- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-05-08
- Bylos Nr.
- 2S-790-781/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-12126-2012-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jūratė Varanauskaitė
- Atsakovas
- J. K.
- Kategorijos
- 121.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 121.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jūratė Varanauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės J. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutarties, kuria atsakovės J. K. apeliacinis skundas laikytas nepaduotu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. spalio 14 d. sprendimu priteisė solidariai iš atsakovų J. K. ir M. B. ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai, 2 169, 41 Lt nuostolių, 5 procentus metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos – 2 169, 41 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško sprendimo įvykdymo ir lygiomis dalimis 71,00 Lt žyminio mokesčio, po 35,50 Lt iš kiekvieno atsakovo.
Ieškovė dėl šio teismo sprendimo pateikė apeliacinį skundą.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatė apeliantei 7 dienų terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti 72 Lt žyminį mokestį.
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi nutarė ieškovės apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti jį apeliantei. Teismas konstatavo, kad apeliantė per teismo nustatytą terminą apeliacinio skundo trūkumų nepašalino, todėl skundas laikytinas nepaduotu.
Šalies argumentai
Atskirajame skunde atsakovė J. K. prašo Vilniaus m. apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir priimti apeliacinį skundą. Nurodo, kad atsakovė J. K., tik gavusi 2013 m. lapkričio 19 d. nutartį iš karto iš sutuoktinio M. B. sąskaitos sumokėjo 75 Lt žyminį mokestį, tačiau dėl nežinojimo nepateikė pavedimo kopijos teismui. Tai ir lėmė skundžiamos nutarties priėmimą.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad tinkamo proceso, teisės būti išklausytam ir kiti civilinio proceso principai reikalauja byloje dalyvaujantiems asmenims suteikti teisę apskųsti aukštesnės instancijos teismui žemesnės instancijos teismo priimtą procesinį sprendimą. Bylos peržiūrėjimas apeliacinės instancijos teisme užtikrina žemesnės instancijos teismų atliekamą teisės aiškinimo ir taikymo teisingumą bei vienodumą visoje valstybės teisinėje sistemoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-393/2007).
Kaip žinoma, teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama CPK nustatyta tvarka, kurios nesilaikymas gali lemti tokios teisės praradimą. Sprendžiant, ar asmuo prarado teisę apskųsti teismo sprendimą dėl įstatyme nustatytos apskundimo procedūros nesilaikymo, būtina įvertinti pažeidimo pobūdį šį pažeidimą lėmusių aplinkybių prasme, t. y. ar termino apeliacinio skundo trūkumams pašalinti praleidimą lėmė netinkamas naudojimasis procesinėmis teisėmis, ar įvykusi klaida ir kitos panašaus pobūdžio aplinkybės.
Byloje esančia medžiaga nustatyta, kad atsakovė dėl Vilniaus m. apylinkės teismo 2013 m. spalio 14 d. sprendimo pateikė apeliacinį skundą. Vilniaus m. apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 19 d. nutartimi nustatė apeliantei 7 d. terminą apeliacinio skundo trūkumams pašalinti, t.y. sumokėti žyminį mokestį. Vilniaus m. apylinkės teismas 2014 m. sausio 21 d. nutartimi nutarė atsakovės apeliacinį skundą laikyti nepaduotu ir grąžinti apeliantei, per teismo nustatytą terminą nepašalinus apeliacinio skundo trūkumų. Kaip matyti iš į bylą pateiktų įrodymų, atsakovė laiku sumokėjo žyminį mokestį (t. 2, b.l. 44-45), tačiau suklydo nepateikdama šių įrodymų pirmosios instancijos teismui.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad vienas esminių principų Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio kontekste – teisingumo, todėl svarbu, kad nacionalinis teismas taikydamas proceso taisykles nesielgtų pernelyg formaliai, pateiktų svarius argumentus, ribodamas asmens teisę kreiptis į teismą, ir vadovautųsi praktikoje suformuluotais kriterijais (EŽTT 2008 spalio 14 d. sprendimas Mesutoglu vs. Turkey). Todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis EŽTT praktika, nustatančia, kad smulkūs formalaus pobūdžio trūkumai asmeniui neturėtų trukdyti įgyvendinti teisę į teismą, atsižvelgdamas į tai, kad apeliacinio skundo trūkumas buvo ištaisytas laiku, tačiau nepateiktas teismui, sprendžia, jog siekiant suteikti atsakovei subjektinę procesinę teisę į teisminę gynybą ir galimybę pasinaudoti instancine teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrole, pirmosios instancijos teismo nutartis turi būti panaikinta ir apeliacinio skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. sausio 21 d. nutartį panaikinti ir apeliacinio skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.