Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2019-02-19 · Baudžiamoji byla Nr. 1-815-990/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-02-19
Bylos Nr.
1-815-990/2019
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
A. P.
(S)VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. vasario 19 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. P., gimęs 1996 m. gegužės 30 d., Lietuvos Respublikos piliečio asmens kodas (duomenys neskelbtini) nesusituokęs, vidurinio išsilavinimo, besimokantis (duomenys neskelbtini, bedarbis, deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini, gyvenantis (duomenys neskelbtini, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau- ir BK) 259 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

2018 m. spalio 23 d. apie 14.00 val. prie UAB „Palink“ valdomos parduotuvės ,,IKI“, esančios Sodų g. 22, Vilniuje, A. P. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 10 eurų įgijo baudžiamojo proceso metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), kurios dalį bute, esančiame (duomenys neskelbtini, suvartojo, dalį narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), kurios masė 0,375 gramo (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose- 18,1%), įpakuotą į plastikinį maišelį, laikė savo striukės kišenėje iki 2018 m. spalio 24 d. 01.00 val., kuomet šią narkotinę medžiagą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato patalpose, esančiose Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, dalinės A. P. apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnas, o dalį narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), kurios masė 0,054 gramo (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose- 13,0%), įdėtą į smulkintuvą, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini, iki 2018 m. spalio 24 d., kuomet laikotarpiu nuo 16.25 val. iki 17.05 val. kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Taip pat baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. spalio 24 d., A. P. Nyderlandų Karalystėje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 387,84 gramus psichotropinės medžiagos- Psilocybe genties grybienos granulių, kurią autobusu atgabeno į Lietuvą ir įdėtą į plastikinį indelį laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini, iki 2018 m. spalio 24 d., kuomet laikotarpiu nuo 16.25 val. iki 17.05 val. kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. parodė, kad jis jau apie ketverius metus kartais vartoja „žolę“- kanapes. Jis nusiperka „žolės“ šventėmis ar savaitgaliais atsipalaiduoti. 2018 m. spalio 23 d. apie 14.00 val. prie parduotuvės „IKI“, esančios Sodų g. 22, Vilniuje, iš vyro, kurį jis pažįsta iš matymo, už 10 eurų jis nusipirko vieną paketėlį- 1 gramą kanapių, nes jis norėjo pats šias kanapes suvartoti. Nusipirktas kanapes jis įsidėjo į savo džinsų kišenę. Grįžęs namo dalį kanapių jis surūkė. Tos pačios dienos vakare jis nuvažiavo į Pilaitės mikrorajoną susitikti su pažįstamais, ten jis gėrė alkoholinius gėrimus. Vėliau jį dėl įvykusio konflikto sulaikė policijos pareigūnai ir pristatė jį į policijos komisariatą. Kadangi su savimi jis turėjo vieną paketėlį kanapės, pastarąjį jo apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

2018 m. spalio 25 d. kratos metu rastą ir paimtą dėžutę grybų jis kaip suvenyrą prieš metus pirko Olandijoje ir autobusu minėtus grybus parsivežė į Lietuvą. Jo manymu, ten yra ne psichotropinės medžiagos ,,grybai“, nes iš jų gali tik išaugti ,,grybai“. Grįžęs į Lietuvą minėtus grybus jis pasidėjo namuose- bute, esančiame (duomenys neskelbtini. Su minėtais grybais jis nieko nedarė, šie grybai apie metus laiko buvo jo namuose. Svarstykles jis turi seniai, jos jau seniai guli kaip jam nereikalingas daiktas, jas jis naudoja sverdamas sidabrą ir maisto papildus. Svarstyklių sverti narkotinėms medžiagoms jis nenaudoja, iš kur ant jų atsirado narkotinių medžiagų pėdsakai, jis paaiškinti negali. Jis pats vartoja tik „žolę“, amfetamino ir MDMA nevartoja. Smulkintuvą jis parsivežė iš Kipro maždaug prieš dvejus metus, smulkintuvą jis naudoja smulkindamas ,,žolę“. Jis gailisi dėl šio savo poelgio.

Šiuo metu jis mokosi VšĮ Vilniaus Jeruzalės darbo rinkos mokymo centre plytelių klojėjo 19 savaičių kursuose. Mokytis jis pradėjo 2018 m. lapkričio 19 d. Mokymo forma- dieninė. Šiuo metu jis niekur nedirba. Kartais savaitgaliais jis dirba atsitiktinius darbus statybose. Jis yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 40, 44-46, 51-52, 59-61).

Ikiteisminio tyrimo metu E. T. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus vyriausiuoju postiniu. 2018 m. spalio 24 d. 01.00 val. dėl nedidelio viešosios tvarkos pažeidimo į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmąjį policijos komisariatą buvo pristatytas A. P.. Policijos komisariato patalpose atlikdamas dalinę A. P. apžiūrą pastarajam jis pasiūlė išimti visus turimus daiktus ir šiuos padėti ant stalo. A. P. iš striukės kairės pusės kišenės išėmė buvusius daiktus ir šiuos padėjo ant stalo. Pastebėjęs, kad A. P. kažką laiko kairiame sugniaužtame kumštyje, jis pareikalavo, kad A. P. parodytų, ką turi rankoje, tačiau A. P. jo reikalavimui nepakluso ir iš kairės rankos kažką perdėjo į dešinės rankos delną ir laikė sugniaužęs kumštyje. Tada jis sugriebė A. P. už dešinės rankos ir iš delno paėmė permatomą polietileninį maišelį su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga. Paklaustas, kokia čia medžiaga, A. P. atsakė, kad tai yra „žolė“ (b. l. 7-8).

Ikiteisminio tyrimo metu E. T. ikiteisminį tyrimą atliekančiam pareigūnui pateikė polietileninį paketėlį su žalsvos spalvos augalinės kilmės medžiaga (b. l. 9).

2018 m. spalio 24 d. kratos A. P. gyvenamojoje vietoje- bute, esančiame Kalvarijų g. 176-18, Vilniuje, metu buvo rasti ir paimti plastikinis paketas su neaiškios kilmės medžiaga, stikliukas su neaiškios kilmės medžiagos likučiais, svarstyklės su neaiškios kilmės medžiagos likučiais, smulkintuvas (metalinė dėžutė) su neaiškios kilmės medžiagos likučiais, stiklinis buteliukas su skysčio likučiais, plastikinis buteliukas su neaiškiu skysčiu (b. l. 10-18).

Specialistas, ištyręs dalinės A. P. apžiūros metu rastą ir paimtą žalios spalvos augalinės kilmės medžiagą iš plastikinio užspaudžiamo maišelio, nustatė, kad tai yra narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,375 gramo (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose- 18,1%).

Specialistas, ištyręs kratos A. P. gyvenamojoje vietoje metu rastus ir paimtus daiktus, nustatė, kad granulės su grybiena iš plastikinio indelio yra psichotropinė medžiaga- Psilocybe genties grybų grybiena, kurios masė yra 387,84 gramų; žalios spalvos augalinės kilmės medžiaga iš metalinio smulkintuvo yra narkotinė medžiaga- kanapės (antžeminės dalys), kurių masė yra 0,054 gramo (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose- 13,0%); gelsvos spalvos skystyje iš stiklinio buteliuko, gelsvos spalvos skystyje iš plastikinio buteliuko ir granulėse iš stiklinio indo narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) nerasta; ant elektroninių svarstyklių yra narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių) pėdsakų ir psichotropinių medžiagų- MDMA ir amfetamino pėdsakų; A. P. rankų nuoplovose narkotinių ar psichotropinių medžiagų bei jų pirmtakų (prekursorių) pėdsakų nerasta (b. l. 22-25).

Šie duomenys yra gauti teisėtais būdais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2018 m. spalio 23 d. apie 14.00 val. prie UAB „Palink“ valdomos parduotuvės ,,IKI“, esančios Sodų g. 22, Vilniuje, A. P. neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, iš baudžiamojo proceso metu nenustatytos tapatybės asmens už 10 eurų įgijo baudžiamojo proceso metu nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), kurios dalį bute, esančiame (duomenys neskelbtini, suvartojo, dalį narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), kurios masė 0,375 gramo (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose- 18,1%), įpakuotą į plastikinį maišelį, laikė savo striukės kišenėje iki 2018 m. spalio 24 d. 01.00 val., kuomet šią narkotinę medžiagą Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto pirmojo policijos komisariato patalpose, esančiose Žirmūnų g. 139A, Vilniuje, dalinės A. P. apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnas, o dalį narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), kurios masė 0,054 gramo (delta-9-tetrahidrokanabinolio kiekis jose- 13,0%), įdėtą į smulkintuvą, laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. spalio 24 d., kuomet laikotarpiu nuo 16.25 val. iki 17.05 val. kratos metu šią narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Taip pat šių įrodymų pakanka išvadai, kad baudžiamojo proceso metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2018 m. spalio 24 d., A. P. Nyderlandų Karalystėje neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo 387,84 gramus psichotropinės medžiagos- Psilocybe genties grybienos granulių, kurią autobusu atgabeno į Lietuvą ir įdėtą į plastikinį indelį laikė bute, esančiame (duomenys neskelbtini), iki 2018 m. spalio 24 d., kuomet laikotarpiu nuo 16.25 val. iki 17.05 val. kratos metu šią psichotropinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Motyvuojamoji dalis

III. Veikų kvalifikavimo motyvai

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 259 straipsnio 2 dalis.

2. Tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė nedidelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų neturėdamas tikslo jų parduoti ar kitaip platinti, padarė baudžiamąjį nusižengimą ir

baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba bauda, arba areštu.

BK 269 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Šiame skyriuje nurodytos narkotinės ir psichotropinės medžiagos yra medžiagos, įtrauktos į Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintus narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašus.

2. Kokį narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį laikyti nedideliu, kokį dideliu ir labai dideliu, nustatoma remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos patvirtintomis rekomendacijomis.

Žemesnės instancijos teismas

Minėta, kad A. P. įgijo narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių), kurių dalį suvartojo, o likusią dalį laikė su savimi bei savo gyvenamojoje vietoje iki tol, kol policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą narkotinę medžiagą. A. P. neteisėtai disponavo narkotine medžiaga- kanapėmis (antžeminėmis dalimis), kurios (išskyrus Lietuvos Respublikos pluoštinių kanapių įstatymu reglamentuojamas pluoštines kanapes bei jų sertifikuotas sėklas), vadovaujantis 1961 m. Bendrąja narkotinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamos narkotinėms medžiagoms ir draudžiamos vartoti medicinos tikslams. Duomenų, patvirtinančių A. P. tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtą narkotinę medžiagą, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pas A. P. rastas narkotinės medžiagos- kanapių (antžeminių dalių) kiekis neviršija nedidelio kiekio, taigi A. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

Minėta ir tai, kad A. P. įgijo psichotropinės medžiagos- Psilocybe genties grybienos granulių, kurią laikė savo gyvenamojoje vietoje iki tol, kol policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą psichotropinę medžiagą. A. P. neteisėtai disponavo psichotropine medžiaga- Psilocybe genties grybiena, kuri, vadovaujantis 1971 m. Psichotropinių medžiagų konvencija, taip pat Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 patvirtintais Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašais, priskiriamos psichotropinėms medžiagoms ir draudžiamos vartoti medicinos tikslams. Duomenų, patvirtinančių A. P. tikslą parduoti ar kitaip platinti minėtą psichotropinę medžiagą, baudžiamojo proceso metu nesurinkta. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintomis Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, pas A. P. rastas psichotropinės medžiagos- Psilocybe genties grybienos kiekis neviršija nedidelio kiekio, taigi A. P. padarė baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje.

IV. Bausmių skyrimo motyvai

Prokurorė siūlo baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu ir už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis), padarymą A. P. skirti septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį tęsti mokslą, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti, taip pat būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis), padarymą A. P. skirti devynių mėnesių laisvės apribojimą, įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį tęsti mokslą, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti, taip pat būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir A. P. skirti subendrintą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį tęsti mokslą, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti, taip pat būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.; vadovaujantis BK 64¹ straipsniu bausmės terminą sumažinti vienu trečdaliu ir A. P. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį tęsti mokslą, būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba pradėti dirbti, taip pat būti namuose nuo 23.00 val. iki 06.00 val.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau- ir BPK) 418 straipsnio 1-3 dalys.

1. Dėl nusikalstamų veikų, už kurių padarymą gali būti skiriama kaip vienintelė ar alternatyvinė bet kuri bausmė, išskyrus atvejus, kai už nusikalstamą veiką gali būti skiriamas tik terminuotas laisvės atėmimas ar laisvės atėmimas iki gyvos galvos, nagrinėjimo teisme gali nebūti, o bausmė paskiriama teismo baudžiamuoju įsakymu. Teismo baudžiamojo įsakymo priėmimo procesas taikomas tik tais atvejais, kai kaltininkas atlygina ar pašalina padarytą žalą, jeigu žala buvo padaryta, arba įsipareigoja tokią žalą atlyginti ar pašalinti.

Žemesnės instancijos teismas

2. Teisę surašyti baudžiamąjį įsakymą turi teisėjas, gavęs prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

3. Jei prokuroras ikiteisminio tyrimo metu nusprendžia kreiptis į teisėją dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir kaltinamasis tam neprieštarauja, kaltinamasis aktas nerašomas. Šiuo atveju prokuroras surašo pareiškimą, kurį kartu su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga išsiunčia teismui pagal teismingumą.

A. P. padarė du baudžiamuosius nusižengimus, numatytus BK 259 straipsnio 2 dalyje, už kurių padarymą numatytos viešųjų darbų arba laisvės apribojimo, arba baudos, arba arešto bausmės. Šiomis nusikalstamomis veikomis žala nepadaryta. A. P. neprieštarauja, kad baudžiamasis procesas būtų baigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūlomų bausmių rūšimis ir dydžiais (b. l. 65-68). Teismas konstatuoja, kad nėra kliūčių baudžiamąjį procesą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu.

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BK 48 straipsnio 2 dalis.

2. Laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Bausmės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

Žemesnės instancijos teismas

BK 54 straipsnio 1-2 dalys.

Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į:

Žemesnės instancijos teismas

1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį;

2) kaltės formą ir rūšį;

3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus;

4) nusikalstamos veikos stadiją;

5) kaltininko asmenybę;

6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį;

7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes;

8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Žemesnės instancijos teismas

BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

1. Atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra šios:

2) kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis.

Žemesnės instancijos teismas

BK 63 straipsnio 1-4 dalys.

1. Jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę. Skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti.

2. Kai bausmės apimamos, griežtesnė bausmė apima švelnesnes ir galutinė subendrinta bausmė prilygsta griežčiausiai iš paskirtų už atskiras nusikalstamas veikas bausmei.

3. Kai bausmės visiškai sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedamos visos paskirtos švelnesnės bausmės.

4. Kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomi kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai. Pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis, išskyrus atvejus, kai pridedama neatliktos bausmės dalis yra mažesnė už šį dydį.

BK 64¹ straipsnis.

1. Baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas.

BK 66 straipsnis.

1. Teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę.

2. Kardomasis kalinimas (suėmimas) į paskirtą bausmę įskaitomas pagal šio kodekso 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną kardomojo kalinimo (suėmimo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, dviejų MGL dydžio baudai, šešioms viešųjų darbų valandoms, dviem laisvės apribojimo dienoms.

Spręsdamas dėl A. P. skirtinų bausmių rūšies bei dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. A. P. padarė dvi tyčines nusikalstamas veikas, priskiriamas baudžiamųjų nusižengimų kategorijai. A. P. atsakomybę lengvinanti atsakomybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, A. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Teismas atsižvelgia į tai, kad A. P. yra jauno amžiaus, neteistas, už administracinių nusižengimų padarymą jis yra baustas, tačiau jam skirtas administracines nuobaudas- baudas jis sumokėjo, A. P. mokosi , registruotas Užimtumo tarnyboje, taigi yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. P. skiriant švelniausios rūšies bausmę, kuriai vykdyti nereikalingas nuteistojo sutikimas- laisvės apribojimą, kuri įgalina teismą nustatyti įpareigojimus bei draudimus, susijusius su psichoaktyvių medžiagų vartojimu, bei šių įpareigojimų vykdymo kontrole- už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis), padarymą A. P. skirtina septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą, kurį pabaigus įsidarbinti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant A. P. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas; už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis), padarymą A. P. skirtina devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą, kurį pabaigus įsidarbinti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant A. P. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas. Šios bausmės bendrintinos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės- devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, A. P. skirtinos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis), padarymą, pridedant dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, A. P. skirtinos už nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis), padarymą, ir A. P. skirtina subendrinta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą, kurį pabaigus įsidarbinti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant A. P. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Ši baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, A. P. prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, A. P. skirtinos laisvės apribojimo bausmės terminas trumpintinas vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. P. skirtina galutinė aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą, kurį pabaigus įsidarbinti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant A. P. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

A. P. nuo 2018 m. spalio 24 d. 01.00 val. iki 2018 m. spalio 24 d. 16.05 val. kas prilyginama vienai parai, buvo laikinai sulaikytas (b. l. 33, 34), taigi vadovaujantis BK 66 straipsnio nuostatomis A. P. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

V. Procesinės prievartos priemonės

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 139 straipsnio 1 ir 3 dalys.

1. Paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga, arba pakeičiama griežtesne ar švelnesne, kai to reikalauja bylos aplinkybės. Kardomąją priemonę panaikina arba pakeičia prokuroras nutarimu arba teismas nutartimi.

3 Kardomosios priemonės taip pat baigiamos taikyti: suėjus kardomosios priemonės skyrimo terminui, įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui ar pradėjus bausmės vykdymą.

Ikiteisminio tyrimo metu A. P. skirta kardomoji priemonė- rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. 1. 36-37), kuri paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- naikintina.

VI. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Šiai bylai nagrinėti reikšmingos teisės normos:

BPK 94 straipsnio 1 ir 2 dalys.

1. Priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą, daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas išsprendžiamas taip:

1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 ir 72³ straipsniuose nurodytas turtas konfiskuojamas;

2) daiktai, kurių apyvarta uždrausta, perduodami valstybės institucijoms arba sunaikinami;

3) dokumentai, turintys šio Kodekso 91 straipsnyje numatytų požymių, saugomi kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga arba perduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims jų prašymu; laikmenos su informacija, gauta šio Kodekso 160 straipsnyje nustatyta tvarka atliekant slaptą sekimą, grąžinamos jų lydimuosius dokumentus surašiusioms ikiteisminio tyrimo įstaigoms be jų prašymo;

4) daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo;

5) kiti daiktai grąžinami teisėtiems savininkams, o jeigu šie nenustatyti, – pereina į valstybės nuosavybę. Dėl šių daiktų priklausomybės kilę ginčai sprendžiami civilinio proceso tvarka.

2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytus sprendimus ikiteisminio tyrimo metu priima prokuroras ar ikiteisminio tyrimo teisėjas, nutraukiantys ikiteisminį tyrimą, vėlesnėse proceso stadijose – bylą nagrinėjantis teismas.

Kratos A. P. gyvenamojoje vietoje metu rasti ir paimti daiktai- pakuotės, kuriose buvo narkotinės ir psichotropinės medžiagos, du buteliukai su skysčiu, taip pat A. P. rankų nuoplovos yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlyje yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai (b. l. 27-28), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintini.

Ant kratos A. P. gyvenamojoje vietoje metu rastų ir paimtų daiktų- svarstyklių ir smulkintuvo buvo rasti narkotinių medžiagų- kanapių (antžeminių dalių) pėdsakai, taigi šie daiktai laikytini nusikalstamos veikos priemonėmis. Minėti daiktai yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai, saugomi Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlyje yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, taigi minėti daiktai (b. l. 27-28), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintini.

Dalinės A. P. apžiūros metu, taip pat kratos A. P. gyvenamojoje vietoje metu rastų ir paimtų narkotinių bei psichotropinių medžiagų- kanapių (antžeminių dalių) bei Psilocybe genties grybienos granulių apyvarta Lietuvos Respublikoje yra uždrausta, taigi minėti daiktai, saugomi Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje (b. l. 26), teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus naikintini.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktais, 2 dalimi, 139 straipsnio 3 dalimi, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421, 422 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 64¹, 66 straipsniais,

nusprendžia:

Pripažinti A. P. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis), ir skirti jam septynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą, kurį pabaigus įsidarbinti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant A. P. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Pripažinti A. P. kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis), ir skirti jam devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą, kurį pabaigus įsidarbinti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant A. P. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Šias bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės- devynių mėnesių laisvės apribojimo bausmės, A. P. skirtos už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso BK 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas psichotropinėmis medžiagomis), padarymą, pridedant dalį- tris mėnesius laisvės apribojimo bausmės, A. P. skirtos už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 259 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis), padarymą, ir A. P. skirti subendrintą vienerių metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą, kurį pabaigus įsidarbinti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant A. P. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu- keturiais mėnesiais ir A. P. skirti galutinę aštuonių mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant A. P. visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą, kurį pabaigus įsidarbinti, o praradus darbą- užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, uždraudžiant A. P. visą bausmės laikotarpį vartoti psichoaktyvias medžiagas.

Į bausmę įskaityti A. P. laikinai sulaikytam išbūtą laiką- vieną parą, ją prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

A. P. skirtą kardomąją priemonę- rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus bausmės vykdymą- panaikinti.

Pakuotes, kuriose buvo narkotinės ir psichotropinės medžiagos, du buteliukus su skysčiu, A. P. rankų nuoplovas, svarstykles ir smulkintuvą, saugomus Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Aptarnavimo skyriaus Ūkio poskyrio Daiktinių įrodymų sandėlyje, kanapes (antžemines dalis) bei Psilocybe genties grybienos granules, saugomas Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriaus Sandėlių poskyrio sandėlyje- saugykloje, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus sunaikinti.

Išaiškinti A. P., kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir gali paskirti naują bausmę.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo jo gavimo dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.

6. Asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:

1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;

2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;

3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

7. Jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas baudžiamojo poveikio priemonę.

8. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas