- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-04-26
- Bylos Nr.
- 2A-721/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-01785-2011-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Audronė Jarackaitė, Konstantinas Gurinas, Danutė Milašienė
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alfa-Arsenalas“
- Kategorijos
- 52.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Konstantino Gurino, Audronės Jarackaitės ir Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Toldomus statyba“ ir atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Alfa-Arsenalas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-221-178/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Toldomus statyba“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Alfa-Arsenalas“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija n ustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas BUAB „Toldomus statyba“, atstovaujamas bankroto administratoriaus, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo UAB „Alfa-Arsenalas“ 19 537,56 Lt skolos, 3 615,45 Lt palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas su atsakovu 2008 m. balandžio 7 d. sudarė subrangos sutartį Nr. TDSE 08.04.07/01, pagal kurią ieškovas įsipareigojo iki 2008 m. balandžio 30 d. įrengti priešgaisrinę signalizaciją prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini) o atsakovas – priimti ir sumokėti už atliktus darbus. Šios sutarties pagrindu ieškovas atliko darbus 13 522,80 Lt sumai ir perdavė juos atsakovui darbų priėmimo-perdavimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2. Atsakovas 2008 m. birželio 5 d. iš dalies atsiskaitė su ieškovu – sumokėjo 6 000 Lt. Už šiuos ieškovo atliktus darbus atsakovas liko skolingas ieškovui 7 522,80 Lt. Be to, šalys 2008 m. gegužės 28 d. sudarytu minėtos subrangos sutarties papildymu susitarė dėl papildomų darbų tame pačiame objekte. Ieškovas atliko papildomus darbus 12 014,76 Lt sumai ir surašė atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3, tačiau atsakovas atsisakė šiuos darbus priimti, dėl ko ieškovas buvo priverstas šį aktą pasirašyti vienašališkai. Tokiu būdu atsakovas yra skolingas ieškovui 19 537,56 Lt. Ieškovo teigimu, atsakovas taip pat privalo sumokėti ieškovui 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo termino sumokėti statybos darbų kainą pagal sutartį pasibaigimo momento iki ieškinio pareiškimo teismui dienos (CK 6.210 straipsnis). Palūkanos nuo nesumokėtų sumų sudaro 3 615,45 Lt.
Atsiliepimas
Atsakovas su ieškovo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad ieškovas pažeidė sutartį ir neatliko visų darbų, todėl atsakovas patyrė nuostolių, šalindamas darbų trūkumus. Tai reiškia, kad ieškovas liko skolingas atsakovui. Atsakovas ieškovo bankroto byloje 2010 m. birželio 10 d. buvo pareiškęs 9 315,45 Lt kreditorinį reikalavimą. Nepaisant to, ieškovas 2010 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, kaip pagrindą nurodydamas atsakovo įsiskolinimą ieškovui už atliktus statybos darbus. Šioje byloje buvo nagrinėjami ieškovo analogiškai argumentai ir pretenzijos dėl tariamos atsakovo skolos, atsiradusios tuo pačiu pagrindu ir dėl tų pačių teisinių santykių. Civilinė byla pagal ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo 2011 m. vasario 8 d. teismo nutartimi buvo nutraukta (civilinės bylos Nr. B2-2522-823/2011). Nepavykus iškelti atsakovui bankroto bylos, ieškovas pradėjo ginčyti atsakovo pareikštą kreditorinį reikalavimą dėl patirtų nuostolių. Sprendžiant atsakovo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, buvo pripažintos aplinkybės, patvirtinančios atsakovo teisę į kreditorinį reikalavimą (civilinės bylos Nr. B2-3184-585/2011). Šioje byloje ieškovo iniciatyva buvo paruošta ir pasirašyta taikos sutartis, kuri patvirtina, kad ieškovas neįvykdė subrangos sutarties sąlygų ir dėl to ieškovas pripažįsta atsakovo 9 315,45 Lt kreditorinį reikalavimą. Atsakovo teigimu, ieškovas nesąžiningai tais pačiais pagrindais nagrinėjamoje byloje vėl bando pripažinti teisę į neatliktų darbų apmokėjimą, nors minėta taikos sutartimi pripažino savo prievolę atsakovui. Tai reiškia, kad yra pagrindas bylos nutraukimui pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą. Atsakovas taip pat prašė paskirti ieškovo bankroto administratoriui 20 000 Lt baudą už nesąžiningai pareikštą nepagrįstą ieškinį.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. vasario 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė ieškovui BUAB „Toldomus statyba“ iš atsakovo UAB „Alfa-Arsenalas“ 8 322,80 Lt skolos ir palūkanų, 6 proc. dydžio metines procesines palūkanas, o valstybei iš atsakovo priteisė 15 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kitą ieškinio dalį atmetė, priteisė atsakovui iš ieškovo 768 Lt išlaidų už advokato pagalbą. Dėl bylos nutraukimo teismas nurodė, kad ieškovo inicijuotoje bankroto iškėlimo atsakovui byloje ginčas dėl šalių sudarytos sutarties vykdymo ir atsiskaitymo nebuvo išspręstas ir nebuvo bylos nagrinėjamo dalyku. Ieškovo bankroto byloje buvo sprendžiamas atsakovo kreditorinio reikalavimo pagrįstumo klausimas. Taigi, teismo nuomone, minėtose bylose buvo nagrinėjami kiti, o ne atsakovo skolos ieškovui klausimai. Šios išvados nekeičia ir aplinkybė, kad tarp šalių dėl atsakovo kreditorinio reikalavimo buvo sudaryta taikos sutartis, nes minėtoje byloje nėra duomenų, jog ieškovas taikos sutartį sudarė būtent sutikdamas su atsakovo kreditorinio reikalavimo apskaičiavimo būdu – atsakovo atliktais įskaitymais (o ne dėl to, kad atsakovas sumažino savo nurodomų nuostolių (16 838,26 Lt) dydį) arba pats pranešė atsakovui apie įskaitymus, kurie, iškėlus bankroto bylą, ir negalėtų būti atliekami. Dėl sutarties vykdymo teismas nurodė, kad pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2 ieškovas perdavė atsakovui darbus 13 522,80 Lt sumai. Kadangi aktai pasirašyti abiejų šalių be jokių pastabų, teismas atmetė atsakovo argumentus dėl atliktų darbų trūkumų pagal šiuos aktus. Be to, atsakovas, pareikšdamas kreditorinį reikalavimą ieškovui, ne tik neginčijo savo skolos ieškovui pagal šiuos aktus, bet priešingai – šią savo skolą, kaip priešpriešinę, įskaitė į savo kreditorinio reikalavimo sumą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovo atstovas pripažino atsakovo prievolę atsiskaityti pagal šiuos aktus. Kadangi jokie įskaitymai po bankroto bylos ieškovui iškėlimo tarp šalių nebuvo ir negalėjo būti atlikti, atsakovo atliktas įskaitymas, apskaičiuojant jo kreditorinį reikalavimą, negali sukelti pasekmių ieškovui. Esant šioms aplinkybėms, teismas priteisė ieškovui iš atsakovo nesumokėtą pagal šiuos aktus 7 522,80 Lt sumą. Teismas atmetė ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo 12 014,76 skolą pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3. Šis aktas atsakovo nėra pasirašytas ir akte nėra žymos, kad atsakovas atsisakė jį pasirašyti (CK 6.694 straipsnio 4 dalis). Tokį įrašą akte padarė po bankroto bylos ieškovui iškėlimo paskirtas bankroto administratorius. Byloje nėra įrodymų, kad šis aktas buvo pateiktas atsakovui. Pagal sutarties 5.2 punktą ieškovas turėjo pateikti aktą atsakovui, o tuo atveju, jei pastarasis atsisakė priimti darbus ir pasirašyti aktą, šalys turėjo imtis veiksmų sudaryti ekspertų komisiją. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovas, atsakovui aktą nepasirašius, ėmėsi veiksmų pagal šalių sudarytos sutarties 5.2 punktą sudaryti ekspertų komisiją. Nors tokių veiksmų nesiėmė ir atsakovas, tačiau, teismo nuomone, labiau suinteresuotas imtis minėtų veiksmų buvo ieškovas, siekdamas gauti atlyginimą už atliktą darbą. Nors pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ieškovo išrašytą PVM sąskaitą faktūrą atsakovas priėmė, ji atsakovo 2008 m. suvestinėje nebuvo įtraukta į apskaitą, todėl vien PVM sąskaitos faktūros pateikimo faktas pats savaime nepatvirtina realaus joje nurodyto pagrindo apmokėjimui buvimo. Teismo nuomone, svarbu ir tai, kad atsakovui pateikus kreditorinį reikalavimą ir įrodinėjant, jog jis patyrė nuostolių už ieškovą atlikdamas darbus, ieškovas taikos sutartimi sutiko su atsakovo kreditoriniu reikalavimu (nors ir mažesne apimtimi). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškovas pats ilgą laiką nesikreipė dėl savo teisių gynimo ir tokiu būdu faktiškai prisidėjo prie šių nuostolių padidėjimo, ieškovo reikalavimą priteisti iš atsakovo palūkanas pagal CK 6.210 straipsnį patenkino iš dalies – priteisė ieškovui iš atsakovo 800 Lt palūkanų.
III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas BUAB „Toldomus statyba“ apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą pakeisti ir ieškinį patenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Dėl teismo motyvo, kad byloje nepateikta įrodymų, jog ieškovas įteikė atsakovui ieškovo vienašališkai pasirašytą atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3. Nors byloje nėra įrodymų, kad šis aktas buvo įteiktas atsakovui iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, tačiau šios aplinkybės neginčijo (neneigė) pats atsakovas, be to, bankroto administratoriaus vienašališkai pasirašytas aktas buvo pateiktas atsakovui iki ieškinio nagrinėjamoje byloje pareiškimo, nors ir po bankroto bylos iškėlimo. Jis buvo pateiktas atsakovui kartu su ieškovo pareiškimu dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, reikalaujant iš atsakovo visos 19 537,56 Lt skolos (civilinės bylos Nr. B2-2522-823/2011).
2. Dėl teismo argumento, kad aktą vienašališkai pasirašė ne ieškovo vadovas, o bankroto administratorius. Ieškovui iškėlus bankroto bylą ir bankroto administratoriui perėmus įmonės dokumentus, įmonės vadovas paaiškino, kad atsakovas dalies darbų pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3 nepagrįstai nėra priėmęs, todėl bankroto administratorius ėmėsi veiksmų dėl vienašalio darbų atsakovui perdavimo ir skolos atgavimo.
3. Dėl įrodinėjimo pareigos rangovui perdavus vienašališkai ir vienašališkai pasirašyto akto ginčijimo bei teismo motyvo, kad ieškovas nesiėmė veiksmų dėl ekspertų komisijos sudarymo. Vienašališkai pasirašytas aktas turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, todėl atsakovui, o ne ieškovui, šioje byloje tenka įrodyti, kad darbai, nurodyti akte Nr. 3, nebuvo atlikti. Atsakovas nereiškė priešieškinio dėl tokio akto pripažinimo negaliojančiu. Teismas nepagrįstai traktavo, kad ieškovas nesiėmė veiksmų dėl ekspertų komisijos sudarymo, nes jis labiau nei atsakovas buvo suinteresuotas tokios procedūros inicijavimu. Pirma, sutartyje nenumatyta, kad tai ieškovo pareiga. Antra, abi šalys tokios komisijos neinicijavo, todėl turėjo būti taikomos bendrosios nuostatos dėl vienašališkai perduotų darbų ginčijimo, t. y. atsakovas kitomis priemonėmis turėjo įrodyti, kad darbai nebuvo atlikti. Be to, teismas nevertino ieškovo į bylą pateiktų rašytinių įrodymų apie akte Nr. 3 nurodytų darbų atlikimą (nors tai ir nebuvo ieškovo pareiga).
4. Dėl PVM sąskaitos faktūros pateikimo atsakovui. Teismas netinkamai vertino šį įrodymą ir rėmėsi faktu, kad PVM sąskaita faktūra neįtraukta į atsakovo sąskaitų suvestinę, nes to atsakovas galėjo nepadaryti tyčia ar per aplaidumą. Ieškovo nuomone, atsakovo parašas šioje sąskaitoje netiesiogiai patvirtina apie darbų atlikimą ir perdavimą.
5. Dėl teismo motyvo, kad ieškovas sutiko su atsakovo kreditoriniu reikalavimu. Ieškovas bylos nagrinėjimo metu buvo nurodęs, kad atsakovo nuostolių skaičiavimas nepagrįstas ir neįrodytas. Kita vertus, net ir laikant, kad atsakovas patyrė nuostolių dėl ieškovo atliktų darbų, tai yra nauja turtinė prievolė. Nagrinėjamoje byloje atsakovas ir teismas laikė, kad atsakovo prievolė sumokėti už darbus, dėl kurių trūkumų šalinimo atsakovas patyrė nuostolių, pasibaigė įskaitymu, atskaičius nuostolių sumas iš užsakovo rangovui mokėtinų sumų. Tačiau tam, kad prievolė pasibaigtų įskaitymu, būtina, jog kitai prievolės šaliai būtų tinkamai pranešta. Atsakovas niekada tokio įskaitymo neatliko, t. y. į atsakovo prievolę sumokėti pagal vienašališkai pasirašytą darbų aktą Nr. 3 neįskaitė tariamos ieškovo prievolės atlyginti atsakovui nuostolius. Kadangi ieškovas jokiu būdu nebuvo informuotas apie įskaitymo sandorį, todėl negalima teigti, kad įskaitymas tarp šalių įvykdytas. Ieškovo nuomone, atsakovas siekė įskaityti prievolę jau po bankroto bylos ieškovui iškėlimo, kas yra draudžiama. Atsakovas, jei ir patyrė nuostolių, privalėjo stoti į ieškovo kreditorių sąrašą (ką atsakovas dalinai padarė pareikšdamas dalinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje), tuo pačiu sumokėdamas ieškovui skolą pagal aktą Nr. 3.
Atsakovas UAB „Alfa-Arsenalas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. rugpjūčio 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, paskirti ieškovo bankroto administratoriui 20 000 Lt baudą už nesąžiningai pareikštą ieškinį, nutraukti civilinę bylą ir priteisti iš bankroto administratoriaus visas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad nagrinėjamoje ir kitose minėtose dviejose byloje buvo nagrinėjamas esminis klausimas dėl atsakovo skolos. Ginčo esmė – pripažįstama ar ne ieškovo ar atsakovo skola, kokio dydžio. Visų bylų faktinės aplinkybės yra vienodos. Tai turi įtakos ieškovo veiksmų vertinimui, t. y. ar ieškovas piktnaudžiavo savo teisėmis, reikšdamas ieškinį nagrinėjamoje byloje, kai jau buvo patvirtina taikos sutartis. Atsakovas nesutinka su teismo išvada, kad nėra pagrindo nutraukti nagrinėjamą bylą. Be to, nesutinka, kad buvo atliktas įskaitymas. Atsakovo teigimu, byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų įskaitymui, be to, įskaitymas neleidžiamas pagal Įmonių bankroto įstatymo nuostatas. Byloje nustatyta, kad ieškovas iš dalies neįvykdė subrangos sutarties, įvykdyti darbai pagal aktus Nr. 1 ir Nr. 2. Iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo su ieškovo direktoriumi buvo kalbėta, buvo siūlomas įskaitymas, direktorius sutiko, kad darbai pagal aktą Nr. 3 neįvykdyti, dėl ko vėliau reikalavimas atsakovui nebuvo teikiamas. Faktiškai ieškovas liko skolingas atsakovui, tačiau po bankroto bylos iškėlimo ieškovui atsakovas nesiūlė atlikti įskaitymą, o pateikė patikslintą kreditorinį reikalavimą, kuris buvo patenkintas ir patvirtintas taikos sutartimi. Jokių kitų įskaitymo sąlygų tarp šalių nebuvo. Pagal ĮBĮ 17 straipsnį administratorius gali vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo. Atsakovo nuomone, ieškovo prašymu pasirašyta ir patvirtinta taikos sutartis pratęsė priešpriešinių reikalavimų įskaitymo procedūrą, pradėtą iki bankroto bylos ir išsprendė šių reikalavimų padengimą. Taikos sutarties patvirtinimas reiškia, kad ieškovas sutiko, jog jis neturi 7 522,80 Lt reikalavimo. ĮBĮ 17 straipsnio taikymas nagrinėjamu atveju nepažeidžia teismo nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Teismas nepasisakė dėl atsakovo reikalavimo taikyti atsakovo interesų gynimo ir teisingumo užtikrinimo procesines priemones, numatytas CPK 95, 101, 102 ir 147 straipsniuose.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atsakovo UAB „Alfa-Arsenalas“ apeliacinį skundą ieškovas BUAB „Toldomus statyba“ prašo apeliacinė skundą atmesti. Nurodo, kad teismas teisingai konstatavo, jog nėra pagrindo nutraukti nagrinėjamos bylos. Atsakovo prašymas skirti baudą ieškovui už teisėtą ir pagrįstą veikimą, siekiant apginti kreditorių bankroto byloje interesus, yra akivaizdžiai nepagrįstas. Be to, neteisėtas ir atsakovo reikalavimas priteisti bylinėjimosi išlaidas iš bankroto administratoriaus. Nagrinėjamu atveju byloje dalyvaujančiu asmeniu laikytina pati bankrutavusi įmonė, o ne bankroto administratorius, kuris yra tik įstatyminis įmonės atstovas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Byloje nustatyta, kad ieškovas BUAB „Toldomus statyba“ ir atsakovas UAB „Alfa-Arsenalas“ 2008 m. balandžio 7 d. pasirašė subrangos sutartį Nr. TDSE 08.04.07/01 (b. l. 10-12). Pagal subrangos sutarties sąlygas ieškovas (vykdytojas) įsipareigojo iki 2008 m. balandžio 30 d. įrengti priešgaisrinę signalizaciją prekybos centre „(duomenys neskelbtini)“ Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o atsakovas (užsakovas) – priimti ir sumokėti už atliktus darbus. Ieškovas pagal subrangos sutartį atliktus darbus, kurių vertė 13 522,80 Lt, atliktų darbų perdavimo-priėmimo aktais Nr. 1 ir Nr. 2 perdavė atsakovui. Atsakovas šiuos aktus ir jų pagrindu išrašytas PVM sąskaitas faktūras pasirašė, tačiau sumokėjo ieškovui tik 6 000 Lt (b. l. 13-17). Ieškovas ir atsakovas 2008 m. gegužės 28 d. pasirašė subrangos sutarties Nr. 08.04.07/01 papildymą dėl papildomų darbų tame pačiame objekte atlikimo, kurių vertė pagal sąmatą yra 12 014,76 Lt (18-19). Byloje pateiktas vienašališkai ieškovo bankroto administratoriaus pasirašytas atliktų darbų aktas Nr. 3 dėl 12 014,76 Lt vertės darbų perdavimo atsakovui ir šio akto pagrindu ieškovo išrašyta ir atsakovo pasirašyta PVM sąskaita faktūra, kurios atsakovas neapmokėjo (b. l. 20-21).
Dėl bylos nutraukimo CPK 293 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu
Atsakovo teigimu, šalių ginčas dėl subrangos sutarties vykdymo teisme jau yra išspręstas, todėl yra pagrindas nagrinėjamą bylą nutraukti. Pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą teismas nutraukia bylą, jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo ieškinio atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Atsakovas nurodo, kad ieškovas 2010 m. lapkričio 2 d. kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo ir savo reikalavimo teisę grindė tuo, kad atsakovas pagal minėtą subrangos sutartį liko skolingas ieškovui 19 537,56 Lt, tačiau teismas bylą nutraukė (civilinė byla Nr. B2-2522-823/2011). Atsakovo teigimu, nutrauktoje byloje buvo nagrinėjami ieškovo analogiški argumentai ir pretenzijos dėl tariamos atsakovo skolos, atsiradusios tuo pačiu pagrindu ir dėl tų pačių teisinių santykių. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo nurodyta civilinė byla buvo nutraukta dėl to, kad teismas pagal pateiktus įrodymus neturėjo galimybės bankroto bylos iškėlimo stadijoje nuspręsti dėl atsakovo prievolės egzistavimo ir jos dydžio. Nutartyje, kuria buvo nutraukta civilinė byla pagal ieškovo pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, teismas taip pat pažymėjo, kad šalių ginčas dėl sutartinių prievolių vykdymo turi būti nagrinėjamas teisme bendra ieškinio teisenos tvarka. Tai reiškia, kad toje byloje šalių ginčas dėl subrangos sutarties vykdymo nebuvo išspręstas, todėl šis atsakovo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Atsakovas taip pat nurodo, kad minėtas šalių ginčas buvo sprendžiamas dar vienoje byloje, t. y. ieškovo bankroto byloje tvirtinant atsakovo kreditorinį reikalavimą (civilinė byla Nr. B2-800-585/2013). Atsakovas, prašydamas patvirtinti kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje, įrodinėjo, kad ieškovas netinkamai vykdė subrangos sutartį, neatliko kai kurių sutartų darbų, o atlikti darbai buvo su trūkumais (b. l. 47-50). Atsakovo teigimu, jis turėjo savo lėšomis atlikti visus darbus ir šalinti trūkumus, dėl ko patyrė 16 838,26 Lt nuostolių. Ieškovo bankroto byloje atsakovas savo kreditorinį reikalavimą apskaičiavo taip: pripažino, kad pagal šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2, atsižvelgiant į atsakovo ieškovui sumokėtą 6 000 Lt avansą, atsakovas yra skolingas ieškovui 7 522,80 Lt (13 522,80 Lt – 6 000 Lt), todėl patirtus 16 838,26 Lt nuostolius sumažino ieškovui mokėtina 7 522,80 Lt suma, t. y. iki 9 315,46 Lt sumos (16 838,26 Lt – 7 522,80 Lt). Būtent 9 315,46 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą atsakovas prašė tvirtinti ieškovo bankroto byloje. Ieškovo bankroto administratorius, iš pradžių nesutikęs su atsakovo kreditoriniu reikalavimu (b. l. 84-85), vėliau su atsakovu sudarė taikos sutartį, kurią teismas patvirtino (b. l. 90). Taikos sutartimi ieškovas pripažino atsakovo 9 315,46 Lt kreditorinį reikalavimą. Taigi minėtoje byloje buvo nagrinėjamas ginčas dėl atsakovo patirtų nuostolių vykdant subrangos sutartį atlyginimo klausimas, bet ne ieškovo reikalavimo priteisti iš atsakovo skolą už atliktus darbus pagrįstumo klausimas, kuris sprendžiamas nagrinėjamoje byloje pagal ieškovo ieškinį atsakovui dėl skolos ir palūkanų priteisimo. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje ieškovas prašo priteisti skolą pagal dar vieną atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3. Darytina išvada, kad ieškovo bankroto byloje tvirtinant atsakovo kreditorinį reikalavimą buvo sprendžiamas ginčas, susijęs su subrangos sutarties vykdymu, tarp tų pačių šalių, tačiau ne dėl to paties dalyko ir ne tuo pačiu pagrindu. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo nutraukti nagrinėjamą bylą pagal CPK 293 straipsnio 3 punktą nėra. Pažymėtina, kad minėtoje byloje, kurioje buvo tvirtinamas atsakovo kreditorinis reikalavimas, nustatytos aplinkybės laikytinos prejudicinėmis, kurių nereikia įrodinėti nagrinėjamoje byloje (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktų Nr. 1 ir Nr. 2
Minėta, kad atsakovas pripažino, jog pagal šalių pasirašytus atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2 jis liko skolingas ieškovui 7 522,80 Lt (13 522,80 Lt – 6 000 Lt). Tačiau nagrinėjamoje byloje atsakovas šios skolos nepripažįsta, kadangi savo kreditorinio reikalavimo dydį buvo sumažinęs būtent šia ieškovui mokėtina suma. Atsakovas apeliaciniame skunde teigia, kad šalių pasirašyta taikos sutartis byloje dėl atsakovo kreditorinio reikalavimo tvirtinimo pratęsė priešpriešinių reikalavimų įskaitymo procedūrą, pradėtą iki ieškovo bankroto bylos ir išsprendė šių reikalavimą padengimą (ĮBĮ 17 straipsnis). Taikos sutarties pasirašymas, atsakovo teigimu, patvirtina, kad ieškovas sutiko, jog neturi reikalavimo į 7 522,80 Lt atsakovo skolą. Teisėjų kolegija atmeta šiuos atsakovo argumentus kaip nepagrįstus. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytas draudimas, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, netesybų, mokesčių ir kitų privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka. Todėl ieškovo ir atsakovo priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymas nuo teismo nutarties iškelti ieškovui bankroto bylą įsiteisėjimo dienos buvo negalimas. Atsakovo nurodytas ĮBĮ 17 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad administratorius šio įstatymo nustatyta tvarka ir atvejais gali vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, nagrinėjamu atveju negali būti taikomas. Pirma, pagal to paties straipsnio 2 dalį administratorius per šio įstatymo 10 straipsnio 7 dalies 4 punkte nustatytą terminą (t. y. per 30 dienų nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos) turi pranešti suinteresuotiems asmenims apie priimtą sprendimą toliau vykdyti įmonės sutartis, sudarytas iki nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Byloje nėra duomenų, kad ieškovo bankroto administratorius būtų pranešęs atsakovui apie priimtą sprendimą vykdyti kurį nors šalių sudarytą sandorį. Antra, administratorius gali vykdyti bankrutuojančios įmonės sandorius, kurie sudaryti iki bankroto bylos iškėlimo, o nagrinėjamu atveju šalių priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo sandoris, kuris, atsakovo teigimu, buvo įvykdytas sudarius minėtą taikos sutartį, nebuvo šalių sudarytas iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo, todėl administratorius negalėjo jo įvykdyti, kaip teigia atsakovas. Pirmosios instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad atsakovo atliktas įskaitymas, apskaičiuojant jo kreditorinį reikalavimą ieškovo bankroto byloje, negali sukelti pasekmių ieškovui, todėl pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 7 522,80 Lt skolą pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktus Nr. 1 ir Nr. 2.
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 3
Šis aktas atsakovo nepasirašytas, be to, nėra duomenų, ar jis atsakovui buvo pateiktas (b. l. 20). Pagal šalių sudarytos subrangos sutarties 4.1 punktą atsakovui pareiga apmokėti už ieškovo atliktus darbus kyla pasirašius atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą ir gavus PVM sąskaitą faktūrą. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, pagal CK 6.694 straipsnio 4 dalį tuo atveju, kai ieškovas pateikė aktą, o atsakovas atsisakė jį pasirašyti, ieškovas turėjo teisę aktą pasirašyti vienašališkai, tačiau akte turi būti žyma apie atsakovo atsisakymą jį pasirašyti. Minėta, kad byloje nėra duomenų, ar šis aktas buvo pateiktas atsakovui. Be to, akte nėra žymos, kad atsakovas atsisakė jį pasirašyti. Aktą pasirašė po ieškovui iškeltos bankroto bylos paskirtas administratorius. Bylos duomenys patvirtina, kad ieškovas nesilaikė subrangos sutarties 5.2 punkte numatytos procedūros, taikomos tuo atveju, kai atsakovas atsisako pasirašyti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą. Pagal šį punktą, atsakovui atsisakius priimti darbus ir pasirašyti priėmimo-perdavimo aktą, šalys per penkias darbo dienas nuo atsisakymo sudaro ekspertų komisiją (iš ieškovo ir atsakovo atstovų), kuri surašo aktą, nurodydama faktiškai atliktus kokybiškus darbus, faktiškai atliktų darbų trūkumus, darbus, kurie turi būti atlikti, ir jų įvykdymo terminus. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuomone, kad būtent ieškovas turėjo būti suinteresuotas minėtos komisijos sudarymu, nes, pirma, kaip pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas siekė gauti atlyginimą už atliktus darbus, antra, byloje nėra duomenų, ar ieškovas apskritai bandė perduoti atsakovui darbus pagal darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3. Teisėjų kolegija pripažįsta nepagrįstu ieškovo argumentą, kad šis aktas atsakovui buvo pridėtas kartu su ieškovo pareiškimu teismui dėl bankroto bylos atsakovui iškėlimo, nes atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 3 ieškovo nurodytoje byloje nėra ir jis nėra minimas pačiame pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo (civilinė byla Nr. B2-2522-823/2011). Aplinkybė, kad atsakovas pasirašė PVM sąskaitą-faktūrą, kurią ieškovas buvo išrašęs atsakovui atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto Nr. 3 pagrindu, nepatvirtina fakto, jog atsakovui buvo įteiktas šis aktas ir atsakovas atsisakė jį pasirašyti. Nors ieškovas teigia, kad atsakovas taip pat neinicijavo subrangos sutarties 5.2 punkte numatytos komisijos sudarymo, tačiau bylos duomenys leidžia konstatuoti, jog atsakovui net nebuvo žinoma apie ieškovo darbų pagal minėtą aktą perdavimo atsakovui faktą. Aplinkybė, kad atsakovui nebuvo įteiktas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 3, reiškia, jog ieškovo bankroto administratorius neturėjo teisės vienašališkai pasirašyti šio akto ir reikalauti apmokėti jo pagrindu išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Todėl nepagrįstas ieškovo apeliacinio skundo argumentas, kad nagrinėjamu atveju ieškovo bankroto administratoriaus pasirašytas atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktas Nr. 3 turi tokią pat juridinę galią kaip ir pasirašytas abiejų šalių, dėl ko, ieškovo teigimu, atsakovui, o ne ieškovui, šioje byloje tenka įrodyti, jog šiame akte nurodyti darbai nebuvo atlikti. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagal byloje pateiktus įrodymus negalima daryti išvados, jog realiai darbai pagal minėtą aktą buvo atlikti. Šią išvadą patvirtina ir minėta šalių sudaryta taikos sutartis, ieškovo bankroto byloje tvirtinant atsakovo kreditorinį reikalavimą. Minėta, kad atsakovas kreditorinį reikalavimą grindė jo patirtais nuostoliais, ieškovui netinkamai vykdant subrangos sutartį ir neatlikus kai kurių sutartų darbų. Ieškovas, pasirašydamas taikos sutartį, pripažino, kad atsakovas, atlikęs už ieškovą darbus, patyrė nuostolių (CPK 182 straipsnio 2 punktas).
Atsižvelgiant į nurodytus argumentus, pirmosios instancijos teismas, vertindamas įrodymus ir remdamasis tikimybių pusiausvyros taisykle, pagal kurią faktas laikomas nustatytu, jei esami įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą apie jo buvimą, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo patenkinti ieškinio reikalavimą dėl skolos pagal atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktą Nr. 3 priteisimo. Dėl nurodytų argumentų ieškovo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
Dėl baudos už piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis skyrimo
Atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovo prašymo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, pareiškus akivaizdžiai nepagrįstą ieškinį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pats šios bylos pirmosios instancijos teisme išnagrinėjimo rezultatas, t. y. ieškinio iš dalies patenkinimas, paneigė atsakovo nurodomas aplinkybes dėl ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ir nesudarė pirmosios instancijos pagrindo skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Dėl tos pačios priežasties nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliaciniame skunde nurodytą analogišką prašymą skirti ieškovui baudą.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
n utaria:
Vilniaus apygardos teismo 2012 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.