Kauno apylinkės teismo nutartis

2018-08-14 · Civilinė byla Nr. 2SP-22716-1052/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-14
Bylos Nr.
2SP-22716-1052/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-13339-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Bundonė
Pareiškėjas
R. J.
Civilinė byla Nr. 2SP-22716-1052/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-13339-2018-0
Procesinio dokumento kategorijos:(S)3.1.18.1.1.1; 3.1.18.3.(N)KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 14 d.KaunasKauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Asta Bundonė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos R. J. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), suinteresuotas asmuo antstolė R. S..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja prašo teismą taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki skundo dėl antstolio veiksmų padavimo – sustabdyti vykdymo veiksmus, kol bus išnagrinėtas skundas dėl antstolio veiksmų. Laikinąsias apsaugos priemones reikalinga taikyti, nes vykdomas išieškojimas pažeidžiant CPK 736 straipsnio 1 dalis 2 punkte nustatytą tvarką iš pareiškėjos piniginių lėšų, kurios mažesnės nei viena MMA, dėl pareiškėja patiria žalą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Civilinio proceso kodekso 510 straipsnio antroje dalyje nurodyta, kad skundas dėl antstolio procesinių veiksmų ar atsisakymo atlikti procesinius veiksmus pateikiamas antstoliui per Civilinio kodekso 512 straipsnyje nustatytą terminą. Jeigu skundą teikiantis asmuo pageidauja, kad nagrinėjant skundą būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, jis vieną skundo egzempliorių taip pat pateikia ir apylinkės teismui, kurio veiklos teritorijoje yra antstolio kontoros buveinė. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą išsprendžia Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Pažymėtina, kad vykdymo veiksmų sustabdymą įstatymas numato kaip išimtinio pobūdžio laikinąsias apsaugos priemones. Pagrindu sustabdyti vykdymo veiksmus gali būti konkretaus skundžiamo antstolio veiksmo pobūdis, žalos, galinčios atsirasti vykdymo veiksmų nesustabdžius, dydis, ir kitos aplinkybės, kurias teismas pripažįsta reikšmingomis. Teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, be kita ko prima facie įvertina pareiškėjo reikalavimų pagrįstumą, siekdamas užtikrinti, jog laikinosios apsaugos priemonės bus taikomos laikantis proporcingumo ir ekonomiškumo principų reikalavimų. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms galinčioms apsunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą, taip pat apsaugoti byloje dalyvaujančių, ar kitų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus interesus.

Teismas spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, preliminariai įvertina pareiškimo pagrįstumą, taip pat tikimybę, kad pareiškėjos skundas bus tenkintas, bei grėsmę tikėtinai pareiškėjai palankaus teismo spendimo įvykdymui.

Teismų praktikoje pabrėžiama, kad teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, turi atidžiai tirti ir vertinti pareiškėjų prašyme nurodytas aplinkybes, kuriomis grindžiami tokių priemonių ėmimosi būtinumą, spręsti, ar šis prašymas atitinka jų tikslus, ar tai nėra tik spaudimo kitai šaliai priemonė. Vien tik kreipimasis į teismą ir reikalavimų pareiškimas nesuteikia pranašumo kitos šalies atžvilgiu ir savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Šiuo atveju teismas neturi pagrindo pareiškėjos pareiškimo vertinti kaip tikėtinai pagrįsto. Pareiškėja laikinųjų apsaugos priemonių taikymą motyvuoja tik tuo, kad iš jai priklausančių lėšų vykdomas baudos išskaitymas. Nors pareiškėja nurodo, kad išskaitymai atliekami nepagrįstai, tačiau skunde nedėsto aplinkybių, dėl ko jos manymu, jai neturėtų būti nuskaitoma 20 procentų nuo pajamų dalies neviršijančios MMA (kaip numatyta CPK 736 straipsnio 1 dalis 2 punkte ir 737 straipsnyje). Esant šioms aplinkybėms laikytina, jog prašymas taikyti sustabdyti vykdymo veiksmus yra nepagrįstas.

Be to pareiškėja, skunde nurodė, jog ji praleido terminą skundui paduoti, o prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, neįvardijo aplinkybių dėl ko ji praleido apskundimo bei naikinamąjį terminus. Taip pat skunde pareiškėja nenurodo skundžiamų antstolės patvarkymų, jos reikalavimai nėra aiškūs ir konkretūs. Be to, skunde ji prašo atlikti veiksmus: pakeisti baudą viešaisiais darbais, taip pat grąžinti jai neteisėtai nurašytas sumas, o teismui gali būti skundžiami tik antstolio veiksmai ar jų neatlikimas. Prie skundo pridėti 2017 m. spalio 10 d. ir 2018 m. kovo 12 d. prašymai neturi žymos, kad jie gauti antstolių kontoroje. Dėl minėtų aplinkybių teismas šioje proceso stadijoje neturi pagrindo konstatuoti, jog skundas yra tikėtinai pagrįstas yra grėsmė teismo sprendimo įvykdymui.

Pažymėtina, CPK 80 straipsnio 5 dalies redakcijoje, įsigaliojusioje nuo 2017 m. liepos 1 d. (2016 m. lapkričio 8 d. įstatymas Nr. XII-2751), nurodyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Pareiškėja nepateikė duomenų apie sumokėtą žyminį mokestį už prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Nors šiam prašymo trūkumui pašalinti gali būti taikomas procesinio dokumento trūkumų šalinimo institutas, tačiau atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo bei proceso koncentruotumo principais, trūkumų šalinimo instituto netikslinga taikyti.

Esant šioms aplinkybėms, ieškovės prašymas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 147, 510 straipsniais

nutaria:

atmesti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.

Dėl nutarties per septynias dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti paduotas atskirasis skundas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Asta Bundonė