Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1-270-768/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-11
Bylos Nr.
1-270-768/2014
Teisminio proceso Nr.
1-45-1-01144-2013-7
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Donatas Jatužis
Kaltinamasis
A. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-270-768/2014Teisminio proceso Nr. 1-45-1-01144-2013-7Procesinio sprendimo kategorija 1.1.7.2.5. 1.1.7.2.7. 1.1.10.1. 1.2.4.8.2. 2.3.6.4.5.
NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 11 d.Panevėžys
Panevėžio miesto apylinkės teismo teisėjas Donatas Jatužis,sekretoriaujant Rūtai Plevokaitei,dalyvaujant prokurorei Marinai Jelizarovai,nukentėjusiojo atstovei pagal įstatymą I. M.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pradinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 2009-10-29 Panevėžio miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau LR BK) 178 str. 4 d., 6 MGL (780 Lt) bauda (2012-05-21 nutartimi bauda pakeista į viešuosius darbus), teistumas išnykęs,

kaltinamas pagal LR BK 140 str. 1 d., 140 str. 3 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. Č. 2013 m. spalio 26 d. apie 19 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), norėdamas sudrausminti nukentėjusiąją mažametę K. V., gim. (duomenys neskelbtini), tyčia vieną kartą sudavė beržo šakele K. V. per sėdmenis, tokiu būdu sukėlė jai fizinį skausmą.

Be to, jis – A. Č., 2013 m. spalio 26 d. apie 19.05 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), norėdamas sudrausminti nepilnametį D. A., gim. (duomenys neskelbtini), tempė jį už striukės atlapų, tris kartus sudavė kumščiu į galvą bei vieną kartą keliu spyrė į pilvą, taip mušdamas bei kitaip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam D. A. fizinį skausmą bei padarė jam kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimą, odos nubrozdinimą kakle, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

A. Č. kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad spalio 26 d., 19.00 val. sudavė K. V. šakele per užpakalį, už tai, kad ji atsikalbinėjo prieš močiutę. Tuo pačiu metu kaip tik dar iš kiemo grįžo D.. Močiutė buvo sakiusi, kad D. sulaužė duris, todėl pradėjo su juo aiškintis. D. atsikalbinėjo, be to, tetai M. pasakė, - „tu, žiurke, dėl visko kalta“, o tai pasakęs jos neatsiprašė, todėl sudavė D. į pilvą bei nutempęs į koridorių pasodino ant pufo. Kai D. jį pradėjo gąsdinti ir sakyti, kad išveš į mišką, jis D. pirštų galais brūkštelėjo per pasmakrę. Iš kojos nesmūgiavo bei į galvą D. netrenkė. Tada dar įvyko konfliktas dėl kompiuterio, todėl D. paskambino policijai. Nežino, kodėl D. jį apkalbėjo dėl smūgių kiekio. Vėliau su D. susitaikė ir jau sekančią dieną ėjo į polciją, kad D. atsiimtų pareiškimą. Gailisi dėl padarytų nusikaltimų.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. Č. kaltė įrodyta.

Nukentėjusiojo atstovė I. M. parodė, kad spalio 26 d. apie 19. 00 val. išgirdo, kad K. labai erzina močiutę, o vėliau ji erzino D., kuris supykęs aplaužė duris. Apie tai, kad vaikai neklauso, pranešė vaikų mamai. Bekalbant atėjo A. Č. ir beržo šakele sudavė K., kuri pradėjo verkti. Tuo metu pro duris įėjo D., sakydamas, kad “viskas per tą žiurkę”. Jis turėjo omenyje seserį, nes prieš tai abu konfliktavo. Tada A. paėmęs D. už atlapų, pasodino jį ant pufo ir kumsčiu trenkė į smakro apačią. D. nuėjus į kambarį, kambaryje A. sudavė D. į žandikaulį. D. pradėjo verkti, buvo labai pasimetęs, todėl paėmęs telefoną paskambino į policiją bei pranešė, kad sumuštas patėvio. Kalbėjo verkdamas. Močiutė taip pat matė ir jai patvirtino, kad A. spyrė D.bei sudavė į galvą. Tačiau apskritai kaltinamajam nebūdinga vartoti smurtą, todėl šis įvykis yra daugiau kaip atsitiktinumas.

Nukentėjusysis D. A. parodė, kad 2013-10-26 apie 16.50 val. grįžęs į savo namus, adresu (duomenys neskelbtini), kur gyvena kartu su globėja I. M., namuose susitiko patėvį A. Č.. Patėvis buvo neblaivus ir konfliktiškas, ėmė prie jo kabinėtis ir priekaištauti dėl to, kad jis apspjovė savo seserį K. V. bei išstūmė fanerą duryse. Nuėjus į prosenelės J. V. kambarį, ten taip pat atėjęs A. Č. ėmė jį mušti, t.y. kumščiu du kartus trenkė į galvą bei kojos keliu vieną kartą spyrė į pilvą. Tuomet jis pasakė patėviui, kad jį išveš į mišką, po ko šis kumščiu vieną kartą trenkė jam į galvą. Smūgiai buvo skausmingi, todėl iškvietė policiją. Po įvykio buvo patinęs skruostas ir nubrozdintas kaklas. Kitą dieną po įvykio patėvis jo atsiprašė ir jis jam atleido. (b. l. 2, 16-18)

Iš specialisto išvados Nr. G 1469/13(05) matyti, kad kairio skruosto minkštųjų audinių sumušimas, odos nubrozdinimas kakle D. A. padaryti dviejų bukų trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai padaryti pašalinės jėgos poveikyje ir negalėjo gautis pačiam susižalojant. D. A. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas. (b.l. 15)

Nukentėjusiosios K. V. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, kad į namus atėjęs jos patėvis A. Č. iš vazos išsitraukė beržo šakelę bei ja vieną kartą sudavė jai per sėdmenis. Patėvis taip pat jos paklausė, kodėl ji neklauso močiutės. Kuomet A. jai sudavė su žaba, jai skaudėjo, ji verkė. A. Č. ruošiantis išeiti į namus, sugrįžo jos brolis D. A.. Tuomet A. Č. paklausė D. A., kodėl šis išlaužė duris, po ko priėjo prie D., paėmė jį už striukės atlapų, tačiau netrukus paleido. Paleistas D. nuėjo į savo kambarį, o jam iš paskos atėjo A., kuris norėjo paimti kompiuterio pelę. Matė kaip A. keliu vieną kartą sudavė D. į pilvą. Po to ji nubėgo į vonią, kur buvo sesuo G.. (b.l. 31-32)

Iš specialisto išvados Nr. G 195/14(05), matyti, kad atsižvelgiant į įvykio aplinkybes K. V. galėjo būti sukeltas fizinis skausmas. (b.l. 30)

Nors kaltinamasis A. Č. iš dalies pripažino kaltę ir neigė tam tikrą dalį kaltinimo apimties, teismas, įvertinęs surinktus duomenis, daro išvadą, jog kaltinamojo kaltė yra įrodyta.

Teismas neturi pagrindo abejoti ir atmesti nuoseklių nukentėjusiųjų parodymų, kuriuos patvirtina kiti byloje esantys įrodymai: tai specialistų išvados bei liudytojos I. M. parodymai, kuriais nėra pagrindo netikėti ir juos atmesti. Nukentėjusiųjų parodymų nuoseklumas paremtas tuo, kad D. A. nedelsdamas apie įvykį pranešė policijai, o paties įvykio aplinkybės buvo išdėstytos atvykusiems pareigūnamas, šios aplinkybės nekito viso proceso metu. Taigi kaltinamojo A. Č. kaltė įrodyta ir šios jo padarytos veikos teisingai kvalifikuotos pagal LR BK 140 str. 1 d., 3 d.

Pagal byloje nustatytas ir aprašytas nusikalstamos veikos aplinkybes, A. Č. smurtavo prieš skirtingus asmenis, tačiau šie epizodai susieti ta pačia vieta ir nenutolę vienas nuo kito laiko požiūriu. Tai, kad A. Č. veikė spontaniškai, neracionaliai, konstatuotina, kad agresyvių spontaniškų veiksmų pasikartojimas toje pačioje vietoje, kelių nukentėjusiųjų buvimas, jo tyčios neapibrėžtumas, tolesnių veiksmų neplanavimas, pripažintinas turintis tęstinumo pobūdį ir kvalifikuotinas kaip vienas nusikaltimas.

Skiriant bausmę už padarytas nusikalstamas veikas, teismas atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes, į padarytų veikų pavojingumo visuomenei laipsnį, į kaltės formą bei rūšį, į nusikalstamų veikos stadiją, į kaltinamojo asmenybę.

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančių ir jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

Nusikalstamos veikos, kurios padarymu kaltinamas A. Č. priskiriamos nesunkių tyčinių nusikaltimų kategorijai, veikos padariniai – fizinio skausmo sukėlimas ir sveikatos sutrikdymas, trumpalaikiai. Kaltinamasis šias nusikalstamas veikas padarė būdamas neteistas (teistumas išnykęs), administracine tvarka nebaustas (nuobaudos negalioja), vedęs, dirba, psichikos sveikatos centro ar priklausomybių ligų kabineto įskaitose neregistruotas, taigi iš esmės jis charakterizuojamas pakankamai teigiamai.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, A. Č. skirtinos sankcijose numatytos – laisvės apribojimo ir laisvės atėmimo bausmės, savo dydžiu artimos minimumui. Kadangi A. Č. gailisi dėl savo nusikalstamų veikų padarymo, yra neteistas, dirba, turi šeimą, kuria rūpinasi, yra pagrindo manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti bausmės vykdymą atidedant minimaliam terminui, tuo pačiu paskiriant pareigą tęsti darbą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d. ir 6 d., 308 str., teismas,

nusprendžia:

pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Pripažinti A. Č. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir paskirti jam bausmę - laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apimant ir paskirti A. Č. galutinę bausmę – laisvės atėmimą 4 (keturiems) mėnesiams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, paskirtos bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą.

Vadovauujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti laikiname sulaikyme išbūtą laiką nuo 2013-10-27 iki 2013-10-29.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Pripažinti proceso išlaidomis ir išieškoti valstybei iš A. Č. 5 Lt proceso (pašto) išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Donatas Jatužis