- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-09-17
- Bylos Nr.
- 1-77-382/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-04703-2019-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Zigmas Pocius
- Nukentėjusysis
- R. A., V. S.
- Kaltinamasis
- K. A.
- Advokatai
- Rimvydas Kairys
teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. A., gimęs (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) r. sav., gyv. (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., 187 str. 2 d., padarymu,
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis K. A. 2019 m. vasario 2 d., apie 16 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. A. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., koridoriuje benzinu apipylė R. A., su kuria nutraukęs santuoką kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, tai yra savo šeimos narį. Tuo metu R. A. prisidegant cigaretę ji užsidegė. R. A. buvo padarytas dešinės rankos, dešinės kojos, pilvo, krūtinės ir nugaros I-IIA-B laipsnio terminis nudegimas, apimantis apie 30 proc. kūno paviršiaus. Tai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą (Sveikatos sutrikdymo masto taisyklių III skyriaus 6.6.16 punktas). Taip K. A. sunkiai sutrikdė savo šeimos nario sveikatą.
Kaltinamasis K. A. kaltu, padaręs inkriminuojamą nusikaltimą, prisipažino iš dalies. Jis parodė, kad su R. A. (duomenys neskelbtini) rajono (duomenys neskelbtini) kaime kartu gyvena ir veda bendrą ūkį apie 6 metus (bylos nagrinėjimo metu įregistravo santuoką). 2019 m. vasario 2 d. jis su R. A. ir kaimynu V. Š. namuose vartojo alkoholinius gėrimus. Turėjo du butelius degtinės, kuriuos už R. A. pinigus nupirko V. Š. Išgėrus vieną butelį degtinės R. A. pasakė, kad daugiau degtinės nebeduos, ir V. Š. išvarė namo. Dėl to, kad R. A. nebedavė degtinės, tarp jo ir pastarosios kilo konfliktas, kurio metu R. A. pasakė, kad tuoj jį sutvarkys. Jis tai suprato kaip grasinimą sumušti, nes R. A. yra teista už tai, kad prieš jį vartojo smurtą. Po minėtų žodžių R. A. išėjo parūkyti į koridorių, o jis iš koridoriuje buvusio butelio užpylė jai ant nugaros benzino. Kodėl taip padarė, paaiškinti negali. Kas vyko vėliau, neatsimena. Atsimena tik įvykius (duomenys neskelbtini) ligoninėje, kai jis bandė nusižudyti. Kategoriškai neigia, kad jis uždegė R. A. rūbus, nes jis nerūko, nei degtukų, nei žiebtuvėlio nesinešioja. Mano, kad užsidegti galėjo pati R. A., kai prisidegė cigaretę ar numetė degantį degtuką. Dėl šio įvykio labai gailisi, R. A. jam atleido.
Nukentėjusioji R. A. dėl bendro gyvenimo su K. A., dėl kilusio konflikto aplinkybių teismo posėdžio metu davė iš esmės tokius pat parodymus kaip ir K. A. Be to, ji parodė, kad išėjusi parūkyti į namo koridorių ji pajuto, kad K. A. ją kažkuo apipylė. Tuo metu nesuprato, kad tai benzinas. Jai prisidegant cigaretę pliūptelėjo liepsna. Pajutusi, kad dega nugara, ji išbėgo į lauką ir griuvo į sniegą. Ji įsitikinusi, kad užsidegė nuo jos užbrėžto degtuko. K. A. niekada nėra grasinęs ją nužudyti, nėra sužalojęs. Ji pati ne kartą yra sumušusi K. A. K. A. jokių pretenzijų neturi, jam atleidžia. Šiuo metu gyvena kartu ir jau įregistravo santuoką. Ką aiškino pareigūnams būdama ligoninėje, neatsimena, nes jai buvo taikomas gydymas raminamaisiais ir nuskausminamaisiais vaistais, todėl galėjo pripasakoti nebūtų dalykų.
Nukentėjusysis V. S. parodė, kad kaltinamasis yra jo patėvis, o nukentėjusioji mama. Įvykio aplinkybių nematė. Sudegęs namas priklausė jo motinai. Gaisro metu sudegęs jo turtas buvo menkavertis, todėl jokių pretenzijų K. A. neturi.
Liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje. 2019 m. vasario 4 d., apie 11, 12 val., jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ligoninę ir kalbėjosi su R. A. R. A. jam sakė, kad namo koridoriuje ją benzinu apipylė ir uždegė K. A. Kuo padegė – degtuku ar žiebtuvėliu – R. A. sakė nežinanti. Be to, liudytojas parodė, kad įmanoma ir teismo posėdžio metu nukentėjusiosios nurodyta užsidegimo versija, bet tam patalpoje turėjo būti didelė benzino garų koncentracija.
Liudytojas K. P. parodė, kad R. A. yra jo pusseserė. Apie gaisrą sužinojo 2019 m. vasario 2 d. iš V. S. Jis buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini) ligoninę, tačiau su R. A. nebendravo, nes ji reanimacijos palatoje miegojo. Priėmimo kambaryje bendravo su K. A., tačiau pastarasis nieko nepasakė aiškindamas, kad nieko neatsimena. Jis buvo neadekvatus. Iš policijos pareigūno sužinojo, kad K. A. bandė nusižudyti. (duomenys neskelbtini) jis lankė R. A. ir ji pasakojo, kad su K. A. būdami neblaivūs susipyko. Ji ėjo parūkyti į koridorių ir ruošėsi užsidegti cigaretę. Ji pajuto, kad K. A. ją kažkuo apipylė. Jai degantis cigaretę pliūptelėjo ugnis ir daugiau ji nieko neatsimena.
Liudytojas A. D. parodė, kad 2019 m. vasario 2 d., apie 17 val., būdamas namuose išgirdo sproginėjančio šiferio garsą. Važiuodamas automobiliu link (duomenys neskelbtini) kaimo sniege rado apdegusią R. A.
Iš 2019-02-04 akto dėl kilusio gaisro (t. 1, b. l. 36–46) matyti, kad labiausiai tikėtina, jog gaisras kilo nuo įnešto pašalinio ugnies šaltinio. Gaisro židinys buvo koridoriuje.
Iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 370/2019(03) (t. 1, b. l. 90–91) matyti, kad R. A. nustatytas dešinės rankos, dešinės kojos, krūtinės, pilvo, nugaros terminis I-IIA-B laipsnių nudegimas, apimantis apie 30 proc. kūno paviršiaus, žaizda nugaros krūtininėje srityje. Dėl I-IIA-B laipsnio terminio nudegimo, apimančio 30 proc. kūno paviršiaus, R. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.
Iš specialisto išvados Nr. T-A 1322/2019(01) (t. 1, b. l. 93) matyti, kad 2019-02-02 17 val. 40 min. paimtame R. A. kraujyje nustatyta 2,79 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Iš Testo alkoholiui protokolo Nr. 67 (t. 2, b. l. 13) matyti, kad 2019 m. vasario 2 d. 19 val. 50 min. K. A. nustatytas 1, 5 prom. neblaivumas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja, kad aptartų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, visetu patikimai nustatyta, kad kaltinamasis padarė nusikalstamą veiką. Kaltinamasis K. A. neneigia, kad supykęs 2019 m. vasario 2 d. namo koridoriuje apipylė R. A. benzinu, tačiau neigia ją padegęs. Kodėl taip padarė, teigia negalįs paaiškinti. Kad K. A. apipylęs benzinu ją padegė, neigia ir R. A., parodydama, kad ugnies pliūpsnis kilo po to, kai ji bandė užsidegti cigaretę. Tokios įvykio versijos galimybės neatmeta ir teismo apklaustas Priešgaisrinėje gelbėjimo tarnyboje dirbantis liudytojas M. K. Nusikaltimas yra tyčinis, kai jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Nusikaltimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei jį darydamas asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti Baudžiamajame kodekse numatyti padariniai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nagrinėjamu atveju byloje nesurinkta patikimų duomenų, kad apipylęs benzinu R. A. K. A. kokiu nors būdu ją padegė. Nustatyta, kad jis nerūko, ir nepateikta jokių duomenų, kad įvykio metu jis būtų turėjęs degtukų, žiebtuvėlį ar kokių nors kitų priemonių, kuriomis galima uždegti. Tačiau konflikto metu K. A. buvo žinoma, kad R. A. dažniausiai rūko koridoriuje, kuriame įvyko įvykis. Žinojo, kad ji ruošiasi rūkyti. Todėl tokioje situacijoje iš nugaros pusės pildamas ant R. A., kuri ruošiasi rūkyti, benziną jis akivaizdžiai suvokė, kad R. A. gali užsidegti ir dėl to gali būti sutrikdyta jos sveikata. Nenustatyta, kad K. A. siekė sunkiai sutrikdyti R. A. sveikatą, bet akivaizdu, kad pasekmėms jis buvo abejingas, nes nėra jokių duomenų, kad jis būtų bandęs gesinti R. A. rūbus ir kaip nors kitaip būtų bandęs išvengti neigiamų pasekmių. Teismo medicinos specialisto išvada nustatyta, kad R. A. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Taigi įvertinus tai, kas aptarta, tai, kad R. A. yra K. A. šeimos narė (tuo metu buvo sugyventinė, su kuria ne mažiau kaip 6 metus gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį), jo veiksmai kvalifikuojami pagal kilusias pasekmes, t. y. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p. (kaip netiesiogine tyčia padarytas sunkus R. A. sveikatos sutrikdymas).
Bylos nagrinėjimo metu teismas buvo įspėjęs proceso dalyvius apie tai, kad svarstys klausimą ir dėl K. A. veikos kvalifikavimo pagal Lietuvos Respublikos BK 137 str. 1 d. Iš jau aptartų aplinkybių teismas daro išvadą, jog K. A. veiką padarė ne dėl neatsargumo, o veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl esant tokioms aplinkybėms nėra pagrindo K. A. veiką kvalifikuoti pagal BK 137 str. 1 d. ir galimybės šioje byloje taikyti BK 38 str. nuostatas (to prašė gynėjas, kaltinamasis ir nukentėjusieji).
K. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad 2019 m. vasario 2 d., apie 16 val. 30 min., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, R. A. priklausančio namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) r., koridoriuje R. A., su kuria nutraukęs santuoką kartu gyveno ir vedė bendrą ūkį, tai yra savo šeimos narį, apipylė benzinu ir uždegė. Kilus gaisrui, visiškai sudegė R. A. namas su jame buvusiais R. A. ir jos sūnaus V. S. daiktais, taip pat kilo pavojus aplinkui esantiems statiniams. Tokiu būdu K. A. visuotinai pavojingu būdu sunaikino svetimą turtą.
Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia. Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad K. A. būtų siekęs tyčia sunaikinti R. A. ar V. S. turtą, todėl jo veikoje nėra šio nusikaltimo sudėties. Nėra ir teisinio pagrindo K. A. veiką kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 188 str. 1 d., nes dėl neatsargumo turi būti sunaikinamas turtas ir padaroma didelė turtinė žala nukentėjusiajam asmeniui. Iš BK 190 str. 1 d. matyti, kad turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL (12500 Eur) dydžio sumą. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta (t. 1, b. l. 47–49), kad R. A. gyvenamojo namo atkuriamoji vertė 8615 Eur, o vidutinė rinkos vertė 1723 Eur. Kitokių namo verčių proceso dalyviai nenurodo. Nukentėjusysis V. S. parodė, kad jo sudegęs turtas buvo menkavertis.
Esant išdėstytoms aplinkybėms K. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.)
(duomenys neskelbtini) teritorinė ligonių kasa byloje pareiškė civilinį ieškinį (t. 2, b. l. 98–100), kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 3135,86 Eur dydžio R. A. gydymo išlaidas, patvirtintas gydymo įstaigų pateiktais duomenimis. Civilinis ieškovas teismui papildomai pateikė 2019-07-16 Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią K. A. įsipareigoja per 60 mėnesių atlyginti visą padarytą žalą, kas mėnesį mokėdamas po 52 eurus. Prašo šią sutartį patvirtinti ir nurodo, kad 67,86 Eur skolininkas įsipareigoja sumokėti iki 2019-07-31 (K. A. pateikė 2017-07-17 grynųjų pinigų įmokėjimo banko skyriuje faktą patvirtinantį dokumentą). Nesant Lietuvos Respublikos CPK 42 str. 2 d. numatytų kliūčių sutartis tvirtintina, o bylos dalis dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutrauktina. Kaltinamajam sužalojus nukentėjusiąją, ji dėl sužalojimų buvo gydoma. Valstybinė ligonių kasa už suteiktas paslaugas gydymo įstaigoms sumokėjo, todėl išlaidos Valstybinei ligonių kasai atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų. Vadovaujantis CK 6.263 str. 2 d., 6.276 str. 1 d., kaltinamasis, neteisėta veika padaręs žalą žmogaus sveikatai, privalo atlyginti sveikatos priežiūros įstaigų dėl to turėtas išlaidas.
5 litrų plastikinė talpa su rusvos spalvos skysčiu (apie 200 ml), saugoma (duomenys neskelbtini), grąžintina V. S.. Auliniai batai, džemperis ,, (duomenys neskelbtini)“, sportinės kelnės ,, (duomenys neskelbtini)“, saugomi (duomenys neskelbtini), grąžintini K. A.
Skirdamas bausmes, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įvertindamas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, jog kaltinamasis pripažino faktines bylos aplinkybes ir nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, iš dalies atlygino (duomenys neskelbtini) teritorinei ligonių kasai nusikaltimu padarytą žalą ir susitarė dėl visiško žalos atlyginimo. Kaltinamojo atsakomybę sunkina tai, kad nusikaltimą K. A. padarė apsvaigęs nuo alkoholio, ir akivaizdu, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. K. A. anksčiau neteistas, (duomenys neskelbtini).
BK 41 straipsnis ,,Bausmė ir jos paskirtis“ greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria bausmės teisingumo tikslą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Įstatymų leidėjas, formuluodamas nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos nusikaltimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tačiau tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (kasacinės bylos Nr. 2K-382/2012, 2K-456/2013).
BK 135 str. 2 d. 3 p. numatytas nusikaltimas pagal rūšinį pavojingumą priskiriamas labai sunkiems nusikaltimams, už jį numatytas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų, tačiau kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės skyrimas šioje byloje, teismo vertinimu, aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Minėta, kad K. A. nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą, iš dalies atlygino nusikaltimu padarytą žalą ir susitarė dėl visiško jos atlyginimo, nukentėjusieji R. A. ir V. S. teigia, kad jie atleido kaltinamajam, jokių materialinių pretenzijų jam nereiškia, nagrinėjant bylą teisme nukentėjusioji R. A. ir kaltinamasis K. A. įregistravo santuoką ir gyvena kartu, kaltinamasis K. A. serga (duomenys neskelbtini) (t. 2, b. l. 139, 154) ir jam reikalingas intensyvus gydymas.
Esant šioms aplinkybėms K. A. taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir bausmė švelnintina, paskiriant jam švelnesnę bausmės rūšį, nei numatyta straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą. Jam skirtina laisvės apribojimo bausmė.
Iki nuosprendis įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti, kaltinamajam paliktinos ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemones – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 301–302 str., 308 str., teismas
nusprendžia:
K. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 135 str. 2 d. 3 p., ir, taikant Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., nuteisti laisvės apribojimu vieneriems metams. Įpareigoti K. A. laisvės apribojimo laikotarpiu nevartoti alkoholinių gėrimų ir būti namuose nuo 23 val. iki 6 val. (jei tai nesusiję su gydymu).
Iki nuosprendis įsiteisės ir bus pradėtas vykdyti, kaltinamajam palikti ikiteisminio tyrimo metu paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje (kiekvieną trečiadienį nuo 8 val. iki 17 val.).
Patvirtinti 2019-07-16 Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią K. A. įsipareigoja atlyginti 3135,86 Eur žalą per 60 mėnesių nuo 2019-07-16, kas mėnesį mokėdamas po 52 eurus į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini) AB ,, (duomenys neskelbtini)“. Pirmos įmokos suma 67,86 Eur, kurią skolininkas įsipareigoja sumokėti iki 2019-07-31. Atlygintiną sumą skolininkas privalo įmokėti iki einamojo mėnesio 30 dienos. Pasibaigus nustatytam sutarties terminui skolininkas turi būti visiškai atsiskaitęs su išieškotoju. Jei skolininkas nėra įvykdęs šios sąlygos, žalos atlyginimo likutis išieškomas įstatymų nustatyta tvarka. Jei skolininkas du kalendorinius mėnesius iš eilės nesumoka numatytos mėnesinės įmokos (52 Eur), išieškotojas turi teisę vienašališkai nutraukti sutartį ir perduoti vykdomąjį raštą dėl žalos atlyginimo išieškojimo antstoliams arba žalos atlyginimą išieškoti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Baudžiamosios bylos dalį dėl (duomenys neskelbtini) teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.
Pagal Lietuvos Respublikos BK 187 str. 2 d. K. A. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BK 303 str. 5 d. 1 p.).
5 litrų plastikinę talpą su rusvos spalvos skysčiu (apie 200 ml), saugomą (duomenys neskelbtini), grąžinti V. S.. Aulinius batus, džemperį ,, (duomenys neskelbtini)“, sportines kelnes ,, (duomenys neskelbtini)“, saugomus (duomenys neskelbtini), grąžinti K. A.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Klaipėdos apygardos teismą. Nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio kopijos įteikimo dienos.