- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-16
- Bylos Nr.
- Iv-964-562/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01786-2011-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rosita Patackienė
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo
- Trečiasis asmuo
- Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Rosita Patackienė, sekretoriaujant Astai Statkevičienei, dalyvaujant atsakovo atstovei Viktorijai Grigaliūnaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo, ( trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos)
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. K. (toliau - Pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu (b. l. 1) prašydamas iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, Pareiškėjo naudai priteisti 20000 Lt neturtinę žalą. Skunde nurodė, kad neturtinę žalą patyrė dėl netinkamų suimtųjų laikymo sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime (toliau – Lukiškių TI-K, LTIK). Kamerose, kurių plotas apie 8 m², visą laiką buvo laikomas su dar trimis asmenimis, taip pažeidžiant Higienos normos reikalavimus, kad vienam asmeniui turi tekti ne mažiau kaip 5 m² plotas. Kamerose įrengti tualetai neatitinka Suėmimo vykdymo įstatymo 5 str. 3 d. reikalavimų, kadangi atskirti per žema sienele, nesuteikiančia privatumo. Nors šiuo metu kai kuriose kamerose vykdomi remonto darbą, tačiau beveik visos antro aukšto kameros yra betoninėmis grindimis, skirtos 6 asmenims, jaučiamą drėgmė, įsiveisę pelėsiai. Beveik visose kamerose, kuriose Pareiškėjas buvo laikomas, blogai veikia ventiliacijos sistema, ventiliacijos šachtos užsikimšusios, dėl prastos ventiliacijos kamerose trūksta oro yra aukšta temperatūra. Langai kamerose yra išimti. Panaši situacija ir antro bei trečio aukšto dušuose, kurie apaugę įvairių rūšių grybeliais ir pelėsiais. Nors Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad patalpos turi būti dezinfekuojamos, situacija kamerose ir dušuose nekinta, grybeliai ir pelėsiai nėra naikinami. Tokios gyvenimo sąlygos kenkia sveikatai, kurios sutrikimai gali pasireikšti nebūtinai kalinimo metu. Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nėra įrengti pagalbos iškvietimo mygtukai, taip pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str. 2 d. 1 ir 2 p. nuostatas, nustatančias, kad pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra asmenų apsauga, izoliavimas ir priežiūra. Lukiškių TI-K taip pat nesilaikoma minėto įstatymo 44 str. 2 d. reikalavimų, kadangi patalynės neturintiems asmenims išduodama tik paklodė, pagalvės užvalkalas ir rankšluostis, antklodės užvalkalas nėra išduodamas. Dėl nešvarios antklodės pareiškėjas buvo išbertas, tačiau kreipusis į Sveikatos priežiūros tarnybą Pareiškėjas nebuvo apžiūrėtas, jam nebuvo skirtas gydymas. 2011-08-10 ir 2011-08-11 Pareiškėjas kreipėsi į Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą, kad būtų ištirtos nurodytos aplinkybės.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas – Lukiškių tardymo izoliatorius-kalėjimas (toliau –LTIK, Lukiškių TI-K) atsiliepime į Pareiškėjo skundą (b. l. 7-9) prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjas 2010-06-11 atvyko į Lukiškių TI-K ir buvo patalpintas į kamerą Nr. 107 (plotas – 7,38 m²), 2010-06-14 perkeltas į kamerą Nr. 158 (plotas – 7,94 m²), 2010-07-07 perkeltas į kamerą Nr. 129 (plotas – 7,94 m²), 2010-07-04 – kamerą Nr. 171 (plotas – 7,94 m²), 2010-07-21 – kamerą Nr. 165 (plotas – 7,94 m²), o 2011-05-17 – kamerą Nr. 131 (plotas – 7,94 m²). Lukiškių TI-K yra perpildytas, skirstant atvykusius asmenis, laikomasi Suėmimo vykdymo įstatyme nustatytų suimtųjų izoliavimo reikalavimų, todėl kai kurios kameros yra perpildytos, tačiau administracija stengiasi, kad suimtieji, kurių laikymo sąlygos ne visiškai atitinka nustatytus reikalavimus, tokiomis sąlygomis būtų laikomi kuo trumpesnį laiką. Kiekvienam asmeniui skiriama atskira lova, švarus patalynės komplektas ir kt.Atsakovės atsiliepime taip pat pažymėta, kad nuo 2010-04-11 įsigaliojo nauja Lietuvos Respublikos higienos norma HN76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“, kurioje nėra nustatyta minimalios gyvenamojo ploto normos kamerose laikomiems asmenims. 2011-05-11 Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos įsakymu Nr. V-124 nustatytas reikalavimas, kad vienam asmeniui, laikomam kameroje, turi tekti ne mažiau kaip 3,6 m² ploto.Lukiškių TI-K teigimu, sanitarinio mazgo įrengimas kamerose atitinka Lietuvos Respublikos higienos normos HN76:2010 reikalavimu. Pagal iš anksto sudarytą planą atliekamas kamerų remontas. Kameros Nr. 131 kapitalinis remontas baigtas 2011-08-18, kameros Nr. 129 – 2011-09-02, kameros Nr. 171-2007-10-31, kameros Nr. 165 – 2006-01-31. Be to, kameros privalo būti tvarkomos pačių kalinamųjų, tam jiems suteikiamas reikalingas inventorius. Pagal Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintų Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 107 p. suimtiesiems švari patalynė išduodama nerečiau kaip kartą į savaitę. Antklodės užvalkalo išdavimas nėra numatytas teisės aktuose, t.y. Teisingumo ministro 2004-06-09 įsakymu Nr. 1R-139 patvirtintose Vyrų ir moterų laikomų kardomojo kalinimo vietose, ir nuteistųjų, atliekančių arešto bausmę kalėjimuose, aprūpinimo apranga, patalyne ir asmens higienos priemonėmis normose. Todėl vietoj antklodės užvalkalo išduodamos papildomos paklodės. Atsakovės atsiliepime nurodyta, kad sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti nustatytos visos deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos nurodytos Civilinio kodekso 6.246 – 6.249 str. Pagal Civilinio kodekso 6.247 str. atlyginami tik tie nuostoliai , kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Vadinasi, nepakanka nustatyti, kad Lukiškių TI-K pareigūnai neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat būtina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Civilinė atsakomybė gali būti taikoma tik įrodžius žalos atsiradimo faktą, nesant delikto negali atsirasi ir civilinė atsakomybė. Nagrinėjamu atveju nėra įrodytos visos būtinos CK 6.271 str. įtvirtintos valstybės civilinės atsakomybės sąlygos, todėl nėra pagrindo priteisti turtinę žalą.
Motyvuojamoji dalis
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje kilęs ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurios atsiradimas siejamas su galimai neteisėtais viešojo administravimo subjekto veiksmais.
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 str. turtinė ir neturtinės žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nustatyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei tarnautojų veiksmais ar neveikimo viešojo administravimo srityje, atlyginimo (CK 6.271 str.).
Pagal Konstitucijos 30 str. 2 d. asmeniui padarytos materialinės ir moralinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Aiškindamas šios konstitucinės normos turinį, Konstitucinis Teismas 1997-01-20 ir 2004-12-13 nutarimuose yra konstatavęs, kad būtinybė atlyginti asmeniui padarytą turtinę ir neturtinę žalą yra konstitucinis principas, o šį principą įtvirtinant siekiama užtikrinti, kad asmenims, patyrusiems materialinę ar moralinę žalą, ji bus teisingai atlyginta.
Reikalavimai dėl turtinės ir neturtinės žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo peržengia viešosios teisės ribas. Sprendžiant jų pagrįstumo klausimą būtina vadovautis ne tik ABTĮ, bet ir privatinės teisės normomis.
Valdžios institucijų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimas reglamentuojamas Civilinio kodekso 6.271 str. Šiame straipsnyje numatyta valstybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, ir savivaldybės atsakomybė už žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo ar savivaldybės darbuotojo kaltės (6.271 str. 1d.). Taip nustatoma civilinė atsakomybė be kaltės, todėl viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšiui. CK 6.271 str. 4 d. įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Civilinio kodekso 6.271 str. 3d. aktas apibrėžiamas kaip bet koks valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmas (veikimas, neveikimas), kuris tiesiogiai daro įtaką asmenų teisėms, laisvėms ir interesams (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimai administracinėse bylose Nr. A5-665/2005, Nr. A-146-244/2008, Nr. A-822-87/2009, A-822-619/2009).
Pareiškėjas kreipėsi į teismą prašydamas iš Lietuvos valstybės priteisti 20000 Lt neturtinę žalą, kuri jam padaryta dėl netinkamų suimtųjų laikymo Lukiškių TI-K sąlygų, pažeidžiančių Suėmimo vykdymo įstatymo, Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių ir Higienos normos reikalavimus (b.l. 1).
Bylos duomenys patvirtina, kad R. K. Lukiškių TI-K laikomas nuo 2010-06-11. Atvykus į Lukiškių TI-K 2010-06-11 buvo patalpintas į kamerą Nr. 107, plotas - 7,38 m; 2010-06-14 perkeltas į kamerą Nr. 158 (plotas – 7,94 m²), 2010-07-07 perkeltas į kamerą Nr. 129 (plotas – 7,94 m²), 2010-07-04 – kamerą Nr. 171 (plotas – 7,94 m²), 2010-07-21 – kamerą Nr. 165 (plotas – 7,94 m²), 2011-05-17 – kamerą Nr. 131 (plotas – 7,94 m²), 2011-06-23 perkeltas į kamerą Nr.158 (plotas - 7,94 m²), 2011-09-27 – 2011-11-24 perkeltas į kamerą Nr. 193 (plotas - 7,94 m²).
Pažymėtina, kad Higienos normoje HN 76:1999 „Laisvės atėmimo ir kardomojo kalinimo įstaigos. Įrengimas, eksploatavimo tvarka, sveikatos priežiūra“, patvirtintoje Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 1999 m. spalio 22 d. įsakymu Nr. 461, buvo nustatyta, jog gyvenamasis plotas asmeniui negali būti mažesnis kaip 5 kv. m. Šiuo metu laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimai ir sveikatos priežiūros organizavimas nustatytas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 „Dėl Lietuvos higienos normos HN:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘ patvirtinimo‘‘ patvirtintoje Lietuvos higienos normoje HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos bendrieji sveikatos saugos reikalavimai‘‘. Vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriuje (3,6 kv. m. (išskyrus Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorių - pataisos namus)) yra nustatytas Kalėjimų departamento direktoriaus 2010 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areštinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje nustatymo‘‘ .Ginčui taikytino minėtos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Pagal normos 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Kameros tipo patalpų plotas tenkantis vienam asmeniui normoje nėra nurodytas. Pagal Kalėjimų departamento prie Teisingumo ministerijos direktoriaus 2010-05-11 įsakymu Nr. V-124 nustatytus reikalavimus, iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus ir areštinės kameroje negali būti mažesnis kaip 3,6 m²
Nagrinėjamo ginčo atveju pateikti duomenys patvirtina, kad pareiškėjo kalinimo 2010-06-11- 2011-11-24 metu nebuvo visą laiką tinkamai užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio, t.y. 3,6 m² gyvenamojo ploto kameroje Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime.
Pažymėtina, kad aplinkybė, jog kalinimo įstaigų administracija neturėjo galimybių dėl kamerų stygiaus pareiškėjo patalpinti į kamerą, atitinkančią nustatytus reikalavimus, remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalies nuostatomis, neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Nagrinėjamu atveju, apibendrinus teisinį reglamentavimą bei byloje esančius duomenis apie pareiškėjo kalinimo sąlygas, darytina išvada, kad pareiškėjui laikotarpiu 2010-06-11- 2011-11-24 kalint Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, buvo pažeista jo subjektinė teisė būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 m² kameros ploto, t. y. byloje aptariamu atveju viešojo administravimo institucijos neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti.
Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pastebėtina, jog administracinių teismų praktikoje (bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) pripažįstama, kad atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva. Kitaip tariant, nustatant atlygintinos neturtinės žalos dydį, neturi būti vadovaujamasi bendrosiomis reikalavimo (dėl tokios žalos atlyginimo) pagrįstumo įrodinėjimo taisyklėmis, o turi būti taikomi (atsižvelgiant) minėti, tik teismui adresuoti žalos dydžio nustatymo kriterijai, nurodyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, tarp jų ir sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijai. Kartu pažymėtina, kad ta aplinkybė, jog asmuo, kuris yra laikomas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje, yra konstatuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (pavyzdžiui, bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009), taip pat ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (pavyzdžiui, 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 871/02)).
Pažymėtina, kad pareiškėjas nepateikė duomenų apie nagrinėjamo laikotarpio savo sveikatos būklę, kurių pagrindu būtų galima spręsti dėl teisės į nustatyto dydžio gyvenamojo ploto suteikimą kamerose neįgyvendinimo įtakos sveikatos būklei. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas iki 2011-09-09 būtų teikęs skundus dėl netinkamų laikymo sąlygų (b.l.27,60). Atsižvelgiant į tai, bei byloje nustatytas aplinkybes taikytinų teisės aktų bei suformuotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos (bylos Nr. A756-122/2010, A438-121/2009, A502-734/2009) kontekste, pareiškėjo subjektinės teisės – būti kalinamam kameroje, kurioje jam turi tekti ne mažiau kaip 3.6 m² ploto, pažeidimo trukmę (2010-06-11- 2011-11-24), taip pat įvertinus Lietuvoje egzistuojančias ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas (minimali mėnesinė alga -800 Lt.; vidutinis darbo užmokestis-2108 Lt.), teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju pareiškėjui padarytos neturtinės žalos dydis gali būti įvertintas 3000 Lt.
Teismo išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies, priteisiant pareiškėjui 3000 Lt iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo (CK 6.271 str., 6.250 str.).
Pareiškėjas taip pat nurodo, kad nors šiuo metu kai kuriose kamerose vykdomi remonto darbą, tačiau beveik visos antro aukšto kameros yra betoninėmis grindimis, skirtos 6 asmenims, jaučiama drėgmė. Beveik visose kamerose, kuriose Pareiškėjas buvo laikomas, blogai veikia ventiliacijos sistema, ventiliacijos šachtos užsikimšusios, dėl prastos ventiliacijos kamerose trūksta oro, langai kamerose yra išimti. Nors Lukiškių TI-K vidaus tvarkos taisyklėse numatyta, kad patalpos turi būti dezinfekuojamos, situacija kamerose ir dušuose nekinta, grybeliai ir pelėsiai nėra naikinami. Tokios gyvenimo sąlygos kenkia sveikatai, kurios sutrikimai gali pasireikšti nebūtinai kalinimo metu.
Pagal Suėmimo vykdymo įstatymo 3 str. tardymo izoliatoriaus administracija, užtikrindama suėmimo vykdymo tvarką ir tinkamas asmenų laikymo tardymo izoliatoriuose sąlygas, vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, šiuo ir kitais įstatymais, Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, kitais nacionaliniais ir Europos Sąjungos teisės aktais.
Suėmimo vykdymo įstatymo 44 str. 1 d. nustatyta, kad suimtiesiems užtikrinamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas. Kiekvienam suimtajam nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė. Suimtieji gali naudotis savo patalyne, jeigu jie to pageidauja (44 str. 2 d.). Ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems turi būti suteikta galimybė pasinaudoti pirtimi arba dušu, kirpėjo paslaugomis ir gauti išskalbtą patalynę ir apatinius rūbus (44 str. 4 d.).
Kardomosios priemonės – suėmimo (kardomojo kalinimo) vykdymo tvarkos ir sąlygų įgyvendinimas, taip pat suimtųjų teisių ir laisvių apribojimas bei pareigų realizavimo tvarka reglamentuojama Teisingumo ministro 2009-06-01 įsakymu Nr. 1R-172 patvirtintose Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse. Taisyklių 104 punkte nustatyta, kad suimtiesiems skirtos patalpos, ypač miegamosios, turi atitikti sveikatos ir higienos reikalavimus. Turi būti skiriamas ypatingas dėmesys klimato sąlygoms, ypač kubinei oro talpai, reikiamam vietos plotui, apšvietimui, šildymui ir vėdinimui. Ne rečiau kaip kartą per savaitę suimtiesiems suteikiama galimybė nueiti į dušą, gauti išskalbtą patalynę ir apatinius drabužius, ne rečiau kaip kartą per mėnesį – pasinaudoti kirpėjo paslaugomis (107 p.). Tardymo izoliatorių administracija privalo užtikrinti, kad periodiškai būtų dezinfekuojamos gyvenamosios, komunalinės ir buitinės patalpos, sanitariniai mazgai, valgykla, maisto ir drabužių sandėliai, kitos patalpos ir transporto, kuriuo vežami sergantys suimtieji, priemonės (108 p.).
Ginčui taikytino minėtos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ nuostatos, reglamentuojančios laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą. Pagal normos 6 p. laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Normų 39 p. nustatyti reikalavimai prausimosi patalpoms: dušinės, prausyklos patalpų sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, be plyšių, lengvai valomi, atsparūs naudojamiems valikliams ir dezinfekcijos priemonėms; daugkartinio naudojimo prausimosi reikmenys (dubenys, vonelės) po kiekvieno naudojimosi išplaunami, išvalomi valikliais, turinčiais dezinfekantų; kiekvienas asmuo turi turėti individualias plaušines ar kempines, rankšluosčius ir muilą; dušinės, prausyklos patalpų grindys turi būti neslidžios, turi turėti nuolydį į vandens nutekėjimo kanalus, angas; dušinės, prausyklos patalpos valomos kasdieną naudojant valiklius, turinčius dezinfekantų; pagrindinis valymas atliekamas vieną kartą per mėnesį, jo metu valikliais, turinčiais dezinfekantų, nuvalomi langai, sienos, lubos, patalpos išdžiovinamos, išvėdinamos; patalpose ant paviršių neturi būti pelėsių. Pagal Normos 62 p. laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ( Normos 62 p.). Pažymėtina, kad Laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys turi būti aprūpinami švariais lovos skalbiniais, rankšluosčiais ir asmens higienos priemonėmis pagal teisės akto nustatytas normas [4.20] (Normos 63 p.).
Bylos duomenys patvirtina, kad pareiškėjas kreipėsi į Visuomenės sveikatos priežiūros tarnybą dėl higieninių sąlygų Lukiškių TI-K. Vilniaus visuomenės sveikatos centras, atlikęs kamerų Nr.158, Nr.154, Nr.131, kuriose pareiškėjas buvo kalinamas paskutinius 6 mėnesius (nuo 2011-08-17), patikrinimą nustatė, kad kameros vėdinamos natūraliu būdu, per atvirus langus, patikrinimo metu ant kameros Nr.154 sienų, lubų paviršių pelėsių vizualiai nesimatė. Nustatė tokius Lietuvos Higienos normos HN76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pažeidimus: asmenys nebuvo aprūpinti patalynės užvalkalais, taip pažeidžiant 63 p. reikalavimus; kameros Nr. 158 lubos pažeistos drėgmės, neatliktas paprastasis kameros remontas, taip pažeidžiant 62 p. reikalavimus (b.l. 18). Vilniaus visuomenės sveikatos centras 2011-09-23 ir spalio 5 d. atliko operatyviąsias visuomenės sveikatos saugos kontroles dėl higieninių sąlygų Lukiškių tardymo izoliatoriuje kalėjime. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo pirmo korpuso antrame aukšte įrengtame duše nukritę nuo sienų keramikinės plytelės, lubos pajuodę, byra tinkas. Trečiame aukšte įrengtame duše pajuodę lubos, byra tinkas – tai neatitiko Lietuvos Higienos normos HN76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 39.1 punkto reikalavimų, kuriame teigiama, kad dušinės sienos, grindys ir kiti paviršiai turi būti lygūs, lengvai valomi ir dezinfekuojami. Patikrinimo metu paimti oro mėginiai 1-ojo korpuso duše antrame aukšte ir 1-ojo korpuso duše trečiame aukšte pelėsinio grybo nustatymui. Atlikus mikrobiologinius tyrimus nustatyta, kad pelėsinių grybų skaičius, nustatant sedimentacijos metodu 1-ojo korpuso duše antrame aukšte buvo 4 kolonijas sudarantys vienetai, duše trečiame aukšte buvo 4 kolonijas sudarantys vienetai, tačiau Lietuvos Higienos normos HN76:2010 ,,Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ pelėsinių grybų skaičiaus nereglamentuoja. Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo administracijai nurodyta atlikti remonto darbus 1-ojo korpuso antro ir trečio aukšto dušų patalpose ( b.l. 27).
Šie duomenys patvirtina, kad Lukiškių TI-K administracija nesiėmė visų būtinų priemonių siekiant sudaryti pareiškėjui tinkamas laikymo sąlygas. Vertinant šiuos duomenis, pažymėtina, kad Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, jog neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Sprendžiant pareiškėjo skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atsakovas pareiškėjo atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK 6.271 straipsnis), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado pareiškėjo nurodyta žala (pasekmės). Pareiškėjas nurodo bendro pobūdžio teiginius, kad gyvenimo sąlygos kenkia sveikatai, kurios sutrikimai gali pasireikšti nebūtinai kalinimo metu, tačiau įrodymų, kurių pagrindu galima būtų vertinti pažeidimų įtaką pareiškėjo sveikatos būklei, nėra pateikta. Nagrinėjamu atveju taip pat nėra duomenų, patvirtinančių pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad dėl nešvarios antklodės pareiškėjas buvo išbertas. Pažymėtina, kad Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė (EŽTT 2001 m. liepos 24 d. sprendimas V. prieš Lietuvą).
Nagrinėjamu atveju įvertinus ginčo aplinkybes, nėra pagrindo padarytų pažeidimų kvalifikuoti kaip kankinimą ir EŽTPLAK 3 straipsnio reikalavimų nesilaikymą. Pažymėtina, kad šiuo atveju nėra įrodytas ir priežastinis ryšys tarp atsakovo neteisėto neveikimo ir pareiškėjo patirtų nepatogumų ar dvasinių išgyvenimų.
Pareiškėjas taip pat nurodė, kad nėra įrengti pagalbos iškvietimo mygtukai, taip pažeidžiant Suėmimo vykdymo įstatymo 9 str. 2 d. 1 ir 2 p. nuostatas, nustatančias, kad pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimai yra asmenų apsauga, izoliavimas ir priežiūra.
Vertinant šiuos pareiškėjo motyvus, pažymėtina, kad Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 2 dalis nustato pagrindiniai suėmimo vykdymo režimo reikalavimus : asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, apsauga ir izoliavimas; nuolatinė asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūra; asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, laikymas atskirai šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio straipsnio 3 dalis nustato, kad asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, izoliavimas užtikrinamas laikant juos rakinamose kamerose. Nuolatinę asmenų, laikomų tardymo izoliatoriuose, priežiūrą atlieka šių įstaigų pareigūnai. Šių asmenų priežiūrai gali būti naudojamos techninės priemonės, daroma asmenų krata, tikrinami turimi daiktai, gaunami pašto bei perduodami siuntiniai ir smulkieji paketai su spauda. Pas asmenis jų laikymo tardymo izoliatoriuose metu rasti ir protokolu įforminti pinigai motyvuotu tardymo izoliatoriaus direktoriaus nutarimu paimami ir perduodami į šios įstaigos socialinės paramos suimtiesiems fondą. Socialinės paramos suimtiesiems fondo sudarymo ir jo lėšų naudojimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Daiktai ir reikmenys, kuriuos turėti tardymo izoliatoriuose laikomiems asmenims draudžiama, paimami ir Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių nustatyta tvarka saugomi ar sunaikinami (Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio 4 dalis). Nagrinėjamu atveju nėra duomenų, patvirtinančių nustatytų reikalavimų pažeidimus. Kartu pažymėtina, kad pareiškėjas nagrinėjamu aspektu atsakovo veiksmų neteisėtumą grindžia bendrojo pobūdžio teiginiais, o ne konkrečiais bei išsamiais įrodymais, patvirtinančiais (arba galinčiais patvirtinti) jo atžvilgiu padarytus pareiškėjo nurodytus pažeidimus ir kad dėl to jis patyrė prašomą atlyginti neturtinę žalą. Tuo pačiu konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nėra faktinio pagrindo daryti išvadą apie atsakovo veiksmų neteisėtumą nei Suėmimo vykdymo įstatymo 9 straipsnio reikalavimų, nei Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalies ir Civilinio kodekso 6.250 straipsnio taikymo prasme.
Apibendrinant teismo išdėstytus motyvus, pareiškėjo reikalavimas šioje dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo yra atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 87 str., 88 str. 2 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendė:
Pareiškėjo R. K. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui R. K. 3000 ( tris tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus- kalėjimo.
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.