Panevėžio apylinkės teismo įsakymas

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Marius Jankauskas, išnagrinėjęs Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Jūratės Mociškienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinęs su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje

G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), išsituokęs, nedirbantis, neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. G. K. 2023 m. liepos 29 d. apie 23.45 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – buvusią sutuoktinę V. K. (kumščiu sudavė vieną smūgį jai į kairį žastą) ir sukėlė jai fizinį skausmą bei nežymiai sutrikė jos sveikatą (padarė jai poodinę kraujosruvą kairiame žaste).

2. Kaltinamasis G. K. savo kaltę padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką pripažino visiškai ir parodė, kad 2023 m. liepos 29 d. buvo giminių susitikime, kur vartojo alkoholinius gėrimus. Dėl savo girtumo visų įvykio aplinkybių nepamena. Po įvykio jis bendravo su sūnumi D. K. ir su savo buvusia sutuoktine V. K. (su kuria gyvena kartu ir veda bendrą ūkį), kurie jam sakė, kad jis buvusią sutuoktinę V. K. tampė rankomis suėmęs už chalato ir kumščiu sudavė smūgį į kairį žastą. Taip tikrai galėjo būti, nes V. K. ir D. K. tikrai negalėjo išsigalvoti įvykio aplinkybių ir tikrai nebūtų kvietę policijos pareigūnų. Po įvykio jam V. K. parodė savo kairį žastą, kuriame buvo matyti kraujosruva. Dėl savo veikos labai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

3. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais:

3.1. nukentėjusiosios V. K. pareiškimu ir parodymais apie tai, kad 2023 m. liepos 29 d. apie 23.45 val. į namus grįžo neblaivus buvęs sutuoktinis G. K. (su juo yra išsituokę, bet kartu gyvena ir veda bendrą ūkį). Įėjęs į namo vidų G. K. pradėjo vadinti ją necenzūriniais žodžiais. Į G. K. agresyvų puolimą ji stengėsi nekreipti dėmesio išeidama vis į kitą kambarį. Namuose buvęs sūnus D. K. taip pat ramino G. K.. Tačiau G. K. nenusiramino ir jai būnant virtuvėje, stipriai suėmęs už chalato ją tampė, o po to vieną kartą kumščiu sudavė jai į kairę ranką (į žastą). Rankoje pajuto stiprų skausmą. Pamatęs tai sūnus D. K. puolė ją ginti. G. K. nenurimo, konfliktavo ir elgėsi agresyviai, todėl sūnus D. K. iškvietė policijos pareigūnus. G. K. prieš ją smurtauja nebe pirmą kartą, tačiau anksčiau ikiteisminiai tyrimai nebuvo pradėti. Civilinio ieškinio nereiškia;

3.2. liudytojo D. K. parodymais apie tai, kad 2023 m. liepos 29 d. apie 23.45 val. su tėvu G. K. grįžo į namus iš giminių susitikimo. Tėvas buvo neblaivus ir konfliktiškai nusiteikęs. Pakeliui į namus tėvas buvo nepatenkintas ir įžeidinėjo jį (liudytoją). Grįžęs į namus tėvas pradėjo vadinti motiną V. K. necenzūriniais žodžiais bei pasipiktinęs bandė pulti jį (liudytoją). Mama V. K. nuolat jį (liudytoją) gynė ir tuo metu jis (kaltinamasis) puolė motiną V. K., sudavė jai kumščiu. Tuo metu mama V. K. šūktelėjo iš skausmo. Taip pat G. K. kelis kartus tempė V. K. už chalato. Dėl agresyvaus tėvo G. K. elgesio jis (liudytojas) iškvietė policijos pareigūnus;

3.3. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Įvykio vietoje nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta, niekas nepaimta;

3.4. specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad nukentėjusiajai V. K. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žaste; sužalojimas padarytas kieto buko daikto poveikyje, vienu trauminiu poveikiu, galimai nurodytomis įvykio aplinkybėmis; nukentėjusiajai V. K. padarytas sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu; pagal sužalojimo pobūdį ir lokalizaciją galima atmesti galimybę, kad sužalojimas galėjo būti padarytas nugriuvus; sužalojimo padarymas sukelia fizinį skausmą;

3.5. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, iš kurio matyti, kad apie įvykį pranešė D. K.. Smurtą patyręs asmuo – V. K.. Matomas jos sužalojimas kairės rankos žaste. Smurtu įtariamas asmuo – G. K., kuris akivaizdžiai neblaivus (girtumą pasitikrinti atsisakė). Nukentėjusioji V. K. paaiškino, kad 2023 m. liepos 29 d. apie 23.45 val. į namus grįžęs G. K. elgėsi agresyviai, tampė ją už chalato ir sudavė jai kumščiu vieną smūgį į kairę ranką (į žastą). Ji pajuto rankoje stiprų skausmą. G. K. sulaikytas ir pristatytas į policijos įstaigą;

3.6. Bendrojo pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir jo apžiūros protokolu, iš kurių matyti, kad 2023 m. liepos 30 d. 0.06 val. D. K. pranešė apie neblaivų tėvą, kuris smurtauja.

4. Pirmiau išdėstytų įrodymų visetas leidžia pagrįstai tvirtinti, kad kaltinamasis G. K. 2023 m. liepos 29 d. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis smurtavo prieš savo buvusią sutuoktinę V. K., sukėlė jai fizinį skausmą ir nežymiai ją sužalojo. Bylos aplinkybės yra aiškios, teismui kaltinamojo G. K. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, kaip jau paminėta pirmiau, jo kaltė visiškai įrodyta pirmiau nurodytų įrodymų visetu ir veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

5. BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos kelios alternatyvios bausmės, todėl prokurorė pagrįstai galėjo kaltinamajam G. K. pasiūlyti baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsnio 2 dalis). Kaltinamajam sutikus, 2023 m. rugsėjo 12 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog jam žinoma apie galimybę užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarka ir pasekmės jam suprantamos ir jis pritaria prokurorės sprendimui užbaigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokurorės siūloma bausmės rūšimi ir dydžiu.

6. Kaltinamojo G. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos agresyviam jo elgesiui bei nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

7. Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (padarytas vienas tyčinis nesunkus nusikaltimas, jis baigtas), padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę (jis neteistas (ankstesnis teistumas išnykęs); nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo baustas administracine tvarka (ankstesnis baustumas buvo išnykęs); nedirba), į tai, kad yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Šios aplinkybės suteikia pagrindą manyti, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus prokurorės siūlomą bausmę – laisvės apribojimą, kuris yra švelnesnis už BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytą tokios bausmės vidurkį, bet artimas jam.

8. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė mažinama vienu trečdaliu.

9. Kaltinamasis G. K. smurtavo prieš savo šeimos narę. Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu kaltinamajam kartu su bausme siūloma skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose. Kaltinamasis neprieštaravo, kad jam kartu su bausme būtų skiriama ir minėta baudžiamojo poveikio priemonė. Todėl kaltinamajam G. K. kartu su bausme skiriama baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šios poveikio priemonės terminą nustatant 6 mėnesiams.

10. Kaltinamasis G. K. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. liepos 30 d. 1.40 val. iki 2023 m. liepos 31 d. 16.33 val. Šis kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas – 2 paros, įskaitomas į kaltinamajam paskirtą bausmę.

11. Kaltinamajam G. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliekama galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinama.

12. Byloje nebuvo pareikštas civilinis ieškinys, nėra nusikalstamos veikos tyrimui ir nagrinėjimui reikšmingų daiktų bei proceso išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu teismas

nusprendžia:

G. K. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią bausmę sumažinti vienu trečdaliu, iki laisvės apribojimo 8 (aštuoniems) mėnesiams (be intensyvios priežiūros).

Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 4 punktu ir 5 dalies 4 punktu: 1) įpareigoti G. K. per visą bausmės vykdymo laikotarpį pradėti dirbti (tęsti darbą) arba būti registruotu Užimtumo tarnyboje; 2) uždrausti G. K. pirmus 6 (šešis) bausmės vykdymo mėnesius vartoti alkoholį ar kitas psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti G. K. baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimą įvykdant per 6 (šešis) mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmę įskaityti G. K. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2023 m. liepos 30 d. 1.40 val. iki 2023 m. liepos 31 d. 16.33 val. – 2 (dvi) paras, jas prilyginant 4 (keturioms) laisvės apribojimo dienoms.

G. K. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Nesutikdamas su paskirta bausme G. K. per 14 dienų nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo jam, o jeigu jis išvykęs – nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti Panevėžio apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju teismas, išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmę, taip pat ir laisvės atėmimo bausmę. G. K. per nurodytą terminą nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.