Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Birutės Bobrel, kolegijos teisėjų: Aušros Baubienės, Raimondo Buzelio, sekretoriaujant Vaidai Urbanavičienei, dalyvaujant ieškovui V. B., jo atstovui advokatui Steponui Špogiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo V. B. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje Nr. A2-1446-90/2009 pagal ieškovo V. B. ieškinį atsakovams J. J., R. Ž., su trečiuoju asmeniu Alytaus miesto savivaldybės administracija dėl įpareigojimo duoti sutikimą statybai, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2009 m. kovo 2 d. pareiškėja R. Ž. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-873-59/2008, kuri buvo užbaigta teismui 2008 m. spalio 7 d. priėmus sprendimą ieškinį patenkinti, įpareigoti J. J. duoti sutikimą V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), statyti ūkinio pastato priestatą prie J. J. priklausančio žemės sklypo ribos 0,80 m. atstumu (b. l. 79, 80). R. Ž. su ieškiniu nesutinka, kadangi yra pažeisti jos, kaip bendraturtės interesai, ieškovo priestato siena yra 80 cm atstumu nuo jų sklypo ribos, o stogas baigiasi ant ribos, nesutvarkyti lietvamzdžiai, vanduo teka ant tvoros ir į jų sklypą, todėl žemė permirkusi, niekas neauga, priestatas yra pietrytinėje pusėje, užstoja saulę, dėl to reikėjo perkelti šiltnamį į kitą vietą. Ieškovas į prašymą sutvarkyti lietvamzdžius nereaguoja, palaikyti kaimyniškų santykių nesistengia. Kiti kaimynai davė sutikimus, kadangi jų sklypai yra aukščiau ir jiems ieškovo statiniai netrukdo.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nagrinėja bylą neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (CPK 320 straipsnis).

Teisėjų kolegija visiškai sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir padarytomis išvadomis.

Pirmosios instancijos teismas iš byloje esančių dokumentų nustatė, kad 1992-02-18 ieškovui buvo išduotas leidimas statyti ūkio pastato priestatą ir šiltnamį (b. l. 7), per nustatytą terminą iki 1994-02-18 priestatas nebuvo pastatytas. 2005-10-04 Alytaus apskrities viršininko administracijos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas savavališkos statybos aktu (b. l. 62) nurodė sustabdyti savavališkai vykdomus darbus ir panaikinti jų pasekmes. 2007-03-07 Alytaus miesto savivaldybės administracijos architektūros ir urbanistikos skyrius atsisakė išduoti leidimą statybai (b. l. 3), nurodydamas, kad 2005 m. surašytas savavališkos statybos aktas bei administracinio teisės pažeidimo protokolas ir pareikalauta panaikinti savavališkos statybos pasekmes LT Statybos įstatymo 28 straipsnio nustatyta tvarka (b.l. 3). V. B. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė panaikinti 2007-03-07 Alytaus m. savivaldybės Architektūros ir urbanistikos skyriaus sprendimą, kuriuo atsisakyta išduoti leidimą ūkio pastato priestato rekonstrukcijai ir įpareigoti išduoti leidimą. 2007 m. gruodžio 3 d. sprendimu Kauno apygardos administracinis teismas V. B. skundą atmetė kaip nepagrįstą (b. l. 91, 92). Šiame sprendime nurodyta, kad statybas V. B. vykdė pasibaigus leidimui ir su nukrypimais nuo suderinto projekto, už šiuos pažeidimus buvo 2 kartus baustas administracine tvarka. Alytaus rajono apylinkės teismui 2008 m. spalio 7 d. priimant sprendimą tenkinti ieškovo V. B. ieškinį ir įpareigoti atsakovą J. J. duoti sutikimą statyti V. B. ūkinio pastato priestatą (atlikti ūkinio pastato rekonstrukciją) prie J. J. priklausančio žemės sklypo ribos 0,80 m. atstumu, nebuvo teismui žinoma apie Kauno apygardos administracinio teismo 2007-12-03 sprendimą, nes ieškovas jo nebuvo pateikęs į bylą. 0,077 ha žemės sklypo ir pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininkai yra J. J. ir R. Ž. (b. l. 94, 95), jiems priklauso po ½ dalį, sklypas neatidalintas, naudojimosi tvarka nenustatyta. Į bylos nagrinėjimą pareiškėja kaip sklypo bendraturtė nebuvo įtraukta. Teismas sprendė, kad ieškovui stačius pastatą savavališkai be leidimo, nesilaikant projekto ir negavus atsakovų sutikimo, yra pažeidžiami atsakovų interesai, reikalavimas įpareigoti kaimynus duoti sutikimą netinkamas, nes tai prieštarauja jų valiai.

Sprendžiant šią bylą, visų pirma, pažymėtina, kad statybos (rekonstrukcijos) darbų eigą ir jiems reikalingos dokumentacijos surinkimą ir parengimą iš esmės reglamentuoja viešosios teisės normos, t.y. LR statybos įstatymas ir LR aplinkos ministro įsakymais patvirtinti statybos techniniai reglamentai. Vienas iš pagrindinių viešosios teisės normų bruožų- jų imperatyvumas, t. y. jos privalomos tiek statytojui, tiek kitiems asmenims, kurie dalyvauja statybų procese ir/ar jį prižiūri.

Pagal statybos techninio reglamento STR 1.1.07:2002 ”Nesudėtingi (tarp jų laikini) statiniai” (Žinios, 2002, Nr. 43-1639;20056, Nr. 42-1533) 1 priedo 1 lentelės reikalavimus ieškovas V. B. privalo pateikti rašytinius kaimyninių sklypų savininkų (naudotojų) sutikimus, nes atsakovų žemės sklypas betarpiškai ribojasi su ieškovo sklypu ir rekonstruojamu ūkiniu pastatu.

Kauno apygardos administracinis teismas 2007 m. gruodžio 3 d. sprendime taip pat nurodė, kad vadovaujantis LR Statybos įstatymo 28 straipsniu ir STR 1.09.06:2002 ”Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas” ieškovas privalėjo likviduoti savavališkos statybos padarinius, tačiau V. B. šių veiksmų sąmoningai neatliko.

Nors ieškovas apeliaciniame skunde teigia, kad 2003-06-20 Alytaus apskrities viršininko administracijos žemėtvarkos tarnybai permatavus žemės sklypų ribas, neteisingai buvo nustatytas 80 cm atstumas nuo jo ūkinio pastato priestato iki atsakovų žemės sklypo ribos, tačiau nagrinėjant bylą apeliacine tvarka patvirtino, kad nagrinėjant ginčą teismine tvarka, 80 cm atstumas išliko nepakeistas.

Tai tik patvirtina, kad ieškovas pradėdamas statybas, neišsiaiškinęs tikrųjų sklypo ribų, prisiėmė riziką.

Iš atsakovės paaiškinimų teisme matyti, (b.l. 145 ), kad ieškovas yra konfliktiška asmenybė, nesiekia su kaimynais išspręsti ginčo taikiai, nuo jo rekonstruojamo ūkio pastato sienos iki atsakovų sklypo ribos yra 0,80 metrų, tačiau stogas baigiasi ties sklypo riba, pagal dabartinę stogo konstrukciją lietui lyjant vanduo plūsta į jų sklypą, į atsakovės prašymus sutvarkyti lietvamzdžius, kad vanduo nebėgtų į jų žemės sklypą, nereaguoja, priestatas yra pietrytinėje pusėje, užstoja saulę, todėl niekas toje vietoje neauga.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad ginčo statinio rekonstrukcija pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus bei nustačius, kad statyba pripažinta savavaline, laiko nepagrįstais ieškovo argumentus, kad ieškinį teismas turi tenkinti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, kadangi priimant sprendimą visų pirma privaloma vadovautis įstatymu (CK 1.3 str. 1 d.), kuris šiuo atveju labai konkrečiai nurodo, kad teismas savavalinės statybos negali įteisinti (CK 4.103 str.), be to reikia atsižvelgti ir į taikomų normų tikslus ir uždavinius (CK 1.9 str. 3 d.). 2006 m. įstatymų leidėjui priimant LR statybos įstatymo ir CK 4.103 str. pataisas buvo siekiama sugriežtinti, o ne liberalizuoti savavalines statybas ir jų šalinimo padarinius, todėl ieškovo ieškinio reikalavimas įpareigoti J. J. ir R. Ž. duoti sutikimą V. B., gyv. (duomenys neskelbtini), statyti ūkinio pastato priestatą prie J. J. priklausančio žemės sklypo ribos 0,80 m. atstumu teisėjų kolegijos manymu, šioje situacijoje neatitiktų nei teisingumo, nei protingumo, nei sąžiningumo principų, nei įstatymo leidėjo tikslų savavalinių statybų atžvilgiu. Teisėjų kolegija nelaiko reikšmingais ieškovo teiginius, kad jis nežinojo, jog reikia gauti atitinkamus leidimus statybai ir kaimynų sutikimus, nes, tiek Konstitucijoje, tiek CK aiškiai numatyta, jog įstatymų nežinojimas ar netinkamas jų nuostatų suvokimas neatleidžia nuo juose numatytų sankcijų taikymo ir nepateisina įstatymų reikalavimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo (LR Konstitucijos 7 str. 3 d.; CK 1.6 str.).

Dėl įrodymų tyrimo ir įvertinimo

Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006 m. sausio 16 d. nutarime nurodė, jog teismo priedermė teisingai išspręsti bylą ir nustatyti objektyvią tiesą kyla iš Konstitucijos. Taigi teismas, nagrinėdamas konkrečią bylą, turi siekti nustatyti tikrąją tiesą, išsamiai, visapusiškai ir objektyviai ištirdamas ir įvertindamas tos konkrečios bylos faktus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas tyrė kiekvieną byloje priimtą įrodymą (CPK 183, 192, 200, 220 straipsniai). Taip pat teismas išklausė dalyvaujančių byloje asmenų apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę (CPK 186 straipsnis); sprendime teismas remėsi tik tais įrodymais, kurie buvo ištirti teismo posėdyje (CPK 263 straipsnio 2 dalis), todėl apelianto argumentai, kad teismas pažeidė CPK 185,263, 265 straipsnius yra teisiškai nepagrįsti ir atmestini.

Dėl virš nurodytų argumentų apeliacinis skundas atmestinas, o teismo sprendimas paliktinas nepakeistas.(CPK 185 , 329, 330 straipsniai ).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. gegužės 21 d. sprendimą palikti nepakeistą.