Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio ir Rimo Švirino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo A. J. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2017 m. spalio 5 d. nutarimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo nuteistajam A. J..

Aprašomoji dalis

Kolegija nustatė:

1. A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų. Bausmės pradžia 2009 m. birželio 3 d., bausmės pabaiga – 2020 m. sausio 6 d.

Motyvuojamoji dalis

6. Nuteistojo A. J. skundas atmetamas.

7. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Iš BVK 157 straipsnio 1 dalies lingvistinio aiškinimo seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimalią BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pagal aptartą teisinį reguliavimą, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant.

7.1. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis A. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas sudaro formalų pagrindą priimti sprendimą dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtinos sąlygos – individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių vykdymas ir manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad jis priklauso vidutinės rizikos grupei, jo vertinimo balas yra 41. Šiuo atveju, kai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika yra įvertinta kaip vidutinė, nuteistojo pažanga šią riziką mažinant turi būti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.

7.2. Kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 157 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir kitas, t. y. padaryto nusikaltimo sunkumą, nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu ir kt. Kolegija pažymi, kad BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas imperatyvas nuteistojo lygtinio paleidimo atveju konstatuoti, kad asmens pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant sudaro pakankamą pagrindą manyti, jog būdamas laisvėje jis laikysis įstatymų ir nebenusikals. Sutiktina, jog nagrinėjamu atveju yra pastebimi teigiami nuteistojo A. J. elgesio pokyčiai – nuteistasis dalyvauja būrio visuomeniniame gyvenime, mokėsi, dirba, vykdė individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, neturi galiojančių nuobaudų, tačiau šios aplinkybės nesudaro besąlyginio pagrindo konstatuoti pakankamos jo pažangos mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką.

7.3. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant minimalizuoti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam pakartotiniam nusikalstamumui. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad nuteistajam būdingas agresijos prieš kitus naudojimas, jis gali pasielgti impulsyviai, neapgalvotai, prarasti savitvardą, ir tą įtakoja alkoholio vartojimas. Problemų sprendimo įgūdžiai silpnoki. Kaltės dėl padaryto nusikaltimo nepripažįsta, ieško save pateisinančių aplinkybių. Pažymėtina, kad pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką nėra nuosekli, nes 2013 m. spalio 8 d. jam buvo nustatyta šios rizikos 42 balai, 2017 m. gegužės 4 d. atlikus pakartotinį rizikos vertinimą, rizika išliko vidutinė, tačiau padidėjo iki 47 balų, paskutinio 2017 m. rugsėjo 20 d. atlikto vertinimo duomenimis rizika vėl sumažėjo iki 41 balų. Pakartotinai smurtinio pobūdžio elgesio rizika vertinama kaip didelė (pagal HCR-20). Galiojančių nuobaudų nuteistais jo svarstymo metu neturėjo, tačiau per visą bausmės atlikimo laiką jis 5 kartus pažeidė vidaus tvarką, už ką buvo baustas. Šie elgesio ypatumai vertinami analizuojant nuteistojo asmenybę. A. J. skatintas daugiau nei baustas – 15 kartų, tačiau kaip matyti iš nuobaudų ir paskatinimų dinamikos, jis už pavyzdingą elgesį skatintas beveik nuo bausmės pradžios, o pažeidimus pradėjo daryti tik 2014 m., po paskatinimų jis ir vėl darė šiurkščius vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus. Šios aplinkybės rodo, jog nuteistojo elgesio korekcija nebuvo nuosekli ir kad jis, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje, turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena, siekiant pataisyti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, yra vienodai svarbi ir tuo pačiu neleidžia nuteistojo elgesio vertinti kaip nepriekaištingo ir daryti vienareikšmiškos išvados apie jo siekį atsiriboti nuo nusikalstamumą skatinančių veiksnių. Išlieka aktualūs nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo elgesį didinantys veiksniai – teisės pažeidimai, gyvenimo sąlygos, gyvenimo stilius ir draugai, mąstymas ir elgesys, piktnaudžiavimas psichiką veikiančiomis medžiagomis.

7.4. Dėl pagrįsto manymo, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant ir tai atsispindi ne tik nuteistojo elgesyje atliekant bausmę, bet ir jo asmenybės ypatumuose, požiūryje į padarytą nusikaltimą, paskirtos bausmės paskirtį ir jos veiksmingumą ir pan. Kaip matyti iš pateiktos medžiagos, nuteistasis A. J. anksčiau teistas ir jau buvo lygtinai paleistas iš pataisos įstaigos, neatlikus visos teismo paskirtos bausmės, teismui padarius išvadą, jog yra pakankama pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, tačiau nuteistasis teismo parodyto pasitikėjimo nepateisino ir nevykdė teismo skirtų įpareigojimų, dėl ko buvo grąžintas atlikti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmės dalį. Šių aplinkybių, apibūdinančių nuteistojo asmenybę vertinimas nelaikytinas įstatymo nuostatų nesilaikymu, o priešingai, jas būtina vertinti sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo klausimą. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad šiuo atveju aptartos aplinkybės atitinkamai charakterizuoja nuteistąjį bei rodo jo neigiamą požiūrį į nustatytų taisyklių ir reikalavimų laikymąsi, todėl nėra pagrindo konstatuoti akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui šiuo metu pagrįstai tikėtis, jog ateityje jis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.

7.5. Kolegija konstatuoja, kad teigiamai nuteistąjį charakterizuojantys duomenys apylinkės teismo taip pat buvo įvertinti, tačiau visų nustatytų ir šioje nutartyje aukščiau aptartų duomenų kontekste jie nesudarė atsvaros pagrįstai išvadai, jog nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jis jau gali būti taisomas neizoliuotas.

8. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog skundžiamoje pirmosios instancijos teismo nutartyje išdėstytos išvados, priešingai nei tai suvokia pats nuteistasis, neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Aukštesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimą taikyti nuteistajam A. J. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes. Įvertinus aptartą, konstatuojama, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją nuteistojo A. J. skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.