Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2020-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2420-990/2020

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-08-27
Bylos Nr.
1-2420-990/2020
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Mindaugas Ražanskas
Kaltinamasis
B. S.
Advokatai
Kristina Sandaraitė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2420-990/2020
Teisminis procesas Nr. 1-01-1-31983-2020-1
Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.8.14; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.1.10.1; 1.2.25.4.2.6; 2.3.6.4.3; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Mindaugas Ražanskas,dalyvaujantteismo posėdžių sekretorei Ramintai Braškienei,kaltinamajam B. S., jo gynėjai advokatei Kristinai Sandaraitei – Butvilienei,prokurorui Renaldui Budriui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje B. S., Lietuvos Respublikos pilietis, asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, susituokęs, teistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

1. 2020 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val. B. S. nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iki Stepono Dariaus ir Stasio Girėno – Felikso Vaitkaus gatvių sankryžos vairavo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,96 promilės neblaivumas.

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu B. S. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis buvo kavinėje, kur trise išgėrė apie butelį degtinės ir alaus. Vėliau jis nutarė sutvarkyti A. R. priklausantį automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Nenorėdamas važiuoti autobusu jis nutarė važiuoti minėtu automobiliu. Kieme jis sutiko pažįstamą, kuris paprašė nuvežti jį į oro uostą. Neatsiklausęs automobilio šeimininkės A. R. jis, vairuodamas minėtą automobilį būdamas neblaivus, vežė pažįstamus iki oro uosto. Nuvežęs pažįstamus į oro uostą jis sustojo prie parduotuvės, važiuojantį iš parduotuvės jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie patikrinę jo blaivumą nustatė, jog jis yra neblaivus. Išgėręs jis elgiasi neatsakingai. Teisiamojo posėdžio išvakarėse jis kreipėsi į Vilniaus priklausomybės ligų centrą, kur jam skyrė penkiasdešimties dienų gydymą. Šiuo metu jis tęsia gydymą. Jis neturi problemų dėl suvartojamo alkoholio kiekio, tačiau turi problemų dėl savo elgesio išgėrus. Jis turi šeimą, augina (duomenys neskelbtini) vaikus, vienas vaikas yra jo sutuoktinės. Vienas vaikas yra „ankstukas“, kuris dar nevaikšto ir kuriam reikalinga didesnė priežiūra. Jo sutuoktinei buvo nustatytas socialinių gebėjimų trūkumas, todėl visi vaikų pinigai yra laikomi pas jį. Ugdymo įstaigoms jis teikia sutartis, tvarko visus vaikų reikalus. Jis vykdo individualią veiklą, taip pat vadovauja uždarajai akcinei bendrovei, kurios akcininkas jis yra. Praeityje jis yra baustas apie penkis kartus, jam būdavo skiriamos baudos, šiuo metu antstoliai iš jo išskaičiuoja nesumokėtas pinigų sumas. Jis yra sumokėjęs apie 8 000 eurų, tačiau jam liko sumokėti dar apie 11 000 – 15 000 eurų. 2010 metais, kai jis buvo nuteistas, jam buvo pateikta daug ieškinių, jis turėjo atlyginti didelę pinigų sumą. Dabar jis moka tiek, kiek sugeba. Antstoliai pinigus dalina seniausiems ieškiniams, visų sumų iš karto jis sumokėti negali. Nagrinėjamo įvykio dieną jis vairavo automobilį „BMW“, kuris priklauso kitam žmogui. Jis perka ir parduoda automobilius, o minėtą automobilį jis pasiūlė A. R. už skolą. Ji tą automobilį įvertino brangiau, nei jis būtų šį automobilį pardavęs, ir tai jam tiko. A. R. draugas rado kelis defektus, kuriuos jam reikėjo sutvarkyti. A. R. anksčiau nuomodavo automobilius jo vadovaujamai įmonei. Jei jis būtų buvęs blaivus, jis nebūtų taip pasielgęs. Jis pats su alkoholio vartojimo problemomis susitvarkyti negali, pats rodo iniciatyvą ir sutinka savanoriškai gydytis nuo alkoholizmo.

3. Teisiamojo posėdžio metu B. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, teismui pareiškė, kad jis prisipažįsta esantis kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokuroras ir gynėja sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu, todėl teisiamojo posėdžio metu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnio 1 dalyje, 290 ir 291 straipsniuose nustatyta tvarka buvo paskelbti ikiteisminio tyrimo metu surašyti dokumentai.

4. Ikiteisminio tyrimo metu B. S. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) direktoriumi. Retkarčiais jis geria alkoholinius gėrimus, bet priklausomas nuo alkoholio jis nėra. Vairuotojo pažymėjimo jis neturi. Jis turi šeimą, gyvenamąją vietą. Automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso jo pažįstamai A. R. 2020 m. rugpjūčio 8 d. apie 15.00 val. prie prekybos centro „Ozas“ jis iš jam nepažįstamo vyro E. K. už 2 100 eurų nusipirko automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už automobilį jis iš karto sumokėjo grynaisiais pinigais. Minėtą automobilį jis norėjo kam nors parduoti. Tą pačią dieną apie 19.15 val. Pilaitės mikrorajone automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 420 eurų jis pardavė pažįstamai A. R. Automobilį jis pardavė pigiau nei nusipirko, nes A. R. jis buvo skolingas. Po pardavimo jis pastebėjo, kad automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), turi defektų, t. y. blogai veikė vidinis kondicionierius ir akumuliatorius, todėl A. R. jis pažadėjo per dvi dienas pašalinti defektus. A. R. jam paliko automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius. Automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis turėjo remontuoti Pilaitės mikrorajone esančioje automobilio stovėjimo aikštelėje, kur automobilis ir buvo parduotas. A. R. nėra žinoma, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo. 2020 m. rugpjūčio 10 d. jis atvažiavo suremontuoti automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau namuose jis jau buvo išgėręs alaus. Po to jis užėjo į kavinę, kurioje taip pat išgėrė alaus. Vėliau, beveik sutvarkęs automobilį „BMW 530D“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), minėtu automobiliu jis nusprendė nuvažiuoti namo, kadangi jis nenorėjo važiuoti autobusu. Jis nuvažiavo namo ir prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), priėjo vienas jam iš matymo pažįstamas vaikinas, kuris paprašė pavėžėti jį iki oro uosto. Su minėtu vaikinu buvo dar du vyriškiai ir viena mergina. Automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis nuvažiavo link prekybos centro „Maxima“, esančio Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, nes norėjo nusipirkti ką nors iš alkoholinių gėrimų. Automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), visą laiką vairavo jis. Prie prekybos centro „Maxima“, esančio Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, jis sustojo, išlipo ir nuėjo į prekybos centrą, o visi keleiviai liko automobilyje. Prekybos centre jis nusipirko maisto produktų, alaus. Grįžęs jis atsisėdo į automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir nuvažiavo oro uosto link. Nuvažiavus apie vieną kilometrą iki sankryžos, esančios Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvėje, Vilniuje, jis buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Policijos pareigūnai du kartus patikrinę jo blaivumą nustatė, jog jis yra neblaivus. Jis policijos pareigūnams iš karto pasakė esąs išgėręs. Dėl savo veiksmų jis labai gailisi (T. 1, b. l. 144-146, 154-155).

5. Ikiteisminio tyrimo metu T. R. (T. R.) parodė, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 19.40 val. jis atvažiavo į prekybos centrą „Maxima“, esantį Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, ir pamatė automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio priekinėje keleivio vietoje sėdėjo įtartina apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus mergina, kuri elgėsi lyg būtų neblaivi. Netrukus į automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), galą įlipo jam nepažįstamas apie (duomenys neskelbtini) metų amžiaus jaunuolis, kuris buvo neblaivus, svirduliavo prie automobilio. Vairuotojo tuo metu automobilyje nebuvo. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatytas ant šaligatvio bortelio netaisyklingai. Pamanęs, kad automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas taip pat gali būti neblaivus, jis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir apie savo įtarimus pranešė policijai. Po 5-7 minučių iš parduotuvės „Maxima“ išėjo jam nepažįstamas vyriškis, automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, kuris sėdo į automobilį ir išvažiavo. Minėto vyriškio jis atpažinti negali, tik atsimena, kad šiam buvo apie (duomenys neskelbtini) metų, vyriškis buvo plikas. Jam pasirodė, kad automobilio vairuotojas yra blaivus, taigi pamanęs, kad jis be reikalo iškvietė policijos pareigūnus, jis vėl paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir pasakė, kad gali būti, jog jis klaidingai pranešė apie neblaivų automobilio vairuotoją. Jam buvo pranešta, kad policijos pareigūnai greitai atvažiuos. Jis matė, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvažiavo oro uosto link. Tuo metu privažiavo policijos pareigūnai, kuriems jis parodė, į kurią pusę nuvažiavo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (T. 1, b. l. 15-17).

6. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 19.50 val. jis gavo pranešimą, kad prie parduotuvės „Maxima“, esančios Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, stovi automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio keleiviai ir vairuotojas gali būti neblaivūs. Maždaug po dviejų minučių jis atvažiavo iki Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvės, Vilniuje, sankryžos, kur prie jo pribėgo T. R. ir nurodė, kad oro uosto link nuvažiavo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Važiuodamas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvių sankryža oro uosto link jis pastebėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdžius jo kolega A. S. priėjo prie vairuotojo, o jis liko tarnybiniame automobilyje. Jis pamatė, kaip minėto automobilio vairuotojas A. S. padavė dokumentus. Po to A. S. grįžo prie tarnybinio automobilio ir pasakė, kad vairuotojas yra neblaivus, iš pastarojo burnos buvo juntamas stiprus alkoholio kvapas. Tada jis paėmė alkotesterį ir kartu su A. S. priėjo prie minėto vairuotojo, kuris išlipo iš automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarojo salone sėdėjo keturi keleiviai, kurie taip pat buvo neblaivūs. Alkotesteriu patikrinus minėto vairuotojo blaivumą buvo nustatyta, kad šis yra neblaivus. Vairuotojas pasakė, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), realiai priklauso jam, tačiau automobilių savo vardu oficialiai jis neturi. Vairuotojas taip pat nurodė visą dieną gėręs alų ir vairavęs neblaivus, vairuotojo pažymėjimo jis neturintis (T. 1, b. l. 20-22).

7. Ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad jis dirba policijos pareigūnu. 2020 m. rugpjūčio 10 d. apie 19.50 val. patruliuojant kartu su J. M. buvo gautas pranešimas, kad prie parduotuvės „Maxima“, esančios Šaltkalvių g. 2, Vilniuje, stovi automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio keleiviai ir vairuotojas gali būti neblaivūs. Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatvėje esančioje sankryžoje prie jo pribėgo T. R., kuris nurodė, kad oro uosto link nuvažiavo automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas akivaizdžiai neblaivus. Važiuodamas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gatve jis pastebėjo automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį sustabdžius jis priėjo prie minėto automobilio vairuotojo, o J. M. liko tarnybiniame automobilyje. Automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas, prisistatęs B. S., jam padavė dokumentus: 2020 m. rugpjūčio 5 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), D. G. pardavė E. K., 2020 m. rugpjūčio 8 d. transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta, jog automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), B. S. pardavė A. R., transporto priemonės registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, jog automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra G. K. Kalbėdamas su vairuotoju jis pajuto nuo pastarojo sklindantį stiprų alkoholio kvapą. Vairuotojas jam prisipažino nuo ryto iki vakaro gėręs alų. Grįžęs prie tarnybinio automobilio J. M. jis pasakė, kad vairuotojas yra neblaivus. J. M. paėmė alkotesterį ir jie kartu priėjo prie minėto vairuotojo, kuris buvo išlipęs iš automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pastarojo salone sėdėjo keturi neblaivūs keleiviai, kurie greitai pasišalino iš automobilio, dėl ko jis nespėjo nustatyti minėtų keleivių duomenų. Alkotesteriu patikrinus minėto automobilio vairuotojo blaivumą, buvo nustatyta, kad šis yra neblaivus. Vairuotojas pasakė, kad automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), realiai priklauso jam, tačiau automobilių savo vardu oficialiai jis neturi. Taip pat vairuotojas nurodė visą dieną gėręs alų ir prisipažino vairavęs neblaivus, taip pat nurodė vairuotojo pažymėjimo neturintis (T. 1, b. l. 24-26).

8. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. parodė, kad ji yra automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkė. 2020 m. rugpjūčio 8 d. automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ji nusipirko iš savo pažįstamo B. S., kuris buvo jai skolingas, todėl automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), jis jai pardavė už 420 eurų. Automobilis „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo beveik tvarkingas, tačiau turėjo problemų su akumuliatoriumi bei kondicionieriumi. B. S. pažadėjo viską sutvarkyti, todėl ji pastarajam davė automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), raktą. B. S. su jos automobiliu „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuoti niekur neturėjo, jis turėjo automobilį suremontuoti prie jos namo esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Apie tai, kad B. S. 2020 m. rugpjūčio 10 d. buvo sulaikytas dėl to, kad vairavo jos automobilį neblaivus, B. S. jai pasakė 2020 m. rugpjūčio 11 d. Ji prašo grąžinti jos automobilį. Nors šiuo metu ji neturi vairuotojo pažymėjimo, tačiau nuo 2020 m. rugsėjo mėnesio ji eis į vairavimo kursus (T. 1, b. l. 28-29).

9. Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0119, išraše nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. 20.03 val. B. S. iškvepiamame ore nustatyta 1,98 promilių alkoholio, o alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0203, šaknelėje nurodyta, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. 20.22 val. B. S. iškvepiamame ore nustatyta 1,96 promilių alkoholio (T. 1, b. l. 31, 33-34).

10. Alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 7510“, Nr. ARJK-0119, patikros sertifikato Nr. 1301319 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2020 m. liepos 2 d., patikros sertifikatas galioja iki 2021 m. sausio 2 d., o alkoholio kiekio matuoklio „Draeger Alcotest 6810“, Nr. ARZJ-0203, patikros sertifikato Nr. 1179176 kopijoje nurodyta, kad ši matavimo priemonė patikrinta 2020 m. balandžio 25 d., patikros sertifikatas galioja iki 2020 m. spalio 25 d. (T. 1, b. l. 35-36).

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

11. Teismas pažymi, kad B. S. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat T. R., J. M., A. S., A. R. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, alkotesteriu užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2020 m. rugpjūčio 10 d. laikotarpiu nuo 19.00 val. iki 20.00 val. B. S. nuo pastato, esančio (duomenys neskelbtini), iki Stepono Dariaus ir Stasio Girėno – Felikso Vaitkaus gatvių sankryžos vairavo automobilį „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,96 promilės neblaivumas.

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

12. Minėta, kad B. S. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,96 promilių neblaivumas, taigi B. S. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Bausmės skyrimo motyvai

13. Spręsdamas dėl B. S. skirtinos bausmės rūšies ir dydžio teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje įtvirtintus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus. B. S. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, alkoholio koncentracija jo iškvepiamame ore beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones. Yra visuotinai žinoma, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio iškreipia vairuojančiojo aplinkos suvokimą bei pailgina vairuojančiojo reakcijos laiką, taigi akivaizdu, kad B. S., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei. B. S. tyčia padarė nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai. B. S. prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, kas laikytina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). B. S. šį tyčinį nusikaltimą padarė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 15 d. teismo baudžiamuoju įsakymu būdamas pripažintas kaltu padaręs tyčinį nusikaltimą (T. 1, b. l. 102-122), kas, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatomis, reiškia, kad B. S. yra recidyvistas, o tai yra B. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaip matyti iš išrašo iš antstolių informacinės sistemos (T. 2, b. l. 20-52), iš B. S. priverstinai išieškomos labai didelės įsiskolinimų sumos, išieškojimai vykdomi nuo (duomenys neskelbtini) metų. B. S. baustas administracinėmis nuobaudomis, kurių jis nemoka (T. 1, b. l. 126-132), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad B. S. skyrus turtinio pobūdžio bausmę – baudą, B. S. jos nemokės, dėl ko nebus pasiekti BK 41 straipsnyje nurodyti bausmės tikslai. Teismas pakartoja, kad B. S. yra teistas, 2015 ir 2016 metais buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą išgėrus, kuomet jam buvo nustatytas 1,33, 1,88 promilių neblaivumas, kuris pagal šiuo metu galiojančius įstatymus vienu atveju užtraukia baudžiamąją atsakomybę. Už šiuos pažeidimus B. S. buvo skirtos piniginės baudos, kurios teigiamo poveikio jam nepadarė – B. S. vėl vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, taigi teismas mano, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant B. S. griežčiausios rūšies – terminuoto laisvės atėmimo bausmę, bausmės vykdymą atidedant ir paskiriant B. S. kelias tarpusavyje suderintas baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, kurių tikslas – daryti įtaką B. S. elgesiui tokiu būdu ir apimtimi, kad jis laikytųsi įstatymų ir nebenusikalstų. Terminuotos laisvės atėmimo bausmės skyrimas atidedant jos vykdymą leistų efektyviau, lyginant su baudos bei arešto bausmėmis, pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus bausmės tikslus. Apibendrinant išdėstytus argumentus B. S. skirtina terminuoto laisvės atėmimo bausmė, kurios terminas nustatytinas artimas vidurkiui – šešiems mėnesiams, ir kurios vykdymas atidėtinas maksimaliam terminui – trejiems metams, įpareigojant B. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti alkoholio.

14. Nagrinėjant šią baudžiamąją bylą buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas, B. S. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką, dėl ko, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, B. S. skirtinos šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmės terminas mažintinas vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir B. S. skirtina galutinė keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymą atidedant trejiems metams, įpareigojant B. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti alkoholio.

15. B. S. nuo 2020 m. rugpjūčio 10 d. 20.07 val. iki 2020 m. rugpjūčio 11 d. 15.31 val., t. y. vieną parą, buvo laikinai sulaikytas (T. 1, b. l. 158, 165), taigi B. S. skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju B. S. laikinai sulaikytam išbūtas laikas įskaitytinas į jam skirtiną bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

V. Baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo pagrindai ir motyvai

16. Minėta, kad B. S., transporto priemonę vairuodamas neblaivus, sukėlė ypatingai didelį pavojų tiek transporto eismo saugumui, tiek žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano, kad bausmės paskirtį padės įgyvendinti baudžiamojo poveikio priemonės.

17. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise numatyta BK 68 straipsnyje, kuriame nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tame tarpe ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką.

18. Spręsdamas dėl BK 68 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo teismas pažymi, kad nors B. S. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi Nr. 2K-7-49-788/2016 ši aplinkybė neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo. Teismas pakartoja, kad vairavimas esant apsvaigusiam nuo alkoholio yra vienas šiurkščiausių teisės pažeidimų, keliantis ypatingai didelį pavojų svarbiausioms baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms – žmogaus sveikatai ir gyvybei, dėl ko teismas mano esant tikslinga B. S. skirti BK 68 straipsnyje įtvirtintą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą vairuoti kelių transporto priemones.

19. Spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės termino teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalies nuostata, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, taigi svarstydamas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo klausimą teismas turi atsižvelgti į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Teismas pakartoja nustatęs B. S. atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad alkoholio koncentracija B. S. iškvepiamame ore beveik penkis kartus viršijo alkoholio koncentracijos ribą, kurią viršijus draudžiama vairuoti kelių transporto priemones (0,4 promilės), B. S. 2015 ir 2016 metais buvo baustas administracinėmis nuobaudomis už vairavimą išgėrus, kuomet jam buvo nustatytas 1,33, 1,88 promilių neblaivumas, 2018 metais buvo nubaustas už tai, jog vairavo neturėdamas tam teisės, o blaivumą tikrintis atsisakė, taigi nustatytinas maksimalus B. S. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo vairuoti kelių transporto priemones terminas – penkeri metai, šį terminą skaičiuojant nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

20. Teismas taip pat pažymi, kad B. S. nusikaltimą padarė naudodamasis kelių transporto priemone – automobiliu „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), taigi minėtas automobilis laikytinas nusikaltimo priemone, be kurio B. S. nebūtų turėjęs galimybės padaryti nusikaltimo, numatyto BK 281¹ straipsnio 1 dalyje. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išraše nurodyta, kad automobilis „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso A. R. (T. 1, b. l. 73), taigi minėtas automobilis tiek nusikalstamos veikos padarymo metu, tiek šiuo metu priklauso trečiajam asmeniui, iš kurio konfiskuoti minėtą automobilį nėra teisinio pagrindo. Teismas pažymi, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu, kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Ikiteisminio tyrimo metu buvo surinkti duomenys apie tai, kad automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kaina yra 2 840 eurų (T. 1, b. l. 75), taigi, nesant teisinio pagrindo konfiskuoti automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), iš B. S. išieškotina (konfiskuotina) minėto automobilio vertę atitinkanti pinigų suma – 2 840 eurų.

VI. Procesinės prievartos priemonės

21. Ikiteisminio tyrimo metu B. S. skirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymas (T. 1, b. l. 160-163), kurios paliktinos galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus šiam nuosprendžiui – naikintinos.

VII. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai nagrinėti

22. Kompaktinė plokštelė su vaizdo ir garso įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

VIII. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

23. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teismui pateikė prašymą iš B. S. valstybės naudai priteisti 64 eurų antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurias sudaro B. S. gynėjos advokatės Kristinos Sandaraitės – Butvilienės darbo užmokestis (T. 2, b. l. 80).

24. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

25. Nagrinėjamu atveju gynėja B. S. buvo paskirta BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytu pagrindu. Atsižvelgiant į tai, bei įvertinus teismo turimus duomenis apie B. S. turtinę padėtį, tai, kad B. S. dirba, teismas neturi pagrindo manyti, jog B. S. turtinė padėtis yra sunki, dėl ko iš B. S. valstybės naudai priteistina 64 eurų valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹, 66, 68, 72, 75 straipsniais, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 106 straipsnio 2 dalimi, 139 straipsnio 1 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 2 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 1, 6, 7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti B. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

B. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės terminą sutrumpinti vienu trečdaliu – dviem mėnesiais ir B. S. skirti galutinę keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

B. S. skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti trejiems metams, įpareigojant B. S. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tęsti darbą, o nedirbant ar praradus darbą – užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, gydytis nuo alkoholizmo bei nevartoti alkoholio.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo panaikinimo atveju B. S. laikinai sulaikytam išbūtą laiką (vieną dieną) įskaityti į bausmę, vieną dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Skirti B. S. baudžiamojo poveikio priemones – uždrausti vairuoti kelių transporto priemones penkerius metus, šį terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, ir išieškoti (konfiskuoti) iš B. S. automobilio „BMW 530“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų suma, t. y. 2 840 eurų.

B. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.

Kompaktinę plokštelę su vaizdo ir garso įrašais palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Iš B. S. valstybės naudai priteisti 64 eurus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Išaiškinti B. S., kad valstybei priteistos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas: AB „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB „Citadele“ Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „SEB bankas“ Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“ Lietuvos filialas Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, UAB „Medicinos bankas“ Nr. LT42 7230 0000 0012 0025, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Mindaugas Ražanskas