Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-02-08 · Civilinė byla Nr. 2A-185/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-02-08
Bylos Nr.
2A-185/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vigintas Višinskis, Algirdas Gailiūnas, Vytas Milius
Atsakovas
uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“
Advokatai
Zigmantas Benetis, Milda Vengeliauskaitė
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTI SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. vasario 8 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Vladislavai Tumas,dalyvaujant apelianto atstovui advokatui Zigmantui Benečiui,ieškovo atstovei advokatei Mildai Vengeliauskaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „TRANSTIRA“ apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Vytelė“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „TRANSTIRA“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija n ustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas BUAB „Vytelė“ prašė priteisti iš atsakovo UAB „TRANSTIRA“ 24 384,75 Lt dydžio skolą, 698,26 Lt dydžio palūkanas ir procesines palūkanas. Nurodė, kad 2008 m. suteikė atsakovui krovinių pervežimo paslaugas, tačiau pastarasis su juo neatsiskaitė, dėl ko atsirado prašomas priteisti įsiskolinimas.

Atsiliepimas

Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal 2008 m. birželio 26 d. sutartį ieškovui gabenant krovinį jam buvo padaryta 26 753,10 EUR dydžio žala, už kurią atsakingas ieškovas. Šį krovinį tarp atsakovo ir trečiojo asmens sudarytos krovinio pervežimo sutarties pagrindu atsakovas buvo įsipareigojęs pervežti į Didžiąją Britaniją, todėl dėl padarytos žalos atsakovas gavo trečiojo asmens pretenziją. Atsakovas pretenziją pateikė ieškovui bei informavo, kad iki bus išspręstas žalos atlyginimas, atsakovas sustabdo mokėjimą ieškovui už pervežimą. Tretysis asmuo dėl padarytos žalos kreipėsi į teismą. Į šią bylą įtrauktas draudikas nurodė, kad negauti reikalingi duomenys dėl įvykio pripažinimo draudžiamuoju ar nedraudžiamuoju, todėl jis negali užbaigti įvykio administravimo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2010 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai.

Teismas nustatė, kad 2008 m. birželio 26 d. ieškovas ir atsakovas sudarė sutartis Nr. 10845E, 10896E, 2008 m. liepos 4 d. – sutartį Nr. 10945E, 2008 m. liepos 11 d. – sutartį Nr. 11009E, 2008 m. liepos 18 d. – sutartį Nr. 11213E, o 2008 m. rugpjūčio 6 d. – sutartį Nr. 11445E, kuriomis ieškovas įsipareigojo parvežti atsakovo transporto paraiškoje nurodytą krovinį, o atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas sutartą kainą. Sutarčių pagrindu ieškovas pristatė krovinius į atsakovo nurodytas vietas ir atsakovui pateikė PVM sąskaitas-faktūras Nr. 0345, 0402, 0329, 00537, 0356, 0427 24 384,75 Lt sumai, tačiau atsakovas pareigos atsiskaityti neįvykdė.

Teismas pažymėjo, kad atsakovas iš esmės neginčija už suteiktas paslaugas susidariusios skolos, tačiau nurodo, kad iki bus išspręstas 26 753,10 EUR dydžio žalos, padarytos ieškovo pagal 2008 m. birželio 26 d. sutartį gabentam kroviniui, atlyginimo klausimas, mokėjimas ieškovui už pervežimą sustabdytinas (CK 6.58 str.). Teismo nuomone, šis argumentas yra nepagrįstas. Kauno apygardos teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartimi ieškovui iškelta bankroto byla. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 10 straipsnio 7 dalies 3 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti bankroto bylą, draudžiama vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, įskaitant palūkanų, baudų, mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės turto teismine ar ne ginčo tvarka ir kt. Tai reiškia, kad įmonės kreditorių ir skolininkų savitarpio reikalavimai, iškėlus įmonei bankroto bylą, negali būti įskaitomi nuo bylos iškėlimo momento, nes tarpusavio įskaitymas yra vienas iš prievolių įvykdymo būdų. ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 3 punktas, numatantis bankrutuojančios įmonės prievolių vykdymo suspendavimą, yra specialioji norma CK 6.58 straipsnio atžvilgiu, todėl atsakovui nepateikus duomenų apie nurodomo reikalavimo įskaitymą iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, po bankroto bylos iškėlimo priešpriešinių bylos šalių tarpusavio reikalavimų įskaitymas pasidarė negalimas, nes jis pažeistų ĮBĮ numatytą kreditorių reikalavimų tenkinimo eiliškumą. Darytina išvada, kad mokėjimo ieškovui už pervežimą sustabdymas yra neteisėtas, nes civilinės bylos pagal trečiojo asmens ieškinį atsakovui dėl skolos priteisimo baigtis neturės įtakos atsakovo prievolei sumokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Dėl šios priežasties ieškinys tenkintinas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliantas UAB „TRANSTIRA“ prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai išnagrinėjo bylą nedalyvaujant atsakovo atstovui. Nors atsakovas ir buvo informuotas apie posėdį, tačiau jo data su atsakovo atstovu nebuvo suderinta. Atsakovo atstovas negalėjo dalyvauti posėdyje dėl užimtumo kitoje byloje, todėl paprašė bylos nagrinėjimą atidėti. Posėdžio datos nesuderinimas su atsakovo atstovu ir jo prašymas atidėti posėdį dėl užimtumo buvo svarbi priežastis, todėl teismo posėdis turėjo būti atidėtas.

2. Ieškovas yra atsakingas už kroviniui padarytą žalą, todėl apeliantas pagrįstai sustabdė savo prievolės vykdymą. Prievolės vykdymas sustabdytas dar iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Ieškovas nepagrįstai kreipėsi į teismą.

3. Teismas visiškai nepasisakė dėl svarbaus įrodymų – apelianto gauto 2008 m. rugsėjo 25 d. ieškovo ir UAB „Kelmynės vytelė“ pranešimo apie ieškovo reikalavimo teisių pagal 2008 m. PVM sąskaitas-faktūras Nr. 0329, 0345, 0356, 0402, 0427 perleidimo UAB „Kelmynės vytelė“. Perleistų reikalavimų vertė – 21 434,75 Lt. Kartu su pranešimu gauta ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis. Taigi ieškovo reikalavimas priteisti pinigų sumas pagal nurodytas sąskaitas yra nepagrįstas.

Ieškovas BUAB „Vytelė“ prašo skundą atmesti. Pažymi, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis šalių sutarimu buvo nutraukta 2008 m. spalio 16 d., todėl ieškovas turėjo reikalavimo teisę į atsakovą. Šią aplinkybę patvirtinantys įrodymai yra byloje.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Teisėjų kolegija apeliacinę bylą nagrinėja neperžengdama apeliacinio skundo teisinio ir faktinio pagrindo (CPK 320 str. 1 d.).

Dėl ginčo esmės

Apeliantas savo atsisakymą atsiskaityti su ieškovu argumentuoja tuo, kad šio įsipareigojimo vykdymą sustabdė dėl ieškovo jam padarytos žalos – krovinio, kurio pervežimui pasamdytas apeliantas dėl jo vežimo sudarė sutartį su ieškovu – praradimo. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad įsipareigojimo vykdymo sustabdymu buvo siekiama geruoju išspręsti tarpusavio reikalavimus arba, priteisus krovinio pervežimo užsakovui iš apelianto padarytos žalos atlyginimą, jį vienašališkai įskaityti į apelianto ieškovui mokėtiną atlyginimą už vežimo paslaugas (b. l. 76-77).

Nevertinant apelianto įsipareigojimų sustabdymo pagrįstumo iki bankroto bylos iškėlimo ieškovui, būtina pažymėti, kad įsiteisėjus nutarčiai iškelti bankroto bylą, toks sustabdymas tapo negalimas. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad į ĮBĮ įtvirtintą draudimą po teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą vykdyti visas finansines prievoles, neįvykdytas iki bankroto bylos iškėlimo, išieškoti skolas iš šios įmonės taip pat patenka draudimas atlikti įskaitymą (10 str. 7 d. 3 p.). Taigi net ir tuo atveju, jei po bankroto bylos iškėlimo apeliantas būtų įgijęs reikalavimo teisę į ieškovą, priešpriešinių reikalavimų įskaitymas būtų negalimas. Tokiam draudimui jokios įtakos neturi tai, kad įsipareigojimų vykdymas buvo sustabdytas dar iki bankroto bylos iškėlimo, nes įstatymas tokios išimties nenumato. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, kad įskaitymas iki bankroto bylos iškėlimo atliktas nebuvo. Esant tokioms aplinkybėms, iš apelianto pagrįstai buvo priteistas įsiskolinimas. Tuo tarpu apelianto finansinio reikalavimo ieškovui patvirtinimo klausimas turėtų būti sprendžiamas bankroto byloje (ĮBĮ 26 str.)

Dėl kitų apelianto argumentų

Apeliantas savo gynybą grindžia ir tuo, kad ieškovas neturėjo reikalavimo teisės, nes ją buvo perleidęs trečiajam asmeniui (b. l. 127-129). Tačiau byloje esantys įrodymai patvirtina, jog reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo nutraukta dar iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo ir nagrinėjamos bylos užvedimo (b. l. 133), sutarties nutraukimas nėra ginčijamas, todėl nurodytas apelianto argumentas atmestinas. Tai, kad pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neakcentavo, savaime nesudaro pagrindo naikinti sprendimą (CPK 329 str. 1 d.).

Pirmosios instancijos teismas bylą 2010 m. kovo 10 d. posėdyje išnagrinėjo nedalyvaujant apelianto atstovui, nusprendęs, kad užimtumas kitoje byloje nėra svarbi priežastis atidėti bylos nagrinėjimą (CPK 246 str. 2 d.). Teisėjų kolegija sutinka su tokia teismo pozicija. Papildomai pažymėtina, kad dėl apelianto atstovo užimtumo bylos nagrinėjimas jau buvo kartą atidėtas (b. l. 104-105). Be to, bylos nagrinėjimas du kartus buvo atidėtas dėl galimybės susitarti taikiai (b. l. 109-111, 123). Apeliantas taip pat nenurodė, kokiu būdu jo atstovo nedalyvavimas apsunkino gynybą nuo pareikštų reikalavimų, taip pat, kodėl byloje negalėjo dalyvauti apelianto vadovas ar jo įgaliotas darbuotojas. Esant tokioms aplinkybės, apelianto argumentas, kad byla nepagrįstai buvo išnagrinėta nedalyvaujant jo atstovui, atmestinas.

Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytą, konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl jis paliktinas nepakeistas, o skundas atmestinas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Ieškovas nepateikė įrodymų apie apeliacinėje instancijoje patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jos neatlygintinos.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

n utaria:

Kauno apygardos teismo 2010 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Teisėjai Algirdas Gailiūnas Vytas Milius Vigintas Višinskis