- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-10-04
- Bylos Nr.
- A-438-1130-10
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irmantas Jarukaitis (pirm.), Laimutis Alechnavičius, Romanas Klišauskas (pran.)
- Pareiškėjas
- V.Z.
- Atsakovas
- Vilniaus apskrities viršininko administracijai
- Kategorijos
- 11.12pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Irmanto Jarukaičio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V.Z. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V.Z. skundą atsakovui Vilniaus apskrities viršininko administracijai (procesinių teisių perėmėjas – Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos) dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V.Z. su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti:
1) Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 2.3-4738-(89);
2) Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 2.3-12595-(89) arba įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją spręsti šio įsakymo panaikinimo klausimą;
3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. gegužės 13 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-Z-70/2-452 ir 2009 m. kovo 4 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-Z-70-182 „Dėl skundo nagrinėjimo“ priimtą sprendimą netenkinti skundo dėl sumažinto užimtos asmeninio ūkio žemės dydžio.
Skunde nurodė, kad 2009 m. balandžio mėn. gavo Vilniaus apskrities viršininko administracijos (toliau – ir VAVA) 2009 m. balandžio 14 d. raštą Nr. (30)-1.2-858-(3.31), kuriame nurodyta, kad atsižvelgiant į Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) ir Seimo kontrolieriaus pateiktus pažymoje siūlymus, Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-4738-(89) patikslintas Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. 2.3-12595-(89). Minėtu 2009 m. balandžio 6 d. įsakymu buvo sumažintas Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvadoje Nr. 89-2-12-503 Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn (toliau – ir Išvada) nurodytas valstybės išperkamos žemės, kuri užimta asmeninio ūkio žeme, dydis nuo 31,45 ha iki 15,15 ha. Ginčijamas 2009 m. balandžio 6 d. įsakymas priimtas tik dalinai atsižvelgus į Seimo kontrolierių išvadas bei pažeidžiant teisės aktus, todėl jį 2009 m. gegužės 12 d. apskundė Nacionalinei žemės tarnybai, kuri 2009 m. gegužės 13 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-Z-70/2-452 atsisakė nagrinėti jo skundą. Atsisakymas nagrinėti skundą motyvuojamas tuo, kad jame keliami klausimai jau buvo nagrinėti Nacionalinėje žemės tarnyboje ir į juos atsakyta 2009 m. kovo 4 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-Z-70-182. Atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba jo skundo faktiškai nenagrinėjo, pareiškėjo vertinimu, jo skundas netenkintas dėl tų pačių priežasčių, dėl kurių buvo netenkintas 2009 m. vasario 2 d. skundas dėl 2008 m. spalio 1 d. įsakymo. Pareiškėjo manymu, priimant 2009 m. balandžio 6 d. įsakymą, buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys žemės gražinimą asmenims, netinkamai taikytos ir aiškintos teisės normos, netaikytos normos, kurios galėjo būti taikytos, neteisingai įvertintos aplinkybės, dėl to jis laikytinas neteisėtu. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (su vėlesniais pakeitimais), žemės reformos žemėtvarkos projektus rengia, apskaičiuoja valstybės išperkamo turto vertę (atitinkamai ir asmenų užimtą žemę asmeniniam ūkiui) ir teikia dokumentus apskrities viršininkui - žemės reformos projektą rengiantis specialistas. (duomenys neskelbtini) žemės reformos projektus rengė R.B. individuali įmonė, kuri išvadoje ir nurodė koks yra valstybės išperkamas plotas (43,3678 ha), tame skaičiuje užimtą asmeninio ūkio žemės plotą (31,45 ha). Šią išvadą 2004 m. gegužės 19 d. patvirtino Vilniaus apskrities viršininkas. Tačiau 2009 m. balandžio 6 d. įsakymas su išvados tikslinimu priimtas atsižvelgiant į Širvintų r. žemėtvarkos skyriaus vyresn. specialistės G.D. surinktą informaciją apie asmeninio ūkio ir namų valdos žemes. Tuo buvo pažeistas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 (1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija) patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 105 punktas.
Pareiškėjas pažymėjo, kad 2008 m. spalio 1 d. ir 2009 m. balandžio 6 d. įsakymus rengė ir teikė apskrities viršininkui ne žemėtvarkos projektą rengiantis specialistas, o Širvintų r. žemėtvarkos skyriaus darbuotojai. Pažymėjo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 376 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika (toliau – ir Metodika), projekto autorius yra fizinis asmuo arba įmonės specialistas, turintis kvalifikacinį leidimą rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus ir atsakingas už žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo ir įgyvendinimo darbus kadastro vietovėje. Širvintų r. žemėtvarkos skyriaus specialistai nėra projekto autoriai. Todėl ginčijami įsakymai priimti pažeidžiant jų priėmimo procedūras. Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. kovo 4 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-Z-70-182 „Dėl skundo nagrinėjimo“ (atitinkamai šią poziciją palaikė ir Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. gegužės 13 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-Z-70/2-452) nurodė, kad duomenis dėl 2004 m. gegužės 19 d. išvados Nr. (89)-2.12-503 patikslinimo teikė ne tik Širvintų r. žemėtvarkos skyriaus vyr. specialistė Musninkų seniūnijoje G.D., bet ir (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės projekto autorius R.K., kuris Širvintų r. žemėtvarkos skyriaus vedėjui 2008-08-06 pateikė duomenis bei kartografinę medžiagą (ortofoto planą) apie buvusio savininko P.Z. turėtoje žemėje esančius asmeninio ūkio žemės naudotojus bei naudojamus asmeninio ūkio žemės plotus. Be to, kaip nurodė Nacionalinė žemės tarnyba, vadovaujantis Širvintų r. žemėtvarkos skyriaus nuostatų, patvirtintų Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. birželio 12 d. įsakymu Nr. 2.3-5865 5.4 ir 13.7 punktais, Širvintų r. žemėtvarkos skyrius rengia apskrities viršininko leidžiamų administracinių aktų, susijusių su Širvintų rajono teritorijos žeme, mišku, vandens telkiniais, projektus, taip pat inicijuoja apskrities viršininko sprendimų (įsakymų ir kitų administracinių aktų), kurių neatitinkančius teisės aktų reikalavimus projektus parengė skyriaus darbuotojai, pakeitimą arba panaikinimą administracine arba teismine tvarka. Tačiau Nacionalinė žemės tarnyba neįvertino, kad piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo tvarką reguliuoja specialusis teisės aktas - Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimas Nr. 1057 (1999 m. lapkričio 11 d. nutarimo Nr. 1274 redakcija), kuriuo patvirtinta Tvarka ir kurios 105 punktas nenumato išlygų dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir pateikimo VAVA, be to, šis teisės aktas yra aukštesnės galios nei Vilniaus apskrities viršininko įsakymai. Todėl priimant sprendimą dėl 2004 m. gegužės 19 d. išvados Nr. (89)-2.12-503 patikslinimo turėjo būti vadovaujamasi Tvarkos 105 punktu. Vadovaujantis Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-438 patvirtinta Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodika, tik Nacionalinė žemės tarnyba turi teisę siūlyti keisti priimtus sprendimus, šiuo atveju 2009 m. balandžio 6 d. įsakymą (tiksliau 2008 m. spalio 1 d. įsakymą, kurio nuostatos perkeltos į 2009 m. balandžio 6 d. įsakymą) priimti pasiūlė Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-7234-(30) sudaryta komisija savo 2008 m. liepos 30 d. išvadoje Nr. 91-2.17-58. Šios aplinkybės skundo dalyje dėl sumažinto 2004 m. gegužės 19 d. išvadoje nurodyto valstybės išperkamos žemės, kuri užimta asmeninio ūkio žeme, dydžio, Nacionalinė žemės tarnyba nenagrinėjo, todėl laiko, kad jo skundas buvo nepilnai ir netinkamai ištirtas.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 8 dalis nustato, kad kai įstatymo nustatyta tvarka žemės sklypas, kurį savininkas nori atgauti natūra, išskyrus šiame punkte aukščiau išvardytus atvejus, yra skirtas ir naudojamas gyventojų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui, už jį savininkui, norinčiam, kad būtų atkurta nuosavybės teisė natūra, ar asmeniui, šiuo metu naudojančiam ar įgijusiam nuosavybėn iš valstybės šį žemės sklypą, skiriamas iki 30 procentų didesnio žemės sklypo plotas iš laisvos žemės fondo žemės, esančios teritorijoje, kurią apima vietinis žemės reformos žemėtvarkos projektas. Jeigu piliečiai, kuriems nuosavybės teisės atkuriamos į tose teritorijose esančią žemę, yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai ar Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, jų sutuoktiniai, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), apskrities viršininko sprendimu jiems siūlomas žemės sklypo plotas iš apskrities teritorijoje esančio laisvos žemės fondo padidinamas iki 100 procentų. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas eiliškumas (eilės tvarka), pagal kurį žemė, miškas ir vandens telkiniai sugrąžinami natūra ar perduodami arba suteikiami nuosavybėn neatlygintinai, bei parduodami. Jame taip pat nustatyta, kad perduodami nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčiai turėtiesiems (padidinti iki 100 procentų) žemės sklypai piliečiams, kurie yra 1918-1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams), jeigu jų norima susigrąžinti žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirta teritoriją ir yra toje apskrityje, kurioje buvo nuosavybės teise turima žemė. Tokiu būdu įstatymuose įtvirtintas esminis kriterijus, kuris nulemia žemės padidinimą iki 100 procentų asmenims, kurie yra 1918 - 1920 m. nepriklausomybės kovų kariai savanoriai, pasipriešinimo (rezistencijos) dalyviai, politiniai kaliniai, tremtiniai, Vyčio Kryžiaus ordinu apdovanoti asmenys, taip pat jų sutuoktiniams, tėvams (įtėviams), vaikams (įvaikiams) - žemė patenka į asmeniniam ūkiui ar valstiečio ūkiui skirtą teritoriją. Atitinkamai žemės reformos žemėtvarkos projektus rengiantis specialistas turi apskaičiuoti, kiek asmens turėtos žemės yra užimtos asmeniniam ūkiui ar yra valstiečio ūkiui skirtoje teritorijoje, kad nustatyti, koks žemės plotas vėliau pagal Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalį turėtų būti didinamas 100 proc. Apie tai pažymima išvados dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn 1.2 punkte, nurodant asmeninio ūkio žemės plotus ir valstiečio ūkio žemės plotus. Vilniaus apskrities viršininko 2004 m. gegužės 19 d. išvadoje Nr. 89-2-12-503 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn, 1.2 punkte buvo nurodyta, kad asmeninio ūkio žemė užima 31.45 ha (vertė 52 964 Lt). Tačiau 2009 m. balandžio 6 d. įsakymas priimtas atsižvelgiant į tai, kad Širvintų r. žemėtvarkos skyriaus vyresn. specialistė G.D. Vilniaus apskrities viršininko sudarytai komisijai pateikė informaciją, kad asmeninio ūkio naudotojų žemė sudaro 15,15 ha. Todėl atitinkamai minėta komisija pasiūlė keisti Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. 89-2-12-503, sumažinant valstybės išperkamos žemės, kuri užimta asmeninio ūkio žeme, dydį nuo 31,45 ha iki 15,15 ha. Tačiau komisija neatsižvelgė į tai, kad Širvintų r. žemėtvarkos skyriaus vyresn. specialistė G.D., taip pat papildomai buvo pateikusi informaciją ir apie buvusio savininko P.Z. turėtą žemę, kuri užimta namų valdomis. Iš viso nurodyta, kad namų valdomis papildomai užimta 20,41 ha žemės. Tačiau namų valdos žemė nebuvo sumuojama kartu prie asmeninio ūkio žemės, nors teisės aktų nuostatos tai įpareigoja daryti. Asmeninio ūkio žemę sudaro žemės ūkio naudmenos: ariama, pieva, ganykla, sodas, daržas, o namų valda - tai kiemas, žemė po pastatais, daržas, kas taip pat naudojama asmeniniam ūkiui. Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad žemė turi patekti į asmeniniam ūkiui skirtą teritoriją, o ne turėti žemės paskirtį - asmeninio ūkio žemė.
Pareiškėjo nuomone, atsižvelgiant į tai, kad išvados dėl žemės miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn formoje nėra grafos (skilties) dėl užimtos žemės asmeniniam ūkiui, o nurodoma asmeninio ūkio žemė, namų valdos žemė turėjo būti įskaičiuota į minėtą skiltį. Kitaip nebūtų įgyvendintos Žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, o nuo 2002 m. spalio 4 d. - Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 376 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos nuostatomis tai atlieka projekto autorius. Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 75 punkte, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 376 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 50 punkte ir šiuo metu galiojančioje Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-438 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos 75 punkte nustatyta, kad į asmeninio ūkio žemės sklypus įtraukiami ir namų valdos sklypai. Analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintoje Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkoje (prašymas dėl žemės grąžinimo buvo pateiktas dar 1991 m.). Šios tvarkos 1 punkte buvo nustatyta, kad asmeninio ūkio žemę sudaro žemės ūkio naudmenos (ariama žemė, sodai, pievos, ganyklos) ir kita žemė (pastatų, kiemo, želdinių užimta žemė ir kitos ne žemės ūkio naudmenos). Vėliau šis nutarimas buvo panaikintas Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1993 m. spalio 29 d. nutarimu Nr. 816 patvirtinus Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarką. Tačiau šio tvarkos 19 punkte taip pat nustatyta, kad privačių namų valdų žemės sklypuose esančios žemės ūkio naudmenos turi būti įskaitomos į žemės sklypų asmeniniam ūkiui plotą. Atitinkamai 2009 m. balandžio 6 d. įsakymu neįskaičiuojant į asmeninio ūkio žemę namų valdos, buvo pažeisti aukščiau minėti teisės aktai.
Pareiškėjas taip pat pažymėjo, kad Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. kovo 4 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-Z-70-182, netenkinant jo skundo dalyje dėl sumažinto užimtos asmeninio ūkio žemės dydžio, motyvavo savo sprendimą tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimas Nr. 308 nuo 1993 m. lapkričio 4 d. negalioja. Tačiau, pareiškėjo teigimu, prašymą dėl nuosavybės atkūrimo jis pateikė dar 1991 m. spalio 11 d., todėl nekilnojamojo turto grąžinimas buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusius teisės aktus ir vėlesni teisės aktai, priimti po išvados priėmimo, negalėjo būti taikomi. Atitinkamai, anot pareiškėjo, nagrinėjant jo skundą ir priimant sprendimą turėjo būti vadovaujamasi tuo metu galiojusiais teisės aktais, o Nacionalinė žemės tarnyba netinkamai taikė teisės aktus. Nacionalinė žemės tarnyba, priimdama sprendimą netenkinti dalies skundo, nagrinėjo asmeninio ūkio žemės ir namų valdos žemės teisinį reguliavimą, siekiant išskirti, ar namų valda yra laikoma asmeninio ūkio žeme, tačiau ginčo dalykas buvo ne namų valdos statuso nustatymas, o namų valdos užimamo žemės ploto, kuris naudojamas asmeniniam ūkiui, įskaičiavimas į asmeninio ūkio žemės užimamus plotus, taip siekiant nustatyti ir užtikrinti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 8 dalies ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 10 straipsnio 1 dalies tinkamą įgyvendinimą dėl kompensacijos asmenims už kitų asmenų asmeniniam ūkiui arba valstiečių ūkiui užimtą žemę. Kartu Nacionalinė žemės tarnyba nepaneigė teisės aktų, nustatančių žemėtvarkos projektų rengimo tvarką (Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2002 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 376 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, Žemės ūkio ministro 2008 m. rugpjūčio 7 d. įsakymu Nr. 3D-438 patvirtintos Žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1990 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 308 patvirtintos Žemės asmeniniam ūkiui suteikimo, įforminimo ir apskaitos tvarkos, Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1993 m. spalio 29 d. Nr. 816 patvirtintos Žemės sklypų asmeniniam ūkiui bei tarnybinėms daloms suteikimo ir žemės ploto rezervo nustatymo tvarkos), nuostatų reikalavimo, kad į asmeninio ūkio žemės sklypus turi būti įskaičiuojami ir namų valdos sklypai. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 470 patvirtintos Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų 7 punktas, kuriame nustatyta, kad valstybės institucijos per 3 mėnesius nuo dokumentų, patvirtinančių nuosavybės teisę, pateikimo dienos, turi išnagrinėti piliečių prašymus ir priimti sprendimus dėl nuosavybės teisės atstatymo. Tuo metu tik prasidėjo žemės reformos darbai ir gal tik nedidelė žmonių dalis turėjo žemės, kurios paskirtis - namų valda. Tuo tarpu 2009 m. balandžio 6 d. įsakymas buvo priimtas remiantis ne to meto, kai buvo pateiktas jo prašymas dėl nuosavybės teisių atkūrimo, duomenimis apie asmenų užimtas žemes asmeniniam ūkiui, o žymiai vėlesniais (pradedant nuo 1992 m. kovo mėn. ir baigiant 2005 m. gruodžio mėn.) duomenimis. Pagal Širvintų r. žemėtvarkos skyriaus duomenis, P.S., G.Č., G.R., A.G., R.M., S.R. namų valda patvirtinta 2005 m. gruodžio 14 d., t. y. ne tik kad žymiai vėliau nei pateiktas jo prašymas, bet ir po Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvados Nr. 89-2-12-503 dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn patvirtinimo. Asmenys keitė asmeninio ūkio žemės (ar jo dalies) paskirtį ir keis ateityje, tačiau tai negali būti pagrindas perskaičiuoti kitų asmenų užimtą asmeniniam ūkiui žemę ir remtis žymiai vėlesniais duomenimis dėl užimtos žemės ir jos paskirties, nei buvo pateiktas prašymas atkurti nuosavybės teisę ar patvirtinus išvadą. Todėl nuolat keičiantis situacijai, negali būti priimami tokie sprendimai, kaip 2009 m. balandžio 6 d. įsakymas, nes tai pažeistų teisėtus lūkesčius bei būtų pažeistas teisinio tikrumo principas.
Pareiškėjas akcentavo, kad 2009 m. balandžio 6 d. įsakymas yra 2008 m. spalio 1 d. įsakymo tolimesnė seka. 2008 m. spalio 1 d. įsakyme, remiantis anksčiau pateiktais VAVA motyvais, buvo sumažintas dar Išvadoje Nr. 89-2-12-503 nurodytas valstybės išperkamos žemės, kuri užimta asmeninio ūkio žeme, dydis (nuo 31,45 ha iki 15,15 ha). Seimo kontrolierius 2009 m. kovo 19 d. pažymoje Nr. 4D-2008/3-1478 atkreipė dėmesį, kad Vilniaus apskrities viršininko įsakymu sudaryta komisija, kurios išvadoje pateiktu siūlymu buvo priimtas 2008 m. spalio 1 d. įsakymas, nepateikė jokių duomenų, kad 2008 m. spalio 1 d. įsakymas buvo priimtas vadovaujantis tiksliais valstybės išperkamos žemės plotais, Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvados Nr. (89)-2.12-503 rengimo metu buvusiais savininko P.Z. žemėvaldos ribose. Komisija savo siūlymą tikslinti Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. (89)-2.12-503 motyvavo naujomis, t. y. po 4 metų paaiškėjusiomis aplinkybėmis, tačiau iš komisijos išvadų nėra aišku, ar paaiškėjusios aplinkybės atsirado po išvados parengimo, ar jos buvo žinomos ir išvados rengimo metu. Seimo kontrolierius taip pat pažymėjo, kad tam, kad būtų išsiaiškinta, ar šis įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas, turi būti nustatyta, koks buvusio savininko žemės statusas buvo išvados rengimo dieną. Todėl Seimo kontrolieriaus pažymoje VAVA pasiūlyta spręsti klausimą dėl 2008 m. spalio 1 d. įsakymo teisėtumo. Vadovaujantis Seimo kontrolierių įstatymo 20 straipsnio 3 dalimi, Seimo kontrolieriaus siūlymą (rekomendaciją) privalo nagrinėti institucija ir įstaiga ar pareigūnas, kuriems toks siūlymas (rekomendacija) adresuojamas, ir apie nagrinėjimo rezultatus informuoti Seimo kontrolierių. Tačiau Vilniaus apskrities viršininkas, priimdamas 2009 m. balandžio 6 d. įsakymą, į Seimo kontrolieriaus išvadą neatsižvelgė. Pareiškėjas papildomai kreipėsi į Širvintų r. žemėtvarkos skyrių su prašymu pateikti informaciją apie asmenų turėtas namų valdas iki 1991 m. spalio 11 d., kai buvo pateiktas jo prašymas dėl žemės grąžinimo. Tokį jo prašymą sąlygojo tai, kad teismai yra suformavę praktiką, kad tik tinkamai pamatuota ir išskirta žemė kitiems asmenims iki asmens, kuriam turėtų būti atkurtos teisės į žemę, prašymo pateikimo, laikytina teisėtai skirta žeme kaip asmeninio ūkio. Širvintų r. žemėtvarkos skyrius 2009 m. balandžio 23 d. raštu Nr. S-281 informavo, kad duomenų, kiek buvo naudojama žemės namų valdoms iki 1991 m. spalio 11 d. neturi.
Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad tik patvirtinus Lietuvos Respublikos Vyriausybei 1991 m. lapkričio 15 d. nutarimą Nr. 470 „Dėl Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo tvarkos ir sąlygų“ įgyvendinimo“, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. spalio 12 d. nutarimą Nr. 423 „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų parengimo ir jų ekonominio pagrindimo kaimo vietovėms metodikos patvirtinimo“, apylinkių agrarinės reformos tarnybos pradėjo priiminėti piliečių prašymus įsigyti žemės privačioms namų valdoms. Iki to, kai buvo priimti minimi Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimai, galiojo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1990 m. liepos 26 d. nutarimas Nr. 1-411 Dėl kaimo gyventojų sodybinių sklypų išplėtimo, kuriame kalbama tik apie žemės suteikimą asmeniniam ūkiui kaimo vietovėse gyvenantiems asmenims. Pareiškėjo teigimu, jam kreipiantis dėl nuosavybės teisių atkūrimo, (duomenys neskelbtini) kaimo vietovėje asmenys namų valdų žemėje, kuri turėjo būti jam grąžinta, neturėjo, o jų naudojama žemė buvo skirta asmeniniam ūkiui. Pareiškėjas dar kartą 2009 m. balandžio 30 d. kreipėsi į Širvintų r. žemėtvarkos skyrių, kad pateiktų Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvados Nr. (89)-2.12-503 rengimo metu P.Z. žemėvaldos ribose suteiktus žemės plotus asmeniniam ūkiui ir namų valdoms, kuriais remiantis buvo parengta Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvada Nr. (89)-2.12-503, ir Širvintų r. žemėtvarkos skyrius 2009 m. gegužės 12 d. pateikė žemės naudojimo plotų eksplikaciją, iš kurios matyti, kokia dalis žemės, kuri turėtų būti jam gražinta, kieno yra užimta. Pažymėjo, kad eilutėje - privačių namų valda - yra padėtas brūkšnys, t. y. žemės plotų, kurie buvo užimti namų valdomis, tuo metu nebuvo.
Atsiliepimas
Pateiktame atsiliepime atsakovas VAVA su pareiškėjo skundu nesutiko.
Atsiliepime nurodė, kad pagal Ukmergės apskrities Musninkų valsčiaus (duomenys neskelbtini) dvaro (Z.P.) žemės parceliacijos planą, sudarytą 1940 m., P.Z. valdė 86,66 ha žemės. Pareiškėjo tėvas V. - K.Z. 1991 m. spalio 11 d. paduotame prašyme atkurti nuosavybės teises į P.Z. žemę, turėtą Vileiškių kaime, Širvintų rajone, prašė grąžinti 10 ha buvusioje vietoje. Pareiškėjui nuosavybės teises į žemę 1994 metais perleido jo tėvas V. - K.Z.. Rengiant (duomenys neskelbtini) agrofirmos žemės reformos žemėtvarkos preliminarinį projektą 1992 metais paaiškėjo, kad didžioji dalis žemės yra užimta asmeninio ūkio žeme, namų valdomis, keliais, užstatyta teritorija. Pradėjus (duomenys neskelbtini) gyvenvietės asmeninio ūkio žemės reformos žemėtvarkos projekto parengiamuosius darbus ir kai kuriems asmeninio ūkio žemės naudotojams sutikus atlaisvinti pareiškėjo paveldimą žemę, atsirado galimybė pareiškėjui žemę grąžinti nuosavybėn natūra. VAVA 2003 m. gruodžio 18 d. sprendimu Nr. 89-9561 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės į 43,2922 ha žemės natūra. Dėl likusio 43,3678 ha ploto pagal pareiškėjo 2004 m. balandžio 21 d. prašymą parengta Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvada Nr. (89)-2.12-503 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ ir persiųsta į Kauno apskrities, Kaišiadorių rajono, Paparčių seniūniją. Šioje seniūnijoje pareiškėjo netenkino laisvi miško plotai, sklypas nebuvo suprojektuotas ir jo prašymu išvada persiųsta į Palomenės seniūniją. Šioje seniūnijoje pareiškėjo taip pat netenkino žemės plotai, sklypas nebuvo suprojektuotas ir jo prašymu išvada 2005 m. kovo 14 d. grąžinta į Širvintų rajono žemėtvarkos skyrių. Išvadoje buvo nurodyta, kad valstybės išperkamai žemei priskirta 43,3678 ha žemės, tame skaičiuje užimta asmeninio ūkio žeme 31,45 ha. Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 2.10-89-10968 pareiškėjui atkurtos nuosavybės teisės natūra dar į 0,0857 ha žemės (duomenys neskelbtini) k., Širvintų r. Vilniaus apskrities viršininkas 2005 m. liepos 13 d. įsakymu Nr. 2.3-6233-89 šią išvadą patikslino 0,0857 ha plotu. Pareiškėjo 2006 m. sausio 6 d. prašymu išvada perduota (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto autoriui dėl žemės ir miško sklypų suformavimo (duomenys neskelbtini) kadastro vietovėje, Musninkų seniūnijoje, Širvintų rajone. Tačiau 2006 m. vasario 10 d. pareiškėjas įteikė naują prašymą dėl išvados. Išvada įteikta jam asmeniškai, nes pageidavo gauti lygiavertį žemės sklypą Vilniaus rajone. Pareiškėjo atstovas pagal įgaliojimą R.K., 2006 m. vasario 14 d. išvadą pateikė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui, prašydamas suteikti nuosavybėn neatlygintinai žemės sklypą Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone. Vilniaus apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į piliečių skundus, 2008 m. birželio 10 d. įsakymu Nr. 2.3-7234-(30) sudarė komisiją dėl Vilniaus r. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto rengimo, priimtų sprendimų teisėtumo projektuojant žemės sklypus ir išvados parengimo pagrįstumui įvertinti. Komisijos 2008 m. liepos 30 d. išvadoje Nr. 91-2.17-58 nurodyta, kad Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 2.3-11659-89 „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2000 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 3207-89 patvirtino Širvintų rajono, Musninkų seniūnijos, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo“, patikslinus asmeninio ūkio užimtus ir kitus valstybės išperkamos žemės plotus, esančius buvusio savininko P.Z. turėtoje žemėje, yra galimybė pareiškėjui sugrąžinti 1,17 ha žemės natūra, taip pat nustatyta, kad gyventojų asmeninio ūkio žemės sklypai užima mažesnį plotą, t. y. 15,15 ha žemės nei nurodyta išvadoje (31,45 ha). Komisija pavedė Širvintų rajono žemėtvarkos skyriui nustatyti tikslų galimą pareiškėjui grąžinti natūra žemės plotą ir nustatyti asmeninio ūkio žeme užimtą buvusio savininko P.Z. valdytos žemės plotą, taip pat informuoti pareiškėją apie galimybę susigrąžinti žemę natūra bei būtinybę patikslinti išvadą. Širvintų rajono žemėtvarkos skyrius 2008 m. rugpjūčio 8 d. raštu Nr. S-1308 pareiškėją informavo, kad yra galimybė pareiškėjui atkurti nuosavybės teises į apie 1,17 ha žemės grąžinant ją natūra ir pranešė, kad išvada bus tikslinama ir paaiškino, kad jeigu pareiškėjas nesutinka su priimtais sprendimais, atsakymais, tai juos gali apskųsti.
Atsakovas taip pat nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-12595-(89) patikslino 2004 m. gegužės 19 d. išvadą Nr. (89)-2.12-503. Išvados 1.1 punkte po žodžių „grąžintinai žemei“ įrašė „1,17“, po žodžio „vertė“ įrašė skaičių „1970“, 1.2 punkte po žodžių „valstybės išperkamai žemei“ vietoje skaičiaus „43,2821“ įrašė skaičių „42,1121“ ir po žodžio „vertė“ vietoje skaičiaus „72891“ įrašė skaičių „70921“ bei po žodžių „asmeninio ūkio žemė“ vietoje skaičiaus „31,45“ įrašė skaičių „15,15“, po žodžio „vertė“ vietoje skaičiaus „52964“ įrašė skaičių „25515“. Pareiškėjas Nacionalinei žemės tarnybai 2009 m. vasario 5 d. įteikė skundą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr.2.3-12595-(89) teisėtumo ir Nacionalinė žemės tarnyba 2009 m. kovo 4 d. raštu Nr. 3B-(9.5)-Z-70-182 išsamiai su nuorodomis į įstatymus, nutarimus pareiškėjui atsakė, kad Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-12595-(89) patikslintoje 2004 m. gegužės 19 d. išvadoje Nr. (89)-2.12-503 1,17 ha žemės plotas, t. y. grąžintinas plotas atsirado tuomet, kai Vilniaus apskrities viršininko 2005 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr.2.3-11659-89 patvirtinus Širvintų rajono, (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymą bei patikslinus asmeninio ūkio užimtus ir kitus valstybės išperkamos žemės plotus, esančius buvusio savininko P.Z. turėtoje žemėje (taip nurodyta 2008 m. liepos 30 d. komisijos išvadoje), t. y. vėliau negu pirmą kartą buvo parengta ir patvirtinta 2004 m. gegužės 19 d. išvada Nr.(89)-2.12-503. Vilniaus apskrities viršininkas, atsižvelgdamas į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos minėtą raštą ir Lietuvos Respublikos Seimo kontrolieriaus 2009 m. kovo 19 d. pažymą Nr. 4D-2008/3-1478 „Dėl V.Z. skundo prieš Vilniaus apskrities viršininko administraciją“, 2009 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-4738-(89) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr.2.3-12595-(89) dalinio pakeitimo“ iš dalies pakeitė Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 2.3-12595-(89). Išvada patikslinta tik dėl 1,17 ha žemės priskyrimo valstybės išperkamai žemei. VAVA 2009 m. balandžio 14 d. raštu Nr. (30)-1.2858-(3.31) informavo pareiškėją, Seimo kontrolierę ir Nacionalinę žemės tarnybą, kad Vilniaus apskrities viršininkas 2009 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 2.3-4738-(89) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 2.3-12595-(89) dalinio pakeitimo“ patikslino Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvados Nr. 89-2.12.503 „Dėl lygiaverčio žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn V.Z.“ įrašus. Laiko, kad Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 2.3-4738-(89) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 2.3-12595-(89) dalinio pakeitimo“ ir Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymas Nr. 2.3-12595-(89) „Dėl Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvados Nr.(89)-2.12-503 patikslinimo“ yra teisėti
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2009 rugsėjo 4 d. sprendimu nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo V.Z. skundą atsakovei Vilniaus apskrities viršininko administracijai dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 2.3-12595-(89) „Dėl Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvados Nr. (89)-2.12-503 tikslinimo“ panaikinimo arba įpareigojimo spręsti jos panaikinimo klausimą bei Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. kovo 4 d. sprendimo, išdėstyto rašte Nr. 3B-(9.5)-Z-70-182 „Dėl skundo nagrinėjimo“. Tuo tarpu pareiškėjo V.Z. skundą dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 23-47-38-(89) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 2.3-12595-(89) dalinio pakeitimo“ ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo, išdėstyto rašte Nr. 3B-(9.5)-Z-70/2-452 „Dėl skundo nagrinėjimo“, panaikinimo teismas atmetė kaip nepagrįstą.
Teismas pažymėjo, jog atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas V.Z. atsakovės VAVA 2008 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 2.3-12595-(89) „Dėl Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvados Nr. (89)-2.12-503 tikslinimo“ teismui apskundė praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. praleidęs 20 dienų terminą nuo 2009 m. kovo 4 d. Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo gavimo dienos, šio termino atstatyti neprašė, byla šioje dalyje nutraukiama Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkte numatytu pagrindu. Kadangi Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 23-47-38-(89) „Dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymu Nr. 2.3-12595-(89) dalinio pakeitimo“, priešingai nei teigiama skunde, klausimas dėl Vilniaus apskrities 2004 m. gegužės 19 d. išvadoje Nr. (89)-2.12-503 nurodyto žemės, į kurią pareiškėjas V.Z. turi teisę atkurti nuosavybės teises, užimtumo asmeninio ūkio žeme dydžių ploto tikslinimo nebuvo sprendžiamas (tai išspręsta 2008 m. spalio 1 d. įsakymu), pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, susiję su ginčijamo įsakymo neteisėtumu būtent šiuo aspektu, nėra reikšmingi. Tuo tarpu, kaip nustatė teismas, 2009 m. balandžio 6 d. įsakymu atliktų 2008 m. spalio 1 d. įsakymo pakeitimų, kuriais, vykdant Nacionalinės žemės tarnybos sprendimą, inicijuotą paties pareiškėjo 2009 m. vasario 2 d. skundu, išspręstas 1,17 ha žemės, kuri gali būti pareiškėjui grąžinta natūra, priskyrimo valstybės išperkamai žemei klausimas, pareiškėjas iš esmės neskundžia. Todėl, teismo nuomone, šis įsakymo pakeitimas nepažeidžia pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų, o jo skundas dalyje dėl Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymo ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. gegužės 13 d. sprendimo, išdėstyto rašte Nr. 3B-(9.5)-Z-70/2-452 „Dėl skundo nagrinėjimo“, panaikinimo atmetamas kaip nepagrįstas.
III.
Apeliaciniu skundu pareiškėjas V.Z. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir įpareigoti pirmosios instancijos teismą jo skundą išnagrinėti iš naujo.
Apeliaciniame skunde nurodo, jog Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas jo skundą ir priimdamas sprendimą, pažeidė Administracinių bylų teisenos statymo (toliau – ir ABTĮ) 86 straipsnį, t. y. netinkamai taikė ir aiškino teisės normas, netaikė normų, kurias turėjo taikyti, neteisingai įvertino aplinkybes, nesiėmė priemonių visapusiškai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti dėl ko teismo sprendimas neteisėtas ir naikintinas. Pareiškėjas pabrėžia, jog tik išsprendus Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymo Nr. 2.3-4738-(89) teisėtumą, galima būtų spręsti ir dėl 2008 m. spalio 1 d. įsakymo teisėtumo ar Vilniaus apskrities viršininko administracijos įpareigojimo spręsti šį klausimą. Todėl naikintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas nutraukti bylą dalyje dėl 2008 m. spalio 1 d. įsakymo. Teismas nurodė, jog šioje dalyje bylos nagrinėjimas nutraukiamas atsižvelgiant į tai, kad praleistas įstatymu nustatytas apskundimo terminas. Tačiau, pareiškėjo nuomone, atkreiptinas dėmesys į tai, kad pripažinus Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 2.3-4738-(89) neteisėtu, liktų galioti 2008 m. spalio 1 d. įsakymas, kuris priimtas pažeidžiant tuos pačius teisės aktus, kaip ir jo vėlesnis pakeitimas, todėl būtina spręsti ir šio įsakymo galiojimo klausimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą, atsiliepime nurodo, jog sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais motyvais bei argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjas V.Z. su skundu kreipėsi į teismą prašydamas panaikinti: 1) Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymą Nr. 2.3-4738-(89); 2) Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 2.3-12595-(89) arba įpareigoti Vilniaus apskrities viršininko administraciją spręsti šio įsakymo panaikinimo klausimą; 3) Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. gegužės 13 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-Z-70/2-452 ir 2009 m. kovo 4 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-Z-70-182 „Dėl skundo nagrinėjimo“ priimtą sprendimą netenkinti skundo dėl sumažinto užimtos asmeninio ūkio žemės dydžio (b. l. 7 – 8).
Bylos medžiaga patvirtina, jog tiek Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. balandžio 6 d. įsakymas Nr. 2.3-4738-(89), tiek ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2009 m. gegužės 13 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-Z-70/2-452 bei 2009 m. kovo 4 d. rašte Nr. 3B-(9.5)-Z-70-182 „Dėl skundo nagrinėjimo“ priimti sprendimai yra susiję su Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 2.3-12595-(89) pakeitimo ir/ar panaikinimo klausimų sprendimu (b. l. 10 – 22). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog pagrindinis pareiškėjo reikalavimas šioje byloje yra reikalavimas dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 2.3-12595-(89) panaikinimo, o bylos nagrinėjimo dalyką sudaro šio įsakymo teisėtumo ir pagrįstumo vertinimas. Pareiškėjo reikalavimai dėl kitų administracinių aktų panaikinimo vertintini kaip išvestiniai (papildomi, fakultatyvūs), todėl jų išnagrinėjimas yra tiesiogiai susijęs su procesinio sprendimo dėl pagrindinio skundo reikalavimo priėmimu.
Akcentuotina, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalis numato, kad atitinkamos administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimą, priimtą išnagrinėjus administracinį ginčą ne teismo tvarka, administraciniam teismui gali skųsti ginčo šalis, nesutinkanti su administracinių ginčų komisijos ar kitos išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka institucijos sprendimu. Tokiu atveju į administracinį teismą galima kreiptis per 20 dienų nuo sprendimo gavimo dienos. Taigi įstatymas garantuoja pažeistos teisės teisminę gynybą, jeigu suinteresuotas asmuo per 20 dienų nuo ginčijamo įgaliotos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos sprendimo gavimo dienos kreipėsi į teismą su skundu. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas V.Z. atsakovo 2008 m. spalio 1 d. įsakymą Nr. 2.3-12595-(89) „Dėl Vilniaus apskrities 2004-05-19 išvados Nr. (89)-2.12-503 tikslinimo“ teismui apskundė praleidęs Administracinių bylų teisenos įstatymo 32 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą, t. y. praleidęs 20 dienų terminą nuo Nacionalinės žemės tarnybos 2009 m. kovo 4 d. sprendimo gavimo dienos, o šio termino atstatyti neprašė (šių aplinkybių apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir pats pareiškėjas). Todėl darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas byla šioje dalyje pagrįstai nutraukė Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 6 punkto pagrindu (jeigu paaiškėja, kad skundas (prašymas) buvo priimtas praleidus nustatytus padavimo terminus, o pareiškėjas neprašė termino atnaujinti arba teismas atmetė tokį prašymą). Kartu pažymėtina, jog nutraukus bylą dėl Vilniaus apskrities viršininko 2008 m. spalio 1 d. įsakymo Nr. 2.3-12595-(89) panaikinimo, nebuvo procesinio pagrindo nagrinėti bei vertinti papildomų skundo reikalavimų pagrįstumo. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismas teisėtai atmetė šiuos pareiškėjo skundo reikalavimus kaip nepagrįstus.
Apibendrinus tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagrindų tenkinti pareiškėjo apeliacinį skundą nenustatyta, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas, o ginčijamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija,
nutaria:
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo V.Z. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.