- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-05-22
- Bylos Nr.
- 1K-31-50/2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Juozapas Surblys
- Advokatai
- Rimvydas Paulauskas
teismo posėdyje išnagrinėjęs įtariamojo R. K. , a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) gynėjo advokato Rimvydo Paulausko skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 25 d. nutarties, kuria jam vienam mėnesiui paskirta kardomoji priemonė – suėmimas,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K. įtariamas tuo, kad jis iki 2009 m. balandžio mėn. 24 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis, iš tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo apie 20 gramų baltos palvos miltelių, kurių sudėtyje, kaip įtariama, yra narkotinės medžiagos – kokaino, kurią neteisėtai laikė tyrimo metu nenustatytoje vietoje. 2009 m. balandžio 24 d. minėtą, kaip įtariama, narkotinę medžiagą neteisėtai gabeno automobiliu ,,VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kol apie 10.55 val. prie (duomenys neskelbtini), buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie automobilį apžiūrėję rado ir paėmė minėtą, kaip įtariama, narkotinę medžiagą.
Klaipėdos miesto apylinkės teismas, išnagrinėjęs Klaipėdos apygardos prokuratūros pareiškimą dėl kardomosios priemonės skyrimo, paskyrė įtariamajam suėmimą vienam mėnesiui motyvuodamas tuo, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys – asmens, daiktų (objektų) apžiūros, kratos protokolai bei kita byloje surinkta faktinė medžiaga – leidžia manyti, kad įtariamasis padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad R. K. įtariamas vieno sunkaus nusikaltimo padarymu, dėl to pagrįstai manoma, kad jis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismo, kad išvengtų atsakomybės ir gresiančios realios laisvės atėmimo bausmės. Be to, teismas, skirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, atsižvelgė ir į tai, kad įtariamasis anksčiau teistas keturis kartus, tačiau šiuo metu dirba ir išlaiko tris vaikus bei neįgalią žmoną.
Įtariamojo gynėjas prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 25 d. nutartį panaikinti, nes teismas nepagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad R. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Nurodo, kad Apylinkės teismui nebuvo pateikti duomenys apie tai, ar įtariamojo automobilyje rasta medžiaga iš tiesų yra narkotinė, jei taip, tai kokia ir koks tikslus jos kiekis buvo rastas. Mano, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kad R. K. narkotines medžiagas siekė parduoti ar kitaip platinti. Advokatas nurodo, kad R. K. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šeimą. Jo sutuoktinė dėl ligos yra iš dalies nedarbinga, šiuo metu bedarbė. Be to, jie turi keturis vaikus, trys iš jų – nepilnamečiai. Taip pat nurodo, kad R. K. išlaiko šeimą, kiekvieną mėnesį bankui moka įmokas už paskolą būstui. Advokatas mano, kad šie duomenys apie įtariamojo asmenybę, šeiminę bei socialinę padėtį paneigia teismo išvadas, kad jis gali bėgti (slėptis) nuo ikiteisminio tyrimo ir teismo ar gali ateityje daryti analogiškas nusikalstamas veikas. Įtariamojo gynėjas mano, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 119 str. numatyti kardomųjų priemonių tikslai gali būti pasiekti švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis: namų areštu, rašytiniu pasižadėjimu neišvykti, piniginiu užstatu ar dokumentų paėmimu.
Įtariamojo atstovo advokato skundas atmestinas, teismo priimta nutartis teisėta ir pagrįsta. BPK 119 straipsnis, apibrėžiantis kardomosios priemonės paskirtį baudžiamajame procese, nurodo, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Apylinkės teismas, nagrinėdamas prokuratūros pareiškimą ir paskirdamas kardomąją priemonę – suėmimą, nutartyje nurodė, kad teismui pateikti ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad įtariamasis R. K. padarė jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Kita vertus, teismas, spręsdamas kardomosios priemonės paskyrimą, nesprendžia asmens kaltumo ar nekaltumo klausimo, tačiau surinktų duomenų pagrindu sprendžia, ar pagrįstas prokuroro prašymas skirti vienokią ar kitokią kardomąją priemonę. R. K. yra įtariamas padaręs vieną sunkų nusikaltimą, už kurį baudžiamasis įstatymas numato griežtą laisvės atėmimo bausmę. Kaip nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004-12-30 nutarime Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“, nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama Baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 2 dalyje vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai ir jei remiantis minėta aplinkybe galima padaryti išvadą, kad asmuo bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo, tai tada jos gali pakakti tam asmeniui skirti arba pratęsti suėmimą BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytu pagrindu. Gresianti griežta laisvės atėmimo bausmė nėra absoliuti sąlyga taikyti griežčiausią kardomąją priemonę, tačiau jos pakanka pagrįstam manymui, kad įtariamasis bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo. Atsižvelgus į šias aukščiau paminėtas aplinkybes, bei į tai, kad R. K. praeityje jau keturis kartus teistas, o naują nusikalstamą veiką įvykdė neišnykus teistumui, yra pakankamas pagrindas manyti, jog įtariamasis, būdamas laisvėje ir suvokdamas gresiančios atsakomybės bei bausmės neišvengiamumą, gali bėgti (slėptis) nuo teismo (BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Todėl šiuo metu minėtos aplinkybės nesudaro reikiamo pagrindo kitaip vertinti Apylinkės teismo padaryto sprendimo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
įtariamojo R. K. gynėjo skundą atmesti.
Nutartis toliau neskundžiama.