Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, eI-550-208/2018

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2018-01-11
Bylos Nr.: eI-550-208/2018
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-03337-2017-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjas: Donatas Vansevičius
Pareiškėjas: R. V.
Atsakovas: Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai
Advokatai: Julius Jasaitis

Kategorijos

Administracinė byla Nr. eI-550-208/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03337-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 21.2; 55.1.3 (S)

VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. sausio 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Donatas Vansevičius,

dalyvaujant pareiškėjai R. V. ir jos atstovui advokatui Juliui Jasaičiui, atsakovės atstovėms: D. V. ir D. M.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. V. skundą atsakovei Valstybinei duomenų apsaugos inspekcijai dėl įsakymų dalies panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja R. V. elektroninių ryšių priemonėmis skundu kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos (toliau – Inspekcija) direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. 2017 m. rugpjūčio 18 d. įsakymo Nr. 1P-48 (4.2.) „Dėl tarnybinės nuobaudos R. V. skyrimo“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tarnybinį nusižengimą (toliau – 2017 m. rugpjūčio 18 d. Įsakymas); 2) panaikinti Inspekcijos 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo Nr. 1P-50 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo R. V.“ 1 punktą, kuriuo pareiškėjai skirta tarnybinė nuobauda – pastaba už tarnybinį nusižengimą (toliau – 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymas).

Nurodo, kad skundžiami įsakymai yra neteisėti ir nepagrįsti dėl esminių procedūrinių tarnybinio patikrinimo atlikimo tvarkos pažeidimų, netinkamo nustatytų faktinių aplinkybių teisinio vertinimo ir pareiškėjos veikos teisinio kvalifikavimo. Teigia, kad 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymu jai buvo paskirta tarnybinė nuobauda už tai, kad ji net du kartus (nuo 2017 m. birželio 30 d. iki liepos 3 d. ryto ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki liepos 10 d. ryto) Inspekcijai priklausantį tarnybinį nešiojamą kompiuterį tyčia naudojo ne tarnybinei veiklai, o asmeniniams tikslams. Mano, kad tyrimo eigoje įrodymai buvo renkami neteisėtai, išvadoje yra pateikiami klaidingi ir melagingi duomenys. Tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija buvo sudaryta 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. IT-16, nors informacija apie galimą tarnybinį nusižengimą 2017 m. birželio 30 d. ir 2017 m. liepos 5 d. Pareiškėjos teigimu, jos padaryta veika apskritai galėjo būti vertinama kaip mažareikšmis pažeidimas, nesudarantis pagrindo tarnybinės atsakomybės taikymui. Teigia, kad buvo pažeista pareiškėjos teisę į gynybą, nes paaiškinimą dėl padarytos veikos privalėjo pateikti per 3 val., tuo tarpu, kai minimalus terminas tokio paaiškinimo pateikimui 5 darbo dienos. Be to, patikrinimas pradėtas 2017 m. birželio 16 d., todėl turėjo būti baigtas iki 2017 m. liepos 18 d., tačiau jis buvo baigtas 2017 m. rugpjūčio 11 d., t. y. po 39 darbo dienų. Pabrėžė, kad nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. tarnybos reikalais savo tarnybinį kompiuterį naudojo tik tarnybinėm reikmėm, o tarnybinis patikrinimas inicijuotas galimai Inspekcijos darbuotojos nesutarimo su R. V. ir yra bandymas bet kokiu būdu susidoroti su ja, nes nėra jokių įrodymų apie tai, kad pareiškėja naudojosi jai skirtu nešiojamu kompiuteriu asmeniniais tikslais. Taip pat nėra jokių duomenų, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įvertino pareiškėjos padarytą pažeidimą Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo kontekste.

Taip pat paaiškina, kad kitu skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 18 d. Įsakymu jai skirta tarnybinė nuobauda už tai, kad pareiškėja nuo 2017 m. vasario 23 d. sąmoningai ir sistemingai nevizavo dokumentų valdymo sistemoje teisės aktų ir siunčiamų dokumentų (iš viso: 10 dokumentų), nesusipažino su jais ir šiais veiksmais netinkamai vykdė pareigybės aprašymo reikalavimus, negerbė kitų Inspekcijos valstybės tarnautojų ir jų atliekamo darbo. Nesutikdama su šia nuobauda, teigia, kad komisija, vertindama pareiškėjos veiksmus, viršijo savo įgaliojimus. Nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjos atliktus veiksmus vertinti kaip galimą valstybės tarnautojos tarnybinį nusižengimą. Laikinai direktorės funkcijas atliekanti D. Š. akivaizdžiai pažeidė nešališkumo principą, kas laikytina esminiu tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūros pažeidimu, dėl kurio pareiškėjos nubaudimas turi būti pripažintas neteisėtu. Mano, kad išreikšdama savo nuomonę apie D. Š. darbą, neperžengė leistinos kritikos ribų. Nuobauda pareiškėjai už dokumentų nevizavimą ir nesusipažinimą DVS paskirta nevisapusiškai, nepilnai ir neobjektyviai įvertinus visas tarnybinei atsakomybei pagrįsti reikšmingas aplinkybes, nesurinkus įrodymų, pagrindžiančių jos kaltę, netinkamai įvertinus pareiškėjos paaiškinime nurodytas aplinkybes dėl tiriamo nusižengimo, nenurodant, kokie teisės aktai ją įpareigojo atitinkamai elgtis.

Teismo posėdžio metu pareiškėja ir jos atstovas skundą palaikė, prašė jį tenkinti skunde nurodytais argumentais. Pareiškėja paaiškino, kad kompiuteris nebuvo naudojamas privačiais tikslais, tačiau ši aplinkybė nebuvo patikrinta. Leidimą naudoti kompiuterį pareiškėja turėjo.

Atsiliepimas

Atsakovė Inspekcija atsiliepime į skundą su juo nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjai buvo skirta išsamiai ištyrus tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybes ir nustačius priežastis, nulėmusias nusižengimus. Tyrimo metu buvo surinkti visi įrodymai, patvirtinantys pareiškėjos nusižengimo faktą. Tarnybiniam nusižengimui tirti buvo įgalioti Inspekcijos valstybės tarnautojai (Komisija), pareiškėjai buvo pranešta apie tarnybinio nusižengimo tyrimą, suteikta teisė pateikti paaiškinimus, surašyta motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, su kuria pareiškėja buvo supažindinta. Pareiškėjos teiginys, jog Komisija negalėjo nagrinėti jos tarnybinio nusižengimo, susijusio su kompiuterinės įrangos naudojimu, yra nepagrįstas. Pareiškėja nenurodo, koks konkrečiai teisės aktas draudžia vienai sudarytai komisijai tirti kelis skirtingus galimus tarnybinius nusižengimus. Taip pat nėra jokio pagrindo teigti, kad buvo praleistas Tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklėse nustatytas 5 darbo dienų terminas tarnybinio nusižengimo tyrimui pradėti. Direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas D. Š. nuo 2017 m. balandžio 1 d. yra tiesioginė pareiškėjos vadovė, todėl pareiškėja, norėdama išsinešti Inspekcijos nešiojamąjį kompiuterį iš Inspekcijos patalpų, turėjo gauti tiesioginio vadovo leidimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad M. T. pareiškėjos padaryti tarnybinio nusižengimo netyrė, jos veiksmų nevertino, o tik atliko jai pavestus veiksmus, susijusius su faktų apie Inspekcijos turto netinkamą naudojimą fiksavimu. Pabrėžė, kad pareiškėja savo paaiškinimų nepateikė, todėl nepasinaudojo savo teise į gynybą. Taip pat pareiškėjai buvo sudarytos sąlygos išdėstyti savo poziciją tarnybinio nusižengimo metu. Inspekcijos turto naudojimas valstybės tarnautojo atostogų, jam suteiktų poilsio dienų metu, laikytinas naudojimu asmeniniais tikslais, todėl pareiškėjos argumentas, jog kompiuteris buvo išsineštas darbo tikslais, yra nepagrįstas. Be to, pareiškėja tarnybinį nusižengimą padarė tyčia.

Pasak atsakovės, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas per 15 darbo dienų ir tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai pažeisti nebuvo. Pareiškėja, rašydama apie Inspekcijos darbuotoją R. V. ir savo veiksmus, susijusius su tarnybinių pareigų atlikimu, vartojo frazes, kurios niekaip negali apibūdinti jos bendravimo su minėta valstybės tarnautoja kaip tolerantiško ir pakantaus. Be to, pareiškėja, teikdama netikslią, nepatikrintą ir neteisingą informaciją Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir teisingumo ministrui formavo šių institucijų neigiamą nuomonę tiek apie pačią Inspekciją kaip instituciją, tiek apie Inspekcijos valstybės tarnautojus. O pareiškėjos elgesys nevizuojant ir nesusipažįstant su jai pateikiamais dokumentais yra laikytinas tyčiniu, sistemingu, sąmoningu teisės aktų nesilaikymu bei piktybišku pavestų funkcijų ir užduočių nevykdymu.

Teismo posėdžio metu atsakovės atstovės su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. birželio 8 d. Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėja M. T. Inspekcijos dokumentų valdymo sistemoje (toliau – DVS) užregistravo savo paaiškinimą Nr. 4R-177(4.13.E) „Dėl pateikto pranešimo apie tarnybinį nusižengimą“, kuriame nurodė, kad pareiškėja, būdama Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, elgiasi neetiškai, moraliai persekioja Inspekcijos darbuotojus, nevaldo savo neigiamų emocijų, netinkamai vykdo savo funkcijas. 2017 m. birželio 16 d. įsakymu Nr. 1T-16(1.12) „Dėl Inspekcijos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudarymo“ buvo sudaryta Inspekcijos tarnybinio nusižengimo tyrimo komisija (toliau – Komisija). 2017 m. birželio 22 d. Pranešime apie tarnybinį nusižengimą Nr. 4R-197(4.13) pareiškėja buvo informuota, kad yra duomenų, jog pareiškėja įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą. 2017 m. birželio 29 d. Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėja M. T. Inspekcijos DVS užregistravo tarnybinį pranešimą Nr. 4R-218(4.13), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos kabinete nuo 2017 m. birželio 26 d. nėra nešiojamojo kompiuterio DEL Latitude E7250. 2017 m. birželio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4R-220(4.13) „Dėl direktoriaus pavaduotojos R. V. darbo vietos apžiūros“ Nr. 4R-220(4.13) buvo pranešta, kad atlikta pareiškėjos darbo vietos apžiūros, kurios metu nustatyta, kad pareiškėjos darbo vietoje nešiojamojo kompiuterio DEL Latitude E7250 nėra. Dėl šio fakto 2017 m. birželio 30 d. buvo surašytas darbo vietos apžiūros aktas Nr. 4R-219(4.13). 2017 m. liepos 4 d. Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėja M. T. Inspekcijos DVS užregistravo tarnybinį pranešimą Nr. 4R-223(4.13), kuriame nurodyta, kad pareiškėjos kabinete nėra nešiojamojo kompiuterio DEL Latitude E7250 nuo 2017 m. liepos 4 d., o grįžus pareiškėjai iš atostogų ir pasiteiravus apie nešiojamąjį kompiuterį, pareiškėja jį išsitraukė iš nešiojamojo kompiuterio krepšio, kurį ryte atsinešė rankoje. 2017 m. liepos 10 d. Pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 4R-233(4.13) pareiškėja buvo informuota, kad yra įtariama padariusi tarnybinį nusižengimą, jog naudojo Inspekcijos kompiuterinę įrangą asmeniniams tikslams. Pareiškėjai šis pranešimas buvo įteiktas pasirašytinai 2017 m. liepos 10 d. Atlikus kitą tarnybinį patikrinimą, buvo surašyta 2017 m. rugpjūčio 11 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 4R-293(4.13) (toliau – 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvada), kurioje konstatuota, kad pareiškėja (nuo 2017 m. birželio 30 d. iki liepos 3 d. ryto ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki liepos 10 d. ryto) padarė tarnybinį nusižengimą naudodama Inspekcijos kompiuterinę įrangą (tarnybinis nešiojamas kompiuteris DEL Latitude E7250) asmeniniams tikslams ir tokiu būdu pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus, Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968 (toliau – ir Etikos taisyklės), 4.2 papunktį, Tvarkos aprašo 4, 5 ir 8 punktus.

Skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Atlikus kitą tarnybinį patikrinimą, 2017 m. liepos 21 d. tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje Nr. 4R-252(4.13) (toliau – 2017 m. liepos 21 d. Išvada) konstatuota, kad Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja R. V. nuo 2017 m. vasario 23 dienos iki šiol sąmoningai ir sistemingai nevizuodama DVS teisės aktų ir siunčiamų dokumentų, nesusipažindama su jai pateiktais dokumentais, nesilaikė teisės aktų reikalavimų, netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.16 punkte jai pavestos funkcijos bei pateiktų užduočių, negerbė kitų Inspekcijos valstybės tarnautojų ir jų atliekamo darbo bei pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 ir 6 punktus, Darbo reglamento 33.1 ir 33.4 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 2.3, 9.3 ir 9.4 punktus ir padarė nusižengimą. Be to, pareiškėja 2017 m. birželio 2 d. Pranešime Vyriausybei ir teisingumo ministrui, pateikdama žinomai neteisingą informaciją, buvo neobjektyvi ir išreiškė nepagarbą kitiems Inspekcijos valstybės tarnautojams, sumenkino direktoriaus pavaduotojos atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. dalykinę reputaciją, garbę ir orumą, taip pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 5.2, 9.4 ir 9.7 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą. Taip pat pareiškėja savo paaiškinime nemandagiai ir nepagarbiai atsiliepdama apie valstybės tarnautoją R. V., rodydama jai antipatiją, naudodama kanceliarinei kalbai netinkantį žodį, buvo nemaloni, netolerantiška ir pažeidė Valstybės tarnybos 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktus, Etikos taisyklių 2.1, 9.2, 9.4 punktus ir padarė tarnybinį nusižengimą.

Skundžiamu 2017 m. rugpjūčio 18 d. Įsakymu pareiškėjai paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba.

Nagrinėjamoje byloje pareiškėja kelia ginčą dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. Įsakymo ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymo paskirtų tarnybinių nuobaudų teisėtumo ir pagrįstumo.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių (toliau – Taisyklės) nuostatos.

Valstybės tarnybos įstatymo 28 straipsnis nustato, kad tarnybinėn atsakomybėn valstybės tarnautojai traukiami už tarnybinius nusižengimus. Tarnybinio nusižengimo definicija įtvirtinta Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 12 dalyje. Pagal minėtą teisės normą tarnybinis nusižengimas – tai valstybės tarnautojo pareigų neatlikimas arba netinkamas atlikimas dėl valstybės tarnautojo kaltės. Taigi valstybės tarnautojui tarnybinė nuobauda gali būti skiriama tik nustačius konkrečias valstybės tarnautojo veikas (veiksmus ar neveikimą), kuriomis buvo pažeisti teisės aktai, reglamentuojantys jo pareigas. Pažymėtina, kad Valstybės tarnybos įstatyme įtvirtintos bendrosios valstybės tarnautojų pareigos, o atitinkamų viešojo administravimo veiklos sričių valstybės tarnautojų pareigos nustatomos specialiaisiais įstatymais, detalizuojamos pareigybių aprašymuose ir kituose aktuose.

Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalis nustato, kad tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo. Už tarnybinius nusižengimus valstybės tarnautojui gali būti skiriama viena iš tarnybinių nuobaudų: 1) pastaba; 2) papeikimas; 3) griežtas papeikimas; 4) atleidimas iš pareigų (29 straipsnio 3 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Teismas, spręsdamas, ar tarnybinė nuobauda paskirta pagrįstai ir teisėtai, turi nustatyti, ar išvadoje tyrimo metu surinkta medžiaga paremta duomenų, patvirtinančių, jog buvo padaryta veika (ir kokia konkrečiai), yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, ar buvo laikytasi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių (2011 m. liepos 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-1442/2011).

Dėl 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymo panaikinimo

Pareiškėja, ginčydama 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymo teisėtumą, teigia, kad Išvadoje yra pateikiami klaidingi ir melagingi duomenys dėl nešiojamojo kompiuterio, kurį nuo 2017 m. liepos 3 d. iki 2017 m. liepos 10 d. naudojo tik tarnybos reikalais.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktas numato, kad vienas iš valstybės tarnautojų veiklos etikos principų – nesavanaudiškumas. Valstybės tarnautojų veiklos etikos principai detaliau aptarti Valstybės tarnautojų veiklos etikos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, kurių 4.2 papunktyje, kuriame nustatyta, kad, vadovaudamasis nesavanaudiškumo principu, valstybės tarnautojas privalo nesinaudoti valstybės ar savivaldybės nuosavybe ne tarnybinei veiklai.

Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 6 punktas numato, kad valstybės tarnautojai privalo laikytis valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų vidaus tvarkos taisyklių. Valstybės tarnautojai privalo nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai (15 straipsnio 1 dalies 10 punktas).

Pagal Viešųjų ir privačiųjų interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 3 ir 6 punktus asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti bei nesinaudoti ir neleisti naudotis jokiu valstybės ar savivaldybių valdomu turtu ne tarnybinei veiklai.

Vadovaujantis Inspekcijos kompiuterinės ir organizacinės įrangos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2014 m. gruodžio 4 d. įsakymu Nr. 1T-67(1.12) (toliau – Tvarkos aprašas), 4 punktu, kompiuterinė įranga ir organizacinė įranga yra Inspekcijos nuosavybė ir turi būti naudojama tik su darbo funkcijomis susijusiems veiksmams atlikti. Darbuotojai privalo kompiuterinę ir organizacinę įrangą naudoti atsakingai pagal jiems suteiktas teises ir nepažeisti Lietuvos Respublikos teisės aktų (Tvarkos aprašo 5 punktas). Nešiojamieji kompiuteriai darbo tikslais gali būti naudojami ne Inspekcijoje komandiruotės metu, tikrinimo metu, kitais darbo reikalais, suderinus su tiesioginiu vadovu (Tvarkos aprašo 8 punktas).

Bylos medžiaga patvirtina, kad aplinkybę, jog nuo 2017 m. birželio 30 d. iki 2017 m. liepos 3 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 10 d. pareiškėjos darbo vietoje (jos kabinete) nebuvo nešiojamojo kompiuterio DĖL Latitude E7250. Tokia išvada padaryta remiantis Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėjos M. T. 2017 m. birželio 29 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4R-218(4.I3.), 2017 m. birželio 30 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4R-220(4.13.), 2017 m. liepos 5 d. tarnybiniu pranešimu Nr. 4R-225(4.13.), Komisijos 2017 m. birželio 30 d. darbo vietos apžiūros aktu Nr. 4R-219(4.13.), 2017 m. liepos 5 d. darbo vietos apžiūros aktu Nr. 4R-224(4.13.), Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėjos M. T. 2017 m. liepos 10 d. papildoma informacija dėl 2017 m. liepos 5 d. tarnybinio pranešimo Nr. 4R-225 (4.13.). Pareiškėja šios aplinkybės neginčija, bet teigia, kad ji naudojo kompiuterį ne asmeniniais tikslais. Toks pareiškėjos teiginys vertintinas kritiškai, nes, kaip aiškiai numato Tvarkos aprašo 8 punktas, nešiojamasis kompiuteris gali būti naudojamas ne Inspekcijoje komandiruotės metu, tikrinimo metu, kitais darbo reikalais, tik tada, kai tai yra suderinta su tiesioginiu vadovu. Šiuo atveju byloje tokių duomenų, kad pareiškėja nešiojamojo kompiuterio naudojimą ne Inspekcijoje būtų suderinusi su tiesioginiu vadovu, pateikta nėra. Vadinasi, 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvadoje pagrįstai konstatuota, kad nešiojamasis kompiuteris buvo naudojamas ne tarnybinei veiklai, o asmeniniais tikslais. Esant šioms aplinkybėms, konstatuotina, jog pareiškėjos veikoje buvo jai inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo sudėtis, todėl ji pagrįstai bei teisėtai buvo patraukta tarnybinėn atsakomybėn.

Vertinant tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, atskleistus 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvadoje, konstatuotina, kad šioje išvadoje tarnybinio pažeidimo sudėties elementai atskleisti tinkamai, yra pateikti faktiniai duomenys, kurių pagrindu konstatuotas pažeidimas, taip pat nurodyti teisės aktai, kuriuos pareiškėja pažeidė. 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvadoje paaiškinta, kad pareiškėjos elgesys buvo sąmoningas, sistemingas ir tyčinis, suprantant savo veiksmų pasekmes. Nurodyta, kad tokie veiksmai daro žalą Inspekcijai ir formuoja neigiamą kitų Inspekcijos darbuotojų nuomonę. Esant minėtoms aplinkybėms, pripažintina, jog 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvada yra išsami ir motyvuota, tarnybinio nusižengimo sudėtis pareiškėjos veiksmuose atskleista. Tarnybinė nuobauda – pastaba pareiškėjai skirta pagrįstai, įvertinus jos kaltę bei atsižvelgiant į padaryto pažeidimo sunkumą, taip pat į tai, kad lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Dėl pareiškėjos argumento, kad buvo pažeista jos teisė į gynybą, teismas pažymi, kad pareiškėjai buvo suteikta galimybė pateikti paaiškinimus dėl padaryto nusižengimo, tačiau, bylos duomenimis, pareiškėja paaiškinimų dėl galimai padaryto tarnybinio nusižengimo iki jos pačios nurodyto termino 2017 m. liepos 12 d. nepateikė. Šią aplinkybę patvirtino ir atsakovė. Pareiškėja teismui nepateikė duomenų, kad būtų galima paneigti minėtą aplinkybę. Byloje nustatyta, kad Komisija 2017 m. liepos 10 d. pranešimu apie tarnybinį nusižengimą Nr. 4R-233(4.13.) informavo pareiškėją apie pradėtą galimą tarnybinio nusižengimo tyrimą, nurodė įtarimus, taigi ji buvo informuota tinkamai. Kadangi pareiškėja paaiškinimų nepateikė, nors tokią galimybę turėjo, tai reiškia, kad ji nepasinaudojo šia teise tinkamai ir tokį jos pasirinkimą lėmė jos pačios pasirinktas elgesio modelis. Tuo pačiu atmestinas pareiškėjos teiginys, kad buvo pažeistas minimalus terminas paaiškinimams pateikti. Byloje nėra pateikta duomenų, kad atsakovė būtų sudariusi kliūtis susipažinti su prašoma medžiaga ar pateikti paaiškinimus.

Taip pat nesutiktina su pareiškėja, kad tarnybinis patikrinimas inicijuotas dėl Inspekcijos darbuotojos nesutarimo su pareiškėja ir yra bandymas bet kokiu būdu susidoroti su ja. Byloje nėra duomenų, kad Komisijos nariai būtų išreiškę išankstinę nuomonę dėl pareiškėjos netinkamai atliktų veiksmų ar padaryto tarnybinio nusižengimo. Taip pat nėra duomenų, kad pareiškėja būtų pasinaudojusi teise apskųsti Komisijos narių veiksmus, nors kaip pati teigia, kad jai kilo abejonių, kad tai yra bandymas susidoroti. Taigi darytina išvada, kad nesuabejojo tarnybinį patikrinimą atlikusių valstybės tarnautojų nepriklausomu bei objektyvumu. Pareiškėja jokių kitų aplinkybių, kurios galėtų pagrįsti tarnybinio nusižengimo tyrimo atlikusių asmenų galimą šališkumą ar suinteresuotumą neobjektyviai ištirti tarnybinį nusižengimą ar nepagrįstai apkaltinti pareiškėją, nenurodo.

Dėl 2017 m. rugpjūčio 18 d. Įsakymo panaikinimo

Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos pareigybės aprašymo, patvirtinto Inspekcijos direktoriaus 2016 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. 1T-22(1.12) (toliau – Pareigybės aprašymas), 7.16 punkte yra numatyta pareiškėjos pareiga vizuoti dokumentus, t. y. pagal Pareigybės aprašymą Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja vizuoja arba pasirašo pagal Inspekcijos suteiktus įgaliojimus Inspekcijos valstybės tarnautojų (darbuotojų) parengtus dokumentus, užtikrindamas jų atitikimą Lietuvos Respublikos įstatymams, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimams ir kitiems teisės aktams. 2017 m. liepos 21 d. Išvadoje Komisija detaliai išanalizavo visus dokumentus, kurie buvo pateikti pareiškėjai vizuoti ir susipažinti ir šioje Išvadoje konstatavo, kad jokių objektyvių aplinkybių, kurios galėjo sutrukdyti pareiškėjai tinkamai įvykdyti anksčiau paminėto Pareigybės aprašymo 7.16 punkte numatytą funkciją, nenustatyta. Tokių aplinkybių teismui nepateikė ir pareiškėja, tik abstrakčiai įvardijo, kad nebuvo jokio teisinio pagrindo pareiškėjos atliktus veiksmus vertinti kaip galimą valstybės tarnautojos tarnybinį nusižengimą. Iš Išvadoje nustatytų aplinkybių tampa aišku, kad toks pareiškėjos elgesys nevizuojant ir nesusipažįstant su jais pateiktais dokumentais yra laikytinas aplaidžiu jos Pareigybės aprašyme numatytos funkcijos vykdymu. Teismas, sutikdamas su atsakove, pripažįsta, jog Komisija pagrįstai 2017 m. liepos 21 d. Išvadoje konstatavo tai kaip tyčinį ir sąmoningą teisės aktų nesilaikymą bei piktybišką pavestų užduočių nevykdymu. Pareiškėja nepateikė jokių įrodymų, kad neturėjo galimybių dokumentų vizuoti laiku ar su jais susipažinti, nei kartu su skundu, nei teisminio nagrinėjimo metu, todėl darytina išvada, kad atsakovė pagrįstai ir teisėtai skundžiamame 2017 m. rugpjūčio 18 d. Įsakyme konstatavo, jog pareiškėja netinkamai vykdė Pareigybės aprašymo 7.16 punkte jai pavestos funkcijos bei pateiktų užduočių, negerbė kitų Inspekcijos valstybės tarnautojų ir jų atliekamo darbo.

Teismas taip pat nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad išreikšdama savo nuomonę apie D. Š. darbą, elgėsi etiškai ir neperžengė kritikos ribų. 2017 m. liepos 21 d. Išvadoje konstatuota, kad pareiškėja 2017 m. birželio 2 d. Pranešime Vyriausybei ir teisingumo ministrui, pateikdama žinomai neteisingą informaciją, buvo neobjektyvi ir išreiškė nepagarbą kitiems Inspekcijos valstybės tarnautojams, sumenkino direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. dalykinę reputaciją, garbę ir orumą. Pareiškėja skunde neginčija aplinkybės, kad Pranešime Vyriausybei ir teisingumo ministrui teikė netikslią, nepatikrintą ir neobjektyvią informaciją, tačiau mano, kad galėjo reikšti kritiką Inspekcijos direktoriaus pavaduotojos atliekančios direktoriaus funkcijas, D. Š. atžvilgiu. Teismas, vertindamas šį pareiškėjos argumentą, pabrėžia, kad reiškiama kritika privalo būti etiška ir neįžeidžianti, pagrįsta ir objektyvi, nesiekiant pažeminti ar sumenkinti kito asmens, o reiškiant nuomonę apie kito valstybės tarnautojo dalykinę reputaciją, privalu laikytis valstybės tarnautojų etikos principų. Neabejotina, kad lojalumo, pavyzdingumo ir padorumo principai gali riboti valstybės tarnautojų laisvę reikšti įsitikimus ir kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, todėl kiekvienas valstybės tarnautojas, reikšdamas savo įsitikimus ar kritikuodamas valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, privalo laikytis ir nepažeisti anksčiau paminėtų principų. 2017 m. liepos 21 d. Išvadoje konstatuotų aplinkybių matyti, kad pareiškėja tiek D. Š., tiek R. V. atžvilgiu elgėsi nemandagiai, nepagarbiai ir neetiškai. Teismo vertinimu, 2017 m. liepos 21 d. Išvadoje konstatuotos aplinkybės akivaizdžiai ir aiškiai tvirtina, kad Komisija surinko visus įrodymus, patvirtinančius pareiškėjos tiriamą pažeidimo faktą, argumentavo, kodėl, kokiais įrodymais, paaiškinimais, kitais duomenimis vadovaujantis ši Išvada yra grindžiama, nurodė, kokie tarnybiniai nusižengimai padaryti, taip pat nurodydamas pažeidimo padarymo laikas, aplinkybės bei jas pagrindžiantys įrodymai, kad buvo pažeisti vidiniuose teisės aktuose įtvirtinti reikalavimai, įvertinta pareiškėjos tarnybinė charakteristika, pateiktas pasiūlymas dėl patraukimo tarnybinėn atsakomybėn. Pareiškėja, kaip direktoriaus pavaduotoja, privalėjo laikytis tiek Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktų nuostatų, kurios įpareigoja valstybės tarnautoją gerbti žmogaus teises ir laisves, tarnauti visuomenės interesams ir laikytis šiame Įstatyme, kituose teisės aktuose nustatytų valstybės tarnautojų veiklos etikos principų ir taisyklių, vengti viešųjų ir privačių interesų konflikto, teisės aktų nustatyta tvarka deklaruoti privačius interesus, nepiktnaudžiauti tarnyba; tiek Valstybės tarnautojų etikos taisyklių 2.1, 5.2, 9.2, 9.4 ir 9.7 punktų, kurie įpareigoja gerbti žmogų, jo teises ir laisves, valstybę, jos institucijas ir įstaigas, laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos, įstatymų, kitų teisės aktų, teismų sprendimų reikalavimų, valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų vidaus tvarkos taisyklių; būti lojaliam ir paslaugiam visuomenei, kuriai tarnauja, taip pat savo vadovybei, kolegoms ir pavaldiniams; būti mandagiam, maloniam, paslaugiam ir tvarkingam; būti tolerantiškam, pagarbiai elgtis su kitais valstybės tarnautojais, kitais žmonėmis; konfliktinėmis aplinkybėmis elgtis objektyviai ir nešališkai, išklausyti abiejų pusių argumentus ir ieškoti objektyviausio sprendimo.

Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo terminų

Vertinant, ar pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą nebuvo pažeisti nuobaudų skyrimo terminai, aktualios Taisyklės, kurių 3 punktas nustato, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas pradedamas per 5 darbo dienas nuo šios informacijos gavimo.

Nagrinėjamos bylos atveju, vertinant skundžiamo 2017 m. rugpjūčio 25 d. įsakymo teisėtumą, informacija apie galimą pareiškėjos tarnybinį nusižengimą buvo gauta Inspekcijos Administravimo skyriaus vedėjai M. T. 2017 m. birželio 29 d. pateikus tarnybinį pranešimą Nr. 4R-218(4.13.). Inspekcijos direktoriaus pavaduotoja, atliekanti direktoriaus funkcijas D. Š., šiame tarnybiniame pranešime nurodytas aplinkybes pavedė ištirti 2017 m. liepos 4 d., t. y. pavedimas buvo pateiktas 3 darbo dieną po informacijos gavimo. Šią aplinkybę patvirtina Inspekcijos DVS Komisijos nariams pateiktas pavedimas, taigi laikytina, kad Taisyklių 3 punktas nepažeistas.

Taisyklių 11 punkte numatyta, kad tarnybinį nusižengimą tirti įgaliotas valstybės tarnautojas tarnybinį nusižengimą gali tirti ne ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo įpareigojimo pradėti tarnybinio nusižengimo tyrimą gavimo. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, per kurį valstybės tarnautojas, įtariamas padaręs tarnybinį nusižengimą, nebuvo darbe dėl laikinojo nedarbingumo, komandiruotės ir atostogų. Vadovaujantis Taisyklių 13 punktu, tarnybinį nusižengimą ištyręs valstybės tarnautojas, šiuo atveju Komisija, raštu pateikia valstybės tarnautoją, įtariamą padariusį tarnybinį nusižengimą, į pareigas priėmusiam asmeniui motyvuotą išvadą apie tyrimo rezultatus ne vėliau kaip 21 dieną po tarnybinio nusižengimo tyrimo pradžios.

Šiuo atveju tarnybinio nusižengimo tyrimo laikas turėtų būti pradedamas skaičiuoti nuo 2017 m. liepos 4 d., t. y. nuo tos dienos, kai Komisija gavo direktoriaus pavaduotojos, atliekančios direktoriaus funkcijas D. Š. pavedimą ištirti pareiškėjos tarnybinį nusižengimą, susijusį būtent su Inspekcijos nešiojamojo kompiuterio netinkamu naudojimu. Bylos duomenimis, pareiškėjai 2017 m. liepos 7 d. buvo suteiktos nemokamos atostogos, nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 28 d. pareiškėja turėjo laikinąjį nedarbingumą. Šios dienos, t. y. 11 dienų, yra neįskaitomos į tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą. Komisija motyvuotą išvadą Nr. 4R-293(4.13.) pateikė pareiškėją į pareigas priimančiam asmeniui – Inspekcijos direktoriui 2017 m. rugpjūčio 11 d. Į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitant pareiškėjos nebuvimo darbe dienų, tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas per 15 darbo dienų ir tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai šiuo atveju pažeisti nebuvo.

Dėl skundžiamo 2017 m. rugpjūčio 18 d. Įsakymo teismas pažymi, kad taip pat tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai pažeisti nebuvo. Atlikti tarnybinio nusižengimo tyrimą Komisijai buvo pavesta 2017 m. birželio 16 d., todėl vadovaujantis Taisyklių 11 punktu, tyrimas turėjo būti užbaigtas per 20 darbo dienų, t. y. 2017 m. liepos 17 d., o motyvuota išvada pateikta 2017 m. liepos 18 d. Kadangi į tarnybinio nusižengimo tyrimo laiką neįskaitomas laikas, kai valstybės tarnautojas, įtariamas tarnybinio nusižengimo padarymu, nebuvo darbe dėl atostogų, komandiruotės ar laikinojo nedarbingumo, o pareiškėjai nuo 2017 m. birželio 26 d. iki 2017 m. birželio 30 d. ir nuo 2017 m. liepos 4 d. iki 2017 m. liepos 7 d. buvo suteiktos atostogos, o nuo 2017 m. liepos 17 d. iki 2017 m. liepos 28 d. pareiškėja turėjo laikinąjį nedarbingumą, tai reiškia, kad pareiškėja 17 dienų nebuvo darbe ir šis laikotarpis neįskaitomos į tarnybinio nusižengimo tyrimo terminą. Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamas tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo užbaigtas 2017 m. liepos 20 d., o motyvuota išvada Nr. 4R-252(4.13.) Inspekcijos direktoriui buvo pateikta 2017 m. liepos 21 d., darytina išvada, kad tarnybinio nusižengimo tyrimas buvo atliktas per 12 darbo dienų ir tarnybinio nusižengimo tyrimo terminai pažeisti nebuvo.

Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalis nustato, jog tarnybinė nuobauda turi būti paskirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos, neįskaitant laiko, per kurį valstybės tarnautojas nebuvo darbe dėl ligos, buvo komandiruotėje arba atostogavo, o iškėlus baudžiamąją bylą arba atliekant tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą – ne vėliau kaip per du mėnesius nuo baudžiamosios bylos nutraukimo arba teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, tarnybinio ar kito kompetentingos institucijos patikrinimo užbaigimo dienos. Minėtoje normoje imperatyviai nustatyta, kad negalima skirti tarnybinės nuobaudos, jeigu nuo nusižengimo padarymo dienos praėjo 6 mėnesiai, išskyrus atvejus, kai tarnybinis nusižengimas nustatomas atliekant auditą, piniginių ar kitokių vertybių reviziją (inventorizaciją) arba tarnybinį ar kitą kompetentingos institucijos patikrinimą (šiais atvejais drausminė nuobauda turi būti skiriama ne vėliau kaip per trejus metus nuo nusižengimo padarymo dienos). Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatytas bendrasis 6 mėnesių terminas, skaičiuojamas nuo tarnybinio nusižengimo padarymo dienos, o jo praleidimas paskirtą nuobaudą savaime daro negaliojančia (LVAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-241/2011; 2011 m. liepos 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A662-2662/2011; 2012 m. birželio 22 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A520-2373/2012 ir kt.).

LVAT praktikoje tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo diena laikoma ta diena, kai motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada pateikiama valstybės tarnautoją į pareigas priėmusiam asmeniui (2003 m. rugsėjo 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A3-720/2003, 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A8-793/2003 ir kt. ). Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, laikytina, kad tarnybinė nuobauda pareiškėjui turėjo būti skirta ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tarnybinio nusižengimo tyrimo išvados pateikimo pareiškėjui dienos. Bylos medžiaga patvirtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 4R-293(4.13) priimta 2017 m. rugpjūčio 11 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kita tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada Nr. 4R-252(4.13) surašyta 2017 m. liepos 21 d., o tarnybinė nuobauda paskirta 2017 m. rugpjūčio 18 d. Įsakymu. Taigi akivaizdu, jog nuo tarnybinio nusižengimo paaiškėjimo dienos iki nuobaudos paskyrimo dienos vieno mėnesio terminas nebuvo suėjęs nei vienu atveju, todėl tarnybinė nuobauda paskirta tinkamai pritaikius Valstybės tarnybos įstatymo 30 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėja būtų netekusi galimybės realizuoti savo teisę dalyvauti tarnybinio nusižengimo tyrimo procedūroje: teikti paaiškinimus, prašymus, įrodymus, apskųsti procedūros rezultatus. Pareiškėja neteikė prašymų, įrodymų, nors jam pranešimais apie tarnybinius nusižengimus buvo pranešta dėl galimo tarnybinio nusižengimo. Pareiškėja tarnybinį patikrinimą atlikusiai Komisijai dėl tarnybinio patikrinimo procedūrų pastabų ar pretenzijų nereiškė, taip pat dėl Komisijos narių nušalinimo, teisės aktais nustatyta tvarka jų veiksmų neapskundė. Pareiškėjo teisė susipažinti su Išvada apie tyrimo rezultatus ir kita tarnybinio nusižengimo tyrimo medžiaga nebuvo apribota. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuotina, kad teismas nenustatė procedūrinių pažeidimų, todėl nėra pagrindo išvadai, kad jie lėmė neteisingų ir nepagrįstų išvadų priėmimą, todėl naikinti skundžiamų Įsakymų dėl procedūrinių pažeidimų nėra teisinio pagrindo.

Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad tarnybinio patikrinimo 2017 m. liepos 21 d. Išvadoje, tiek 2017 m. rugpjūčio 11 d. Išvadoje, bei skundžiamuose Įsakymuose pareiškėjos veika kvalifikuota tinkamai, pareikštas kaltinimas dėl tarnybinių nusižengimų padarymo suformuluoti konkrečiai ir aiškiai, pareiškėjos veiksmus susiejant su teisės aktų normomis, kurių, kaip įtvirtinančių imperatyvų elgsenos variantą atitinkamoje situacijoje, pareiškėja privalėjo laikytis.

Teismas, įvertinęs pareiškėjo padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdį, aplinkybes, apibūdinančias pareiškėjo asmenybę ir jo tarnybinę veiklą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, daro išvadą, kad pareiškėjai ginčijamais Įsakymais paskirtos švelniausios tarnybinės nuobaudos. Įvertinus nagrinėjamos bylos duomenis, pripažintina, kad paskirtos nuobaudos atitinka padarytus nusižengimus bei tarnybinės nuobaudos skyrimo tikslus.

Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad skundžiami 2017 m. rugpjūčio 18 d. Įsakymas ir 2017 m. rugpjūčio 25 d. Įsakymas yra teisėti ir pagrįsti, naikinti juos nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjos R. V. skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Donatas Vansevičius