- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-04-04
- Bylos Nr.
- I-1924-422/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- J. J.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Alytaus pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Alytaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas J. J. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Pareiškėjas skunde (b.l. 4) bei teismo posėdžių metu nurodė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. atliko laisvės atėmimo bausmę Alytaus pataisos namų gyvenamosiose patalpose ir kamerų tipo patalpose. Šios gyvenamosios patalpos buvo apstatytos baldais, todėl jose kalinant nebuvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta vienam asmeniui tenkanti gyvenamojo ploto norma. Teigė, jog kreipėsi į gydytojus dėl vaistų išrašymo, nes sirgo hepatitu C, tačiau ne visą laiką gaudavo vaistų, todėl pablogėjo kepenų apykaita, buvo pažeistos jo kaip žmogaus teisės. Atvykę iš etapo asmenys (20-40 žmonių) buvo talpinami į 8 vietų kamerą ir ten tekdavo prabūti po kelias valandas, nebuvo sąlygų pavalgyti, tekdavo valgyti atsisėdus ant žemės. Gyvenamose patalpose buvo gausu tarakonų. Nurodė, jog yra nerūkantis asmuo, o buvo laikomas su rūkančiais nuteistaisiais. Dėl atsakovo veiksmų pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kuri pasireiškė depresija, dvasiniais išgyvenimais, orumo pažeminimu, psichologiniu, fiziniu spaudimu, bendravimo sumažėjimu. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas Alytaus pataisos namai su pareiškėjo skundu nesutiko. Atsiliepime į skundą (b.l. 7-10) ir minėtos institucijos atstovas teismo posėdžių metu nurodė, kad pareiškėjui bausmę atliekant Alytaus PN gyvenamosiose patalpose, ne visuomet buvo užtikrinta teisės aktuose nustatyta minimali gyvenamojo ploto norma, tačiau teisės aktuose reglamentuota minimali gyvenamojo ploto norma visuomet buvo užtikrinta, kai pareiškėjui būnant baudos izoliatoriaus kamerose. Tvirtino, jog pareiškėjas po etapavimo 6 kartus iki dviejų valandų buvo laikomas laikinojo sulaikymo kameroje, kurioje įrengtas stalas ir suoliukas. Laikinojo sulaikymo kameros plotas yra 10,87 kv.m., maksimaliai laikomi 3 asmenys. Lovų ar gultų kameroje nėra. Kiek žmonių buvo laikoma pareiškėjo ginčo laikotarpiu, pateikti negali, nes tokie duomenys nekaupiami. Atsakovo atstovas pabrėžė, jog pareiškėjas dėl netinkamų gyvenimo sąlygų į pataisos namų administraciją nesikreipė. Alytaus visuomenės sveikatos centras, patikrinęs visas baudos izoliatoriaus kameras, pažeidimų nenustatė. Teigė, kad Alytaus PN yra sudarę sutartį su V. M. IĮ, įstaigoje pagal poreikį atliekančia dezinfekcijos, dezinsekcijos bei deratizacijos darbus. Atsakovo atstovo nuomone, pareiškėjas remiasi tik abstrakčiais teiginiais ir nepagrindžia bei konkrečiai neįvardija valstybės civilinės atsakomybės sąlygų. Pareiškėjas neįrodė neteisėtų Alytaus PN pareigūnų veiksmų bei jam padarytos neturtinės žalos, todėl jo skundas negali būti patenkintas.
Pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos atlyginimo, kildinamos iš netinkamai teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų, paliekamas nenagrinėtu, dėl kitos reikalavimų dalies skundas tenkinamas iš dalies remiantis žemiau išdėstytais motyvais.
Dėl gyvenamųjų patalpų plotų, antisanitarinių, nehigieniškų kalinimo sąlygų, laikymo su rūkančiais asmenimis
Pareiškėjas iš atsakovo reikalauja neturtinės žalos atlyginimo, kuri, jo nuomone, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Alytaus PN laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 15 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d., laikant jį perpildytose, higienos reikalavimų neatitinkančiose patalpose.
Motyvuojamoji dalis
Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės subjektas yra specialusis - viešas asmuo (valstybė arba savivaldybė). Šis atsakomybės subjekto ypatumas (viešas asmuo) lemia šioje įstatymo normoje numatytos civilinės atsakomybės taikymo ypatumus, kadangi valstybės civilinė atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms (civilinė atsakomybė be kaltės): 1) valstybės valdžios institucijų neteisėtiems veiksmams (neveikimui), 2) žalai ir 3) priežastiniam ryšiui tarp valstybės valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Todėl reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iš valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, atlyginimo gali būti tenkinamas nustačius minėtų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų visumą. Nesant bent vienos iš šių sąlygų viešoji atsakomybė negalima.
Skunde pareiškėjas nurodė, kad kamerų plotas buvo užstatytas įvairiais baldais, todėl kamerose trūko vietos laisvai judėti.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės) 11¹.1. punktas nustato, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti nemažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui, 11¹.2. punktas – kamerų tipo patalpose 3,6 kv. m vienam žmogui. Minėtoje teisės normoje nurodytas vienam asmeniui tenkantis gyvenamasis plotas nėra įvardijamas kaip neužstatytas kameros plotas, todėl laikytina, kad teisės aktais nustatytas vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas negali būti mažesnis kaip 3,6 kv. m. viso bendro kameros ploto. Pastebėtina, kad į baldų ir kitų įrenginių užimamą plotą turi būti atsižvelgiama tik tuo atveju, kuomet yra konstatuojamas gyvenamojo ploto normos pažeidimo faktas. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A575-1200/2014, 2014 m. spalio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-575-1731/2014).
Byloje esantys duomenys patvirtina, jog pareiškėjas nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. vasario 12 d., nuo 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. kovo 14 d. buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, būryje Nr. 11, 5 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas yra 46,25 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 2,9 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 56).
Pareiškėjas nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2013 m. balandžio 23 d. buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, būryje Nr. 17, 3 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas yra 34,16 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,27 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 56).
Pareiškėjas nuo 2013 m. gegužės 28 d. iki 2013 m. birželio 4 d., nuo 2013 m. birželio 18 d. iki 2013 m. birželio 25 d. buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, būryje Nr. 17, 4 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas yra 35,54 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,44 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 56).
Pareiškėjas nuo 2013 m. liepos 9 d. iki 2013 m. rugpjūčio 22 d. buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, būryje Nr. 19, 1 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas yra 46,86 kv. m, joje įrengta 14 miegamųjų vietų, todėl vienam asmeniui teko 3,35 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 56).
Pareiškėjas nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2013 m. rugsėjo 10 d. buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, būryje Nr. 2, 3 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas yra 34,15 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,3 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 56).
Pareiškėjas nuo 2013 m. spalio 29 d. iki 2013 m. lapkričio 29 d. buvo laikomas bendrabučio tipo patalpoje, būryje Nr. 18, 8 miegamajame, kurio gyvenamasis plotas yra 22,29 kv.m, joje įrengtos 58 miegamosios vietos, todėl vienam asmeniui teko 4,5 kv.m gyvenamojo ploto (b.l. 56).
Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjas 29 paras atliko laisvės atėmimo bausmę patalpose, kurių plotas 0,2 kv. m mažesnis nei teisės aktuose nustatyta minimali ploto norma, todėl pareiškėjui atliekant bausmę Alytaus PN tam tikrą laiką nebuvo užtikrinta pareiškėjo teisė į kalinimą nustatyto dydžio gyvenamojo ploto patalpoje.
Pareiškėjas nuo 2013 m. birželio 21 d. iki 2013 m. liepos 4 d. buvo nubaustas uždarant į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 19, kurios plotas 11,8 kv. m, joje įrengtos 3 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,9 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 56). Pareiškėjas teigė, jog baudos izoliatoriaus kameroje Nr. 19 jo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo įrengtos 4 miegamosios vietos. Net jeigu tikėti pareiškėjo paaiškinimu, pareiškėjo teisės į teisės aktais nustatytą minimalią gyvenamojo ploto normą kamerų tipo patalpose nebuvo pažeistos, nes ginčo laikotarpiu minėtoje kameroje buvo laikomi du asmenys, tai patvirtina Uždarymo į baudos izoliatorių registro žurnalo duomenys (b.l. 15), kurių pareiškėjas neginčija.
Pareiškėjas nuo 2013 m. liepos 23 d. iki 2013 m. rugpjūčio 2 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 6 d. iki 2013 m. rugpjūčio 20 d., nuo 2013 m. rugpjūčio 29 d. iki 2013 m. rugsėjo 8 d. buvo nubaustas uždarant į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 20, kurios plotas 15,58 kv. m., joje įrengtos 4 miegamosios vietos, todėl vienam nuteistajam teko 3,9 kv. m gyvenamojo ploto (b.l. 56).
Įvertinus byloje esamus duomenis, darytina išvada, jog pareiškėjui bausmę atliekant baudos izoliatoriaus patalpose, jam tenkantis gyvenamasis plotas atitiko teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus.
Laisvės atėmimo vietų įrengimo ir priežiūros sveikatos saugos reikalavimus ir sveikatos priežiūros organizavimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtinta Lietuvos higienos norma HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – Higienos norma), kurios 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka, užtikrinta sveikatos priežiūra.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad ginčo laikotarpiu gyvenamosiose patalpose buvo tarakonų.
Pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiga paneigti pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. 858-977/2013), todėl laisvės atėmimo įstaigai nesugebėjus paneigti pareiškėjo teiginių, susijusių su kalinimo sąlygų pažeidimais, jie laikomi nustatytais (LVAT 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-1802/2013).
Atsakovo į bylą pateikti rašytiniai įrodymai: 2010 m. sausio 27 d. tarp V. M. IĮ ir Alytaus PN sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 33 (b.l. 25-28), sutarties pratęsimai (b.l. 29, 30, 35), 2013 m. sausio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 39 (b.l. 31-34) įrodo, jog pataisos namuose buvo atliekamos buitinių kenkėjų naikinimo ir kontrolės paslaugos. Pareiškėjas jokių priešingas aplinkybes patvirtinančių įrodymų nepateikė, jo nurodytos aplinkybės dėl tarakonų buvimo yra abstraktaus pobūdžio, nekonkretizuotos, remiantis šiais argumentais, nėra pagrindo šio pobūdžio pažeidimams konstatuoti.
Pareiškėjas prašomą priteisti žalą kildina taip pat dėl jo laikymo su rūkančiais nuteistaisiais baudos izoliatoriaus patalpose.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 3 punkte yra įtvirtintas draudimas rūkyti bendrose gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, kuriose nerūkantieji gali būti priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru. Draudimas rūkyti laisvės atėmimo vietų gyvenamosiose, kitose bendro naudojimo patalpose, jeigu nerūkantieji būtų priversti kvėpuoti tabako dūmais užterštu oru yra įtvirtintas ir Higienos normos 14 punkte.
Tačiau konkrečiu atveju į bylą nepateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas prašymu būtų kreipęsis į Alytaus PN administraciją dėl jo laikymo su nerūkančiais asmenimis.
Priešingai, byloje pateikti rašytiniai duomenys - 2013 m. liepos 23 d. Nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. 6628 (b.l. 60), 2013 m. rugpjūčio 6 d. Nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. 272-2/74-06 (b.l. 63), 2013 m. rugpjūčio 23 d. Nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. 4745 (b.l. 66), 2013 m. birželio 21 d. Nuteistojo asmens kratos protokolas Nr. 5232 (b.l. 69) įrodo, jog pareiškėjas sutiko būti laikomas rūkančių kamerose, pats savo ranka įrašydamas, kad rūko, kad sutinka būti rūkančių kamerose, tai teismas vertina kaip pareiškėjo išreikštą sutikimą būti laikomam kameroje su rūkančiais asmenimis, todėl konkrečiu atveju nėra pagrindo pažeidimui konstatuoti.
Dėl laikymo patalpose, kuriose buvo patalpintas po etapo
Pareiškėjo teigimu, grįžus į pataisos namus po etapo, 20-40 žmonių sutalpindavo į 8 vietų kamerą ir ten tekdavo prabūti po kelias valandas, nebuvo sudarytos sąlygos pavalgyti.
Atsakovo atstovas teismo posėdžio metu nurodė, jog etapu atvykę asmenys yra patalpinami į trumpalaikio sulaikymo kamerą, kurios plotas 10,87 kv. m. Šioje kameroje nuteistieji laikomi iki dviejų valandų, maksimaliai laikomi 3 asmenys. Laikinojo (trumpalaikio) sulaikymo kameroje įrengtas stalas ir suoliukai, lovų ar gultų nėra. Šias aplinkybes patvirtina Alytaus pataisos namų 2016-03-10 pažyma Nr. 8-3471 „Dėl duomenų pateikimo“ ( b.l. 56, II pusė).
Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais nuteistieji D. S. ir S. M. nurodė, jog atvykusius po etapo nuteistuosius patalpina į laikino sulaikymo kameras, kuriose laikoma po keletą valandų, kol nuteistieji paskirstomi į būrius. Teigė, jog į minėtą kamerą patalpina visus etapu atvykusius asmenis, t. y. 20-40 asmenų, todėl trūksta ploto.
Teismas pažymi, jog teisės aktai nereglamentuoja laikinojo (trumpalaikio) sulaikymo kamerų plotų, taip pat pastebėtina, jog šioje byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjas dėl ploto trūkumo ir kitų nepatogumų laikino sulaikymo kameroje, kuriuos išdėstė skunde, būtų kreipęsis į atsakovą.Jo iniciatyva iškviestų liudytojų parodymai vertintini kaip susijusių bylos baigtimi asmenų paaiškinimai, atsižvelgiant į jų statusą ir tarpusavio santykių pobūdį.
Net ir tuo atveju, jei pareiškėjo teiginius dėl trūkstamo ploto laikino sulaikymo kameroje laikyti pagrįstais, teismas pažymi, jog dėl santykinai trumpo buvimo minėtoje kameroje ( iki 2 valandų) pareiškėjui galėjo atsirasti tik trumpalaikiai nepatogumai, kurie nesukėlė didelių kančių ir išgyvenimų. Pastebėtina, kad vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turėtų būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A438-336/2012 ir kt.).
Dėl žalos atlyginimo
LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008-04-16 sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas.
Byloje esantys duomenys apie pareiškėjo sveikatos būklę ginčo laikotarpiu patvirtina, kad pareiškėjas į Sveikatos priežiūros tarnybą yra kreipęsis dėl silpnumo, kosulio, gerklės, galvos skausmo, nemigos ir dėl raminamųjų vaistų išdavimo, nes vartojo narkotikus (abstinencijos sindromas) (b.l. 76-99), tačiau šių sveikatos sutrikimų su netinkamomis kalinimo sąlygomis pareiškėjas nesiejo. Pareiškėjas nurodė, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų jis patyrė depresiją, dvasinius išgyvenimus, orumo pažeminimą, psichologinį, fizinį spaudimą, bendravimo sumažėjimą.
2013 m. sausio 18 d. Alytaus PN Psichologinės tarnybos Pažymoje – rekomendacijoje pažymėta, jog pareiškėjas nerimauja dėl bausmės atlikimo Alytaus PN, turi nesutarimų su kitais nuteistaisiais, bijo jų keršto (b.l. 84), tačiau 2013 m. balandžio 16 d. Alytaus PN Psichologinės tarnybos Pažymoje – rekomendacijoje nurodyta, kad pareiškėjas paskirtame būryje apsiprato, depresija nenustatyta (b.l. 83). Darytina išvada, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, jų pablogėjimą kurios galėtų būti reikšmingos sprendžiant dėl įkalinimo sąlygų neigiamo poveikio pareiškėjui masto, intensyvumo, pobūdžio ar laipsnio.
Pažymėtina, kad šioje byloje pareiškėjas pareiškė reikalavimą dėl 10000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, siekdamas apginti savo pažeistą teisę į teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas pinigais nėra vienintelis pažeistų teisių gynimo būdas. Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 4 punktas numato, kad teismas gali patenkinti skundą ir išspręsti ginčą kitu įstatymų numatytu būdu. CK 1.138 straipsnis kaip asmens teisių gynimo būdas nurodytas ne tik turtinės ar neturtinės žalos išieškojimas (CK 1.138 straipsnio 6 punktas), bet CK 1.138 straipsnio 8 punkte taip pat numatyta, kad asmens teises teismas gina ir kitais įstatymų numatytais būdais. Tiek EŽTT (pvz. 2000 m. spalio 10 d. EŽTT sprendimas (pareiškimo Nr. 42095/98), 2006 m. spalio 10 d. sprendimas (pareiškimo Nr. 7508/02) ir kt.), tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, gindami visuotinai įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, konstatavo, kad teisės pažeidimo pripažinimas atskirais atvejais savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Iš to seka, kad teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas (ABTĮ 13 str., 20 str.). Todėl ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė,
turi būti priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus administracinėse bylose Nr. A-1491-575/2015, Nr. A-1275-575/2015 nusprendė, kad žalos atlyginimui panašaus pobūdžio bylose užtenka konstatuoti, jog buvo neteisėti pareigūnų veiksmai, nepriteisiant piniginės kompensacijos.
Apibendrindamas nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas, 29 paras kalinamas pažeidžiant teisės aktuose nustatytą vienam asmeniui tenkančią ploto normą, patyrė tam tikrų nepatogumų, tačiau nustatyti pažeidimai pareiškėjui iš dalies buvo kompensuoti judėjimo laisve viso lokalinio sektoriaus teritorijoje, suteikta galimybe sportuoti, lankyti sveikatos priežiūros tarnybą, užsiimti kita leistina veikla, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, atsižvelgiant į tai, kad buvimas gyvenamojoje patalpoje jam buvo privalomas tik pagal dienotvarkę skirtu miegui laiku, byloje nesant įrodymų, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgęsis bei, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų būtų sutrikusi pareiškėjo sveikata, atsižvelgus į kalinimo neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų sąlygomis trukmę, į pareiškėjo patirtus nepatogumus, kurių intensyvumas nors ir nežymiai (nepakako 0,2 kv. m teisės aktuose nustatytos vienam asmeniui turėjusios tekti ploto normos), tačiau viršijo neišvengiamai kalinimui būdingus nepatogumus, teismas daro išvadą kad byloje nustatytos aplinkybės dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų neatitikimo Vidaus tvarkos taisyklių 11¹.1 punkto reikalavimams laikytinos mažareikšmėmis ir šioje byloje yra pakankamas pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais, apsiribojant tik jo teisės į teisės aktuose nustatytas bausmės atlikimo sąlygas pažeidimo pripažinimu kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Todėl, pripažintina, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas, o reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl gydymo paslaugų
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų, nesuteikiant jam tinkamų gydymo paslaugų. Nurodė, kad serga Hepatitu C, kreipdavosi dėl vaistų išrašymo, tačiau ne visada gaudavo reikiamų vaistų.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymą administraciniai teismai sprendžia administracines bylas dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, kurie atsiranda inter alia valstybės institucijoms atliekant viešąjį administravimą, ir nesprendžia bylų dėl ginčų, kylančių iš kitokių, ne administracinių, teisinių santykių (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis).
Šiuo atveju pareikštas reikalavimas atlyginti pareiškėjui neturtinę žalą kildinamas dėl pareiškėjui tinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų nesuteikimo.
Asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimas yra civilinės teisės reguliavimo dalykas (Civilinio kodekso Šeštosios knygos XXXV skyrius) ir negali būti laikomas nei viešuoju, nei vidaus administravimu. Ginčai, kylantys tarp paciento ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo ar neteikimo, būdami civilinio teisinio pobūdžio, yra teismingi bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., LVAT 2014-03-26 nutartį administracinėje byloje Nr. AS492-376/2014). Specialiosios teisėjų kolegijos byloms rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktikoje, sprendžiant klausimus dėl ginčų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu bei reikalavimų atlyginti žalą dėl netinkamo sveikatos priežiūros paslaugų teikimo teismingumo, laikomasi nuostatos, kad sveikatos priežiūros įstaiga, turinti viešosios įstaigos statusą, pati savaime nėra viešojo administravimo subjektas, todėl ginčai dėl jos veiksmų, susijusių su sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme (žr. Specialiosios teisėjų kolegijos 2006-10-09 nutartį byloje T-77/2006, 2009-09-23 nutartį byloje Nr. T-69/2009, 2013-11-26 nutartį byloje T-110/2013).
Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 24 straipsnyje nustatyta, kad turtinė ir neturtinė žala, padaryta pažeidžiant nustatytas pacientų teises, atlyginama šio įstatymo ir Civilinio kodekso nustatyta tvarka (1 dalis); pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą ir norintys gauti jos atlyginimą, su pareiškimu privalo kreiptis į Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisiją, veikiančią prie Sveikatos apsaugos ministerijos (2 dalis); Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija yra privaloma ikiteisminė institucija ginčams dėl pacientų teisių pažeidimo fakto ir tuo padarytos žalos dydžio nustatymo nagrinėti (3 dalis). Vadovaujantis minėto įstatymo 24 straipsnio 8 dalimi, pacientas ar kiti asmenys, turintys teisę į šio straipsnio 1 dalyje nurodytos žalos atlyginimą, ir (ar) sveikatos priežiūros įstaiga, nesutikdami su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos sprendimu, per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos, o sprendimo priėmimo metu nedalyvavę asmenys, – per 30 dienų nuo tos dienos, kai jie sužinojo apie sprendimą, turi teisę Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl ginčo tarp sveikatos priežiūros įstaigos ir pareiškimą pateikusio asmens nagrinėjimo iš esmės.
Pagal ABTĮ 103 straipsnio 1 dalį teismas skundą palieka nenagrinėtą jeigu suinteresuotas asmuo, kreipęsis į teismą, nesilaikė tos kategorijos byloms nustatytos išankstinio bylos nagrinėjimo ne per teismą tvarkos ir dar galima šia tvarka pasinaudoti.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, darytina išvada, kad pareiškėjas nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka ir dar galima šia tvarka pasinaudoti. Todėl teismas pareiškėjo skundą apimtimi dėl reikalavimo priteisti iš atsakovo neturtinės žalos atlyginimą dėl netinkamai suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų palieka nenagrinėtą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Skundą tenkinti iš dalies.
Pripažinti, kad buvo pažeista J. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas bausmės atlikimo pataisos namuose sąlygas.
Pareiškėjo skundą dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų sukeltos neturtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėtą.
Dėl kitos reikalavimų dalies skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundąpaduodant tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.