Tauragės apylinkės teismo nutartis

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Irenai Valužienei, dalyvaujant pareiškėjai V. T., jos atstovui advokatui Rimvydui Valančiui, antstolio padėjėjai Mildai Agafonovei, Šilutės rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. S., teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos V. T. skundą dėl antstolio veiksmų,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu nurodė, kad antstolis be pagrindo, neišsiaiškinęs faktinių aplinkybių, pradėjo priverstinio vykdymo veiksmus pagal A. G. pateiktą vykdomąjį raštą dėl bendravimo su vaiku tvarkos nevykdymo. Antstolis rėmėsi vien tik A. G. išgalvotais pareiškimais, apie tai, kad ji neva trukdo jam bendrauti su sūnumi. Priešingai, pats A. G. nevykdo teismo sprendime nurodytos bendravimo su vaiku tvarkos. Pas sūnų neatvyksta mėnesiais, juo nesidomi, nepasveikina sūnaus gimtadienio proga ar per didžiąsias metų šventes. Sūnus pats nenori bendrauti su tėvu, nes nėra užsimezgę jokie emociniai ryšiai. Antstolio padėjėja M. A. 2016-09-03 kartu su išieškotoju A. G. buvo atvykę pasiimti sūnaus, tačiau sūnus verkė ir atsisakė vykti su tėvu. Antstolio padėjėja nepaisė vaiko interesų, išreiškė savo samprotavimus, jog vaikas nuteikinėjamas prieš tėvą. Po to 2016-10-08 antstolio padėjėja M. A. kartu su Vaiko teisių skyriaus atstove L. S. ir išieškotoju atvyko paimti vaiko, tačiau vaikas kategoriškai atsisakė vykti su tėvu, verkė. Ji pati įkalbinėjo vaiką vykti su tėvu, pasisiūlė vykti kartu, tačiau vaikas kategoriškai tai daryti atsisakė.

Ji, patarus Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistei su vaiku kreipėsi pas psichologę, kad išsiaiškinti tokį vaiko elgesį. Buvo numatytos konsultacijos, kuriose turėjo dalyvauti ir A. G., tačiau jis buvo atvykęs tik į vieną susitikimą, o į kitus neatvyko. Psichologė jai paaiškino, kad šiuo metu šeima vaikui yra labai svarbi, vaikas jaučiasi saugus su jį supančiais žmonėmis. Tėvo neįvardinimas gali būti susijęs su nesaugumo jausmu. Ji vykdo teismo sprendimą, netrukdo tėvui bendrauti su tėvu, pati deda pastangas, kad vaikas su tėvu bendrautų, tačiau vaikas pats nenori to daryti, kadangi tėvas pats nededa jokių pastangų. Kadangi ji sprendimą vykdo, todėl neprivalo mokėti vykdymo išlaidų.

Antstolio padėjėja M. A. paaiškino, kad 2016-06-30 buvo priimtas patvarkymas priimti vykdyti išieškotojo A. G. pateiktas vykdomasis raštas dėl bendravimo su vaiku tvarkos. 2016-07-01 buvo išsiųstas skolininkei raginimas įvykdyti sprendimą. 2016 m. liepos 23 d. išieškotojas raštu informavo, kad nuvykus pas sūnų buvo išvarytas ir nebuvo leidžiama susitikti su sūnumi. Suderinus laiką ji kartu su išieškotoju 2016-09-03 atvyko pas T., tačiau vaikas verkė ir atsisakė vykti su tėvu. Vaiko motina nesiėmė jokių pastangų, kad vaikas bendrautų su tėvu. Buvo kreiptasi į Vaiko teisių apsaugos skyrių, kad šis pateiktų informaciją. Buvo priimtas patvarkymas dėl sprendimo vykdymo tvarkos, Šiuo patvarkymu V. T. buvo įpareigota kreiptis pas psichologus ir vaikui atsisakius vykti su tėvu, ar vaikui elgiantis neadekvačiai pateikti antstoliui pažymą apie tokio elgesio priežastis. V. T. šio įpareigojimo nevykdė. 2016-10-08 kartu su Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialiste L. S. ji ir išieškotojas buvo atvykę pas V. T., tačiau vaikas vėl atsisakė bendrauti su tėvu. V. T. nebandė išsiaiškinti priežasčių, kodėl vaikas nenori bendrauti, todėl 2016-10-11 buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas.

Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė L. S. paaiškino, kad gavusi iš antstolio K.Košio raštą bendravo su V. T., kuri teigė, kad netrukdo bendrauti tėvui su vaiku, tačiau vaikas pats to nenori, nes tėvas retai lankosi. Ji informavo tėvus, kad abu tėvai turi dėti pastangas, kad užsimegstų ryšys tarp tėvo ir sūnaus. Patarė jiems kreiptis pas psichologus. 2016-10-08 ji dalyvavo kartu su antstolio padėjėja vaiko ir tėvo susitikime. Tėvas atvyko nepasiruošęs, neturėjo automobilyje vaikiškos kėdutės, bet vaiko mama sutiko paskolinti.Vaikas atsisakė vykti kartu su tėvu. Mama ragino vaiką vykti kartu su tėvu, pati siūlėsi vykti drauge, tačiau vaikas kategoriškai atsisakė. Vaiko mama siūlė jam eitu su tėvu į lauką pažaisti, tačiau vaikas nesutiko. Pastebėjo, kad vaiko tėvas neturi bendravimo su tokio amžiaus vaiku, įgūdžių.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas iš dalies.

Vaikų teisė bendrauti su abiem tėvais yra prigimtinė, tai itin svarbu vaiko normaliai psichologinei raidai. CK 3.170 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku.

Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkės teismas 2011 m. gruodžio 20 d., sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-794-351/2011 nustatė bendravimo su vaiku tvarką:

1.Vaiko tėvas A. G. iki kol M. sukaks penkeri metai, turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą šeštadienį nuo 12 val. iki 18 val.

2.K. M. sueis penkeri metai, A. G. turi teisę vieną savaitgalį per mėnesį pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo šeštadienio 12 val. ir grąžinti jį sekančią dieną (sekmadienį) iki 18 val.

3.K. M. G. pradės lankyti mokyklą, A. G. turi teisę per sutampančias jo ir sūnaus atostogas 14 dienų per metus pasiimti sūnų pas save ir privalo grąžinti į jo gyvenamąją vietą sutartu laiku, bet ne vėliau nei 19 val. Atostogos gali būti nepertraukiamos ar susidėti iš keleto kartų.

4.A. G. turi teisę kiekvienais metais Tėvo dieną, t.y. pirmą birželio sekmadienį bendrauti su sūnumi nuo 12 val. iki 18 val.

5.A. G. turi teisę kai sūnui sukaks penkeri metai, kiekvienais metais per sūnaus gimtadienį pasiimti jį iš jo gyvenamosios vietos ir po dviejų valandų grąžinti į jo gyvenamąją vietą.

6.A. G. kai sūnui sukaks penkeri metai, turi teisę kiekvienais poriniais metais gruodžio 31 dieną 15 val. pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos ir grąžinti jį sekančią dieną iki 18 val.

7.A. G. kai sūnui sukaks penkeri metai, turi teisę kiekvienais poriniais metais Šv.Velykų pirmą dieną, o ne poriniais metais Šv.Kūčių dieną pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos nuo 15 val. ir grąžinti jį sekančią dieną 18 val.

8.A. G. turi teisę bet kada ir nekliudomai lankyti sūnų ugdymo, mokymo, gydymo ar kitose įstaigose, turinčiuose ryšį su vaiku, domėtis jo reikalais, gauti su juo susijusią informaciją, dalyvauti vaiko ugdymo procese, tėvų susirinkimuose, renginiuose ir pan.

9. Įpareigoti V. K. teikti vaiko tėvui A. G. visą su sūnumi susijusią informaciją, informuoti jį apie planuojamus renginius, tėvų susirinkimus, apie numatomas keliones, ekskursijas, vaiko sveikatą.

10.Bet kuriais atvejais A. G. bendravimo su sūnumi laikas ir trukmė gali būti nustatoma geranorišku abiejų tėvų sutarimu, atsižvelgiant į vaiko interesus.

11.Įpareigoti A. G. visais atvejais apie savo atvykimą ar neatvykimą nustatytomis dienomis informuoti vaiko motiną V. K. prieš 24 val. Šio teismo sprendimo pagrindu 2012-07-17 buvo išduotas vykdomasis raštas.

Pateikęs antstoliui Kęstučiui Košiui vykdymui vykdomąjį raštą A. G. nurodė, kad V. T. nevykdo teismo sprendimo, neleidžia bendrauti su sūnumi, neįleidžia į namus, išvaro lauk, neteikia informacijos apie vaiką. Atsižvelgus į tai antstolis Kęstutis Košys 2016-06-30 patvarkymu, pagal skolininkės gyvenamąją vietą, šį vykdomąjį dokumentą priėmė vykdyti, užvesdamas vykdomąją bylą Nr. 0118/16/01384, ko pagrindu pradėjo vykdymo veiksmus, surašydamas raginimą vykdyti sprendimą, reikalavimą skolininkei pranešti sprendimo nevykdymo priežastis.

Vykdydama antstolio reikalavimą, 2016-07-11 skolininkė V. T. raštu informavo antstolį, kad sprendimą vykdo, kad pats išieškotojas V. G. 2016-06-29 ir 2016-07-09 neatvyko pas sūnų, ji nedaro jokių kliūčių jam bendrauti su sūnumi ir, kad ji neturi priežasties nevykdyti teismo sprendimo.

Taigi, skolininkė informavo antstolį, kad ji sprendimą vykdo ir netrukdo išieškotojui bendrauti su vaiku. Antstolis, apie priimtą vykdyti vykdomąjį dokumentą, nepranešė vaiko gyvenamosios vietos valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai, kaip numatyta Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p., nesiaiškino skolininkės nurodytų aplinkybių.

Išieškotojo reikalavimu antstolio padėjėja M. A., nedalyvaujant Vaikų teisių apsaugos skyriaus specialistams, 2016-09-03 kartu su išieškotoju atvyko pas skolininkę, kad išieškotojas galėtų pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos. Vaikui pradėjus verkti ir atsisakius vykti su tėvu, 2016-09-06 buvo surašytas sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktas, kuriame konstatuota, kad skolininkė V. T. nesilaiko sprendimo vykdymo tvarkos, nesudaro galimybės A. G. vieną savaitgalį per mėnesį pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos.

2016-10-06 antstolis K.Košys priėmė patvarkymą dėl sprendimo vykdymo 2016-10-08 tvarkos. Bylos duomenimis nustatyta, kad sprendimo vykdymo tvarkos buvo laikytasi, tai patvirtino tiek skolininkė, tiek vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistė L. S.. Vykdant šį patvarkymą, skolininkė ragino vaiką vykti su tėvu, pasisiūlė vykti kartu, tačiau vaikas atsisakė tai daryti, atsisakė bendrauti ar kitaip leisti laiką su tėvu. Nors V. T. prašo panaikinti šį patvarkymą kaip nepagrįstą, tačiau savo reikalavimo nepagrindė jokiais argumentais, todėl teismo nuomone naikinti 2016-10-06 antstolio patvarkymą Nr. S16-24819 nėra teisinio pagrindo.

2016-10-11 antstolio padėjėja surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą, konstatuodama, kad V. T. nesilaiko sprendimo vykdymo tvarkos, išieškotojui nėra sudarytos galimybės vieną savaitgalį per mėnesį pasiimti sūnų iš jo gyvenamosios vietos.

Teismas pažymi, jog ne tik nustatant bendravimo tvarką, bet ir viso sprendimo vykdymo metu yra būtina atsižvelgti į vaiko interesus, kadangi nacionaliniai ir tarptautinės teisės aktai, reglamentuojantys vaiko teisių ir teisėtų interesų apsaugą, pabrėžtinai akcentuoja visiems asmenims taikomą reikalavimą – visur ir visada, imantis bet kokių su vaikais susijusių veiksmų, pirmiausia atsižvelgti į vaiko interesus (CPK 764 str.). Siekiant užtikrinti vaiko teisių apsaugą antstolio padėjėja nuvykusi į vietą ir išsiaiškinusi, kad sprendimas nevykdomas dėl to, kad vaikas atsisako ne tik išvykti su tėvu, bet ir bendrauti su juo, turėjo priimti patvarkymą kviesti psichologą, kaip tai numato Sprendimų vykdymo instrukcijos 25 p., tačiau toks patvarkymas nebuvo priimtas.

Ta aplinkybė, jog išieškotojo manymu jam nesudaromos sąlygos bendrauti su vaiku, neatleidžia antstolio nuo pareigos tinkamai vykdyti įstatymų reikalavimus, o nustatant bendravimo su vaiku tvarkos pažeidimų priežastis, išsamiai ir visapusiškai ištirti suinteresuotų asmenų paaiškinimus, išklausyti vaiko nuomonę dėl bendravimo su tėvu. Išieškotojo reikalavimo teisė nėra materiali, ji susijusi su kito asmens valia ir nuomone, todėl nei išieškotojas, nei valstybinės valdžios institucijos negali priversti sūnaus bendrauti su tėvu, kuris, būdamas rūpestingu tėvu, negali piktnaudžiauti savo teise bendrauti su sūnumi, turi atsižvelgti į vaiko norus ir nuomonę bei juos gerbti. Vykdomojoje byloje nėra antstolio konstatuotų duomenų, kad V. T. savo veiksmais darė įtaką sūnui, kad šis nebendrautų su tėvu ir (ar) savo veiksmais trukdė sūnaus ir tėvo bendravimui, todėl aktu konstatuoti, jog V. T. nesilaiko teismo sprendime nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos, nebuvo pagrindo.

Atsižvelgiant į CPK 771 straipsnio paskirtį ir teismų praktikoje suformuotą šios normos taikymo išaiškinimą, antstolio surašytas aktas turi būti pagrįstas faktiniais duomenimis, susijusiais su nustatomu dalyku (sprendimo nevykdymu), kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių sprendimo nevykdymą. Privalu vadovautis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, numatytu CK 3. 161 str. Bylos duomenys neleidžia daryti išvados, kad mažametis M. G. būtų pasirengęs bendrauti su tėvu. Tai leidžia daryti išvadą, jog šiuo metu vaiko bendravimas su tėvu gali sukelti nepilnamečiui neigiamus psichologinius išgyvenimus bei pažeisti jo teisę į saugią ir stabilią emocinę aplinką. Byloje nėra duomenų apie tai, kad V. T. aktyviais veiksmais būtų trukdžiusi vykdyti teismo sprendimą ar kitokiu būdu ribojusi vaiko ir tėvo bendravimą. Be to vaiko ir tėvo ryšio atkūrimas nėra išimtinai tik vaiko motinos pareiga, todėl vaiko tėvas taip pat privalo dėti pakankamas pastangas siekiant atkurti normalius vaiko ir tėvo santykius, kurių įtakoti (versti bendrauti prieš jo valią) proceso šalys negali. Siekiant sukurti pakankamą vaiko ir tėvo ryšį, teismo vertinimu reikalinga nešališko trečiojo asmens (psichologo) pagalba, ir tik tokiam ryšiui atsiradus ir psichologui tai patvirtinus, vaiko ir tėvo bendravimas galėtų vykti pagal teismo sprendimu nustatytą tvarką.

Pareiškėja prašo panaikinti antstolio 2016-10-12 vykdymo išlaidų paskaičiavimą Nr.S16-25326, vykdymo išlaidų išieškojimą nukreipiant į išieškotoją A. G..

Lietuvos Respublikos CPK 610 straipsnyje yra numatyta, kad išieškotojas apmoka vykdomosios bylos administravimo išlaidas, kurios būtinos kiekvienoje vykdomojoje byloje privalomiems veiksmams atlikti. Vykdymo išlaidos išieškomos iš skolininko. CPK 611 str. 2 d. nurodyta, kad vykdymo išlaidos iš skolininko išieškomos antstolio Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos patvarkymu. Šioje vykdomojoje byloje antstolis nėra priėmęs patvarkymo, o tik vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Kadangi teismas pripažino nepagrįstu 2016-10-11 antstolio Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus nevykdymo aktą, todėl paskaičiuotos vykdymo išlaidos koreguotinos, pašalinant paskaičiuotas 2 Eur dydžio išlaidas už šio akto surašymą.

Pareiškėja prašo priteisti jos turėtas 300 Eur bylinėjimosi išlaidas, kurias ji patyrė už advokato teisines paslaugas. Šios išlaidos pagrįstos, todėl priteistinos iš antstolio.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 290- 291 str., 513 str., 771 str., teismas

nutaria:

pareiškėjos V. T. skundą dėl antstolio veiksmų tenkinti iš dalies.

Panaikinti 2016-10-11 antstolio padėjėjos Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S16-25073.

Sumažinti 2016-10-12 vykdymo išlaidų paskaičiavimą 2 eurais.

Priteisti iš antstolio Kęstučio Košio 300 Eur bylinėjimosi išlaidų V. T.. Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą grąžinti antstoliui Kęstučiui Košiui.

Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Šilutės rajono apylinkės teismą.