- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-02-26
- Bylos Nr.
- A8.-270-890/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-00141-2020-3
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Eglė Žakevičiūtė (pirm.)
- Pažeidėjas
- M. Z.
- Institucija
- Klaipėdos teritorinės muitinės teisės skyrius
- Kategorijos
- 1.4.4Bauda (ANK 25 str.)
- 1.5.1Bendrieji administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindai (ANK 32 str.)
- 1.5.3Administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšies parinkimas, baudos dydžio ir asmeniui suteiktos specialiosios teisės atėmimo trukmės nustatymas išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą (ANK 34 str.)
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. Z., gimusiam (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečiui, gyvenančiam (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“ tiekėju – sandėlininku, nevedusiam, vidurinio išsilavinimo, surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 210 straipsnio 3 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje administracinėn atsakomybėn traukiamas M. Z. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino visiškai, nurodė, kad labai gailisi. Jų įmonė bendradarbiauja UAB „(duomenys neskelbtini)“. Su tos įmonės darbuotoja įvyko nesusikalbėjimas, nes visada jie pateikia prašymą muitinei, tačiau šiuo atveju nepateikė. Tarp jų yra susitarimas, kas tos įmonės darbuotojas parašo žinutę. Šiuo atveju taip ir buvo, kad parašė žinutę, jog suteiktas kodas, jis tai traktavo kaip leidimą pakrauti laivą. Todėl jis nuvažiavo ir pakrovė. Žinutė, kad suteiktas kodas, reiškia jog deklaracija pateikta ir priimta. Reikia pateikti prašymą muitinei ir tada suteikiamas leidimas pakrauti. Jis suklydo sąžiningai, kadangi klaidingai traktavo žinutę. Ankščiau yra vežęs leidimą pakrauti prekes, tačiau pastaruosius du mėnesius muitinė to daryti nebeleidžia, reikalauja leidimo elektroniniu būdu. Ankščiau už muitinės taisyklių pažeidimus nebuvo baustas, jo pajamos neatskaičius mokesčių yra 580 Eur, kartais gauna komandiruotpinigius.
M. Z. 2020 m. sausio 28 d. paaiškinime Klaipėdos teritorinei muitinei nurodė, kad jis 2020-01-28 pristatė prekes į laivą „(duomenys neskelbtini)“ tarp kurių taip pat buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcizinės prekės, kurioms deklaracija buvo pateikta elektroniniu būdu, tačiau prašymas nebuvo pateiktas, nei fiziškai nei elektroniniu būdu. Taip įvyko, nes kolegė iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikusi deklaraciją tikėjosi, kad prašymą jis pateiks nenuvažiavęs į muitinės uostą. Bet jis prieš išvažiuojant jai pasakė, kad neseniai pasikeitus muitinės reikalavimams, prašymo pateikimo metu prekės turi būti uosto teritorijoje. Todėl gavęs žinutę: „Suteikta (duomenys neskelbtini)“, šią žinutę traktavo kaip suteiktą leidimą pakrauti prekes į laivą. Dėl tokio nesusipratimo labai atsiprašo ir gailisi (b.l. 1-4).
Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto posto vyriausiosios inspektorės D. S. 2020 m. sausio 3 d. tarnybiniame pranešime dėl prekių pakrovimo be muitinės leidimo nurodyta, kad 2020-01-28 apie 15.20 val. Pilies jūrų uosto postui asmuo pateikė pakrautų į laivą prekių dokumentus: tris PVM sąskaitas-faktūras: (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir akcizų apskaičiavimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) ir išėjo. Tikrindama minėtus dokumentus, pastebėjo, kad jie buvo patvirtinti laivo „(duomenys neskelbtini)“ anspaudais ir laivo kapitono S.S. C. parašais. Pagal pateiktas sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), sutikrino UAB „(duomenys neskelbtini)“ prašymo pakrauti prekes į laivą, užregistruoto Nr. (duomenys neskelbtini)ir eksporto deklaracijos MRN (duomenys neskelbtini) duomenis ir nenustačiusi neatitikimų patvirtino eksporto deklaracijos išvežimą Muitinės deklaracijų apdorojimo sistemoje 15.26 val. Pagal pateiktą sąskaitą UAB „(duomenys neskelbtini)” Nr. (duomenys neskelbtini) ir akcizų apskaičiavimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini), peržiūrėjusi prašymo dėl prekių perkrovimo ir jų saugojimo registrą, prie laivo bylos Nr. (duomenys neskelbtini) pridėtus dokumentus, elektroninį posto paštą (duomenys neskelbtini), prašymo pakrauti prekes į laivą „(duomenys neskelbtini)”, nerado (b.l. 16).
UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2020-01-02 įgaliojimas patvirtina, kad M. Z. yra įgaliotas atlikti muitinės procedūras Klaipėdos, Liepojos, Ventspilio, Rygos, Talino, Silamajos muitinės postuose (b.l. 6). Iš darbo sutarties matyti, kad M. Z. UAB „(duomenys neskelbtini)“ dirba nuo 2019-05-27 (b.l. 7-9). Iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2017-10-30 pavedimo sutarties matyti, kad įgaliotinis UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsako už teisingą ir savalaikį muitinės procedūrų atlikimą, tinkamą dokumentų įforminimą (b.l. 7-11).
Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad M. Z. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b.l. 17-24).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Lietuvos Respublikos ANK 210 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už muitinės prižiūrimų prekių iškrovimą iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimą arba paėmimą be muitinės pareigūno leidimo.
2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 5 straipsnio 8 dalyje įtvirtinta, kad muitinės formalumai – visos operacijos, kurias asmuo ir muitinė turi atlikti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų, 140 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prekės iškraunamos iš jas vežančių transporto priemonių arba perkraunamos į kitas transporto priemones tik muitinei leidus ir tik muitinės nustatytose arba jai priimtinose vietose.
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-01-22 nutarimo Nr. 78 „Dėl Prekių gabenimo, laikymo ir tikrinimo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto pasienio kontrolės punktų teritorijoje esančiose muitinės prižiūrimose uosto komplekso zonose taisyklių patvirtinimo“ 32 straipsnyje numatyta, kad iškrovus arba pakrovus laivą ar kitą transporto priemonę, vežančią ne Sąjungos prekes arba eksportuojamas Sąjungos prekes, muitinės prižiūrimoje uosto komplekso zonoje, muitinės postui pateikiamas Taisyklių 7 punkte nurodytoje Trišalėje sutartyje nustatytos formos krovos darbų aktas (perdavimo ir priėmimo aktas). Jeigu šis aktas pateikiamas ne per KIPIS, jis surašomas trimis egzemplioriais ir pasirašomas prekes perdavusių ir priėmusių asmenų ar jų įgaliotų atstovų. Vienas akto egzempliorius pateikiamas muitinės postui, o kiti lieka krovinį priėmusio asmens atstovui.
Išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas M. Z. 2020 m. sausio 28 d., 15 val. 20 min., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotoju pagal pavedimo sutartį (duomenys neskelbtini) pateikė sąskaitą-faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) ir akcizų apskaičiavimo dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini)Klaipėdos teritorinės muitinės Pilies jūrų uosto postui. Šie dokumentai buvo pažymėti kapitono parašu ir laivo spaudu, patvirtinančiu, kad prekės pakrautos į laivą M/L „(duomenys neskelbtini)“. Patikrinus eksporto deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis MDAS sistemoje, paaiškėjo, kad prekės nepateiktos muitinės išvežimo įstaigai. Muitinės leidimas pakrauti prekes į laivą nebuvo duotas. Atlikus muitinį tikrinimą, deklaruotos prekės rastos pakrautos į laivą M/L „(duomenys neskelbtini)“. Pakrovęs prekes į laivą be muitinės leidimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojas M. Z., pažeidė prekių pateikimo, iškrovimo ir tikrinimo tvarką, nustatytą 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 925/2013, kuriuo nustatomas muitinės kodeksas, 140 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-01-22 nutarimo Nr. 78,32 straipsnio nuostatas. Tokia jo veika atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 210 straipsnio 3 dalyje, sudėtį – muitinės prižiūrimų prekių iškrovimas iš į Europos Sąjungos muitų teritoriją atvykstančių transporto priemonių (įskaitant šių prekių perkrovimą į kitas transporto priemones) muitinės nenustatytose vietose arba be muitinės pareigūno leidimo, muitinės prižiūrimų prekių išdavimas arba paėmimas be muitinės pareigūno leidimo.
M. Z. atsakomybę už administracinio nusižengimo padarymą lengvina tai, kad jis prisipažino ir gailisi padaręs nusižengimą, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Lietuvos teisėje yra įtvirtintas teisingumo principas. Teisingumo principas reikalauja, kad administracinė nuobauda savo griežtumu ir dydžiu atitiktų padaryto nusižengimo pavojingumą. Už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis nusižengimas. Tais atvejais, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, turi būti skiriamos švelnesnės nuobaudos. Tokią galimybę numato ANK 34 straipsnio 5 dalis, kurioje nustatyta, jog teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti.
Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas įvertina M. Z. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, tai, kad M. Z. kaltę dėl padaryto nusižengimo pripažino iš karto ir nuoširdžiai gailėjosi, žala nebuvo nepadaryta. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad jo padarytą administracinį nusižengimą iš dalies nulėmė ir nepakankama tarpusavio komunikacija su kitos įmonės darbuotoja. M. Z. administracinį nusižengimą padarė dėl neatsargumo (nerūpestingumo), tokio pobūdžio darbą dirbo tik šiek tiek daugiau nei pusmetį. Teismas įvertina ir kitus M. Z. charakterizuojančius duomenis – jis dirba, gauna nedideles pajamas, yra jauno amžiaus, tokio pobūdžio nusižengimą padarė pirmą kartą, galiojančių administracinių nuobaudų neturi.
Įvertinęs aptartų aplinkybių visumą, teismas daro išvadą, jog ANK 210 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta minimali bauda, yra aiškiai per griežta ir neproporcinga sankcija padarytam nusižengimui, todėl M. Z. atžvilgiu taikytina ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostata ir jam skirtina mažesnė nei sankcijoje numatyta minimali bauda – 500 Eur dydžio bauda. Teismo nuomone, tokio dydžio nuobauda padės pasiekti įstatyme įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų 34 straipsnio 5 dalimi, 210 straipsnio 3 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
M. Z. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 210 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, jam paskirti administracinę nuobaudą – 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio baudą.
Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo dienos, o apskundus šį nutarimą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime registro objekto ROIK numerį 20110257829, įmokos kodą 1001.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.