Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2025-01-22 · Administracinė byla Nr. eI2-2907-609/2025

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2025-01-22
Bylos Nr.
eI2-2907-609/2025
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-04909-2024-3
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Laimutė Jokubauskaitė, Aušrelė Mažrimienė, Eglė Kiaurakytė
Pareiškėjas
A. Z.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI2- 2907-609/2025 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04909-2024-3 Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3
(S)REGIONŲ ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. sausio 22 d.Klaipėda

Regionų administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Eglės Kiaurakytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Aušrelės Mažrimienės, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos A. Z. (A. Z.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja A. Z. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2024 m. rugpjūčio 22 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sprendimas), kuriuo pripažintas netekusiu galios Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2024 m. liepos 30 d. sprendimas priimti pareiškėjos prašymą Nr. (duomenys neskelbtini).

Skunde nurodo, kad vadovaudamasi Lietuvos Respublikos įstatymu dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 5 punktu ir 45 straipsnio 1 dalies 6 punktu kreipėsi į Migracijos departamentą su prašymu jai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Prašymas buvo priimtas 2024 m. liepos 30 d. 2024 m. rugpjūčio 22 d. ji gavo Sprendimą, kuriame nurodyta, jog Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2024 m. liepos 30 d. sprendimas priimti prašymą Nr. 2407-LLG-6480 pripažintas netekusiu galios, nes jos prašymas išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje negalėjo būti priimtas.

Pareiškėjos vertinimu, Sprendimas yra neteisėtas, nes nepagrįstai plečiamas subjektų ratas, kuriems taikomas Lietuvos Respublikos ribojamųjų priemonių dėl karinės agresijos prieš Ukrainą nustatymo įstatymas (toliau – ir Įstatymas). Kadangi ji yra ne tik (duomenys neskelbtini), bet ir (duomenys neskelbtini) pilietė, galimybė gauti leidimą laikinai gyventi Lietuvoje jai neturėtų būti ribojama.

Šalies argumentai

Pareiškėja nurodo, jog (duomenys neskelbtini) piliečiams taikomas bevizis režimas, kuris atitinka Šengeno vizos turėjimą, todėl jos atžvilgiu turėtų būti taikomas Įstatymo 3 straipsnis.

Pareiškėjos teismu, nebuvo įvertintos su ja susijusios individualios aplinkybės, pagrindžiančios jos ryšį su Lietuva, tai, kad jos sutuoktinis, kuris taip pat yra (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvena Lietuvos Respublikoje leidimo laikinai gyventi pagrindu (galioja iki 2025 m. birželio 14 d.) ir dirba Lietuvos įmonėje bei Lietuvos Respublikoje turi nekilnojamojo turto, kad jų šeima augina 3 mažamečius vaikus.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodo, kad su skundo reikalavimu nesutinka, prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 16 straipsnio 1 dalies 1 punktu Sprendimas buvo priimtas, paaiškėjus aplinkybei, jog kartu su prašymu pareiškėja nepateikė Įstatymo 3 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų.

Atsakovės teigimu, aplinkybė, jog pareiškėja yra ne tik (duomenys neskelbtini) bet ir (duomenys neskelbtini) pilietė, nesudaro pagrindo Įstatymo nuostatų pareiškėjos atžvilgiu netaikymui.

Nesutinka, kad Sprendimas pažeidžia pareiškėjos ar jos šeimos narių teises, kadangi priimant tokio pobūdžio sprendimus, užsieniečių šeiminiai ryšiai nevertintini.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje ginčas kilo dėl Sprendimo, kuriuo Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2024 m. liepos 30 d. sprendimas priimti pareiškėjos prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo pripažintas netekusiu galios, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja yra (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) pilietė, į Lietuvos Respubliką atvyko pateikusi (duomenys neskelbtini) pilietės pasą.

Pareiškėja per Lietuvos migracijos informacinę sistemą (toliau – ir MIGRIS) pateikė prašymą jai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir nurodė, jog ketina vykdyti religinę veiklą.

Migracijos departamento Klaipėdos skyrius 2024 m. liepos 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos prašymą priėmė.

Patikrinus dokumentus bei atsižvelgus į Ribojamųjų priemonių nustatymo įstatymo 3 straipsnio 3 dalį, Sprendimu nuspręsta pripažinti Migracijos departamento Klaipėdos skyriaus 2024 m. liepos 30 d. sprendimą priimti prašymą Nr. (duomenys neskelbtini) netekusiu galios, kadangi būdama (duomenys neskelbtini) piliete, pareiškėja nepateikė dokumentų, patvirtinančių apie turimą galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.

VAĮ 2 straipsnio 5 dalis nustato, kad administracinis sprendimas – teisės aktų reglamentuotu būdu ir (ar) forma išreikšta vienkartinė viešojo administravimo subjekto valia dėl teisės taikymo, privaloma ir skirta konkrečiam asmeniui ar individualiai apibrėžtai asmenų grupei.

VAĮ 3 straipsnio 6 punkte yra numatytas lygiateisiškumo principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas administracinius sprendimus, turi atsižvelgti į tai, kad įstatymui visi asmenys lygūs, ir negali varžyti jų teisių ar teikti jiems privilegijų dėl jų lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės ir turtinės padėties, seksualinės orientacijos, išsilavinimo, religinių ar politinių pažiūrų, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų aplinkybių.

VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą: 1) neteisėtą administracinį sprendimą; 2) teisėtą administracinį sprendimą, jeigu administracinio sprendimo pripažinimas netekusiu galios yra leidžiamas pagal kitus įstatymus arba jeigu administracinis sprendimas yra sąlyginis ir per nustatytą laikotarpį asmuo nustatytų sąlygų neįvykdo.

Šiame kontekste svarbu paminėti, kad valstybės teisė kontroliuoti užsieniečių tiek atvykimą į jų teritoriją, tiek ir jų gyvenimą pripažįstama tiek LVAT (pvz., administracinė byla Nr. A858-1810/2010), tiek EŽTT (žr. 2006 m. spalio 18 d. sprendimą byloje Üner prieš Nyderlandus) praktikoje.

Nagrinėjamam ginčui aktualios redakcijos Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodyta, jog sustabdomas (duomenys neskelbtini) piliečių prašymų išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje priėmimas per išorės paslaugų teikėją užsienyje, išskyrus (duomenys neskelbtini) piliečius, dėl kurių Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytais atvejais tarpininkauja Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, ir Lietuvos Respublikoje, išskyrus (duomenys neskelbtini) piliečius, kurie turi galiojančią Lietuvos Respublikos vizų tarnybos užsienyje ar Lietuvos Respublikoje išduotą Šengeno ar nacionalinę vizą arba leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, arba kitos Europos Sąjungos valstybės narės išduotą leidimą gyventi.

Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjos atžvilgiu galėtų būti taikomos Įstatymo 3 straipsnio 3 punkte nurodytos išimtys, o išimtis tokiems dvigubą pilietybę turinčių asmenų prašymams Įstatyme nėra numatyta.

Kaip jau buvo paminėta, VAĮ 16 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad viešojo administravimo subjektas gali pripažinti netekusiu galios savo arba įstatymų nustatytais atvejais žemesnio pagal pavaldumą viešojo administravimo subjekto priimtą neteisėtą administracinį sprendimą. VAĮ nustato viešojo administravimo principus, viešojo administravimo sritis, viešojo administravimo subjektų sistemą ir administracinės procedūros organizavimo pagrindus; ūkio subjektų veiklos priežiūros pagrindines nuostatas; garantuoja asmenų teisę apskųsti viešojo administravimo subjektų veiksmus, neveikimą ar administracinius sprendimus, taip pat teisę į įstatymais pagrįstą ir objektyvų asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimą; įtvirtina kitas asmenų ir viešojo administravimo subjektų teises ir pareigas viešojo administravimo srityje.

Ginčo atveju atsakovas vykdė viešo administravimo funkcijas. Konstatavus, jog pareiškėjos prašymas jai išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo būti priimtas, atsakovas turėjo teisę bei pareigą Sprendimą panaikinti.

Sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu, todėl jo panaikinimui teisinio pagrindo nėra. Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skundo netenkinus, pareiškėja neįgijo teisės į Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje reglamentuotų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą, todėl jos prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjos A. Z. (A. Z.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.

Teisėjos Laimutė JokubauskaitėEglė KiaurakytėAušrelė Mažrimienė