Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos D. J. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Skundas netenkinamas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad 2015-02-19 Panevėžyje, ties Kniaudiškių g. 51 namu, įvyko autoįvykis, kurio metu į pareiškėjos D.J., vairuojamą automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atliekantį kairiojo posūkio manevrą, atsitrenkė nenustatyto asmens vairuojamas automobilis Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio Opel Astra vairuotojas iš automobilio pasišalino, automobilį paliko eismo įvykio vietoje. Eismo įvykį tyrusi Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulio kuopos 1-ojo būrio patrulė J.G. paėmė iš D.J. rašytinį paaiškinimą (b.l. 51-52), nufotografavo įvykio vietą ( b.l. 33-44 ), parengė eismo įvykio vietos schemą ( b.l. 29-31 ), nustatė, kad automobilio Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra R. P. J. G. 2015-04-01 apklausė R. P. motiną P. P. ( b.l. 53 ), kuri nurodė, kad jos sūnus R. P. yra išvykęs į užsienį ir nežinanti, kada jis grįš, nes su sūnumi ryšio nepalaiko. Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulio kuopos 1-ojo būrio patrulė J.G. 2015-04-24 surašė ATP protokolą Nr. (duomenys neskelbtini), kad D. J., 2015-02-19, 18 val. 35 min., Kniaudiškių g. 51, Panevėžyje, vairuodama automobilį Peugeot 206, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suko į kairę pusę, į kiemą, neįsitikino, kad tai daryti saugu, nepraleido lenkiančio automobilio ir su juo susidūrė. Eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Protokole konstatuota, kad pareiškėja pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d. Pagal pareiškėjos 2015-04-30 prašymą papildomai buvo apklaustas jos sūnus A. J. (b. l. 54) ir 2015-05-25 dėl minėto autoįvykio buvo apklaustas automobilio Opel Astra savininkas R. P. (b.l. 27-28 ). R. P. savo paaiškinime nurodė, jog automobiliu nesinaudoja, naudojasi kiti asmenys, teigė nežinantis, kas 2015-02-19 18 val. 35 min. naudojosi jo automobiliu Opel Astra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir pasišalino palikęs automobilį eismo įvykio vietoje. Nurodė, kad tik grįžęs iš užsienio sužinojo, kad su jam priklausančiu automobiliu buvo padarytas eismo įvykis. Kadangi R. P., būdamas transporto priemonės savininku, policijos pareigūnui pareikalavus, nenurodė visų duomenų apie asmenį, kuris valdė jam priklausančią transporto priemonę ir padarė eismo įvykį, R. P. buvo surašytas ATP protokolas ir pagal LR ATPK 133 ¹ str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda (b. l. 22). Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistas M.Č., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2015-06-10 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, konstatavęs, kad D.J. parodymai vertintini kaip subjektyvūs, objektyviai ištirti eismo įvykio aplinkybių negalima, nėra galimybės nustatyti eismo įvykio kaltininko (b. l. 10-11).

Šios administracinės bylos nagrinėjimo dalykas- turtinės žalos atlyginimas, kuris kildinamas iš Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų surašant pareiškėjai administracinio teisės pažeidimo protokolą, bei nenustatant autoįvykio kaltininko.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad administracinių teisės pažeidimų bylų nagrinėjimas nepatenka į viešojo administravimo sritį (LVAT nutartis administracinėje byloje Nr. A4 – 689/2003), tačiau tai nesudaro pagrindo teigti, kad valstybės institucijų veiksmais padaryta turtinė ir neturtinė žala administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje neturi būti atlyginama. Turtinės ir neturtinės žalos, padarytos neteisėtais pareigūnų veiksmais, atlyginimo imperatyvas kyla iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 30 straipsnio 2 dalies. Galimybė atlyginti administracinių teisės pažeidimų teisenoje asmeniui padarytą žalą, remiantis CK 6.271 straipsniu, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje taip pat yra pripažįstama (pvz., 2007 m. spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-822/2007, 2010 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-155/2010, 2010 m. sausio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-207/2010 , 2011 m. sausio 21 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A444-159/2011ir kt. ).

Žalos atlyginimo klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas, kurio 6.245 str. 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė- tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą )ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą) ar sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas, valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė) kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. 2 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas. CK 6.271 str. 3 dalyje nustatyta, kad šiame straipsnyje vartojamas terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (valstybės ar savivaldybės institucijų priimami teisės ar individualūs aktai, administraciniai aktai, fiziniai aktai ir t. t., išskyrus teismo nuosprendžius, sprendimus ir nutartis). CK. 6.271 str. 4 dalyje nustatyta, kad valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.

Motyvuojamoji dalis

CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas tik nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, CK 6.271 straipsnyje numatyta prievolė atlyginti žalą neatsiranda.

Remiantis civilinės teisės normų, kurios taikytinos šioje administracinėje byloje, aiškinimu, pirmiausia nagrinėtinas neteisėtų policijos pareigūnų veiksmų ar neveikimo buvimo (nebuvimo) klausimas.

Kaip jau buvo anksčiau minėta, pareiškėja turtinės žalos atsiradimą kildina iš Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulio kuopos 1-ojo būrio patrulės J.G. neteisėtų veiksmų, nepagrįstai surašant ATP protokolą, ir nenustatant autoįvykio kaltininko. Remiantis LVAT praktika (2007-05-17 nutartis adm. byloje Nr. A17-499/2007), vienas iš atsakomybės elementų - neteisėtumas galėtų būti konstatuotas, kai būtų nustatoma, jog valdžios institucijų darbuotojai neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (LVAT 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. A17-499/2007). Taigi pirmiausia vertintina, kokiais teisės reikalavimais vadovaudamasis atsakovas privalėjo veikti priimdamas sprendimus, ar atsakovas pareiškėjos atžvilgiu veikė laikydamasis šių reikalavimų (LVAT 2013-08-05 nutartis administracinėje byloje Nr. A444-1288/2013).

Teismas pažymi, kad vertinant Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulio kuopos 1-ojo būrio patrulės J.G. veiksmų teisėtumą, būtina įvertinti, ar ji veikė savo kompetencijos ribose. Pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (ATPK) 259 straipsnį, dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas organas (pareigūnas) arba visuomeninės organizacijos ar visuomeninio savaveiksmio organo atstovas surašo protokolą, išskyrus šio kodekso 262 straipsnyje numatytus atvejus (2010-12-14 įstatymo Nr. XI-1223 redakcija). ATPK 262 straipsnis numato atvejus ir aplinkybes, kai administracinio teisės pažeidimo protokolas nesurašomas. Pagal ATPK 225 straipsnį policija nagrinėja ATP bylas dėl šio kodekso inter alia 127 straipsnio pirmojoje ir antrojoje dalyse numatytų pažeidimų. Iš pasakyto teismas sprendžia, kad Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulio kuopos 1-ojo būrio patrulė J.G. veikė savo įgaliojimų ribose, t.y. turėjo teisę surašyti ATP protokolą dėl pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 2 dalyje.

Pagal ATPK 259 straipsnį, protokolas surašomas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, o pagal ATPK 256 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Pagal šias teisės normas ATP protokolas turi keleriopą paskirtį – viena vertus, jis gali būti surašomas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, antra, juo tik pradedama ATP bylos teisena, trečia vertus – jis yra tik vienas iš galimų ATP byloje rinktinų įrodymų. Pagal ATPK 256 str. 3 dalį, įrodymus renka ne tik pareigūnai, turintys teisę surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, bet ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), šiuo atveju – policija, kuri nagrinėja inter alia šio kodekso 127 straipsnio antrojoje dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo bylas ir priima sprendimą, kuriuo nustato, ar pakanka įrodymų asmenį pripažinti padarius ATP pažeidimą (ATPK 225 str.).

Teismas, išanalizavęs ir įvertinęs Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulio kuopos 1-ojo būrio patrulės J.G. iki ATP protokolo surašymo atliktus veiksmus bei surinktus įrodymus ( D.J. rašytinį paaiškinimą, eismo įvykio nuotraukas, eismo įvykio vietos planą, 2015-04-01 P. P. paaiškinimą), konstatuoja, kad policijos pareigūnė ATP protokolą surašė vykdydama jai patikėtas funkcijas ir, teismo nuomone, nėra jokio pagrindo nuspręsti, kad ji šioje konkrečioje situacijoje veikė nepateisinamai aplaidžiai, paviršutiniškai, pažeisdama bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Be to ir pati pareiškėja neįvardijo, kaip konkrečiai surašydama administracinio teisės pažeidimo protokolą, policijos pareigūnė pažeidė teisės aktų reikalavimus, kaip konkrečiai buvo pažeista bendro pobūdžio pareiga elgtis atidžiai bei rūpestingai. Taip pat teismas konstatuoja, kad Panevėžio AVPK pareigūnai nagrinėjamoje situacijoje siekė surinkti įrodymus ir nustatyti autoįvykio kaltininką. Be jau minėtų veiksmų, pagal pareiškėjos 2015-04-30 prašymą papildomai buvo apklaustas jos sūnus A. J. ir automobilio Opel Astra savininkas R. P. O kadangi R. P., būdamas transporto priemonės savininkas, policijos pareigūnui pareikalavus, nenurodė visų duomenų apie asmenį, kuris valdė jam priklausančią transporto priemonę ir padarė eismo įvykį, R. P. buvo surašytas ATP protokolas ir pagal LR ATPK 133 ¹ str. 1 d. paskirta administracinė nuobauda. Panevėžio AVPK Kelių policijos biuro Kelių patrulių kuopos 1-ojo būrio specialistas M.Č., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, įvertinęs visus surinktus joje įrodymus, nustatytas aplinkybes, 2015-06-10 nutarimu Nr. 50NT-32115727-15 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą , konstatavęs, kad D.J. parodymai vertintini kaip subjektyvūs, objektyviai ištirti eismo įvykio aplinkybių negalima, nėra galimybės nustatyti eismo įvykio kaltininko. Administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimas negali būti vienareikšmiai vertinamas kaip pareigūnų neteisėtų veiksmų konstatavimas. Kiekvienu atveju turi būti individualiai vertinamos tiek asmenų, daiktų sulaikymo ir administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo aplinkybės, tiek administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo aplinkybės (LVAT 2013-09-19 nutartis administracinėje byloje Nr. A492-1560/2013).

Administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje pasisakyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Vadinasi, jei pareigūnas surinko įrodymus ir yra įsitikinęs (o įsitikinimas pagrįstas visapusišku bylos išnagrinėjimu) dėl asmens patraukimo administracinėn atsakomybėn, tokie veiksmai, nesant pareigūno aplaidumo, paviršutiniškumo požymių, nesilaikymo pareigos elgtis atidžiai bei rūpestingai, negali suponuoti neteisėtų veiksmų aplinkybės konstatavimo. Šioje administracinėje byloje nebuvo nustatyti pareigūnų veiksmų prieštaravimai teisės aktų reikalavimams, apibrėžiantiems patraukimą administracinėn atsakomybėn, o taip pat bendro pobūdžio pareigų nevykdymas, todėl konstatuotina jog nėra neteisėtų veiksmų.

Teismui nusprendus, kad Panevėžio AVPK pareigūnų veiksmuose surašius neva neteisėtą ATP protokolą, ir nenustačius 2015 m. vasario 19 d. autoįvykio kaltininko, kaltės nėra, nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimą ir priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, turtinės žalos atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjos D. J. skundą dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Panevėžio apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.