Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2009-04-09 · Civilinė byla Nr. 2-312/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-04-09
Bylos Nr.
2-312/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Artūras Driukas, Donatas Šernas, Danutė Milašienė
Kreditorius
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus
Atsakovas
Ž. J.
Kategorijos
  • 121.17pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 122.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-312/2009Procesinio sprendimo kategorijos: 121.17, 122.1 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. balandžio 9 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Donato Šerno,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-86-524/2008, kuria patvirtinta taikos sutartis, pagal likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Meiruta“ ieškinį atsakovui Ž. J. dėl nuostolių atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas LUAB „Meiruta“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo Ž. J. 193 847,22 Lt UAB „Meiruta“ padarytai žalai atlyginti. Nurodė, kad atsakovas yra vienas iš UAB „Meiruta“ akcininkų, nuo 2004 m. kovo 22 d. iki bankroto bylos iškėlimo jis šioje bendrovėje ėjo direktoriaus pareigas. UAB „Meiruta“ 2005 m. balandžio 11 d. buvo iškelta bankroto byla. Bankroto administratoriui perėmus bendrovės dokumentus bei turtą, paaiškėjo, kad administratoriui neperduotos lėšos ir turtas, kurie turėjo būti apskaityti ir saugomi bendrovės direktoriaus. Pažymėjo, kad atsakovas buvo ne kartą įspėtas perduoti administratoriui turtą, tačiau įmonei padaryta turtinė žala neatlyginta. Atsakovas, pradėjęs eiti direktoriaus pareigas, valdė įmonės turtą, lėšas, todėl turėjo žinoti apie lėšų trūkumą kasoje ir administratoriui neperduotą turtą. Teigė, kad įmonei padaryta turtinė žala buvo nustatyta pagal dokumentus, kuriuos pats atsakovas perdavė administratoriui, taigi apie padarytą žalą jis žinojo.

Atsiliepimas

Atsakovas pateiktame atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodė, kad nesutinka su ieškovų reikalavimais ir teigia, jog ieškinys nepagrįstas, pareikštas netinkamam atsakovui, todėl atmestinas. Pažymėjo, kad visi įsiskolinimai, už kuriuos, ieškovo teigimu, atsakingas atsakovas, susidarė anksčiau nei atsakovas paskirtas UAB „Meiruta“ direktoriumi. Teigė, kad įsiskolinimų atsiradimo laikotarpiu direktoriaus pareigas ėjo R. T., kuris turi būti šioje byloje įtrauktas trečiuoju asmeniu. Nurodė, kad ieškovas savo nurodytų aplinkybių dėl atsakovo netinkamo direktoriaus pareigų vykdymo neįrodė jokiais įrodymais, ieškovas nenurodė jokio konkretaus atsakovo neteisėto veiksmo tvarkant lėšas įmonėje. Nesutiko su ieškovų teiginiu, jog, vadovaudamas įmonei, nepastebėjo lėšų trūkumo, nes dėl UAB „Meiruta“ lėšų išvaistymo pradėtas ikiteisminis tyrimas Klaipėdos m. VPK, taigi priemonių sugrąžinti įmonės turtą buvo imtasi.

Bylos nagrinėjimo teisme metu šalys sudarė taikos sutartį, kurią prašė teismo patvirtinti ir civilinę bylą nutraukti. Nurodė, kad jiems žinomos šio procesinio veiksmo pasekmės.

Žemesnės instancijos teismas

Klaipėdos apygardos teismas 2008 m. gruodžio 19 d. nutartimi patvirtino ieškovo likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Meiruta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus UAB „Pajūrio administratorių agentūra“ įgalioto asmens R. S., ir atsakovo Ž. J. pasirašytą taikos sutartį, pagal kurią šalys susitarė, kad ieškovas mažina ieškinio reikalavimą iki 7 500 Lt, atsakovas sutinka su šiuo reikalavimu ir įsipareigoja iki 2008 m. gruodžio 23 d. sumokėti ieškovui 7 500 Lt. Atsakovui pažeidus mokėjimo terminus, atsakovas įsipareigojo sumokėti ieškovui 0,02 procentų dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos paliktos šalims ir šių bylinėjimosi išlaidų šalys viena kitai neatlygina. Civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovo LUAB „Meiruta“ ieškinį atsakovui Ž. J. dėl nuostolių atlyginimo, teismas nutraukė bei panaikino 2006 m. rugsėjo 4 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Nurodė, kad pagal CPK 140 straipsnio 3 dalį bet kurioje proceso stadijoje šalys gali bylą baigti taikos sutartimi. Teismas nusprendė, kad sutartis neprieštarauja imperatyvioms teisės normoms ar viešajam interesui, taikiai sutarta dėl ginčo esmės ir bylinėjimosi išlaidų, teisinės pasekmės šalims žinomos.

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu kreditorius VSDFV Klaipėdos skyrius prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 12 d. nutartį. Nurodo, kad Klaipėdos apygardos teismas 2005 m. balandžio 11 d. nutartimi UAB ‚Meiruta“ iškėlė bankroto bylą, o 2005 m. gruodžio 2 d. nutartimi patvirtino VSDFV Klaipėdos skyriaus 8 540 Lt reikalavimą. Klaipėdos apygardos teismo 2005 m. rugsėjo 16 d. nutartimi BUAB „Meiruta“ pripažinta bankrutavusia ir pradėta likvidavimo procedūra. Bankrutuojančios bendrovės administratorius 2006 m. rugpjūčio 31 d. kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl buvusio bendrovės direktoriaus Ž. J. įmonei padarytų 193 847,92 Lt nuostolių atlyginimo. Skundžiama teismo nutartimi buvo patvirtinta LUAB „Meiruta“, atstovaujamos bankroto administratoriaus įgalioto asmens ir Ž. J. taikos sutartis, pagal kurią buvo susitarta dėl 7 500 Lt žalos atlyginimo. Apeliantas nurodo, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 14 punktą, administratorius gina visų kreditorių interesus. Administratoriaus įgaliotas asmuo neinformavo kreditorių apie taikos sutarties sudarymą, nesušaukė kreditorių susirinkimo, sudarė taikos sutartį, pagal kurią susitartą dėl 7 500 Lt sumos, nors ieškinys buvo pareikštas dėl 193 847,92 Lt, todėl, sudarius minėtą sutartį, gali būti pažeisti kreditoriaus interesai.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą LUAB „Meiruta“ administratoriaus įgaliotas asmuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad VSDFV Klaipėdos skyrius yra dalyvis UAB „Meiruta“ bankroto byloje, o šioje byloje nėra įtrauktas dalyviu, todėl prašė apeliacinį skundą atmesti. Šioje byloje pareikšto reikalavimo bankrutuojančios įmonės buvusiam vadovui reikalavimo sumą sudarė 184 141,76 Lt išlaidos, nepagrįstos jokiais dokumentais, o 9 706,16 Lt dėl neperduoto turto. Byloje buvo atliktos dvi buhalterinės ekspertizės, papildomai ekspertizei atlikti buvęs įmonės vadovas pateikė dokumentų, pagrindžiančių 190 805,34 Lt išlaidas. Įmonės turtą – 7 000 Lt likutinės vertės seifą ir 1 214,26 Lt likutinės vertės baldus buvęs vadovas perdavė bankroto administratoriui, šis turtas buvo parduotas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka. Už kuro likutinę vertę 1 491,90 Lt Ž. J. atsiskaitė įnešdamas pinigus į BUAB „Meiruta“ kasą. Šios aplinkybės patvirtina, kad Ž. J. visiškai atsiskaitė su BUAB „Meiruta“ už turtą. Siekiant taikiai išspręsti ginčą, atsakovas sutiko sumokėti 7 500 Lt, todėl šalys sudarė taikos sutartį. Administratoriaus įgaliotas asmuo pažymėjo, kad administratorius gina ne tik bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus, bet ir pačios bendrovės. Tuo atveju, jeigu nebūtų sudaryta taikos sutartis, sprendimas galėtų būti nenaudingas bendrovei, nes tuo atveju, jeigu ieškinys būtų atmestas, bendrovė turėtų atlyginti atsakovui bylinėjimosi išlaidas. Apeliantui kartu su skundžiama teismo nutartimi taip pat buvo išsiųstas raštas, kuriuo jis buvo informuotas, jog taikos sutartis sudaryta po pakartotinės ekspertizės. Apeliantas ekspertizės rezultatais nesidomėjo, nors kreditoriai žinojo apie nagrinėjamos bylos eigą. Tą aplinkybę patvirtina BUAB „Meiruta“ 2008 m. kovo 17 d. kreditorių susirinkimo, kuriame pirmininkavo VSDFV Klaipėdos skyriaus atstovas, protokolas. Skųsdamas teismo nutartį dėl taikos sutarties patvirtinimo, apeliantas vilkina bankroto proceso eigą bei didina bankroto procedūrų metu susidarančias administravimo išlaidas. Administratoriaus įgaliotas asmuo atkreipė dėmesį, kad skundžiama nutartimi buvo patvirtinta ne taikos sutartis bankroto byloje, dėl ko nutraukiama bankroto byla, o taikos sutartis byloje pagal bankrutuojančios UAB „Meiruta“ ieškinį buvusiam vadovui Ž. J. Įstatymas nereikalauja šią taikos sutartį tvirtinti kreditorių susirinkime, todėl jos nepatvirtinus kreditorių susirinkime nebuvo pažeistos kreditorių teisės.

Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas Ž. J. prašo atskirąjį skundą atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad atsakovo turimais duomenimis sprendimas sudaryti taikos sutartį buvo priimtas dalyvaujant stambiems LUAB „Meiruta“ kreditoriams, kurių iniciatyva buvo pareikštas ieškinys įmonės vadovui. Taikos sutarties sąlygos atitinka byloje esančius įrodymus. Be to, atsakovas galėjo nesutikti su taikos sutarties sąlygomis, nes buvo pasibaigęs ieškinio senaties terminas. Apeliantas nagrinėjamos bylos procesu nesidomėjo, o atskirajame skunde nurodė tik prielaidą, kad galėjo būti pažeisti įmonės kreditorių interesai, nors konkretaus interesų pažeidimo nenurodė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis procesas nutrauktinas.

Pagal Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 305 straipsnį apeliacinį skundą turi teisę paduoti dalyvaujantys byloje asmenys. Tuo atveju, jeigu skundą paduoda neturintis teisės jį paduoti asmuo, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui (CPK 315 straipsnio 2 dalies 2 punktas), o jeigu šis trūkumas paaiškėja bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Pagal CPK 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme.

Iš bylos dokumentų matyti, kad LUAB „Meiruta“ kreditorius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pateikė atskirąjį skundą dėl nutarties, kuria buvo patvirtinta LUAB „Meiruta“ ir atsakovo Ž. J. taikos sutartis civilinėje byloje pagal likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Meiruta“ ieškinį atsakovui Ž. J. dėl nuostolių atlyginimo. Apeliantas VSDFV Klaipėdos skyrius yra kreditorius LUAB „Meiruta“ bankroto byloje, tačiau jis nėra šioje byloje dalyvaujantis asmuo, todėl jis negalėjo pateikti atskirojo skundo dėl nutarties, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. Kadangi ši aplinkybė paaiškėjo nagrinėjant apelianto atskirąjį skundą, apeliacinis procesas nutrauktinas (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

Teisėjų kolegija, nutraukdama apeliacinį procesą, taip pat paaiškina likviduojamos bendrovės kreditoriui, kad Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka administratorius valdo, naudoja bankrutuojančios įmonės turtą ir juo disponuoja, vadovauja įmonės ūkinei veiklai, atstovauja bankrutuojančiai įmonei teisme, imasi priemonių išieškoti skolas iš įmonės skolininkų bei vykdo kitas ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalyje numatytas funkcijas. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad administratorius, priešingai nei nurodė apeliantas, gali reikšti ieškinį dėl nuostolių priteisimo, bei, pasikeitus aplinkybėms, gali sudaryti taikos sutartį su atsakovu. Kolegija pastebi, kad tuo atveju, jeigu teismui patvirtinus taikos sutartį paaiškėja, kad dėl administratoriaus kaltės šia taikos sutartimi buvo pažeisti likviduojamos įmonės ar kreditorių interesai, jie įstatymų nustatyta tvarka gali reikalauti iš administratoriaus atlyginti nuostolius (ĮBĮ 10 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 315 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 315 straipsnio 5 dalimi, 338 straipsniu,

nutaria:

Apeliacinį procesą pagal Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gruodžio 19 d. nutarties, kuria patvirtinta likviduojamos uždarosios akcinės bendrovės „Meiruta“ ir Ž. J. taikos sutartis, nutraukti.

TeisėjaiArtūras Driukas Danutė MilašienėDonatas Šernas