Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2016-11-03 · Civilinė byla Nr. e2-1427-196/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-11-03
Bylos Nr.
e2-1427-196/2016
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00669-2016-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Konstantinas Gurinas
Atsakovas
J. C.
Ieškovas
J. C., G. C., L. C., B. C.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-1427-196/2016
Teismo proceso Nr. 2-55-3-00669-2016-5
Procesinio sprendimo kategorija 3.1.18.1. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. lapkričio 3 d.Vilnius
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Konstantinas Gurinas,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo J. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje Nr. e2-4423-656/2016 pagal ieškovų J. C., G. C., L. C., B. C. ieškinį atsakovui J. C. dėl skolos ir palūkanų priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

Ginčas byloje kilo dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumo ir teisėtumo.Ieškovai J. C., G. C., L. C., B. C. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami jiems solidariai priteisti iš atsakovo J. C. 54 818 Eur skolą, 2 330,83 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų; ieškovams L. C. ir B. C. kaip solidariems kreditoriams priteisti iš atsakovo J. C. 39 000 Eur skolą, 6 229,32 Eur palūkanų ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų.Ieškovai taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir areštuoti atsakovui priklausantį 102 378,15 Eur vertės turtą, nes, pasak jų, ieškinio suma yra didelė, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti, tapti neįmanomu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi patenkino ieškovų prašymą ir areštavo atsakovui J. C. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant šiuo turtu disponuoti, o nesant ar esant nepakankamai šio turto, pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, kurio vertė ar suma neviršija 102 378,15 Eur.Teismas pažymėjo, kad ieškinio suma atsakovui, fiziniam asmeniui, yra didelė – 102 378,15 Eur, tuo tarpu duomenų apie atsakovo turtinę padėtį nepateikta, ieškovai nurodė aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus, todėl jie laikytini preliminariai pagrįstais. Konstatavo, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba tapti neįmanomu (CPK 144 str. 1 d.).Teismas, vadovaudamasis proceso ekonomiškumo, interesų pusiausvyros principais, visų pirma areštavo atsakovui priklausantį nekilnojamąjį, kilnojamąjį turtą, o jo nepakakus – jam priklausančias pinigines lėšas.

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Atsakovas J. C. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:Dėl to paties pagrindo ieškovų prašymu taikytos laikinosios apsaugos priemonės Prancūzijos teisme dėl 68 000 Eur sumos, todėl antrą kartą jos negali būti taikomos. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad egzistuoja grėsmė galimai ieškovams palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nes atsakovas nesislapsto, siekia teisingo teismo proceso, o ieškinio dalykas – paskolos dokumentai yra suklastoti. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas, nes reikalavimas priteisti skolą grindžiamas akivaizdžiai suklastotais dokumentais. Ieškovai J. C., G. C., L. C., B. C. atsiliepime į atskirąjį skundą prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais: Atsakovas nepateikė įrodymų, kad Prancūzijos teismo nustatyto turto arešto pagrindu yra faktiškai aprašyta 68 000 Eur vertės jam priklausančio turto. Nepateikus įrodymų dėl jo atžvilgiu neva taikytų turtinių apribojimų, laikytini nepagrįstais atsakovo argumentai, kad jo atžvilgiu taikomas dvigubas turto areštas. Ieškinio suma atsakovui yra didelė, šias aplinkybes patvirtina tai, kad pagal antstolių sudarytą 2016 m. balandžio 21 d. turto aprašą atsakovas turi turto už 3 296,20 Eur (UAB ,,Euroexpress“ akcijos, automobilis Peugeot 106). Nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Aplinkybės dėl įrodymų, kuriais grindžiamas reikalavimas, vertinimo yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Įrodymai, kuriais remiantis reikalaujama priteisti skolą, pateikti, todėl teisinga teismo išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis, kuria atsakovo J. C. atžvilgiu taikytos laikinosios apsaugos priemonės, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas. Atsakovas laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog egzistuoja CPK 144 straipsnio 1 dalyje numatytos sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti taip pat teigia, kad Prancūzijos teismas šios bylos ieškovų iniciatyva jo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones ir areštavo 68 000 Eur vertės turtą, todėl jas taikyti dar kartą nėra teisinio pagrindo. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.Tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, kad, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, jog pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013). Teismų praktikoje taip pat išaiškinta, kad kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-757-236/2015; Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau toks ieškinio prima facie pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo kategorišką atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti. Nagrinėjamu atveju ieškovai savo reikalavimą priteisti 93 818 Eur skolą, 8 560,15 Eur palūkanų bei procesines palūkanas grindžia rašytiniais įrodymais – 2008 m. vasario 14 d., 2008 m. balandžio 13 d. paskolos deklaracijomis, 2009 m. balandžio 17 d. paskolos rašteliu, 2008 m. balandžio 13 d. skolos pripažinimu, bankiniais čekiais, t. y. pateikė jų manymų ieškininius reikalavimus pagrindžiančius įrodymus. Tuo tarpu atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad minėti įrodymai, kuriais ieškovai grindžia savo reikalavimus, yra suklastoti, šioje proceso stadijoje nelaikytini teisiškai reikšmingais, nes, kaip minėta, tiek ieškovų, tiek atsakovų pozicijos dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo, įrodymų vertinimo bei kt. yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas. Taigi, įvertinus minėtas aplinkybes, atmestini kaip nepagrįsti apelianto argumentai, kad ieškinys nėra preliminariai pagrįstas. Kaip minėta, apeliantas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad nėra grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Teismų praktikoje preziumuojama, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-782/2007; 2008 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-545/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; 2009 m. rugsėjo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-905/2009; 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012). Žinoma, ši prezumpcija nėra absoliuti ir per se (pats savaime) nesudaro pagrindo automatiškai taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes teismas kiekvienu atveju privalo vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsakovo finansines galimybes, t. y. ar jam ieškovo reikalavimo suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, įsipareigojimais kreditoriams ir pan., yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-879/2014; 2008 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-920/2008; 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009; ir kt.).Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad nurodytos prezumpcijos (didelės ieškinio sumos) tikslas – palengvinti įrodinėjimo naštą asmeniui, kuris, iškilus turtiniam ginčui, prašo taikyti areštą, kaip laikinąją apsaugos priemonę <..> Kadangi faktinę grėsmę ieškinio pateikimo metu įrodyti daugeliu atveju yra itin sudėtinga arba praktiškai neįmanoma (pvz., tikėtinai pagrįsti esant atsakovo sąmoningą ketinimą išvengti jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymo), arešto taikymo prašančiam asmeniui yra suteikta galimybė remtis nurodytu teisinio pobūdžio teiginiu (didele ieškinio suma). Taikant ieškinio sumos prezumpciją įrodinėjimo našta perkeliama atsakovui, t. y. būtent jis turi pagrįsti, kad ieškinio suma atsakovui nėra reikšminga, o jo turtinė padėtis eliminuoja grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo (CPK 12, 178 straipsniai) (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-874-943/2016). Taip pat pažymėtina tai, kad taikydamas CPK 145 straipsnyje nustatytas laikinąsias apsaugos priemones, teismas neprivalo turėti įrodymų, jog ateityje neabejotinai atsiras grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Teismui pakanka įsitikinti tuo, kad konkrečioje situacijoje tokia grėsmė yra galima, kad egzistuoja tokio pobūdžio grėsmės atsiradimo tikimybė (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2492/2013; 2014 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-897/2014). Nors atsakovas ir nurodo, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra, jis nesislapsto, tačiau vien ši aplinkybė nesudaro pagrindo sutikti su šiais apelianto argumentais. Apeliantas teigdamas, kad grėsmės teismo sprendimo įvykdymui nėra, nei pirmosios nei apeliacinės instancijos teismui įrodymų apie savo turinę padėtį nepateikė, t. y. neįrodė, kad ieškinio suma jam nėra didelė. Apeliantas taip pat nepateikė įrodymų, kad Prancūzijos teismas tapačiomis aplinkybėmis bei teisiniu pagrindu jo atžvilgiu taikė laikinąsias apsaugos priemones, jog yra areštuotas realus turtas (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl darytina išvada, kad panaikinus areštą atsakovo turtui, atsirastų grėsmė, kad ieškovų reikalavimų, jei jie būtų patenkinti, tinkamas įvykdymas nebebūtų užtikrintas. Remdamasis pirmiau nurodytomis teisinėmis ir faktinėmis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstą bei teisėtą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl ji paliktina nepakeista (CPK 144 str. 1 d.).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Konstantinas Gurinas