- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-09-14
- Bylos Nr.
- e2YT-18359-475/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11189-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- A. D.
- Suinteresuotas asmuo
- Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
- 2.5.1Paveldėjimo samprata, pagrindai ir palikimo atsiradimas
- 2.5.2Įpėdiniai
- 2.5.3Paveldėjimas pagal įstatymą
- 2.5.5Palikimo priėmimas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.4.9.2Liudytojų apklausa ir liudytojų parodymai
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.2.4.9.3.3Rašytinių įrodymų tyrimas
- 3.4.5.2Bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo nagrinėjimas
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. D. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotasis asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po E. G. mirties priėmė jos palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
Patiksliname pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama E. G.. Po mamos mirties pareiškėjas toliau liko gyventi bute, kurio nuosavybės teisės buvo VĮ RC įregistruotos jos vardu. Šiame bute pareiškėjas gyveno su mama iki jos mirties ir liko jame gyventi po jos mirties. Mirus mamai, pareiškėjas labai išgyveno jos mirtį ir kurį laiką buvo streso būklėje. Pareiškėjas toliau gyveno bute, mokėjo mokesčius, naudojosi jame likusiais baldais bei įvairia įgyta buitinė technika ir kitu turtu likusiu bute. Tad pareiškėjas tokiu būdu priėmė mirusios mamos E. G. jai nuosavybės teise priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini) rajone. Po mamos mirties pareiškėjas dėl patirto streso ir išgyvenimo nesugebėjo įstatymo nustatytu laiku kreiptis į notarą. Praėjus laikui ir atsigavęs psichologiškai, pareiškėjas kreipėsi į notarą dėl po mamos mirties likusio palikimo priėmimo, tačiau pareiškėjui buvo pasakyta, kad reikalinga kreiptis į teismą. Pareiškėjas yra vienintelis palikėjos vaikas ir neturi daugiau nei brolių, nei seserų. Pareiškėjo motina buvo susituokusi, tačiau jos santuoka buvo nutraukta (duomenys neskelbtini)d., tai yra ji mirė ištuokoje, todėl daugiau nėra jokių asmenų kurie galėtu pretenduoti į jos palikimą. Priimdamas butą ir likusius daiktus bei jais naudodamasis, pareiškėjas tokiu būdu priėmė mirusios mamos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti ir tvarkyti savo interesais, kadangi ir toliau liko gyventi jai priklausančiame bute bei naudojosi sugyventu vedant bendrą ūkį turtu.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublika, atstovaujama VĮ „Turto bankas“, pateikė atsiliepimą į patikslintą pareiškimą, kuriame prašė bylą nagrinėti teismo nuožiūra suinteresuoto asmens atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
patikslintas pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustatė, kad E. G. mirė (duomenys neskelbtini)d. Po E. G. mirties jos turto paveldėtoju pagal įstatymą buvo vienintelis sūnus pareiškėjas A. D. (Gimimo liudijimas, Gyventojų registro pažyma apie asmens duomenis). Po E. G. mirties į notarą niekas nesikreipė (Testamento registro išrašas). Po E. G. mirties jos asmeninius ir namų apyvokos daiktus perėmė pareiškėjas ir jais disponavo.
Juridinio fakto nustatymas, kad A. D. priėmė palikimą po E. G. (duomenys neskelbtini)d. mirties, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, reikalingas pareiškėjui siekiant įregistruoti mirusiosios E. G. palikimo paveldėjimą pagal įstatymą kaip vieninteliam paveldėtojui. Palikimą sudaro nekilnojamasis turtas – butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) (Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad įpėdinis faktiškai valdo palikimą, kai paveldimą turtą naudoja, juo disponuoja, jį prižiūri, moka mokesčius, kreipiasi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir sudaryti palikimo apyrašą arba kai įpėdinis kreipiasi į teismą, kad šis paskirtų palikimo administratorių. Asmuo turi įrodyti, kad įpėdinis pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą.
Pareiškėjas nurodo, kad jis kartu su motina E. G. gyveno jai priklausančiame bute. Pareiškėjas po motinos E. G. mirties perėmė jos asmeninius daiktus, rūpinosi būstu kaip savo, mokėjo mokesčius. Teismas vadovaudamasis pareiškėjo pareiškimu, pareiškėjo pateiktais rašytiniais įrodymais, sprendžia, kad nors pareiškėjas į notarą dėl paveldėjimo procedūrų laiku nesikreipė, tačiau palikimą priėmė ir toliau faktiškai valdė kaip savo, juo naudojosi, rūpinosi, prižiūrėjo.
Vadovaujantis aukščiau nurodytais motyvais, pareiškėjo prašomas nustatyti palikimo priėmimo faktas paveldėjimui nustatytinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 443 straipsniu, 448 straipsniu,
nusprendžia:
patikslintą pareiškimą patenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po motinos E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) d., priėmė jos palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas turto paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui apeliaciniu skundu per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.