Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Laimutė Venckuvienė, baudžiamosios bylos Nr. 1-288-718/2017, kurioje E. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vykdantis individualią veiklą, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini),

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, parengimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. L. kaltinamas tuo, kad apgaule panaikino didelės vertės turtinę prievolę į valstybės biudžetą sumokėti mokesčius valstybei, tai yra:

E. L., 2015 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytoje vietoje, turėdamas išankstinį tikslą sukčiauti mokesčių sumokėjimo srityje, kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą, UAB (duomenys neskelbtini) pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM) sąskaitą – faktūrą: 2015-07-01 serija SP Nr.15-002 kurioje įrašė žinomai melagingus duomenis apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) pardavė, o jis kaip fizinis asmuo įsigijo paslaugų už 430760,00 EUR, tame tarpe 74760,00 EUR pridėtinės vertės mokestis, žinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) vardu išrašyta PVM sąskaita faktūra yra netikra, perdavė jo, E. L., individualios veiklos buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui - UAB (duomenys neskelbtini) direktoriui A. R. bei nurodė duomenis iš šios PVM sąskaitos faktūros įtraukti į laikotarpio nuo 2015-06-01 iki 2015-06-30 apskaitos registrą „Gautų sąskaitų faktūrų registras“. Gyventojo E. L., vykdančio individualią veiklą, buhalterinę apskaitą tvarkantis A. R., nesuvokdamas E. L. nusikalstamos veikos pobūdžio, nežinodamas, kad UAB (duomenys neskelbtini) 2015-07-01 dienos PVM sąskaitoje-faktūroje serija SP Nr.15-002 nurodyti melagingi duomenys bei paminėtas dokumentas yra netikras, nurodytos paslaugos faktiškai pirkėjui E. L. parduotos nebuvo, įtraukė šiuos duomenis į gyventojo E. L. buhalterinę apskaitą, išskirtą PVM sąskaitoje-faktūroje pridėtinės vertės mokesčio 74760 EUR sumą įtraukė į laikotarpio nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 PVM deklaracijos formos FR0600, 25 laukelį ,,Įsigytų prekių ir paslaugų pirkimo PVM“ ir ją 2015-07-29 E. L. elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu E. L. apgaule savo naudai panaikino prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 74760 EUR pridėtinės vertės mokesčio už mokestinį laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30.

Šie E. L. veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį.

Be to, E. L. kaltinamas tuo, kad suklastojo UAB (duomenys neskelbtini) buhalterinės apskaitos dokumentą, dėl ko buvo padaryta didelė žala, tai yra:

E. L., turėdamas išankstinį tikslą, savo naudai, apgaule panaikinti turtinę prievolę – pridėtinės vertės mokesčio sumokėjimą į Lietuvos Respublikos biudžetą, 2015 m. liepos mėn., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje iš UAB (duomenys neskelbtini) buhalterės G. B. elektroninio pašto (duomenys neskelbtini) gavęs į savo elektroninį paštą, adresu (duomenys neskelbtini), elektroninę UAB (duomenys neskelbtini) 2015-07-01 dienos PVM sąskaitą faktūrą serija SP Nr.15-002, išrašytą UAB (duomenys neskelbtini) už prekes bendrai 10 890 Eur sumai, jos pagrindu, kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrą dokumentą, t.y. minėtoje sąskaitoje faktūroje kompiuteriu įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad UAB (duomenys neskelbtini) tariamai parduoda paslaugas jam, E. L. už 430 760,00 EUR, tame tarpe 74 760 EUR tariamo PVM, sukurtą dokumentą atspausdino ir patvirtino UAB (duomenys neskelbtini) direktoriaus T. K. parašo kliše ir tyčia suklastotą dokumentą panaudojo, pateikdamas savo, kaip fizinio asmens, E. L. buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui A. R., kuris pagrindė ūkinę operaciją, neatitinkančią faktinių aplinkybių ir tuo sudarė sąlygas E. L. už mokestinį laikotarpį nuo 2015-01-01 iki 2015-06-30 padidinti PVM atskaitą bei apgaule panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą 74760 EUR pridėtinės vertės mokesčio.

Šie E. L. veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

Be to, E. L. kaltinamas tuo, kad apgaulingai tvarkė savo, E. L., gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, buhalterinę apskaitą, tai yra:

E. L., būdamas atsakingu už savo, kaip gyventojo, kuris verčiasi individualia veikla, buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31, Klaipėdos r., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, tyčia, siekdamas iškreipti vidaus ir išorės informacijos vartotojams pateikiamą informaciją, nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX- 574 13 straipsnio 1 dalies - „privalomi šie apskaitos dokumentų rekvizitai: 4) ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys“, t. y. paslaugų iš viso 430760,00 Eur (iš jų PVM 74760,00 Eur) įsigijimui iš UAB (duomenys neskelbtini) pagrįsti panaudojo apskaitos dokumentą, 2015-07-01 PVM sąskaitą faktūrą SP Nr.15-002, kurio duomenys - ūkinės operacijos turinys ir rezultatas neatitinka tikrovės. 19 straipsnio 1 dalies - ,,Apskaitos dokumentai <…> saugomi ūkio subjekto nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą“, 19 straipsnio 2 dalies - ,,apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų“ t.y. neišsaugojo 2015-12-23 PVM sąskaitos faktūros LI Nr. 0000349-1 pagrindžiančios paslaugų įsigijimą iš UAB (duomenys neskelbtini) iš viso 297 577,56 EUR, PVM 62491,29 EUR. Dėl šių padarytų Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 13 straipsnio 1 dalies bei 19 straipsnio 1 ir 2 dalių pažeidimų laikotarpiu nuo 2015-01-01 iki 2015-12-31 negalima iš dalies nustatyti gyventojo E. L., kuris vertėsi individualia veikla, veiklos.

Šie E. L. veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Byla perduotina pagal teismingumą.

Pagal Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 226 straipsnį, baudžiamoji byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje padaryta nusikalstama veika. Kai nusikalstamos veikos vietos negalima nustatyti arba nusikalstama veika padaryta užsienyje, byla teisminga tam teismui, kurio veiklos teritorijoje nuolat gyvena kaltinamasis, o jeigu jis Lietuvos Respublikoje neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, – teismui, kurio veiklos teritorijoje užbaigtas bylos ikiteisminis tyrimas.

Jeigu nusikalstamos veikos padarytos kelių teismų veiklos teritorijose, baudžiamąją bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta daugiausia nusikalstamų veikų, o kai kelių teismų veiklos teritorijose padaryta vienodas nusikalstamų veikų skaičius, bylą nagrinėja tas teismas, kurio veiklos teritorijoje padaryta paskutinė nusikalstama veika (BPK 227 str.).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 4 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nusikalstamos veikos padarymo vieta yra vieta, kurioje asmuo veikė arba turėjo ir galėjo veikti, arba vieta, kurioje atsirado įstatymo numatyti padariniai. Taigi įstatymas formalios nusikalstamos veikos sudėties atveju jos padarymo vietą sieja su atitinkamų veiksmų padarymo ar neveikimo vieta, o materialios nusikalstamos veikos sudėties atveju – su baudžiamajame įstatyme numatytų padarinių atsiradimo vieta.

Kadangi BPK 219 str. įpareigoja prokurorą kaltinamajame akte, aprašant nusikalstamą veiką nurodyti padarytos nusikalstamos veikos vietą, laiką, būdą ir kitas aplinkybes, todėl apie nusikaltimo padarymo vietą pirmiausia sprendžiama iš kaltinamojo akto.

E. L. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d., 222 str. 2 d., padarymu. BK 182 str. 2 d., 300 str. 3 d. numatytų nusikalstamų veikų padarymo vietos kaltinamajame akte nėra nurodytos, nes nenustatytos. Kaltinamojo deklaruota gyvenamoji vieta yra (duomenys neskelbtini), faktinė gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini). Tiek iš kaltinamojo akto, tiek iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamasis visą laiką gyveno (duomenys neskelbtini), todėl, vadovaujantis BPK 226 str. nuostatomis, byla pagal teritorinio teismingumo taisykles teisminga Klaipėdos rajono apylinkės teismui. Kaltinamajame akte nurodyta, kad nusikalstama veika, numatyta BK 222 str. 1 d. (apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas), padaryta Klaipėdos rajone.

BPK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, iki bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje nustatęs, kad gauta baudžiamoji byla jam neteisminga, tą bylą perduoda pagal teismingumą.

Atsižvelgiaunt į anksčiau nustatytas aplinkybes, baudžiamoji byla teisminga Klaipėdos rajono apylinkės teismui ir perduodama šiam teismui pagal teismingumą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 226 straipsniu, 227 straipsnio 1 dalimi, 228 straipsnius, 232 straipsnio 1 dalies 2 punktą, teismas,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

baudžiamąją bylą, kurioje E. L. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, perduoti pagal teismingumą Klaipėdos rajono apylinkės teismui.

Nutartis per septynias dienas nuo nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.