Kauno apygardos teismo nutartis

2022-11-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-574-348/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-11-08
Bylos Nr.
1S-574-348/2022
Teisminio proceso Nr.
1-10-1-01113-2003-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Svetlana Jurgaitienė, Laima Šeputienė
Nuteistasis
T. K.
Kategorijos
  • 2.5.14Su nuosprendžio vykdymu susijusių nutarčių apskundimas ir skundų nagrinėjimas (BPK 364 str.)
Baudžiamoji byla Nr. 1S-574-348/2022Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01113-2003-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14.; 2.5.19. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Laimos Šeputienės,

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo T. K. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. spalio 5 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo komisijos (duomenys neskelbtini) (toliau – Komisija) 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. K. nuteistas Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 18 d. nutartimi, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį 10 metų laisvės atėmimo bausme.

2. Bausmės pradžia skaičiuojama nuo 2014 m. liepos 30 d., pabaiga – 2024 m. liepos 30 d.

Žemesnės instancijos teismas

3. Komisijos 2022 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam T. K. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau Kauno apylinkės teismas 2022 m. spalio 5 d. nutartimi patvirtinti šį Komisijos nutarimą atsisakė.

Šalies argumentai

4. Skundu nuteistasis T. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos nutarimą taikyti T. K. lygtinį paleidimą.

4.1. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nutartis grindžiama formaliais ir šabloninio pobūdžio argumentais, neįsigilinus į nuteistojo T. K. asmens byloje surinktus duomenis bei teismui pateiktų nuteistojo asmenybę charakterizuojančių dokumentų turinio. Teismas nevertino aplinkybių, kurios nuteistąjį bei jo elgesį leidžia vertinti teigiamai, skundžiama nutartis grindžiama tik subjektyvia nuomone.

4.2. Skunde teigiama, kad nuteistasis T. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, atitinka anksčiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas ir pažanga ją mažinant yra akivaizdi.

4.3. Skunde nurodoma, kad teismo argumentas, jog T. K. akivaizdžiai teigiamu elgesiu nepasižymėjo – bausmės atlikimo metu vieną kartą nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos, už ką buvo baustas drausmine tvarka, negali būti pagrindas lygtinio paleidimo netaikymui. Nuteistasis laisvės atėmimo bausmę atlieka atvirosios kolonijos sąlygomis, neturi galiojančių drausminių nuobaudų, dvylika kartų skatintas, jam nuo 2018 m. liepos 12 d. suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, paleistas lygtinai tęs darbą toje pačioje įmonėje, turi gyvenamąją vietą, dalyvauja socialinės reabilitacijos programose bei pozityvaus užimtumo priemonėse, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, finansinių įsipareigojimų neturi. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad Komisija spręsdama dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam T. K., jau šeštą kartą sutinka su lygtinio paleidimo instituto taikymu.

4.4. Nuteistasis nesutinka su apylinkės teismo išvada, jog jo pažanga mažinant nusikaltimo elgesio riziką nėra akivaizdi bei leidžianti pagrįstai tikėtis įstatymus atitinkančio elgesio laisvėje, kadangi pagal „OASys“ metodiką nuteistajam nustatyta žema pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika. Komisija darė išvadą, kad nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, nuteistasis deda pastangas, siekdamas sistemingos integracijos į visuomenę, sistemingai gaunami paskatinimai patvirtina, kad nuteistasis nepriekaištingą elgesį rodo stabiliai ir nepertraukiamai.

4.5. Nuteistasis yra atlikęs daugiau nei 8 metų laisvės atėmimo bausmę, todėl nesutinkama su teismo išvada, jog nuteistasis nepatyrė suvaržymų ar neigiamų pasekmių. Tenkinus nuteistojo prašymą dėl lygtinio paleidimo, nuteistasis būtų motyvuotas tinkamai elgtis, integruotis į visuomenę, nepažeisti elgesio normų ir nenusikalsti, o jo elgesys būtų kontroliuojamas probacijos tarnybos. Akcentuojama, kad teisingumo principas reiškia ne tik pakankamai griežtos bausmės skyrimą nuteistajam, tačiau ir teismo siekimą, jog būtų pasiekti bausmės tikslai, o griežtos ir ilgos laisvės atėmimo bausmės paskyrimas jokiu būdu savaime nereiškia, kad bus pasiekti bausmės tikslai.

4.6. Skunde nurodoma, kad T. K. siekį integruotis į visuomenę, paklusti įstatymams ir gero elgesio normoms, patvirtina ir tai, kad nuteistajam suteikta teisė grįžti į namus per savaitę iki 2 parų. Trumpalaikių išvykų metu, nuteistasis pažeidimų nepadarė, dėl ko nesutinkama su teismo išvada, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo teigti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Nuteistąjį charakterizuojanti medžiaga, reabilitacijos plane numatytų priemonių ir rekomendacijų vykdymas, socialinių ryšių turėjimas ir palaikymas, šių ryšių vertinimas, atsakomybės už savo veiksmus prisiėmimas patvirtina, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai nuteistajam turėjo reikšmingos įtakos.

4.7. Skunde nesutinkama su nustatytais nusikalstamą elgesį didinančiais kriminogeniniais veiksniais – nuostatos, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Skunde teigiama, kad Komisija priėmusi nutarimą nustatė, kad nuteistasis atpažįsta socialinius veiksnius, kurie skatino jo nusikalstamą veiką ir vengia situacijų, kurios gali suteikti galimybę nusikalsti. Pataisos įstaigoje vengia destruktyvių grupių, dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse. Šiuo metu T. K. yra (duomenys neskelbtini) metų amžiaus, todėl būtent dabar tenkinus nuteistojo prašymą taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos nuteistas turėtų objektyvių galimybių tinkamai integruotis į visuomenę, dirbti ir puoselėti santykius šeimoje, užsiimti naudinga veikla. Nuteistasis išėjęs į laisvę planuoja dirbti, rūpintis tėvais, sukurti šeimą. Lygtinai paleistas jis bus prižiūrimas ir stebimas. Nuteistojo teigiamas elgesys pataisos įstaigoje, gyvenimo sąlygos, artimi santykiai su šeimos nariais, garantuotas darbas, bendruomeninė veikla, dalyvavimas socialinėse programose, teigiamos nuostatos į priežiūrą bei gebėjimas suvokti savo problemas, vertinant lygtinio paleidimo klausimą, turi esminę reikšmę. Išvardintos aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, jog bausmė jau atliko pakankamą baudžiamąjį ir auklėjamąjį poveikį nuteistojo atžvilgiu ir yra pagrindas tikėtis teigiamo, nenusikalstamo nuteistojo elgesio.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo T. K. skundas atmetamas.

5. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus to paties straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

6. Taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs aplinkybes ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Nagrinėjamu atveju byloje esančių teigiamai charakterizuojančių nuteistąjį aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad T. K. toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Nuteistasis šiuo metu yra atlikęs privalomą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, sudarančią formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Vis dėlto, vien formalaus pagrindo egzistavimas nagrinėjamu atveju nėra pakankamas, kad sudarytų besąlyginį pagrindą nuteistajam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

7. Nuteistasis T. K. nuo 2020 m. kovo 19 d. perkeltas bausmę tęsti į atvirąją koloniją. Bausmės atlikimo laikotarpiu vieną kartą baustas drausmine tvarka, šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, skatintas už gerą elgesį, stropų darbą, dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose. Nuteistasis nuo 2020 m. spalio 8 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“, kur paleistas iš laisvės atėmimo vietos planuoja dirbti ir toliau. Iki nusikaltimo padarymo nuteistasis buvo baigęs (duomenys neskelbtini) mokyklą, įgijęs elektromechaniko specialybę. 2018 m. liepos 12 d. nuteistajam suteikta teisė vykti be sargybos ar palydos už pataisos įstaigos teritorijos ribų. Nuo 2019 m. balandžio 2 d. perkeltas į lengvą grupę. Nuteistajam bausmės metu buvo suteikta teisė trumpalaikėms išvykoms iki trijų parų parvykti į namus. Nuo 2020 m. kovo 19 d. perkeltas bausmę tęsti į atvirąją koloniją. Nuo 2020 m. liepos 14 d. nuteistajam suteikta teisė trumpalaikių išvykų metu grįžti į namus kartą per savaitę iki 2 parų. Nuteistasis T. K. dalyvauja socialinės reabilitacijos programose, bei pozityvaus užimtumo priemonėse. Šios aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir patvirtina, kad pataisos įstaigoje jis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau įvertinus nuteistąjį bei jo elgesio pokyčius charakterizuojančių aplinkybių visumoje, lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymui vis dar nėra pakankami. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad šiuo metu nuteistasis elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas bausmę atliekantis asmuo.

8. Byloje nustatyta, kad T. K. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, leidžiančią jam taikyti lygtinį paleidimą. Kaip matyti iš 2022 m. rugpjūčio 11 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. (duomenys neskelbtini), T. K. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika paskutinio vertinimo metu buvo žema, tačiau lygtinis paleidimas iš nuteistojo asmens reikalauja maksimalios jo elgesio korekcijos, kuri leistų daryti abejonių nekeliančią išvadą dėl tolesnio, išimtinai vien tik teisėto, nuteistojo asmens elgesio šiam būnant laisvėje, todėl bet kokia vis dar galima tokio asmens elgesio korekcija turi būti analizuojama itin atidžiai, įvertinant nuteistojo elgesį pataisos namuose ne tik tam tikru vertinamu laikotarpiu, bet viso jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu.

9. Nuteistasis savo skunde nurodo, jog apylinkės teismas priimdamas skundžiamą nutartį neįvertino jo asmenybę teigiamai charakterizuojančius duomenis, skundžiama nutartis grindžiama formaliais ir šabloniškais argumentais. Be to, Komisija darė išvadą, jog nuteistojo pataisos procesas vyksta pakankamai sklandžiai, deda pastangas, kas rodo nuteistojo siekį integracijos į visuomenę. Visgi, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad lygtinis paleidimas tai išimtinė teismo teisė, ir tik teismas, įvertinęs visas nuteistajam palankias ir nepalankias aplinkybes, atsižvelgdamas į tai, ar nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, priima sprendimą. Tai, kad pirmosios instancijos teismas, byloje esančių duomenų neįvertino taip kaip tikėjosi nuteistasis, nereiškia, kad nutartis yra neteisėta.

10. Pažymėtina tai, kad nuteistasis atlieka bausmę už labai sunkų nusikaltimą. Nors tai neturi būti besąlyginis pagrindas netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo, tačiau sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo klausimą, neapsiribotina tik atliktos bausmės dalimi, įvykdytomis socialinės reabilitacijos programomis ar Komisijos rekomendacijomis, nuteistojo elgesiu bausmės atlikimo metu. Teisės aktuose nėra nustatyta baigtinio sąrašo aplinkybių, į kurias atsižvelgiama sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl visapusiškai gali būti įvertintos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos sunkumas ir pavojingumas. T. K. laisvės atėmimo bausmę atlieka už labai sunkų nusikaltimą žmogaus gyvybei, sukėlusį negrįžtamas pasekmes – nužudymą. Kaip matyti iš Socialinio tyrimo išvados, nors T. K. šiuo metu prisiima atsakomybę už teisės pažeidimą, tačiau teisminio nagrinėjimo metu, neigė savo kaltę. Nuteistasis nesugebėjo paaiškinti savo nusikalstamo elgesio veiksmų, teigė, kad nusikaltimo nevykdė. Be to, po nusikaltimo padarymo T. K. išvyko iš Lietuvos ir buvo grąžintas ekstradicijos būdu. Teisėjų kolegijos manymu, tokio pobūdžio nusikaltimai atskleidžia didesnį nuteistojo pavojingumą visuomenei, dėl ko sprendžiant lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, analizuojant nuteistojo asmenybę bei jos pokyčius, ši aplinkybė laikytina kaip itin svaria, sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo.

11. Nors nuteistasis šiuo metu galiojančių nuobaudų neturi, visgi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo svarbu įvertinti tai, kad nuteistajam 2018 m. vasario 15 d. paskirtas papeikimas, kadangi nesilaikė nustatytos tvarkos. Be to, vieną kartą pažeidė nustatytą tvarką – netinkamai vykdė budinčiojo pareigas, tačiau už šį pažeidimą nuobauda nebuvo skirta, apsiribota svarstymu drausmės grupėje. Tai rodo, jog nuteistojo elgesys nepasižymėjo išimtinai teigiamai. O tai, kad šiuo metu nuteistasis T. K. neturi galiojančių nuobaudų tik rodo, kad toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad T. K. elgiasi taip, kaip privalo elgtis kiekvienas laisvės atėmimo bausmę atliekantis nuteistasis. Nuteistojo geras elgesys buvo įvertintas suteikiant jam teisę vykti be sargybos palydos už pataisos įstaigos ribų, bei suteiktos trumpalaikės išvykos į namus, tačiau tai dar nėra absoliutus įrodymas, jog nuteistasis ir lygtinio paleidimo metu pasirinks tinkamą elgesį.

12. Abejonių dėl nuteistojo akivaizdžios pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, teisėjų kolegijai kelia tai, kad vis dar išlieka nuteistojo nusikalstamą elgesį didinantys kriminogeniniai veiksniai – nuostatos, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys. Socialinio tyrimo išvadoje nustatyta, kad nors nuteistojo nusikaltimuose ir gyvenimo stiliuje nėra nuolatinių agresijos panaudojimo atvejų, tačiau yra smurto naudojimo pavyzdžių. Teigiama, kad nuteistasis galėjo lengvai prarasti savikontrolę, nesprendė savo problemų tiesiogiai, stengėsi nuo jų atsiriboti. Nors skundu nesutinkama su nuteistajam nustatytais šiais kriminogeniniais veiksniais, tačiau svarbu pažymėti, kad minėti kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra pagrindo. Juos nuteistasis privalo koreguoti atlikdamas laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje.

13. Nuteistąjį charakterizuojantys duomenys, t. y. socialinės reabilitacijos priemonių plano įgyvendinimas, tamprūs ryšiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos ar darbo turėjimas, skatinimas už gerą elgesį neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau tai nėra besąlyginis pagrindas taikyti lygtinį paleidimą. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, kiekvienu atveju atskirai įvertinamos visos reikšmingos aplinkybės, turinčios įtakos išvadai dėl neabejotinos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes, nurodė motyvus kodėl nagrinėjamu atveju atsisakoma tvirtinti Komisijos nutarimą. Apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, rėmėsi nuteistojo T. K. asmens duomenimis, kuriuos teismui pateikė pataisos įstaiga. Be to, pirmosios instancijos teismas vertino ir Komisijos nutarime nurodytas nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes visų nuteistojo asmens byloje esančių ir jo asmenybę charakterizuojančių duomenų visumoje. Taigi priimant skundžiamą nutartį nebuvo apsiribota tik formaliais argumentais, neatitinkančiais asmens duomenų.

14. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistajam T. K. lygtinis paleidimas šiuo metu netaikytinas. Apygardos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. spalio 5 d. nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

atmesti nuteistojo T. K. skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2022 m. spalio 5 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėLaima Šeputienė