- Teismas
- Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-07-31
- Bylos Nr.
- BIK-403/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-02-7-00016-2020-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Eligijus Gladutis (pirm.), Gabrielė Juodkaitė-Granskienė, Artūras Ridikas
- Nuteistasis
- V. K.
- Advokatai
- Laima Žukauskaitė
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Eligijaus Gladučio (kolegijos pirmininkas), Gabrielės Juodkaitės-Granskienės ir Artūro Ridiko, spręsdama nuteistosios V. K. ir jos gynėjos advokatės Laimos Žukauskaitės kasacinio skundo dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 18 d. nutarties priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Kasaciniu skundu nuteistoji V. K. ir jos gynėja advokatė L. Žukauskaitė prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. spalio 21 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2023 m. balandžio 18 d. nutartį ir bylą V. K. nutraukti.
Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio 5 dalies, BPK 166 straipsnio, BPK 168 straipsnio 1 dalies pažeidimus, nesivadovavo kasacinės instancijos teismo praktika, šie pažeidimai sukliudė teismams išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtus bei pagrįstus sprendimus.
Kasatorių nuomone, teismai nepagrįstai ir neteisingai V. K. nuteisė pagal BK 226 straipsnio 2 dalį (dvi veikos), nes neįvertino visų reikšmingų bylai nagrinėti aplinkybių (nuteistoji susitikimų metu siekė tik atgauti iš V. K. skolą, o ne provokavo ir reikalavo, pažadėjo ir susitarė bei priėmė kyšį iš V. K., pažadėjusi paveikti atitinkamus valstybės tarnautojus ar jiems prilygintus asmenis, kad šie vykdydami įgaliojimus neteisėtai veiktų V. K. atžvilgiu; nebendravo ir nesusitikinėjo su prokuratūros ar kitais teisėsaugos pareigūnais; neturėjo jokių duomenų apie V. K. pradėtus ikiteisminius tyrimus) ir nenustatė, jog nuteistoji veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad daro nusikalstamas veikas ir sąmoningai to siekė. Pažymi, kad V. K. kaltė dėl jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo buvo grindžiama spėjimais ir nepašalintomis abejonėmis, taip pat tinkamai neištyrus (t. y. vaizdo įrašų ir telefoninių pokalbių turinio; pačių nuteistųjų V. K. ir R. L., liudytojo V. K. parodymų; kitos rašytinės bylos medžiagos) ir neįvertinus visų duomenų.