- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2016-03-21
- Bylos Nr.
- 1-67-161/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edita Zarembienė
- Kaltinamasis
- E. K.
Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, išnagrinėjusi Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Septintojo skyriaus prokuroro L.Žuklio pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje ir susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje:
E. K., a/k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) sav., nevedęs, nedirbantis, nesimokantis, teistas: 1) 2012-02-24 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 1 d. - 30 parų arešto, 2) 2014-04-17 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 60 parų arešto, 3) 2015-12-21 Ukmergės rajono apylinkės teismo pagal LR BK 140 str. 2 d. - 12 mėnesių viešųjų darbų, įpareigojant išdirbti po 20 val. per mėnesį visuomenės labui, teistumai neišnykę,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d., 145 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Kaltinamasis E. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui ir grasino nužudyti žmogų, o būtent:
2015 m. gruodžio 29 d., apie 20:30 val., E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini) žodinio konflikto su sugyventine L. V. metu, nukentėjusiajai G. V. pagrasinus iškviesti policiją, jis, t.y. E. K., į nukentėjusiąją nepilnametę G. V. (gim. (duomenys neskelbtini)m.) tyčia metė kelnių diržą ir jo sagtimi pataikė nukentėjusiajai nepilnametei G. V. į kaktą, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą.
2015 m. gruodžio 30 d., apie 15 val., E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,68 promilių girtumas), namuose, adresu (duomenys neskelbtini)konflikto metu išvadino nepilnametę G. V., gim. (duomenys neskelbtini)įvairiais necenzūriniais žodžiais, kaip “žiurke, kurva, šliucha“, grasino suspardyti, užmušti, po ko besitęsiant konfliktui, nukentėjusiajai G. V. išsigandus ir išbėgus į lauką jis, t. y. E. K., ją vydamasis išbėgo į kiemą, kur išrovęs eglutę, metė į nukentėjusiąją G. V., bet nepataikė, po ko toliau ją vijosi (duomenys neskelbtini)kaimu grasinamai šaukdamas „užmušiu tave“, o prisivijęs stūmė ją abejomis rankomis ties petimis tris kartus, grasindamas užmušti, kol atbėgusi L. V. nutraukė konfliktą pasakydama E. K. „palik tu ją ramybėje“, tokiais savo veiksmais E. K. sukėlė pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis E. K. parodė, kad 2015 gruodžio 29 d. buvo pas savo motiną L. K., šventė jos gimtadienį, gėrė alų. Jis jau buvau kažkiek apgirtęs, atsimena, kad tada savo sugyventinei L. V. parašė sms žinutę, pakvietė ją ateiti, norėjo su ja kartu išgerti ir norėjo jos atsiprašyti už viską, ką padarė negero. L. atėjo viena, ji buvo blaivi. Tada su L. pas jo motiną dar išgėrė kelias stiklines alaus ir išėjo namo, gėrė ir L., ji išgėrė dvi stiklines po pusę alaus, 7,5 laipsnių stiprumo. Eidami namo jie nesipyko. Žino, kad tada grįžęs į namus pas L., jis norėjo susidėti savo daiktus, kad išeitų iš L. namų, kodėl jis taip elgėsi nežino. Kai jis susidėjo savo daiktus, susiginčijo su L. iš karto virtuvėje, o paskui jau jų kambaryje. Tuo metu visi vaikai buvo antrame aukšte. Išgirdusi konfliktą tarp jo ir L. iš antro aukšto atėjo G., ji pradėjo šaukti „ko jūs čia baratės?“, L. tada pasakė „kad čia ne tavo reikalas“, o jis griežtu balsu G. pasakė „išeik iš čia“. G. vėl užlipo į viršų. Tada jis toliau pykosi su L.. Vienu metu vėl atėjo G., kažką pasakė, tada, jei gerai pamena, jis iš kelnių išsitraukė diržą ir metė jį į G., diržu pataikė kažkur G. į veidą. G. pabėgo, kas buvo toliau nelabai atsimena. Žino, kad naktį miegojo, kiek negali pasakyti, atsimena tik tai, kad su L. nustojo pyktis, susitaikė ir nuėjo miegoti. Ryte apie 11 val. jis išėjo pas motiną, čia išgėrė alaus tris butelius. Alų gėrė trise, tada išėjo pas ūkininką dirbti. Namo, pas L. grįžo gal apie 14 val., buvo neblaivus dar nuo ryte išgerto alaus pas motiną. Jis vėl pradėjo ginčytis su L.. Jiems besiginčijant atėjo iš antro aukšto G., ji kažką sakė L., jis kažką sakė G., ką net neprisimena, žino, kad vienu metu L. G. pasakė „užsičiaupk, čia ne tavo reikalas“, po ko G. išbėgo į gatvę. Žino, kad paskui G. išbėgo L., o jis paskui ją. Atsimena, kad kieme išrovė eglutę, ją metė lyg į sieną, neatsimena, kad ją būtų metęs į G. ar L.. Atsimena, kad bėgdamas paskui G. jis rėkė jai „užmušiu tave“, kodėl jis jai taip rėkė, net neįsivaizduoja. G. jis vadino necenzūriniais žodžiais, kaip „žiurke, kale, kurva“. G. jis pavijo prie konteinerių, čia ją pastūmė du kartus, jei gerai prisimena su viena ranka, bet gali būti ir su dviem rankomis ją pastūmė ties petimis. Žino, kad tada prie jų sustojo nepažįstamas automobilis, kas jame sėdėjo jis nežino, nepažįsta, todėl jis perėjo į kitą kelio pusę, o automobiliui nuvažiavus toliau G. grasino „užmušiu, kurva, padla“, lyg grasino sakydamas suspardys. G. nuėjo keliu tolyn, o jis su L. atėjo į namų kiemą. Tada jis dar pakalbėjo kažką su L., pasiėmė iš namų vieną maišiuką su savo rūbais ir išėjo pas mamą. Grįžęs pas motiną išgėrė dar dvi stiklines alaus ir vėl išėjo pas ūkininką veršių šerti. D. L. parašė žinutę, kad pas ją namuose jo laukia įgaliotinis, todėl jis grįžo namo ir jį įgaliotinis sulaikė. Kodėl jis taip elgiasi net neįsivaizduoja, negali paaiškinti. Su L. jis gyvena jau ketvirti metai. Mano, kad su L. vaikais gražiai elgėsi pirmus metus, paskui po biški prasidėjo barniai, nesutarimai, piktumai, kodėl, net neįsivaizduoja. Su L. gyvena todėl, kad ją myli. Atsimena, kad jis L. vaikus išrikiavo ant laiptų norėdamas su jais atsisveikinti ir norėdamas palikti jų namus. Papildomų apklausų metu E. K. patvirtino duotus parodymus, papildomai paaiškino, kad nuoširdžiai gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Mano, kad dėl visko yra kaltas alkoholis, jis padarė dėl to išvadas ir dėl to 2016-02-02 užsikodavo, taip pat įsidarbino pas ūkininką gyvulių šėriku (b.l. 43-44, 49-50, 56).
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo E. K. visiško prisipažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais.
Nukentėjusioji G. V. parodė, kad ji namuose gyvena su dar trim seserimis ir keturiais broliais bei mama ir jos sugyventiniu E. K.. Namuose iš vaikų ji yra vyriausia. Su E. K. jos mama L. V. gyvena apie trejus metus. E. labai dažnai vartoja alkoholį, jis girtauja pas savo mamą, gyvenančią tame pačiame (duomenys neskelbtini) arba jų namuose. Jos mama retai kada pavartoja alkoholio, būna ji viena ko nors išgeria, retsykiais su juo ir mama truputį išgeria. E. tiek blaivus, tiek girtas būna triukšmauja, be jokios priežasties, mamai nuolat prikaišo nebūtus dalykus. 2015 m. gruodžio 29 d. ji su mama tvarkėsi namus, laukė svečių. E. tuo metu buvo išėjęs pas savo mamą, kur prisigėrė. Apie 19:30 val. paskambinus E., mama taip pat išėjo pas E. mamą. Mama su E. į namus grįžo apie 20 val., E. buvo girtas, o mama tikrai nebuvo gėrus, jie jau į namus sugrįžo susipykę. Po barnių namuose E. dėjosi savo drabužius pirmame aukšte. Mama ant kelių atsiklaupusi maldavo, kad E. neišeitų iš namų. Tada E. nuėjo į virtuvę, bet vėl sugrįžęs į kambarį pasiėmė savo diržą su sagtimi ir ja norėjo trenkti mamai, sakydamas „dink, blet, nes užmušiu“, kažkaip pan., tuo metu mama buvo apsikabinusi jo kojas ir maldavo, kad jis neišeitų, bet tada ji E. pasakė „tik pabandyk“, o šis jai į tai pasakė „na, ir ką tu man padarysi?“, ji atsakė, kad iškvies policiją. Tada E. į ją metė diržą, kurio sagtis jai pataikė į kaktą kairėje pusėje, jai biški skaudėjo. Ji išsigando tada ir išbėgo į lauką, nes E. tada jai šaukė „tu, kurva, man nekviesi jokios policijos“. Lauke ji pabuvo apie 20 minučių, tada grįžo į namus. Ryte, gal apie 08 val., tai jau gruodžio 30 d., E. išėjo iš namų. Gal apie 13 val. E. grįžo namo ir vėl pradėjo pyktis su mama. Būdama tualete ji girdėjo, kaip E. ją vadina įvairiais necenzūriniais žodžiais, kaip „kūrva, šliucha, žiurkė“, sakė, kad „aš ją užmušiu, jei ji ant manęs parašys pareiškimą“, ji tada nieko jam nesakė, girdėjo, kaip mama jam sakė, kad „nu, ji nekvietė tau tos policijos“. E. juos visus išrikiavo ant laiptų, nurodydamas kurioje vietoje, kuriam vaikui atsistoti. Tada E. pasakė visiems girdint ir mamai girdint „nu va, aš išeinu, va, kiek aš dėl jūsų padariau, jums duris užmūrinau“ ir pan. ji jam į tai pasakė „o kas čia tavęs prašė?“. Tada ji išbėgo į lauką, nes E. ją užsivijo dėl tų jos pasakytų žodžių „o kas čia tavęs prašė?“. Kieme E. išrovę mažą eglutę ir metė į ją, bet nepataikė, nes ji pasitraukė, tai buvo apie 15 val. Tada ji pradėjo bėgti palei pagrindinę (duomenys neskelbtini) gatvę, E. ją vijosi šaukdamas „aš tave užmušiu“, pagavo prie konteinerių, kur ją ties petimis abejomis rankomis pastūmė kokius tris kartus, dėl ko ji vienu metu vos nepargriuvo, bet susilaikė pačiupusi jam už striukės. Ji jau yra pripratusi prie tokio E. elgesio, ji net nebežino, ar jo bijo, nes tas psichologinis smurtas tęsiasi jau ilgą laiką. Tada mama ją gynė, ji atbėgo paskui E., ji šaukė E. „palik ją ramybėje“. Tada ties jais sustojo kažkoks pilkos spalvos automobilis, kas jame sėdėjo, ji nematė, dėl to E. ją paleido ir perėjo kitapus kelio. Tie asmenys iš automobilio nebuvo net išlipę. Perėjęs į kitą pusę jai E. toliau grasino šaukdamas „aš tave užmušiu, tu tik parašyk ant manęs pareiškimą, aš tave pasigausiu, užmušiu tave vis tiek, ne veltui tavęs visas kaimas nekenčia“ ir pan. Tada E. su mama parėjo į namus. Kas iškvietė policijos pareigūnus ji nežino, bet po kurio laiko pareigūnai atvyko pas juos į namus, bet pareigūnai nei mamos, nei E. namuose neberado (b.l. 21-22 ).
Liudytoja L. V. parodė, kad ji su E. K. gyvena keturis metus, aštuoni vaikai gyvena kartu su ja ir E. K.. 2015 m. gruodžio 30 d., apie 14 val., į namus grįžo jos sugyventinis E. K., kuris buvo išgėręs, t.y. apsvaigęs nuo alkoholio. Tada E. K. susidėjo savo asmeninius drabužius ir norėjo išeiti iš namų, ji su juo apsipyko, neleido jam niekur eiti. E. K. jos nemušė. Vienu metu E. susišaukė visus vaikus, juos susistatė ant laiptų, norėjo su jais visais atsisveikinti, tada G. kažką pasakė, ką ji neprisimena, jos labai prasta atmintis po operacijos (cezario pjūvio), atsimena, kad tada ji G. pasakė „tai, šauk vaikų teises“, tada G. atbulomis pradėjo eiti link durų, o ji į ją. Išėjusi į kiemą G. pradėjo bėgti šaligatviu, ji paskui ją, kažką jai šaukė bėgdama, kad „kviesk vaikų teisę“, kas, ką toliau sakė ji neatsimena, žino, kad G. jai šaukė kažką atgal, bet ką ji neprisimena, ką sakė bėgdamas paskui ją ir G. E. ji nežino, neprisimena. Jos manymu, kai jie prisivijo G., tai E. palietė G. ranka ties petimi, bet tikrai jokio ten stūmimo nebuvo, nes tuo metu pro šalį važiavo kažkoks automobilis, jis stabtelėjo šalia jų visų, bet nesustojo, iš to automobilio niekas tikrai neišlipo, o jie išsiskirstė. Ji neatsimena, kad E. į G. būtų metęs namuose kokį diržą, nieko apie tai negali pasakyti. Tikrai jokių muštynių nebuvo, E. K. tikrai nemušė nei jos, nei G.. Viskas prasidėjo tik tuomet, kai E. ant laiptų susistatė vaikus atsisveikinimui, o G. kažką tada burbtelėjo, dėl ko ji jai pasakė „eik vaikų teisę kviesk“. Dėl ko buvo iškviesta policija ir kas ją iškvietė, ji nežino. 2015 m. gruodžio 29 d. ji pykosi vakare su E. žodžiu. E. dėl šios visos situacijos tikrai labai gailisi, jis gailisi, kad jie pykstasi, žino, kad jam uždrausta lankytis jos namuose ir su ja bei jos nepilnamečiais vaikais bendrauti, jis po paskutinio pažeidimo tikrai nebūna jos namuose, jis dabar pasiryžęs ir užsikoduoti, nes supranta, kad daro negerai jai ir vaikams (b.l. 25).
Liudytoja J. G. parodė, kad E. K. gyvena kartu su jų mama L. V. jų namuose. Ji E. ir vadina vardu. Jis jai yra geras, padeda jiems, būna ji su juo tvarkosi ką nors, pavyzdžiui paskutinį kartą tvarkė duris, abu pjovė malkas. Kaip jis ten sutaria su mama ji nelabai kišasi, nežino. Dabar E. su jais kartu negyvena, bet ji norėtų, kad jis sugrįžtų. Jų E. tikrai nemuša, nematė, kad jis ir mamą būtų mušęs. Žino, kad prieš Naujus metus pas juos buvo atvažiavusi policija, kad G. išvežė seniūnas į globos namus, bet kodėl, ji nežino. Žino, kad tą vakarą mama pykosi su E., dėl ko taip pat nežino. Vienu metu juos visus vaikus E. pašaukė, sakydamas „ateikit, vaikai, noriu su jumis atsisveikinti“, todėl jie nusileido laiptais žemyn, kas vyko tada ji neatsimena, ji nežino kodėl mama, G. ir E. išbėgo į lauką. G. gera pagal nuotaiką. E. būna juos tik sudrausmina, kad jie nemėtytų daiktų, kad tvarkytųsi, jis pataria kaip, ką geriau daryti. Ji E. nebijo, gal tik kai būna išgėręs, bet ir tai nelabai, E. nedaug geria. Mama jų taip pat neskriaudžia. Ji nežino dėl ko mama pykstasi su E.. Būna, kad kai E. susipyksta su mama išeina pas savo mamą ir viskas (b.l. 28).
Liudytojas J. G. parodė, kad E. K. gyvena kartu su jų mama L. V. jų namuose. E. jam yra normalus, geras. Jis jiems padeda. E. jų nemuša, jis tik burbuliuoja, kad jie per mažai mamai padeda, bet jam atrodo, kad jie daug mamai padeda. Būna, kad kai E. išgeria, jis pykstasi su mama, nežino kodėl, jie tada garsiai šūkauja. Mano, kad G. E. labai nepatinka, ji nenori, kad jis su mama gyventų, nes jai nepatinka, kad mama su juo pykstasi, kai E. išeina, būna mama tada verkia naktimis, nes mamai reikia E., nes jis tikrai mums labai padeda. Prieš Naujus metus mama pykosi su E., žino, kad tada E. pašaukė juos, jis sakė, kad nori su jais vaikais atsisveikinti. Žino, kad tada G. stovėjo arčiausiai lauko durų, durys buvo praviros, nes kai pas juos pečius dūmina, tai jie pradaro duris, kad dūmai išeitų, tai E. paprašė, kad G. uždarytų duris. Žino, kad G. tada trinktelėjo duris, o tada E. pasakė „kas tvarko, o kas tranko“, tai tada G. sakė „o kas čia tavęs prašė tvarkyti“, žino, kad tada E. faką, t.y. vidurinį pirštą, parodė G., o ji jam atgal, dėl ko mama išsivijo G., o paskui jas ir E. išbėgo, ką jie ten darė lauke jis nežino, nematė. Žino, kad E. greitai grįžo į namus, pasiėmė savo daiktus, tada greit ir mama grįžo, o tada E. išėjo pas savo mamą, o paskui jį ir mama išėjo ir tik tada grįžo G. namo. G. dažnai sako, kad ji nenori su jais visais gyventi. Būna, kai E. būna girtas pasodina ant lovos jį, J. ir E.ir priekaištauja, kad per mažai mamai padeda, bet E. jų nemuša. Kai būna E. girtas, tai jis jo bijo, nes nežino kaip jis girtas gali pasielgti. Dabar E. su jais negyvena kartu, jis dabar būna pas savo mamą arba brolį. Jis visai norėtų, kad E. gyventų kartu su mama, jei jis tik negertų ir nesipyktų su mama (b.l. 30).
Liudytoja Ž. B. parodė, kad 2015 m. gruodžio 30 d., apie 16 val., jau visai prieš darbo pabaigą į (duomenys neskelbtini) seniūniją paskambino moteris, kuri pranešė, kad E. K. namuose girtauja ir konfliktuoja su sugyventine V., kad vaikai yra išvaryti į lauką, stovi ant sniego. Su V. ir E. K. šeima dirba kita socialinė darbuotoja – A. A., bet ji su reikalais buvo išvykusi, tuo metu jos seniūnijoje nebuvo. Ji pati taip pat neturėjo transporto su kuo galėtų nuvykti į (duomenys neskelbtini) kaimą, todėl ji pati paskambino apylinkės inspektoriui A. R. ir paprašė, kad jis nuvyktų į tą šeimą pasižiūrėti kas vyksta. Žino, kad pareigūnas, t.y. A. R. jai paskambino gal po dvidešimties minučių ir informavo, kad situacija L. V. namuose yra labai bloga, kad namuose viskas išdaužyta, vaikai verkia, kad nėra tų nepilnamečių vaikų su kuo palikti, jis paprašė jos atvykti į šeimą, kad šią situaciją būtų galima išspręsti. Į šeimą su seniūnu ji nuvyko jau apie 16:30 val., namuose tikrai buvo stresinė situacija, isterikavo, verkė pati L. V., ji šaukė vaikams „ar aš jus mušiau“, vaikai nieko nekalbėjo, jie visi verkė. Namai, jei kas ir buvo sudaužyta jau buvo sutvarkyti, kaip supranta viską sutvarkė vaikai. G. V. taip pat verkė, ji sakė, kad patėvis, t. y. E. K. prieš ją naudoja psichologinį smurtą, grasina ją užmušti, ji sakė, kad jei jie jos nepaims iš šeimos, tai ji pasikars, kiti mažesni vaikai nieko nekalbėjo. Tada ji L. V. sakė, kad ji rašytų pareiškimą dėl sugyventinio E. K. smurtavimo prieš ją ir vaikus, sakė, kad jei ji nerašys pareiškimo, tai iš šeimos bus paimti vaikai. Tačiau, tada L. atsisakė pareiškimą rašyti, sakė, kad galima imti jos vaikus, tačiau tai išgirdę vaikai dar labiau pradėjo verkti, jie nenorėjo būti paimti iš šeimos. L. jos manymu buvo blaivi, tik isterikavo, verkė ir tokiu savo elgesiu kėlė paniką vaikams. Tada seniūnas susiekė su Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja, su kuria telefonu nusprendė paimti iš šeimos tik G. V. ir ją laikinai patalpinti į vaikų globos namų filialą, esantį (duomenys neskelbtini), kas ir buvo padaryta. Jai atvykus E. K. namuose nebuvo. G. nieko konkrečiai jai nepasakojo, ji tik pasakė, kad E. K. grasino ją užmušti, kad ją mušė ar gaudė po kaimą, G. nieko apie tai nepasakojo. G. taip pat pergyveno dėl savo mamos, ji sakė, kad E. K. mušė jos mamą, ji bijojo, kad jis naktį atėjęs į namus gali ką nors mamai padaryti, bet pati L. apie tai nieko nesakė. G. jiems atvykus buvo išsigandusi, ji verkė, prašė jų nepalikti jos namuose, ji sakė, kad jei ją paliks, ji pasikars. Apie L. V. gali pasakyti, kad ji užstoja, gina savo sugyventinį E. K., iš jos teisybės niekada nesužinosi. Su E. K. sunku bendrauti, kai jis būna išgėręs alkoholio, tada būna drąsesnis, tada ir konfliktuoja, tampa agresyvus. Vaikai yra tikrai labai geri, dėl vaikų nėra sulaukę jokių skundų nei iš kaimo gyventojų, nei iš mokyklos (b.l. 31).
2015-12-30 Vilniaus apskrities VPK Ukmergės rajono PK Viešosios policijos skyriaus Prevencijos poskyrio tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-12-30, apie 15.17 val., pareigūnui paskambino (duomenys neskelbtini) seniūnijos socialinė darbuotoja Ž. J., kuri paprašė nuvykti pažiūrėti adresu (duomenys neskelbtini)nes ten gyvenanti L. V. su sugyventiniu E. K. visas šventes geria alkoholį ir neprižiūri vaikų. Nuvykęs minėtu adresu pareigūnas rado namuose 8 vaikus. Namuose buvusi G. V. paaiškino, kad jos mama ir sugyventinis mušėsi visą naktį iš 2015-12-29 į 2015-12-30, buvo daužomi indai, mobiliojo ryšio telefonai, buvo bandoma auklėti vaikus, dėl ko viena iš vaikų, J. G. pabėgo iš namų neapsirengusi, o sesuo G. V. išnešė jai striukę. 2015-12-30 konfliktas tęsėsi toliau. Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad G. V., bendraudama su policijos pareigūnu verkė, prašė ją išvežti iš namų, nes kai ji mamai ir E. K. pasakė, kad praneš policijai ir socialiniams darbuotojams, pastarasis pradėjo ją plūsti necenzūriniais žodžiais, grasinti, kad pagaus ją, suspardys ir užmuš ir pradėjo ją vytis per kaimą. Pagavo netoli parduotuvės, pradėjo stumdyti rėkdamas, kad užmuš, tuo metu konfliktą pamatė pro šalį pravažiuojantys asmenys, sustojo du automobiliai, o E. K. pabėgo (b.l. 10-11).
Administracine tvarka E. K. paskutinį kartą baustas 2015-08-17 pagal LR ATPK 174 str., 178 str. 1 d. (b.l. 78-79).
Gydytojo psichiatro ar gydytojo narkologo įskaitoje E. K. neįrašytas (b.l. 76 ).
E. K. užsikodavo nuo alkoholio (b.l. 58).
Tokiu būdu baudžiamojoje byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, kad kaltinamasis E. K. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui - savo sugyventinės dukrai nepilnametei G. V. ir grasino ją nužudyti, esant pakankamam pagrindui manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Tokie nusikalstami E. K. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 2 d. ir 145 str. 1 d.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Kaltinamasis E. K. neprieštarauja prokuroro priimtam procesiniam sprendimui dėl bylos proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu bei sutinka su jam siūloma paskirti bausmės rūšimi bei jos dydžiu (b.l. 91).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl jų padarymo nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Esant tokioms aplinkybėms ir atsižvelgiant į kaltinamojo E. K. asmenybę, padarytų veikų aplinkybes ir jų pavojingumo visuomenei laipsnį, į tai, kad kaltinamasis po nusikalstamų veikų padarymo užsikodavo nuo alkoholio ir įsidarbino, kaltinamajam paliktina prokuroro siūloma paskirti bausmės rūšis ir jos dydis, kuri kaltinamojo atžvilgiu gali pasiekti bausmės tikslus.
Kadangi byla buvo išnagrinėta priimant baudžiamąjį įsakymą, kaltinamasis visiškai prisipažino esantis kaltas, todėl vadovaujantis LR BK 64¹ str., E. K. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 420-422 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
E. K. pripažinti kaltu pagal LR BK 140 str. 2 d. ir skirti jam laisvės apribojimą devyniems mėnesiams, pripažinti kaltu pagal LR BK 145 str. 1 d. ir skirti jam laisvės apribojimą vieneriems metams keturiems mėnesiams.
Paskirtas bausmes subendrinti LR BK 63 str. 4 d. pagrindu, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir skirti laisvės apribojimą vieneriems metams devyniems mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba registruotis darbo biržoje, taip pat neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį išdirbti 120 val. sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str., paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 4 d., 9 d. pagrindu subendrinti šiuo baudžiamuoju įsakymu ir 2015-12-21 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, prie šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirtos laisvės apribojimo bausmės iš dalies pridedant 2015-12-21 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą viešųjų darbų bausmę, taikant bausmių keitimo taisykles, numatytas LR BK 65 str. 1 d. 3a p., ir skirti galutinę laisvės apribojimo bausmę vieneriems metams trims mėnesiams, įpareigojant be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, dirbti arba registruotis darbo biržoje, taip pat neatlygintinai per laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpį išdirbti 120 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Lietuvos Respublikos BK 67 str. 2 d. 9 p. pagrindu skirti baudžiamojo poveikio priemonę-dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, per šešis mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios išklausant visą šių programų kursą.
Į bausmės laiką įskaityti laikotarpį nuo 2015-11-20 iki 2015-11-21 ir 2015-12-30 iki 2015-12-31, kuomet E. K. buvo laikinai sulaikytas LR BPK 140 str. tvarka, dvi sulaikymo paras prilyginant keturioms laisvės apribojimo dienoms.
Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 d. pagrindu į atliktą bausmę įskaityti 42 valandų atliktą viešųjų darbų bausmę, paskirtą 2015-12-21 Ukmergės rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu, pagal bausmių keitimo taisykles, numatytas LR BK 65 str. 1 d. 3a p., vieną laisvės apribojimo dieną prilyginus trims viešųjų darbų valandoms.
Kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.
Baudžiamasis įsakymas pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo įsakymo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Kaltinamasis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.