Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. G., E. G. ir P. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje – Trakų rajono savivaldybės administracija, Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, valstybės įmonė Turto bankas, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Suinteresuoti asmenys Trakų istorinio nacionalinio parko direkcija, Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie aplinkos ministerijos, VĮ Turto bankas bei Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos, juridinio fakto nustatymui neprieštarauja.

Motyvuojamoji dalis

Civilinė byla nutraukiama.

4. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 44 straipsnio 1 dalį, teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (CPK 445 straipsnis).

5. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STĮ) 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu, gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose draudžiama statyti su draustinio steigimo tikslais nesusijusius statinius, tačiau yra 3 išlygos, leidžiančios statyti pastatus saugomoje teritorijoje: 1) statinių ir (ar) sodų fizinių liekanų buvimas; 2) tos teritorijos planai. Žemėlapiai ir panašūs dokumentai, kuriuose pažymėta buvusi sodyba; 3) sodybos buvimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas teismo sprendimu, kai nėra išlikę nei archyvinių, nei grafinių sodybos buvimo dokumentų.

6. Tuo tarpu pagal STĮ 2 straipsnio 52 punktą buvusi sodyba – vieta žemės sklypo dalyje, kurioje faktiškai buvo teisėtai pastatytas vieno arba dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatas (namas) su jo priklausiniais ar be jų, tačiau neišliko dėl susidariusių aplinkybių (nugriautas, sugriuvo, sudegė ar kitaip sunyko), kai jo buvo faktas ir vieta nustatyta pagal valstybės archyvuose saugomus kartografinius dokumentus, priešingu atveju, jiems nesant – nustatant juridinį faktą teismo sprendimu.

7. 2020 m. vasario 12 d. sprendimų dėl buvusių sodybų atstatymo gamtiniuose ir kompleksiniuose draustiniuose ir valstybiniuose parkuose priėmimo tvarkos aprašo (toliau – Aprašas) 2 punktas nustato, kad sprendimus dėl buvusių sodybų atstatymo valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos, o dėl buvusių sodybų atstatymo savivaldybių tarybų įsteigtose saugomose teritorijose – savivaldybių administracijos.

8. Teismas iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatė, kad antstolis I. G. būdamas Sklype konstatavo, jog iki šių dienų yra išlikę galimai iki 1979 m. Sklype stovėjusių statinių pamatai. Be to, remiantis Lietuvos erdvinės informacijos portalo „geoportal.lt“ istoriniais topografiniais žemėlapiais, nustatyta, jog 1950-1979 m. laikotarpiu Sklype pažymėtas sodybos ženklas.

9. Atsižvelgiant į byloje nustatytas faktines aplinkybes, o būtent tai, jog yra duomenų apie Sklype išlikusius pamatus bei tai, jog topografiniuose žemėlapiuose 1950-1979 m. matyti Sklype esantis Sodybos ženklas, teismas sprendžia, jog vadovaujantis STĮ 9 straipsnio 2 dalies 8 punktu bei Aprašu, teismas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo sprendžia, tik tuo atveju, kai nėra minėtų duomenų. Priešingu atveju sprendimą dėl leidimo atstatyti buvusią sodybą valstybės įsteigtose saugomose teritorijose priima šių saugomų teritorijų direkcijos. Tai reiškia, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai dėl leidimo atstatyti buvusią sodybą turėjo kreiptis į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją.

10. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teismas konstatuoja, jog klausimas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, todėl civilinė byla nutraukiama (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

11. Teismas išaiškina, kad pareiškėjai dėl leidimo atstatyti buvusią sodybą turi kreiptis į Trakų istorinio nacionalinio parko direkciją (CPK 294 straipsnio 1 dalis, Aprašo 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais,

nutaria:

Civilinę byla Nr. e2YT-6775-1150/2022 nutraukti.

Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.