Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų nutarimas

2022-07-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-243-729/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2022-07-20
Bylos Nr.
A6.-243-729/2022
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00096-2022-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pažeidėjas
Š. A.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-243-729/2022
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00096-2022-4Procesinio sprendimo kategorijos: 7.11; 21.9.10 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2022 m. liepos 20 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui Š. A.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis adresu: (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2022 m. birželio 15 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Nepriemokų administravimo departamento Bankroto ir restruktūrizavimo skyriaus pareiškimą, iškėlė administracinę bylą Š. A. pagal ANK 120 straipsnio l dalį už kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, kadangi:

UAB (duomenys neskelbtini) į. k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) yra Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) skolininkas. VMI prie FM mokesčių apskaitos informacinės sistemos 2022-06-13 duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui yra 25 934,58 Eur. VMI prie FM, Bendrovės atžvilgiu vykdo priverstinį išieškojimą, priimant sprendimus išieškoti mokestinę nepriemoką ir nutraukti pinigų išdavimą ir pervedimą iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų) bei sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto.

Siekiant nustatyti Bendrovės įsipareigojimų biudžetams ir fondams nevykdymo priežastis, 2022-05-11 VMI prie FM pradėjo operatyvų patikrinimą. Operatyvaus patikrinimo metu Bendrovės mokestinė nepriemoka sudarė 20 729,89 Eur. Atlikus operatyvų patikrinimą buvo surašyta operatyvaus patikrinimo pažyma.

Iš anksčiau išdėstyto VMI prie FM daro išvadą, kad nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo. Iš pateiktų atsiskaitymus patvirtinančių dokumentų matyti, kad minėtos atsiskaitymų tvarkos nebuvo laikomasi. Žemiau yra nurodomos finansinės operacijos, kurios VMI prie FM vertinimu pagrindžia, jog buvo pažeista 6.930¹ straipsnyje numatyta atsiskaitymo tvarka.

VMI prie FM įvertinusi Swedbank, AB banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktus sąskaitų išrašus nustatė, kad Bendrovė, būdama įsiskolinusi valstybės biudžetui, pirmenybę teikė atsiskaitymams su kitais kreditoriais.

Iš sąskaitos (duomenys neskelbtini) didžiausios sumos buvo sumokėtos:

Kreditoriai Atsiskaitymų Pervesta Mokestinė nepriemoka data suma, Eur Eur UAB Rezetas 2021-08-05 1800,00 34 520,73 UAB Geogelmės 2021-08-16 726,00 37 477,37 UAB Geogelmės 2021-08-25 2226,00 38 775,91 Š. A. 2021-08-29 2000,00 35 910,91 UAB Rezetas 2021-08-31 2840,00 35 910,91 UAB Kreiner 2021-09-15 3000,00 58 707,03 UAB Adma 2021-09-20 1138,51 60 053,98 D. J. 2021-10-04 1110,00 60 684,20 T. R. 2021-10-04 1056,00 60 684,20 Š. A. 2021-10-07 3000,00 60 684,20 UAB Steel trade 2021-10-11 2164,24 60 684,20 MB Išmanioji inžinerija 2021-10-12 1785,86 60 684,20 UAB Lemora 2021-10-22 3500,00 62 372,90 UAB Medžio sandėlis 2021-10-29 5389,27 62 736,90 UAB Sumeda 2021-11-03 5000,00 62 712,85 Š. A. 2021-11-03 11500,00 62 712,85 UAB Sumeda 2021-11-04 8530,00 59 578,07

VMI prie FM vertinimu anksčiau nurodytos finansinės operacijos pagrindžia faktą, kad Bendrovės vadovas Š. A. atsiskaitymo prioritetą teikė kitiems Bendrovės kreditoriams, o ne VMI prie FM. Dėl tokių Bendrovės vadovo veiksmų buvo pažeisti VMI prie FM interesai, o mokestinė nepriemoka nepadengta.

VMI prie FM nurodo, kad Bendrovės vadovas Š. A., žinodamas apie Bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad Bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėjo užtikrinti, kad būtų laikomasi CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo. Patikrinus piniginių lėšų judėjimą nuo 2021-07-01 iki 2022-05-10, nustatyta, kad Š. A. pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus VMI prie FM interesus.

VMI prie FM vertinimu nagrinėjamoje situacijoje nėra praėję 2 metai nuo administracinio nusižengimo padarymo dienos, todėl senaties terminas nuobaudos skyrimui nėra pasibaigęs.

Atsiliepimas

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad nesutinka su VMI prie FM pateiktu pareiškimu. Nuo 2021-11-22 VMI prie FM pradėjo mokestinio reikalavimo priverstinį išieškojimą iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitos. Per laikotarpį iki 2022-06-13 (VMI prie FM nurodytas laikotarpis) į UAB „(duomenys neskelbtini)“ banko sąskaitą pateko 68 119,13 Eur lėšų. Iš banko sąskaitoje buvusių lėšų tiesiogiai VMI prie FM naudai nurašyta 28 078,08 Eur suma ir 16 850,80 Eur dydžio sumą nurašė antstolis pagal VMI prie FM pavedimą. Dar 23 117,83 Eur suma nurašyta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos naudai, 21,42 Eur sumą nusirašė VĮ „Registrų centras“, 50,23 Eur sumą nusirašė „Swedbank“, AB ir 1,79 Eur dydžio mokėjimas atliktas kitiems klientams. Minėtos aplinkybės leidžia teigti, kad net dėl priverstinių lėšų nurašymų (t. y. nuo Š. A. nepriklausančių aplinkybių) yra pažeidžiamas VMI prie FM nurodytas CK 6.930¹ straipsnis. Pastebėtina, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų algoms iš minėtos 68 119,13 Eur sumos nebeliko lėšų. Š. A. pripažįsta pažeidęs CK 6.930¹ straipsnio nuostatas, tačiau tai buvo padaryta dėl objektyvių aplinkybių ir siekiant išvengti didesnės žalos. Be kita ko, kaip matyti iš aukščiau išdėstytos situacijos, tiksliai įvykdyti CK 6.930¹ straipsnio reikalavimus turint finansinių problemų yra labai sunku, ar net neįmanoma. Pavyzdžiui, tam, kad būtų atliktas bankinis mokėjimas būtina turėti elektrą, internetą ir šių paslaugų teikėjai turi gauti atlygį, nes priešingu - paslaugos nebus tiekiamos. Įmonės vadovas pagal teisės aktų reikalavimus privalo saugoti įmonės turtą ir rūpinti, kad jo vadovaujama įmonė nepadarytų žalos kitiems asmenims. Tokiu atveju, jeigu UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas būtų nusprendęs dengti vien tik VMI prie FM įsiskolinimą, jis būtų privalėjęs nutraukti įmonės veiklą. Nutraukus ar sustabdžius UAB „(duomenys neskelbtini)“ veiklą būtų patirta neabejotina žala, o tai nebūtų užtikrinę nei pačios įmonės, nei jos kreditorių interesų. Pagal 2021-08-23 rangos sutartį su R. D. įmonė buvo įsipareigojusi už 118 580,00 Eur kainą pastatyti namą. Minėtos sutarties 3 straipsnyje nustatyti darbų atlikimo terminai, o sutarties 10 straipsnyje nustatyta rangovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsakomybė. Nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu rangovas negali laiku vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį, jis sumoka užsakovui 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną Pavėluotą darbo dieną nuo apmokėtos sutarties sumos. Pagal 2021-10-08 rangos sutartį su UAB „Dolitas“ įmonė įsipareigojo atlikti statybos darbus už 147 736,37 Eur kainą. Darbų atlikimo terminas nustatytas 2022-02-18. Minėtos sutarties 6.4.1 punkte nustatyta, kad už uždelstus darbų atlikimo terminus rangovas moka užsakovui 0,02 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku dėl rangovo kaltės neatliktų darbų kainos, bet ne daugiau kaip 10 proc. nuo laiku neatliktos darbų kainos. Pagal 2022-02-01 rangos sutartį su V. K. įmonė įsipareigojo atlikti statybos darbus už 89 073,00 Eur kainą. Minėtos sutarties 3 straipsnyje nustatyti darbų atlikimo terminai, o sutarties 10 straipsnyje nustatyta rangovo (UAB „(duomenys neskelbtini)“) atsakomybė. Nustatyta, kad tokiu atveju, jeigu rangovas negali laiku vykdyti įsipareigojimų pagal sutartį, jis sumoka užsakovui 0,05 proc. delspinigių už kiekvieną pavėluotą darbo dieną nuo apmokėtos sutarties sumos. UAB „(duomenys neskelbtini)“ nevykdant aukščiau minėtų sutarčių ir kitų įmonės įsipareigojimų, būtų kilę dideli nuostoliai. UAB „(duomenys neskelbtini)“ negalėjo nutraukti vykdomų statybos darbų, nes tai būtų sukėlę žalą užsakovams. Be kita ko, nebaigtos statybos negalima palikti neapsaugotos nuo lietaus, sniego ir kitų klimatinių poveikių. Net tam, kad statybos objektai būtų apsaugoti („užkonservuoti“), būtina nupirkti medžiagas (plėveles ir panašiai) ir jas tinkamai sumontuoti. Būtina pasirūpinti objektuose esančių medžiagų, įrangos apsauga arba išgabenimu į saugomas patalpas, o tam taip pat būtų buvusios patirtos papildomos išlaidos. Nėra galimybės vykdyti veiklos, kuri mažina skolas, nemokant tiekėjams. Taip pat net sustabdžius įmonės veiklą, būtų patiriamos išlaidos statybos objektų apsaugai, elektros, interneto bei kitoms paslaugoms apmokėti. Šiai dienai UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra skolinga VMI prie FM 25 251,39 Eur. Laikotarpio nuo 2021-11-22 iki 2022-06-13 metu buvo mokami mokesčiai. Bendra sumokėta VMI suma viršija 50 000,00 Eur, tarp jų ne tik nurašytos sumos, bet ir sumos pervestos iš įmonės vadovo asmeninės sąskaitos. Skolos VMI prie FM ženklus sumažėjimas yra pasekmė to, kad įmonės vadovas priėmė sprendimus veiklą vykdyti toliau. Vien tik VMI prie FM skolos dengimas būtų sustabdęs įmonės veiklą ir atnešęs papildomus nuostolius dėl neprižiūrimų statybos objektų, ir teisminius procesus su užsakovais, įmonės veiklos nutraukimo pasekmės būtų - dar didesnės įmonės bendros skolos ir laikinas nežymus skolos sumažėjimą VMI prie FM 2021 metų pabaigai, bet tokiu atveju būtų priskaičiuota ženkliai didesnė skola VMI prie FM šiai dienai. Na ir tikriausiai minėtas elgesys būtų privedęs UAB „(duomenys neskelbtini)“ prie bankroto ribos, įmonės vadovas tęsdamas normalią įmonės veiklą (mokėdamas tai, kas būtina) vadovavosi būtent siekiu uždirbti pinigų, o ne sumokėjus likutines lėšas VMI prie FM, nebesuvaldyti situacijos ir žlugti. Tada būtų kilusi žala tiek akcininkams, tiek darbuotojams, tiek kreditoriams. Šiuo atveju, UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Š. A. pripažįsta padaręs pažeidimą ir dėl to gailisi. Todėl galima teigti, kad yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Š. A. pažeidimą padarė ne tyčia, siekdamas pažeisti CK 6.930¹ straipsnyje nustatytą atsiskaitymų tvarką, o siekdamas išlaikyti UAB „(duomenys neskelbtini)“ finansinį gyvybingumą bei sumažinti galimus kreditorių nuostolius. Iš VMI prie FM pareiškime nurodytų duomenų matyti, kad VMI prie FM didžiausias reikalavimas siekė 62 736,90 Eur sumą, o tuo tarpu, šiuo metu įmonės įsiskolinimas VMI prie FM sudaro 25 251,39 Eur sumą. Taigi UAB „(duomenys neskelbtini)“ vykdant veiklą VMI prie FM reikalavimas buvo sumažintas 37 485,51 Eur suma ir buvo mokėti kiti einamieji mokesčiai. Aptartos aplinkybės leidžia teigti, kad padarytas pažeidimas kreditoriui VMI prie FM nesukėlė papildomos žalos, o priešingai - sudarė galimybes gauti didžiąją dalį savo reikalavimo patenkinimo. UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovas Š. A. anksčiau analogiško pobūdžio pažeidimų nėra buvęs padaręs. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas faktines aplinkybes prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir už padarytą pažeidimą UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovui Š. A. administracinės baudos neskirti arba paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, prašė nagrinėti bylą jos atstovui nedalyvaujant.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo Š. A. parodė, kad pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį baudžiama dėl eiliškumo tvarkos pažeidimą, tačiau uždedant areštą, tas eiliškumas yra sugadinamas, praktiškai jį išlaikyti nebeįmanoma. Jis nesiekė išvengti mokesčių mokėjimo valstybei, stengėsi bendradarbiauti su VMI, praėjusių metų pabaigoje susidarius skolai tarėsi dėl įsiskolinimo sumokėjimo išdėstymo, VMI tuo pagrindu primygtinai paprašė pasididinti skolą, įtraukti į ją 20 286 Er PVM sumą už klientą, su kuriuo įmonė jau buvo atsiskaičiusi – jis taip ir padarė, bet skolos mokėjimas nebuvo atidėtas ar išdėstytas ir jis liko apgautas valstybinės institucijos specialistų ( tai aprašyta papildomai atsiųstame paaiškinime, siejamame su Klaipėdos AVMI pranešimu apie atliktą mokestinį tyrimą). Nuo tada jo įmonė mažino skolą, kiek įmanoma ir toliau mažina skolą. Be to, VMI žino, kad įmonė turi nekilnojamojo turto, kurį realizavus galėtų padengti įsiskolinimus, skelbia apie jo pardavimą nuo 2021 m. rugsėjo mėnesio ir turi tam turtui pirkėją, bet VMI uždėtas areštas likutinei sumai neleidžia to turto parduoti ir atsiskaityti su VMI ir kitais kreditoriais. Tokia situacija reiškia, kad įmonė gali prarasti klientą, su kuriuo sudarytas susitarimas. Bandys dar su VMI juristais spręsti dėl to turto arešto nuėmimo, nes įmonei pagal savo veiklos pobūdį būtina parduoti tą turtą ir su visais atsiskaityti, nes turto vertė 260 000 Eur, turtas įgytas už 100 000 Eur paskolą, likutinė vertė 160 000 Eur. ir tai iš esmės išspręstų skolų klausimus. Dabar gi net susirastajam klientui neduoda bankas kredito, nes šis turtas yra areštuotas. Įmonė mokėjo VMI, einamus mokesčius, atlyginimus darbuotojams, stengėsi, kad nebankrutuotų, turi įsipareigojimų pagal avansinius mokėjimus užsakovams, turi vykdyti darbus ir mažinti skolas. Jeigu būtų nevykdę veiklos, atlikę tų mokėjimų, kurių atlikimu jis dabar yra kaltinamas, jau būtų bankrutavę. Šiuo metu įmonėje sukurtos darbo vietos apie 11 darbuotojų, vykdomi darbai keliuose objektuose, visiems bus naudingiau, jei ši veikla bus tęsiama.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo (toliau – MAĮ) 40 straipsnyje yra įtvirtintos bendrosios mokesčių mokėtojo pareigos mokestiniuose teisiniuose santykiuose. Pastebėtina, jog minėtoje nuostatoje nurodomas pareigų sąrašas nėra baigtinis, mokesčių mokėtojas privalo atlikti ir kitas MAĮ bei kituose įstatymuose ir lydimuosiuose teisės aktuose numatytas pareigas.

Vertinant nurodytą faktinę aplinkybę, kad buvo atliekami Bendrovės atsiskaitymai su kitais kreditoriais, nei turėtų būti pagal įstatymo nustatytą eiliškumą, teigtina, kad Bendrovės vadovas Š. A. pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, kuriame numatyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievole bei 81 straipsnio 1 dalį, kurioje imperatyviai nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo sumokėti mokestį to mokesčio įstatymo ar jo pagrindu priimto lydimojo teisės akto nustatytu terminu, ir CK 6.930¹ straipsnyje nustatyto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą.

CK 6.930¹ straipsnis reglamentuoja skolininko – fizinio ar juridinio asmens, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, atsiskaitymų eiliškumo tvarką. CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies 3 punkte imperatyviai numatyta, kad, kai juridinis asmuo neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, trečiąja eile atsiskaitoma pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus, tačiau Bendrovė nesilaikydama CK 6.930¹ nuostatų, vykdė atsiskaitymus grynaisiais bei negrynaisiais pinigais su kitais kreditoriais ir taip pažeidė VMI kaip kreditoriaus teises.

Pažymėtina, kad Bendrovės direktorius Š. A. kaip atskaitingas asmuo, organizuodamas ir vykdydamas atsiskaitymus su kreditoriais, nesilaikė atsiskaitymų su valstybe eiliškumo tvarkos, kas pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, laikytina kreditorių teisių pažeidimu. Aplinkybės, kurias administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė savo rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdyje, rodo jo kaip įmonės vadovo siekimą suderinti įmonės veiklos tęsimą su teisės aktų reikalavimų vykdymu, galbūt – ir netinkamus VMI specialistų veiksmus vadovaujant jam šiame procese, tačiau tai šioje byloje nustatytų faktų dėl įstatymų numatyto atsiskaitymų eiliškumo pažeidimo nekeičia, o teismas, nagrinėjantis administracinio nusižengimo bylą, neturi kompetencijos atlikti VMI specialistų ( tuo labiau – neįvardytų) veiklos tyrimą ir konstatuoti jų veiksmų ( ar neveikimo) neteisėtumo faktų. Į Š. A. nurodytas aplinkybes atsižvelgtina tik tinkamai individualizuojant jam skirtiną nuobaudą, o dėl galimai neteisėtų veiksmų išaiškinimo patartina kreiptis į kompetentingas ikiteisminio tyrimo institucijas ar prokuratūrą.

Išanalizavęs ir įvertinęs įrodymų visumą, teismas pripažįsta, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo Š. A. kaltė dėl padaryto administracinio nusižengimo įrodyta byloje surinktais ir teismo posėdyje išnagrinėtais įrodymais: VMI pareiškimas, banko sąskaitų išrašų kopijos, mokestinės nepriemokos balansų kopijos, VMI prie FM informacinės sistemos išrašas.

Įvertinus visas nustatytas faktines bylos aplinkybes pripažintina, kad Š. A. pažeidė MAĮ 40 straipsnio 1 punktą, 81 straipsnio 1 dalį ir CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies reikalavimus ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnis).

ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos neskirti. Pagal suformuotą teismų praktiką veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir kita galėtų būti pagrindu skirti ne sankcijoje numatytą, o švelnesnę nuobaudą ar visai jos neskirti (žiūrėti, pavyzdžiui, Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 11 d. nutartį administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-266-919/2019).

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra ne kartą išreiškęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Teisingumo samprata suponuoja ne formalų, nominalų teismo vykdomą teisingumą ir ne išorinę teismo vykdomo teisingumo regimybę, bet būtent teisingo sprendimo priėmimą. Konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. lapkričio 3 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2008 m. sausio 21 d., 2008 m. rugsėjo 17 d., 2012 m. rugsėjo 25 d. nutarimai).

Š. A. yra baustas administracine tvarka už nešiurkščius KET pažeidimus, visas paskirtas baudas sumokėjęs, už tokio pobūdžio administracinį nusižengimą baudžiamas pirmą kartą. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau teismas atsižvelgia į atsakomybėn traukiamo asmens nuoširdžius ir nuodugnius paaiškinimus, kaip susidarė tokia situacija ir ko buvo siekiama, prisiimant atsakomybę už teisės aktų nustatyto atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo nesilaikymą. Iš jo pateiktų rangos sutarčių nustatyta, kad įmonė yra realiai veikianti, kaip rangovė yra prisiėmusi įsipareigojimų, kurių vykdymas, susijęs ir su eiliškumą pažeidžiančiais mokėjimais tiekėjams ar subrangovams, buvo reikalingas siekiant tęsti įmonės veiklą, užuot ją stabdžius ir taip sudarius įmonei naujus įsiskolinimus už delspinigius (b. l. 40-65). Įmonei stabdant veiklą, būtų irgi didėjusi įmonės skola, todėl sutiktina, kad įmonė, siekdama subalansuoti savo išlaidas ir pajamas bei tęsti veiklą, to padaryti negalėjo. Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad įmonės direktorius Š. A. pažeidė atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumą ne dėl savanaudiškų ar kitų neigiamų paskatų, o siekdamas, kad įmonė tęstų veiklą (dėjo maksimalias pastangas įmonės veiklai išsaugoti), pagal išgales mokėjo mokesčius VMI prie FM, taigi jo veiksmai nebuvo piktavališki, o padiktuoti susidariusių ekonomiškai sudėtingų aplinkybių. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas jo atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirti mažesnę baudą, negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda. ANK 22 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti ir paskyrus mažesnę nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti Š. A. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir, pritaikius Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 6 dalį, paskirti jam 500 Eur (penkių šimtų eurų) baudą.

Informuoti Š. A., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant mokėjimo pavedime administracinio nusižengimo bylos numerį A6.-243-729/2022, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė