Utenos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. G. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. Z. ir R. Z. dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėja G. G. ir jos atstovė pareiškimą palaikė ir paaiškino, jog sudarius sutartį 1996 metais notarų biure, ji manė, jog to pakanka ir niekur daugiau nesikreipė. Tuo metu gyveno Trakų rajone, slaugė sunkiai sergančią motiną ir nesuprato, kad jos nupirktas nekilnojamasis turtas nėra įregistruotas jos vardu. Ir tik nutarus įgytą nekilnojamąjį turtą padovanoti sūnui paaiškėjo, jog jos sklypas su jame esančiais pastatais neįregistruotas. Visus tuos metus ji sąžiningai moka mokesčius už savo nekilnojamąjį turtą, juo naudojasi, prižiūri, draudžia.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, kad jeigu pagal sandorio sudarymo metu galiojusį įstatymą sandoriui buvo nustatyta privaloma teisinė registracija, tačiau jis per įstatymo nustatytą terminą nebuvo įregistruotas, tai toks sandoris negalioja, išskyrus atvejus, kai dėl svarbių priežasčių praleistą įregistravimo terminą atnaujina teismas. Bylų dėl praleisto įstatymų nustatyto termino atnaujinimo procesą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 576-578 straipsniai. Įstatymai numato, kad praleistas trijų mėnesių terminas sutarčiai įregistruoti gali būti atnaujinamas tik tuo atveju, jeigu jis praleistas dėl svarbių priežasčių. Kadangi tarp pareiškėjos G. G. ir K. Z. žemės sklypo su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais pirkimo – pardavimo sutartis buvo sudaryta 1996 m. gruodžio 17 d., iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl nuosavybės teisės įsigijimo santykius reglamentuoja 1964 m. liepos 7 d. priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr. 19-138). Pagal 1964 m. CK 149 straipsnio 2 dalį, jeigu sutartis, kuria perleidžiamas daiktas, turi būti registruojama, tai nuosavybės teisė atsiranda įregistravimo momentu. Nekilnojamo turto pirkimo – pardavimo bei visi kiti kodekse numatyti sandoriai, kuriais buvo galima perleisti nekilnojamąjį turtą, turi būti patvirtinti notariškai ir per tris mėnesius įregistruoti registravimo įstaigoje. Kol pirkimo – pardavimo sutartis nėra įregistruota įstatymų nustatyta tvarka, nuosavybės teisė įgijėjui nepereina, ir daikto savininku išlieka turto perleidėjas. Tokiu būdu įstatymas nustatė imperatyvinio pobūdžio terminą, kurio nei teismas, nei šalys savo susitarimu pakeisti negali. Privalomosios registravimo taisyklės nesilaikymas sutartį daro negaliojančia (1964 m. CK 255 straipsnio 2 dalis). Tačiau suinteresuota sandorio šalis turi teisę kreiptis į teismą dėl praleisto termino sandoriui įregistruoti atnaujinimo.

Bylos medžiaga, pareiškėjos ir jos atstovės paaiškinimais nustatyta, jog 1996 m. gruodžio 17 d. pareiškėja su K. Z. sudarė pirkimo – pardavimo sutartį, pagal kurią K. Z. pardavė pareiškėjai 0,6141 ha žemės sklypą ir jame esantį gyvenamąjį namą bei kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Pareiškėja nupirko minėtą žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ir kitais statiniais ir jame apsigyveno 1997 m. birželio mėnesį bei šiuo adresu deklaravo savo gyvenamąją vietą. Pareiškėja rūpinosi savo turtu, prižiūrėjo jį, pastatus draudė. 2018 m. rugpjūčio mėnesį pareiškėja nutarė sodybą padovanoti sūnui ir notarų biure sužinojo, kad šis turtas nėra registruotas jos vardu, kadangi per įstatymų nustatytą 3 mėnesių terminą minėta sutartis nebuvo užregistruota nekilnojamojo turto registre ir žemėtvarkos tarnyboje. Pareiškėja kreipėsi į VĮ Registrų centrą, VĮ Registrų centro Utenos filialas 2018 m. rugsėjo 5 d. priėmė sprendimą dėl nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą įregistravimo nekilnojamojo turto registre, kuriuo pareiškėjos prašymą atmetė, kadangi žemės sklypas ir jame esantys pastatai yra įregistruoti K. Z. vardu. Pradėjus tvarkyti dokumentus paaiškėjo, kad 2002 m. lapkričio 30 d. K. Z. mirė, po jos mirties į notarų biurą dėl palikimo niekas nesikreipė. Dėl teisinių žinių stokos ir susiklosčiusių aplinkybių, kadangi ilgą laiką prižiūrėjo sergančią motiną, pareiškėja per įstatymo nustatytą terminą neįregistravo pirkimo – pardavimo sutarties. Pareiškėja buvo įsitikinusi, kad sudarius notarinę nekilnojamojo daikto pirkimo sutartį ji tapo pilnateise faktinės įgytos nuosavybės šeimininke, visu įgytu turtu tinkamai rūpinosi ir juos naudojosi bei naudojasi iki šiol. Pareiškėja mano, jog terminą sutarčiai VĮ Registrų centre užregistruoti praleido dėl svarbių priežasčių, todėl kreipėsi į teismą dėl praleisto termino atnaujinimo.

Teismas, išklausęs pareiškėjos paaiškinimus ir išnagrinėjęs bylos medžiagą, konstatuoja, jog pareiškėja terminą įregistruoti pirkimo – pardavimo sutartį VĮ Registrų centre praleido dėl svarbių priežasčių, todėl atnaujintinas praleistas trijų mėnesių terminas kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl sutarties įregistravimo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Pareiškėjai G. G. atnaujinti praleistą trijų mėnesių terminą įregistruoti VĮ Registrų centro Utenos filiale 1996 m. gruodžio 17 d. sudarytą ir Anykščių rajono notarų biuro notarės Jolitos Viederienės patvirtintą 0,6141 ha žemės sklypo, kurio kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir jame esančio gyvenamojo namo bei kitų statinių, registro Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Nutartis per septynias dienas gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui atskiruoju skundu, paduodant atskirąjį skundą per Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmus.