Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų nutarimas

2020-01-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-56-729/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmai
Dokumentas
Nutarimas
Data
2020-01-13
Bylos Nr.
A15.-56-729/2020
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00264-2019-7
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Jurgita Grigonienė (pirm.)
Pažeidėjas
M. Č.
Institucija
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius
Kategorijos
Administracinių nusižengimų byla Nr. A15.-56-729/2020
Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00264-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.8; 16.9.11; 21.9.9 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2020 m. sausio 13 d.Gargždai

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 424 straipsnio 4 dalį, kurioje administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), administracine tvarka baustas.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. gruodžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas M. Č. surašytas už tai, kad 2019 m. lapkričio 22 d., 01:36 val., Klaipėdos rajono savivaldybėje, Doviluose, Klaipėdos-Žalioji, vairavo transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones. Teisės vairuoti transporto priemones nėra įgijęs. Tokiais savo veiksmais M. Č. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 424 straipsnio 4 dalyje.

Administracinio nusižengimo protokole nurodytas aplinkybes patvirtina byloje esantys įrodymai: 2019 m. gruodžio 10 d. administracinio nusižengimo protokolas, tarnybinis pranešimas ir kiti administracinių nusižengimų byloje esantys įrodymai.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo į teismo posėdį neatvyko ir iš jo telefonu sužinotu adresu jam paštu siųstų dokumentų neatsiėmė, nors iš pašto siuntų sekimo duomenų matyti, kad buvo bandoma ir įteikti siuntą tuo adresu, ir paliktas kvietimas atvykti jos atsiimti į pašto skyrių. Pats telefonu M. Č. nebeskambino, bylos eiga nesidomėjo, posėdžio perkelti neprašė, negalėjimo dalyvauti numatytu laiku priežasčių nenurodė. Dėl šių priežasčių darytina išvada, kad jis vengia dalyvauti bylos procese, o tai negali būti kliūtis bylą išnagrinėti; jam siųsti ir tik dėl jo vengimo neatsiimti dokumentai, tame tarpe – ir pranešimas apie galimą kaltinimo pakeitimą, laikytini įteiktais tinkamai ir byla nagrinėjama atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Žemesnės instancijos teismas

Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudžiama vairuoti motorinę transporto priemonę, traktorių, savaeigę mašiną asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat esant neblaiviam, apsvaigusiam nuo psichiką veikiančių medžiagų ar nepasinaudojus teisės aktų nustatytu privalomu kasdieniu poilsiu. KET 14 punkte nustatytas analogiškas draudimas.

Nagrinėjamu atveju transporto priemonę „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) vairavusiam M. Č. pirmo neblaivumo patikrinimo metu buvo nustatytas 1,54 promilių neblaivumas, antro patikrinimo metu – 1,52 promilių neblaivumas (b. l. 8). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo taip pat neturėjo teisės vairuoti. Surašant administracinio nusižengimo protokolą, M. Č. savo kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi dėl pažeidimo padarymo.

Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą, būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo (lot. visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai.

Alkotesterio Alcotest 6810 Nr. ARBF-0236 matavimo tikslumas yra ± 1,7 % (b. l. 3). Pritaikius paklaidą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, t. y. atėmus paklaidą iš pirmo patikrinimo metu nustatyto 1,54 promilių neblaivumo gaunamas 1,51 promilių neblaivumas, o atėmus paklaidą iš antro patikrinimo metu nustatyto 1,52 promilių neblaivumo gaunamas 1,49 promilių neblaivumas. Taigi, M. Č. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas neblaivumo laipsnis.

M. Č. veiksmai administracinio nusižengimo protokole kvalifikuoti pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neturint teisės ją vairuoti ir tai padaryta neblaivaus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) asmens. M. Č. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus 2019 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 68-ANR_N-1549-2019 nubaustas pagal ANK 424 straipsnio 4 dalį; paskirta nuobauda įvykdyta 2019 m. lapkričio 21 d. (b. l. 13–19). ANK 427 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivus (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) <...> vairuotojas, kuriam buvo paskirta administracinė nuobauda už <...> šio kodekso <...> 424 straipsnio 4 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, jei nepraėjo vieni metai nuo paskirtos nuobaudos įvykdymo, <...> užtraukia neturinčių teisės vairuoti transporto priemones asmenų administracinę atsakomybę. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, konstatuotina, kad M. Č. padaryti veiksmai atitinka administracinio nusižengimo, numatyto ANK 427 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl teismas, vadovaujantis ANK 635 straipsnio 3 dalimi, M. Č. veiksmus perkvalifikuoja pagal ANK 427 straipsnio 1 dalį.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į M. Č. kaltės formą ir rūšį, asmenybę, padaryto nusižengimo pobūdį, jo pavojingumą, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 2 dalis). M. Č. baustas administracine tvarka, be kita ko už nusižengimus susijusius su alkoholio vartojimu, paskirtas baudas sumokėjęs (b. l. 13–19). M. Č. padarytas nusižengimas vertinamas kaip vienas pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai. M. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinęs visa tai ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti M. Č. paskyrus švelniausią sankcijoje numatytą nuobaudą – minimalią baudą.

ANK 427 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trejų iki penkerių metų. Pažymėtina, kad M. Č. nusižengimą padarė, net neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, tačiau tai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, yra pateikiamas išaiškinimas dėl ANK 28 straipsnio nuostatų turinio ir jų taikymo galimybių. Praktikoje formuojama pozicija, kad specialiosios teisės atėmimas kaip administracinio poveikio priemonė gali būti skiriamas ir asmenims, kuriems pažeidimo metu tokia specialioji teisė nebuvo suteikta. Toks sprendimas pagrindžiamas aiškinimu, jog ANK 28 straipsnio 3 dalyje apibrėžiamas administracinio poveikio priemonės turinys, numatantis, kad asmuo, kuriam paskirtas specialiosios teisės atėmimas, šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis ir (ar) jos įgyti. Taigi iš šios normos turinio išplaukia, kad specialiosios teisės atėmimas gali būti skiriamas: 1) asmeniui, kuris tokią teisę yra įgijęs (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali ja naudotis), 2) asmeniui, neįgijusiam tokios teisės (šios teisės atėmimo laikotarpiu negali jos įgyti). Remiantis sisteminiu ANK ir Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatų aiškinimu, praktikoje patikslinamai išaiškinta, kad šio įstatymo 22 straipsnio nuostatos nesieja galimybės taikyti specialiosios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Taigi teisės vairuoti transporto priemones atėmimas įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos nustatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2K-12-719/2018, Nr. 2AT-27-697/2018, 2AT-60-693/2018).

Teismas nustatydamas specialiosios teisės atėmimo trukmę vadovaujasi ANK 34 straipsnio 3 dalyje įtvirtintais kriterijais. M. Č. už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam baudžiamas ne pirmą kartą, kas rodo visiškai abejingą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens požiūrį į įstatymų laikymąsi bei leidžia daryti išvadą, kad padarytas administracinis nusižengimas yra neatsitiktinio pobūdžio, o dėsningas M. Č. elgesio rezultatas. Teismas taip pat atsižvelgia į tai, kad nustatytas neblaivumas (1,49 promilės) artimas tokiam, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė (1,51 promilės) ir ženkliai viršija leistiną 0,4 promilių ribą. Įvertinus visa kas išdėstyta, M. Č. už ANK 427 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo padarymą, skirtina administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas keturiems metams.

ANK 427 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti transporto priemonės konfiskavimą. Šiuo atveju administracinio poveikio priemonės taikymas yra imperatyvi įstatymo nuostata, tačiau sprendžiant konfiskavimo klausimą taip pat turi būti atsižvelgiama ir į ANK 29 straipsnio nuostatas. Transporto priemonės „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) registruotas valdytojas-savininkas – MB „Nerauta“; 2019 m. lapkričio 17 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas nuo 2019 m. lapkričio 17 d. – M. Č. (b. l. 20). Atsižvelgiant į tai transporto priemonė – automobilis „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskuotinas (ANK 29 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ANK 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Pripažinti M. Č. kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 427 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1200,00 Eur (vieno tūkstančio dviejų šimtų eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 28 straipsniu, 427 straipsnio 2 dalimi, paskirti M. Č. administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą, keturiems metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 27 straipsniu, 427 straipsnio 3 dalimi skirti administracinio poveikio priemonę – automobilio „Renault Megane Scenic“, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) konfiskavimą.

Informuoti M. Č., kad bauda turi būti sumokama ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Baudą sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą, nurodant ROIK numerį 19108258286, įmokos kodą 1001.

Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo nutarimo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė