Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas V. N. Griškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-596-123/2007

2007 m. rugpjūčio 9 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Nijolės Griškevičienės, kolegijos teisėjų Gintaro Bastakio, Albinos Pupeikienės apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens O. G. atskirąjį skundą ir skolininko G. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. P2-513-546/2007 pagal pareiškėjo antstolio Giedriaus Jonausko pareiškimą dėl turto pardavimo iš varžytynių akto patvirtinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

antstolis G. Jonauskas prašė teismo patvirtinti 2005-11-02 turto pardavimo iš varžytynių aktą. Nurodė, kad 2005-10-24 įvyko 0,0448 ha žemės sklypo ir gyvenamojo namo, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančių O. G. pardavimas iš pirmųjų varžytynių. Turtas buvo parduotas I. (I.) P. už 409528 Lt.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Vykdant teismo sprendimus, privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės ir teisėti interesai.

LR CPK 725 straipsnyje nustatytos varžytinių akto tvirtinimo sąlygos ir tvarka. Teisėjas, nustatęs esminius pažeidimus, padarytus parduodant turtą iš varžytinių, nutartimi atsisako tvirtinti varžytynių aktą ir varžytynes pripažįsta neįvykusiomis (LR CPK 725 str. 4 d.). Prieš tvirtindamas varžytynių aktą jis patikrina, ar varžytynės buvo surengtos laikantis šią procedūrą nustatančių teisės normų. Teisėjas kiekvienu konkrečiu atveju analizuoja priverstinio turto pardavimo aplinkybes ir jas įvertina. Varžytines reglamentuojančių normų nesilaikymas gali pažeisti skolininkų, kreditorių ar varžytinėse dalyvavusių ir jose įsigijusių turtą asmenų teises ir teisėtus interesus. Esminiais pažeidimais pripažintini faktai, kurie galėtų sudaryti pagrindą varžytinių aktus pripažinti negaliojančiais CPK 602 straipsnio tvarka arba bendraisiais sandorių negaliojimo pagrindais bei pagal CPK 717 straipsnį paskelbti varžytines neįvykusiomis.

Iš vykdomosios bylos Nr. 91/04/509 (bylos tęsinys Nr. 0091/04/00509) matyti, kad antstolis G. Jonauskas nuo 2004-01-22 vykdo hipotekos teismo 2001-07-09 nutartį Nr. 138-2V/2001 dėl O. G. priklausančio išieškotojui UAB Medicinos bankui įkeisto 0,0448 ha žemės sklypo su gyvenamuoju namu pardavimo iš varžytynių. 2005-10-24 įvyko įkeisto turto varžytynės ir turtas buvo parduotas (vyk. b.l. 84-85). 2005-11-03 antstolis G. Jonauskas kreipėsi į teismą su prašymu, kuriuo prašė patvirtinti gyvenamojo namo ir žemės sklypo, esančių (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytynių aktą (b.l. 2-2a). Pirmosios instancijos teismas patvirtino 2005-11-02 turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0091/04/00509 (b.l. 100-103).

LR CPK 745 str. 1 d. nustato, kad išieškojimas iš hipoteka įkeisto turto vykdomas pagal bendrąsias vykdymo proceso taisykles su išimtimis, numatytomis CPK LIII skyriuje, ir atsižvelgiant į LR CK hipoteką reglamentuojančias teisės normas. Antstolis atlikdamas vykdymo veiksmus vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, LR Civilinio proceso kodeksu, LR Antstolių įstatymu. Vykdymo proceso taisykles detalizuoja Teisingumo ministro patvirtinta Sprendimų vykdymo instrukcija, kuri yra galiojanti ir kuria antstolis G. Jonauskas vadovavosi atlikdamas vykdymo proceso veiksmus. Todėl skolininko argumentas, kad antstolis vykdė varžytynes pagal panaikintą administracinio teismo sprendimų vykdymo instrukcija yra nepagrįstas.

Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjų argumentais, kad antstolis neinformavo jų apie vykdymo eigą, kad nesupažindintino ir neišaiškino vykdymo proceso dalyvių teisių ir pareigų. LR CPK 745 str. 2 dalyje numatyta, kad jeigu išieškoma iš hipoteka įkeisto turto ir įkaito davėjas nėra skolininkas, tai toks įkaito davėjas vykdant išieškojimą iš įkeisto turto turi tokias pačias procesines teises kaip ir skolininkas. Vykdymo proceso šalys turi teisę dalyvauti patys ar per savo atstovus atliekant vykdymo veiksmus, susipažinti su visa vykdomosios bylos medžiaga, gauti pažymas apie vykdymo eigą, apskųsti antstolio veiksmus, reikšti prašymus, nušalinimus ir kitas CPK nustatytas teises. Įkaito davėja O. G. 2003-02-21 įgaliojimu buvo įgaliojusi savo tėvą G. G. jos vardu atlikti visus teisinius veiksmus, susijusius su jos asmeninės nuosavybės teise priklausančiu nekilnojamuoju ir kilnojamuoju turtu, gauti iš valstybinių, savivaldos ir teisinių institucijų, įstaigų ir organizacijų jai priklausančius pinigus, banko, pašto, telegrafų ir kitokio pobūdžio korespondenciją, siuntinius, atstovauti jos interesus visose civilinėse ir administracinėse bylose, naudotis visomis dalyvaujančių šiose bylose asmenų teisėmis, atlikti jos vardu visus procesinius veiksmus (b.l. 83). Pagal CPK 604 straipsnį procesinius dokumentus antstolis siunčia registruotu laišku vykdymo proceso dalyviams ir jie yra laikomi įteiktais praėjus penkioms dienoms nuo jų išsiuntimo dienos. Vykdomojoje byloje esantys įrodymai patvirtina, kad antstolis šių reikalavimų nepažeidė ir visus savo priimtus procesinius dokumentus siuntė registruotais laiškais pareiškėjų nurodytais adresais. Nepagrįstas skolininko G. G. argumentas, kad antstolio raštų jam niekas nesiuntė, nes privačios spaudos atstovai duomenų apie siuntimus neturi. Privačios spaudos atstovai nurodė, kad informacijos apie siustus pareiškėjams laiškus duomenų neturi, kadangi pagal pašto įstatymą visi duomenys laikomi tik pusę metų. Iš vykdomosios bylos pateiktų dokumentų matyti, kad skolininkas G. G. pasirašytinai buvo supažindintas su jo teisėmis ir pareigomis (vyk.byla Nr. 91/04/509 b.l. 5). Iš siuntų teikimo žiniaraščio matyti, kad visus antstolio siųstus procesinius dokumentus (patvarkymus dėl preliminaraus turto įvertinimo skyrimo, pranešimą dėl turto arešto, pranešimą dėl turto pardavimo iš varžytynių) G. G. gavo, o pagal O. G. išduotą įgaliojimą priėmė ir įkaito davėjai O. G. skirtus procesinius dokumentus (vyk.byla Nr. 91/04/509, b.l. 5, 18, 21-27, 33; tęsinys b.l. 20, 28, civilinė byla II t., b.l. 84-90). Be to patys pareiškėjai įstatymo suteiktas teises ne tik žinojo, bet jomis ir naudojosi, teikdami skundus, prašymus, pareiškimus, nušalinimus, kuriuose nurodydavo, kad antstolio patvarkymus gavo (vyk.byla Nr. 91/04/509 tęsinys b.l.3, 9, 37, 66, 93;). Paminėtos aplinkybės paneigia suinteresuotų asmenų teiginius, kad jie nežinojo apie vykdymo procese antstolio atliekamus vykdymo veiksmus. Vykdymo proceso dalyviai buvo susipažinę su jų procesinėmis teisėmis, domėjosi vykdymo proceso eiga, todėl pirmosios instancijos teismas, remdamasi rašytiniais įrodymais, teisingai nustatė, kad skolininkas G. G. ir įkaito davėja O. G. buvo tinkamai informuoti apie vykdymo proceso eigą, tinkamai supažindinti su jų teisėmis ir pareigomis.

Pareiškėja nurodo, kad antstolis niekada neapžiūrėjo įkeisto turto, dalyvaujant pačiai savininkei, pirkėjai perkamo iš varžytynių turto taip pat niekada nebuvo apžiūrėję, apie turto pardavimą niekur neskelbė, neiškabino skelbimų ant parduodamo turto. Teisėjų kolegija su pareiškėjų argumentais nesutinka. Įstatymas konkrečiai numato priverstinio turto realizavimo tvarką. Tam, kad varžytynės būtų pripažintos teisėtos, apie jas būtina paskelbti CPK nustatyta tvarka. Parduodant nekilnojamąjį turtą, kurio vieneto vertė viršija šimtą tūkstančių litų, apie būsimas varžytynines antstolis paskelbia antstolių kontoros skelbimų lentoje, turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje bei specialiame interneto tinklapyje ne vėliau kaip likus vienam mėnesiui iki varžytynių dienos (LR CPK 706 str. 1 d.). Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad antstolis apie turto pardavimą paskelbė interneto tinklapyje (b.l. 29), išspausdino skelbimą turto buvimo vietos vietiniame laikraštyje (b.l. 30-34). Todėl pareiškėjos argumentai, kad apie turto pardavimą niekur nebuvo paskelbta atmestini. Vykdymo proceso dalyviai turi būti aktyvūs, domėtis vykdymo proceso eiga ir imtis priemonių, kad apie varžytynėse parduodamą turtą sužinotų kuo daugiau galimų pirkėjų. Nors įstatyme numatyta, kad jei yra galimybė, tai skelbimas gali būti iškabinamas ir ant paties parduodamo nekilnojamojo turto. Tačiau tai, kad antstolis nebuvo iškabinęs skelbimo, ant parduodamo turto, negalima laikyti, kad jis netinkamai paskelbė apie turto varžytynes. Įstatymas imperatyviai reikalauja, kad apie parduodamą turtą butų paskelbta internete, spaudoje ir antstolių lentoje, šiuos įstatyme numatytus reikalavimus antstolis įvykdė. LR CPK 708 straipsnyje numatyta, kad iki varžytynių pradžios visi pageidaujantys asmenys gali apžiūrėti parduodamą iš varžytynių turtą. Pareiškėja nurodo, kad pirkėjai neturėjo galimybių apžiūrėti perkamą turtą iš vidaus, tačiau tai pačio pirkėjo teisė įsigyjamą turtą apžiūrėti, bet ne jo pareiga. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad pirkėjas I. P. kartu su antstoliu iš varžytynių perkamą turtą apžiūrėjo iš išorės (t. I, b.l. 103), be to pažymėtina ir tai, kad pats pirkėjas prašo, kad turto pardavimo iš varžytynių aktas būtų patvirtintas. Įstatyme yra numatyta, kad norintys dalyvauti varžytynėse asmenys privalo iki varžytynių pradžios užsiregistruoti ir įmokėti į antstolio depozitinę sąskaitą varžytynių dalyvio mokestį. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad varžytynėse užsiregistravo, sumokėjo varžytynių dalyvio mokestį ir dalyvavo du pirkėjai (vyk.byla Nr. 91/04/509 tęsinys b.l.79-82). Pirkėjas I. P. padidino pradinę turto pardavimo kainą, kaip reikalauja įstatymas, per nustatytą terminą sumokėjo visą sumą už varžytynėse nupirktą turtą (vyk.byla Nr. 91/04/509 tęsinys b.l. 83-86, 1, 8). Tai, kad abu pirkėjai skolininko teigimu užsiregistravo prieš penkiolika minučių iki varžytynių pradžios, vienu metu sumokėjo varžytynių dalyvio mokestį tame pačiame banke, negalima laikyti vienu iš pagrindų netvirtinti varžytynių akto, kadangi įstatyme nėra numatyta prieš kiek laiko turi būti pateikti prašymai dalyvauti varžytynėse ir sumokėtas varžytynių dalyvio mokestis. Atmestinas pareiškėjos argumentas, kad parduodamame name buvo kito turto, kurį buvo galima realizuoti skolai padengti. Nagrinėjamu atveju, antstolis vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo Hipotekos skyriaus nutartį, dėl priverstinio įkeisto turto realizavimo. Todėl šiuo atveju buvo aprašomas ir parduodamas iš varžytynių tik bankui pagal hipotekos lakštą įkeistas turtas (b.l. 4).

LR CK 4.174 str. 1 d. reglamentuoja, kokie reikalavimai užtikrinami hipoteka. Iš įkeisto daikto vertės patenkinamas pagrindinio reikalavimo įvykdymas bei iš šio reikalavimo atsirandančių palūkanų, netesybų, taip pat teismo išlaidų, susijusių su hipotekos vykdymu, išieškojimas. Iš byloje esančios kreditoriaus pateiktos pažymos matyti, kad skolininkas yra sumokėjęs tik dalį skolos 51340,82 Lt, taigi hipoteka užtikrintas skolinis įsipareigojimas nėra pilnai įvykdytas (b.l. 17). Teisėjų kolegija nesutinka su pareiškėjo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į skolininko norą kuo greičiau grąžinti skolą. Priešingai, teismas nustatė skolininkui terminą per kurį jis galėjo visiškai atsiskaityti su išieškotoju iki varžytynių akto patvirtinimo (t. II, b.l. 31), tačiau skolininkas jam suteikta galimybe nepasinaudoju ir skolos išieškotojui negrąžino. CK 4.197 str. 2 d. numatyta, kad hipoteka baigiasi, jei yra įvykdytas skolinis įsipareigojimas. Skolininkas prievolės, kuri buvo užtikrinta hipoteka įkeistu turtu pilnai neįvykdė, todėl antstolis pagrįstai vykdė turto pardavimą iš varžytynių. Be to pažymėtina, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl skolos dydžio negali būti atskirojo skundo nagrinėjimo objektu, nes to nenumato įstatymas (LR CPK 334 str. 1 d.), o tarp šalių kilusį ginčą dėl įkeitimu užtikrinto reikalavimo dydžio šalys galėtų spręsti ginčo teisenos tvarka pagal bet kurios iš jų ieškinį (LR CPK 564 str.), todėl teisėjų kolegija, spręsdama varžytynių akto tvirtinimo teisėtumą, dėl šių argumentų pasisakyti neturi pagrindo.

Nepagrįstas pareiškėjos argumentas, kad antstolis turėjo pradėti turto pardavimą nuo hipotekos lakšte nurodytos sumos, nes hipotekos lakšte įkeisto turto vertė yra nustatyta šalių susitarimu. Hipotekos lakšte nurodoma įkeičiamo turto vertė neretai skiriasi nuo įrašytos viešame registre. Kadangi daikto rinkos vertė nuolat kinta, lakšte nurodoma šalių sutarta įkeisto daikto vertė jį įkeičiant. Iš byloje esančio hipotekos lakšto matyti, kad bankas ir skolininkas susitarimu šį turtą buvo įvertinę 600000 Lt (vyk. bylos l. 7). LR CPK 681 str. 1 d. numatyta, jog areštuodamas skolininko turtą antstolis jį įkainuoja rinkos kainomis atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Antstolis nustatydamas areštuoto turto vertę 497000 Lt atsižvelgė į nepriklausomo turto vertintojo UAB „Lituka ir Ko“ pateiktą 2005-08-22 išvadą dėl preliminarios turto vertės (b.l. 17-18). Antstolis nekilnojamojo turto pradinę kainą varžytynėse nustatė 397600 Lt. Tai atitinka CPK 718 straipsnyje įtvirtintas nuostatas dėl kainos nustatymo pirmose varžytynėse. LR CPK 682 str. reglamentuoja ekspertizės skyrimo tvarką vykdymo proceso metu. Ekspertizė skiriama, jei skolininkas pareiškia prieštaravimus dėl antstolio nustatytos turto vertės, o tuomet antstolis skiria ekspertizę turto vertei nustatyti. Kadangi skolininkas G. G. dėl antstolio nustatytos 2005-08-25 turto arešto aktu turto vertės, prieštaravimų nepareiškė, todėl antstolis ir nesprendė klausimo dėl ekspertizės skyrimo. Be to pažymėtina, kad turto vertės nustatymo klausimas jau buvo nagrinėtas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir teismai šios kainos nepripažino per maža bei konstatavo, kad antstolis turto vertę nustatė tinkamai (vykd.b.l. 87-91). Teismo įsiteisėjusiu sprendimu nustatytos aplinkybės laikytinos prejudiciniais faktai ir negali būti ginčijamos (LR CPK 279 str. 1 d.).

Be to pažymėtina, kad vykdymo proceso dalyviai privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu sprendimo įvykdymu. Skolininkas ir įkaito davėja vykdomajame procese turėjo teisę teikti įrodymus ir prašymus iki varžytynių, bet to dėl nesuprantamų priežasčių nedarė, neprašė skirti ekspertizės, išieškotojas reikalavo priverstinio išieškojimo, vykdymo procesas tęsiasi nuo 2001 metų, skolininkas per teismo nustatytą terminą įsiskolinimo kreditoriui nesumokėjo, taigi darytina išvada, kad skolininkas piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis, nėra suinteresuotas kuo greičiau įvykdyti prievolę išieškotojui ir tokiu būdu stengiasi vilkinti išieškojimo procesą, sukeldamas išieškotojui bei turtą įsigijusiam asmeniui I. P. nuostolius. Teisėjų kolegija konstatuoja, nebuvo padaryta esminių pažeidimų parduodant turtą iš varžytynių, varžytynės buvo surengtos ir vyko laikantis varžytynių procedūrą nustatančių teisės normų, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai patvirtino varžytynių aktą.

Teisėjų kolegija, įvertinus ir išanalizavusi aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesinės teisės normas, atsižvelgė į teismo sprendimo vykdymo ypatumus, vykdymo dalyvių interesus, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 straipsniais, teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. gegužės 11 d. nutartį palikti nepakeistą.