Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-08-18 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-769-628/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-08-18
Bylos Nr.
1S-769-628/2014
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Bieliauskienė
Kategorijos
Skundas Nr. 1S-769-628/2014
Procesinio sprendimo kategorija: 2.1.3.1. (S)
Teisėjas R. R.VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Sigita Bieliauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi D. R. atstovės advokatės S. A. skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. nutarties, kuria D. R. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo ikiteisminio tyrimo byloje paliktas nenagrinėtu ir grąžintas jį padavusiam asmeniui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. birželio 27 d. buvo gautas D. R. prašymas dėl proceso išlaidų atlyginimo ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 04-1-00172-13, kuriuo pareiškėjas prašė pripažinti jo turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš valstybės. 2014 m. liepos 10 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartimi D. R. prašymas paliktas nenagrinėtu ir grąžintas pareiškėjui, motyvuojant tuo, jog proceso išlaidų klausimas spręstinas teisme tik pasibaigus ikiteisminiam tyrimui.

Šalies argumentai

Skundu apygardos teismui D. R. atstovė advokatė S. A. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. liepos 10 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartį ir priimti naują sprendimą – LR BPK 103 str. 6 p., 105 str. 5 d. pagrindu pripažinti D. R. turėtas išlaidas advokato paslaugoms (23936 litų) proceso išlaidomis ir priteisti jas iš valstybės.

Pareiškėjo teigimu, priešingai nei nurodoma skundžiamoje nutartyje, LR BPK 103 str. 6 d. pagrindu sprendimą dėl išlaidų pripažinimo proceso išlaidomis gali priimti ne tik teismas, bet ir ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras arba ikiteisminio tyrimo teisėjas, iš ko spręstina, kad klausimas dėl proceso išlaidų atlyginimo gali apimti taip pat ir ikiteisminio tyrimo metu patirtas išlaidas. Tuo tarpu Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartyje pateikta LR BPK 105 str. 1 d. formuluotės analizė nagrinėjamu atveju negali būti taikoma, kadangi šio straipsnio nuostatos aiškiai apibrėžia tam tikrą situaciją, t.y. proceso išlaidų priteisimą tais atvejais, kai asmens atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis. Analogiškos pozicijos laikomasi ne tik baudžiamosios teisės doktrinoje, bet ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

Skunde pažymima ir tai, kad nepaisant aplinkybės, jog baudžiamoji byla nebuvo nagrinėjama teisme, tačiau D. R. atžvilgiu vykdytas ikiteisminis tyrimas bei jo nutraukimo pagrindai buvo tiriami ir vertinami ikiteisminio tyrimo teisėjo bei Vilniaus apygardos teismo. Dėl ikiteisminio tyrimo buvo priimtos dvi teismo nutartys ir būtent ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendė klausimą dėl D. R. laikino nušalinimo nuo pareigų ir atsisakė taikyti šią procesinę prievartos priemonę 2013 m. lapkričio 5 d. nutartimi. Tuo tarpu D. R. gynėjas advokatas K. Š. dalyvavo tiek Vilniaus miesto apylinkės teisme sprendžiant procesinės prievartos priemonės taikymo klausimą, tiek Vilniaus apygardos teisme 2014 m. gegužės 13 d. vykusiame teismo posėdyje dėl ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. balandžio 24 d. nutarties. Pabrėžiama, kad pareiškėjo prašyme teismui buvo pateikta D. R. patirtų išlaidų detalizacija, konkrečiai nurodyta, kokios išlaidos patirtos dėl kiekvieno iš byloje atlikto procesinio veiksmo, atskirai išskiriant teisme atliktus veiksmus.

Šalies argumentai

Pareiškėjo vertinimu, įstatyme nėra jokių apribojimų, nurodančių, kad prašymą dėl proceso išlaidų atlyginimo gali paduoti tik proceso dalyvio statusą turintis asmuo. Prašymas dėl išlaidų atlyginimo Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo pateiktas vadovaujantis LR BPK 105 str. 5 d. pagrindu, kurioje kalbama apie proceso išlaidų atlyginimą, kai baudžiamasis procesas yra nutraukiamas nepriėmus nuosprendžio. Tuo tarpu skundžiamoje nutartyje išdėstytas pasiūlymas dėl proceso išlaidų atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka pažeidžia pareiškėjo teises, kadangi galimybė kreiptis dėl patirtų išlaidų civiline tvarka reiškia tik tai, kad D. R. privalės inicijuoti naują civilinį procesą, įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas, dėl to turės dar daugiau su ikiteisminiu tyrimu susijusių išlaidų.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į pareiškėjo atstovės skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Trečiojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras D. V. prašo pareiškėjo atstovės skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. liepos 10 d. nutartį. Atsiliepime nurodoma, kad šia nutartimi visiškai teisingai konstatuota, jog klausimas dėl D. R. patirtos turtinės žalos atlyginimo turi būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka, kadangi tokios žalos atlyginimo tvarka reglamentuota ir numatyta LR CK 6.272 str.

Skundas netenkinamas.

Visų pirma pažymėtina, kad kaip apibrėžia LR BPK 103 str., proceso išlaidas sudaro: 1) liudytojams, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti; 2) liudytojams ir nukentėjusiesiems išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų atitraukimą nuo įprastinio darbo; 3) ekspertams, specialistams, vertėjams išmokami pinigai, skirti atlyginti už jų darbą, išskyrus tuos atvejus, kai jie šias pareigas atlieka kaip tarnybinę užduotį; 4) gynėjams išmokami pinigai, jeigu gynėjai dalyvavo procese pagal paskyrimą; 5) daiktų laikymo ir persiuntimo išlaidos; 6) kitos išlaidos, kurias turi proceso dalyviai ar teismas ir kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis.

Sutinkant su skundžiamos nutarties motyvais pažymėtina, kad LR BPK nereglamentuoja proceso išlaidų atlyginimo tvarkos, kai ikiteisminis tyrimas yra nutraukiamas prokuroro nutarimu. Kaip numatyta LR BPK 104 str. 2 d., proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese gynėją, jas apmoka pats iš savo lėšų. Tuo pačiu akcentuotina ir LR BPK 106 str. 1 d., reglamentuojanti advokato darbo apmokėjimo tvarką bei nustatanti, kad tais atvejais, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šių teisės nuostatų analizė leidžia pagrįstai teigti, kad tais atvejais, kai įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis, siekdamas apginti savo teises ar teisėtus interesus baudžiamajame procese, atsisakydamas valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, į baudžiamąjį procesą įtraukia gynėją savo iniciatyva, išlaidos, susijusios su šio gynėjo dalyvavimu ikiteisminio tyrimo institucijoje ar teisme, apmokamos paties įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo lėšomis.

Pažymėtina, kad LR BPK 105 str. 5 d. nuostatos reglamentuoja proceso išlaidų apmokėjimą asmenims, kurie baudžiamajame procese turėjo kitą nei įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo statusą, t.y. nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir pan. Konstatuojant šią išvadą akcentuotina, kad LR BPK 105 str. 5 d. analizė pateikiama pareiškėjo minimame LR BPK komentare nurodo, jog tais atvejais, kai procesas nutraukiamas, nėra subjekto (ikiteisminio tyrimo metu – įtariamojo, tiesiamojo proceso metu – nuteistojo), iš kurio būtų galima išieškoti proceso išlaidas. Akivaizdu, kad komentuojama teisės norma siekiama aptarti kitų baudžiamojo proceso dalyvių, t.y. nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir pan., teisę į baudžiamojo proceso metu patirtas išlaidas, kai baudžiamasis procesas nutraukiamas LR BPK 212 str., 235 str., 254 str., 326 str. 1 d. 2 p. ar 326 str. 2 d. 1 p.

Šių aplinkybių kontekste kritiškai vertintinas ir pareiškėjo skundo argumentas, jog skundžiamoje nutartyje išdėstytas pasiūlymas dėl proceso išlaidų atlyginimo kreiptis civilinio proceso tvarka pažeidžia pareiškėjo teises, kadangi galimybė kreiptis dėl patirtų išlaidų civiline tvarka reiškia tik tai, kad jis privalės inicijuoti naują civilinį procesą, įrodinėti civilinės atsakomybės sąlygas, dėl to turės dar daugiau su ikiteisminiu tyrimu susijusių išlaidų. Kaip jau buvo minėta, D. R. turėjo teisę pasinaudoti valstybės garantuojama teisine pagalba, kuomet advokatui būtų apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjui šios teisės atsisakius ir į baudžiamąjį procesą savo iniciatyva įtraukus gynėją, patirtos išlaidos dėl šio gynėjo dalyvavimo turi būti apmokamos paties pareiškėjo lėšomis. Kitokio reglamentavimo, kuriuo remiantis nagrinėjamu atveju galima būtų išspręsti D. R. patirtų proceso išlaidų išieškojimo klausimą, LR BPK nėra numatyta, todėl, kaip teisingai pažymėjo ikiteisminio tyrimo teisėjas, šis klausimas gali būti sprendžiamas civilinio proceso tvarka. Atkreiptinas dėmesys, kad toks pareiškėjo teisių gynybos būdas yra logiškas, atsižvelgiant į skunde išdėstytus argumentus, jog ikiteisminis tyrimas pareiškėjo D. R. atžvilgiu buvo pradėtas nepagrįstai ir pernelyg skubotai, iš esmės nesant jokių nusikalstamos veikos padarymo požymių.

Tokiu būdu, išnagrinėjus ikiteisminio tyrimo medžiagą bei pareiškėjo skundą, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. liepos 10 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti jos skunde nurodytais motyvais, nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis BPK 442 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

netenkinti pareiškėjo D. R. atstovės advokatės S. A. skundo ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2014 m. liepos 10 d. nutartį.

Nutartis galutinė ir neskundžiama.

Teisėja Sigita Bieliauskienė