- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-05-26
- Bylos Nr.
- 2YT-6558-1238/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01838-2025-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kristina Molderė
- Pareiškėjas
- R. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- J. A., Valstybės įmonė „Turto bankas“
- Advokatai
- Laimutė Leonavičienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. Š. patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys J. A., Valstybės įmonė „Turto bankas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas R. Š. (toliau – pareiškėjas) pateikė teismui patikslintą pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo paveldėjimo bylos užvedimo po P. Š. mirties ir paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą, atsiradusį po mirusio (duomenys neskelbtini) P. Š. mirties. Pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu nurodė, kad:
1.1. Pareiškėjo tėvai P. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) ir A. Š.-Š., gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Jiems gyvenant santuokoje gimė vaikai: sūnus R. Š., gimusi (duomenys neskelbtini) ir dukra S. Š.-I., gimusi (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sesuo S. I. mirė (duomenys neskelbtini).
1.2. Tėvas P. Š. iki mirties gyveno ir buvo deklaravęs gyvenamą vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Motinos A. Š. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo tėvai gyvendami santuokoje, 1960 metais, pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu adresu(duomenys neskelbtini), (dabar adresas (duomenys neskelbtini). Pagal įrašą (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1991–1995 m. namų ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), psl. (duomenys neskelbtini), asmeninė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), P. Š. vardu iki 1991 m. sausio 1 d. užregistruota namų valda. 2022 m. balandžio 19 d. atlikta pastatų kadastriniai matavimai. Pastatai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.
1.3. Po tėvo P. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas. Po motinos, A. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iame notaro biure yra pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Po A. Š. mirties palikimą priėmė jos dukra S. I.. Kadangi sesuo S. I. yra mirusi, suinteresuotu asmeniu šioje byloje pareiškėjas nurodo jos vienintelį vaiką - dukrą J. A..
1.4. Pareiškėjas nors ir nesikreipė pas notarą ir paveldėjimo bylos dėl palikimo priėmimo po tėvo P. Š. mirties neužvedė, tačiau faktiškai priėmė palikimą, pradėjęs valdyti tėvo turtą iš karto po jo mirties. Pas notarą nesikreipė po tėvo mirties, galvodamas, kad motinai esant gyvai kažkaip persirašo turtas jos vardu, o paveldima tik kai nėra abiejų tėvų. Po tėvo P. Š. mirties pareiškėjas iš karto liko gyventi tėvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi namu, prižiūrėjo namus ir aplinką, rūpinosi malkomis, kūreno krosnį, perklijavo tapetus, išdažė grindis, pakeitė kai kuriuos langus, mokėjo mokesčius, nes mama buvo garbaus amžiaus, labai silpnos sveikatos, jos gaunama pensija nedidelė ir ji viena jau nebūtų pajėgusi susitvarkyti. Po tėvo mirties pareiškėjas sutvarkė visus jo asmeninius daiktus (drabužius, ūkio įrankius: plaktukus, reples, pjūklą, kirvį), viską sudėjo į sandėliuką ir dabar šiais įrankiais naudojasi. Likęs turtas nėra areštuotas, įkeistas, nėra jokių skolų. Tuo metu pareiškėjas dirbo Kaune ir turėjo butą, į darbą vykdavo traukiniu, kadangi buvo sunku išlaikyti ir butą, ir tėvo namą, butą Kaune pardavė ir su šeima jau visi gyveno (duomenys neskelbtini), tėvų namuose. 2003 metais, pardavus butą, įsiregistravo seniūnijos ūkinėje knygoje. Po tėvo mirties tapo pilnavertis visų jo daiktų savininkas ir valdytojas. Pradėjo pilnai disponuoti ir valdyti jo daiktus ir likusią nekilnojamojo turto dalį.
1.5. Pareiškėjas, kaip palikėjo sūnus, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, pradėjęs valdyti tėvo P. Š. turtą kaip savo iš karto po jo mirties, todėl prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis, R. Š., prižiūrėdamas ir valdydamas nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, ir jį valdydamas kaip tikras savininkas, priėmė palikimą, atsiradusį po mirusio (duomenys neskelbtini) tėvo P. Š. mirties.
2. Pareiškėjo atstovė pareiškime nurodytas aplinkybes palaikė, prašė pareiškimą tenkinti.
3. Liudytoja V. T. teismo posėdžio metu nurodė, kad R. Š. yra jos sesers A. Š.-Š. sūnus. R. Š. tėvas P. Š. ir mama A. Š.-Š. yra mirę. R. Š. jau nuo tėvo mirties rūpinosi ir prižiūrėjo namą, esantį adresu (duomenys neskelbtini). Kadangi mamos sveikata buvo silpna, jai reikėjo priežiūros, ji pati savarankiškai nebūtų galėjusi pasirūpinti nei savimi, nei namu, todėl tiek ja, tiek namu rūpinosi R. Š.. Iš pradžių R. Š. važinėdavo į (duomenys neskelbtini) iš Kauno, kur gyveno, vėliau atsikraustė į (duomenys neskelbtini), rūpinosi mama, mokėjo mokesčius už namą. Liudytojos manymu, po tėvo P. Š. mirties, namą pradėjo tvarkyti jo sūnus R. Š..
4. Liudytoja M. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad jos vyras ir R. Š. mama A. Š.-Š.buvo brolis ir sesuo. Iš pradžių R. Š. važinėdavo iš Kauno į (duomenys neskelbtini), tuomet po tėvo P. Š. mirties iš Kauno atvažiavo gyventi į (duomenys neskelbtini), rūpinosi namu, rūpinosi mama, nes mama sirgo, ligoninėse gulėjo. Liudytoja gyveno toje pačioje gatvėje, 100 metrų atstumu nuo jų namo, todėl puikiai matė, kas rūpinosi namu, kaip jie gyveno. A. Š.-Š. buvo silpnos sveikatos ir nebūtų galėjusi viena pasirūpinti namu. R. Š. nuo tėvo mirties gyvena tame name, moka mokesčius.
Atsiliepimas
5. Suinteresuoto asmens valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovas į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad valstybės įmonė „Turto bankas“ nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. Š. palikimo perėjimą valstybei, taip pat neturi jokių duomenų patvirtinančių ar paneigiančių faktinį paliktojo turto priėmimą valdyti. Tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad pareiškėjas priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, neprieštarauja pareiškėjo prašymo patenkinimui. Prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra, valstybės įmonės „Turto bankas“ atstovui nedalyvaujant.
6. Suinteresuotas asmuo J. A. į teismo posėdį neatvyko. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad su pateiktu patikslintu pareiškimu visiškai sutinka, visos pareiškime nurodytos aplinkybės yra teisingos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
7. Iš byloje esančio sutuoktinių liudijimo nustatyta, kad P. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) ir A. Š.-Š., gimusi (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). Santuoka įregistruota Kaišiadorių rajono CBAĮ biure, akto įrašo Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių gimimo liudijimų matyti, kad gyvenant santuokoje P. Š. ir A. Š.-Š. gimė vaikai: sūnus R. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) ir dukra S. Š.-I., gimusi (duomenys neskelbtini).
8. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų bylos, registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad pareiškėjo tėvai P. Š. ir A. Š.-Š. gyvendami santuokoje, 1960 metais, pasistatė gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu adresu: (duomenys neskelbtini), (dabar adresas (duomenys neskelbtini)). Pagal įrašą (duomenys neskelbtini) seniūnijos 1991–1995 m. namų ūkinėje knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), psl. (duomenys neskelbtini), asmeninė sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), P. Š. vardu iki 1991 m. sausio 1 d. užregistruota namų valda. 2022 m. balandžio 19 d. atlikti pastatų kadastriniai matavimai: gyvenamojo namo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 54,14 kv. m ir ūkinio pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini). Pastatai nekilnojamojo turto registre neįregistruoti.
9. Po pareiškėjo tėvo P. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (Kaišiadorių rajono sav., 3-iojo notaro biuro pažyma 2024 m. lapkričio 25 d. Nr. (duomenys neskelbtini)). Po motinos A. Š. mirties (mirė (duomenys neskelbtini)) Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-iame notaro biure yra pradėta paveldėjimo byla Nr. (duomenys neskelbtini). Po A. Š. mirties palikimą priėmė jos dukra S. I.. Iš 2020 m. sausio 28 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad pareiškėjo R. Š. sesuo S. I. mirė (duomenys neskelbtini).
10. Pareiškėjo tėvas P. Š. iki mirties gyveno ir buvo deklaravęs gyvenamą vietą adresu: (duomenys neskelbtini). Motinos A. Š. paskutinė deklaruota gyvenamoji vieta iki mirties deklaruota tuo pačiu adresu.
11. Iš Kaišiadorių rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymos matyti, kad R. Š. nuo 2003 m. spalio 14 d. gyvena jo šeimai priklausančiame būste, adresu: (duomenys neskelbtini), kas pažymėta (duomenys neskelbtini) seniūnijos namų ūkio knygoje Nr. (duomenys neskelbtini), namų ūkio Nr. (duomenys neskelbtini).
12. Iš byloje pateiktų sąskaitų ir mokėjimo čekių matyti, kad po tėvo mirties pareiškėjas mokėjo mokesčius už elektrą, komunalines paslaugas, suteiktas adresu (duomenys neskelbtini).
13. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. CPK 445 straipsnyje nustatyta, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.
14. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CPK 444 straipsnio 1 dalies ir 445 straipsnio nuostatas, padarė išvadą, kad juridinę reikšmę turintį faktą teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi turėti juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-388/2010).
15. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad faktai, išvardinti CPK 444 straipsnyje, juridiniai ne bet kada ir ne kiekvieno asmens atžvilgiu, o tik tam tikroje įstatymų apibrėžtoje situacijoje, kai, juos nustačius, pareiškėjas įgis tam tikrą subjektinę teisę. Taigi, svarbu išsiaiškinti, ar pareiškėjo prašomas nustatyti faktas sukels jo nurodytus teisinius pagrindus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 5 d. nutartis 3K-3-373/2007).
16. Vadovaujantis 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsniu, civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus (2001 m. liepos 1 d.) šiam kodeksui. Pareiškėjo tėvas mirė iki šio įstatymo įsigaliojimo, t. y. (duomenys neskelbtini), todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964 m. liepos 7 d. priimtas Civilinis kodeksas (Žin., 1964, Nr.19-138).
17. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį tam, kad priimtų palikimą, įpėdinis turėjo išreikšti savo valią per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai galėjo padaryti dviem būdais: paduodamas palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą arba pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą. Analogiški palikimo priėmimo būdai įtvirtinti ir šiuo metu galiojančiame Civiliniame kodekse (CK 1.8 straipsnio 1 dalis, CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Taip priimant palikimą, nereikalaujama, kad įpėdinio atliekami veiksmai būtų teisiškai įforminti. Asmuo, kuris savo reikalavimus grindžia palikimo priėmimu, faktiškai pradėjus jį valdyti, turi įrodyti, kad pradėjo šį turtą valdyti kaip savo, atliko aktyvius veiksmus, išreiškiančius jo valią įgyti nuosavybės teises į paveldimą turtą. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus). Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Valdymu laikomas faktinis daikto turėjimas savo žinioje.
18. CPK 177 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad faktiniai duomenys nustatomi šiomis priemonėmis: šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, apžiūrų protokolais, todėl vadovaujantis šia teisės norma, laikytina, kad pareiškėjas prašomą faktą įrodinėja leistinomis priemonėmis. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Bylose dėl faktų, turinčių juridinę reikšmę, nustatymo įrodinėjimo ypatumą lemia tai, kad šiose bylose yra naudojami netiesioginiai rodymai, nes jeigu pareiškėjai turėtų tiesioginių prašomą faktą patvirtinančių įrodymų, tai jam apskritai nereikėtų kreiptis į teismą (CPK 445 straipsnis).
19. Pareiškėjas po (duomenys neskelbtini) tėvo P. Š. mirties perėmė ir pradėjo valdyti jo nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą – kartu su silpnos sveikatos motina liko gyventi tėvų namuose, adresu (duomenys neskelbtini), rūpinosi namu, prižiūrėjo namus ir aplinką, rūpinosi malkomis, kūreno krosnį, perklijavo tapetus, išdažė grindis, pakeitė kai kuriuos langus, mokėjo mokesčius, tai yra faktiškai priėmė P. Š. palikimą. Duomenų apie testamentą ar kitus asmenis, kurie pretenduotų į P. Š. turtą, nepateikta. Teismas nenustatė pagrindo abejoti byloje esančiais įrodymais, kadangi pareiškėjo ir liudytojų nurodytos aplinkybės ir surinkti įrodymai yra nuoseklūs, neprieštaraujantys tarpusavyje (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
20. Kadangi pareiškėjo prašomą nustatyti faktą patvirtino kiti byloje esantys įrodymai, todėl juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas teismine tvarka. Kitokia tvarka pareiškėjas negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, šių dokumentų negalima atkurti (CPK 445 straipsnis). Šis faktas turi pareiškėjui juridinę reikšmę, nes nuo jo priklauso pareiškėjo turtinių teisių atsiradimas, tai yra, tik šiuo būdu galima įgyvendinti jo teisę paveldėti tėvo P. Š. palikimą.
21. Teismas, įvertinęs pareiškėjo ir liudytojų nurodytas aplinkybes, byloje esančius įrodymus ir tai, jog kitų asmenų, pretenduojančių į P. Š. turtą, nėra, konstatuoja, kad yra pagrindas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, jog R. Š. po tėvo P. Š. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 8 punktas).
22. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu sudaro 7,93 Eur ir yra mažesnės už minimalų priteistiną dydį (8 Eur), todėl valstybei nepriteistinos (CPK 92, 96 straipsniai, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2023 m. gruodžio 20 d. įsakymas Nr. 1R-386/1K-411
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu ir 448 straipsniu,
nusprendžia:
pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jo palikimą, pradėjęs faktiškai turtą valdyti.
Juridinis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.