymi, kad ABTĮ 57 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, jog įrodymus pateikia proceso šalys ir kiti proceso dalyviai. Prireikus teismas gali pasiūlyti minėtiems asmenims pateikti papildomų įrodymų arba šių asmenų prašymu ar savo iniciatyva išreikalauti reikiamus dokumentus. Pareiškėjo pareiga pagrįsti savo reikalavimą įrodymais įtvirtinta ABTĮ 23 straipsnio 2 dalies 6 punkte bei 24 straipsnyje.

Nenustačius neteisėtos veikos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra teisinio pagrindo Pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės. Nagrinėjamu atveju Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių skunde išdėstytus reikalavimus taip pat ir teismo neprašė išreikalauti įrodymų, kurių pats negalėtų gauti.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str. ir 129 str., teismas

nusprendė:

Pareiškėjo D. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.