Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2023-03-15 · Administracinė byla Nr. eI2-461-621/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Data
2023-03-15
Bylos Nr.
eI2-461-621/2023
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Arvydas Martinavičius, Žanas Kubeckas, Jarūnė Sedalienė
Pareiškėjas
L. V.
Atsakovas
valstybės įmonei ,,Regitra“
2023 m. kovo 15 d.Šiauliai

Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žano Kubecko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arvydo Martinavičiaus ir Jarūnės Sedalienės,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovei valstybės įmonei ,,Regitra“ dėl sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas L. V. kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą su skundu, prašydamas: 1. Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022-10-24 sprendimą Nr. 21R3-104AG3-81/27-2022; 2. Panaikinti valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Regitra“ apeliacijos komisijos 2022-08-22 sprendimą (1.32E)-2V- ir anuliuoti 2022-07-20 egzamino rezultatą, įpareigoti VĮ „Regitra“ grąžinti L. V. už egzaminą sumokėtą įmoką; 3. Įpareigoti VĮ „Regitra“ pašalinti pažeidimą ir įvykdyti savarankišką prašymą, pateikti L. V. 2022-07-20 vykdyto praktikos egzamino filmuoto vaizdo įrašo medžiagos kopiją; 4. Įpareigoti VĮ „Regitra“ pašalinti pažeidimą ir įvykdyti savarankišką prašymą, pateikti L. V. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo vadovo patvirtintų, 2022 m. liepos 20 dienai, praktikos egzamino kelyje maršrutų Šiaulių miete kopijas; 7. Patenkinus jo prašymą pilna apimtimi ar patenkinus prašymą iš dalies, prašo priteisti žyminį mokestį iš atsakovo.

Pareiškėjo skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi to pageidavo pareiškėjas. Pareiškėjas skunde nurodė, kad VĮ „Regitra“ Šiaulių padalinyje 2022-07-20 laikė A kategorijos praktikos egzaminą. VĮ „Regitra“ egzaminuotojas praktikos egzaminą įformino kaip neišlaikytą, nes buvo padaryta kritinė klaida (praktikos egzamino atskaita Nr. 6418353), kadangi su egzaminuotojo sprendimu nesutiko, VĮ „Regitra“ numatyta tvarka ir terminais pateikė apeliacinį prašymą dėl A kategorijos praktinio egzamino. VĮ „Regitra“ apeliacijos komisija, išnagrinėjusi jo apeliaciją, priėmė sprendimą jo praktikos egzaminą palikti galioti, tai yra palikti neišlaikytą. Su VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos posėdžio protokole priimtu sprendimu nesutinka, nes VĮ ,,Regitra“ apeliacijos komisija, priimdama savo sprendimą, apeliacijos nagrinėjimą atliko formaliai, visiškai atmestinai, paviršutiniškai, vertinimus atliko vienpusiškai neobjektyviai, jo detaliai pateiktų argumentų dėl egzamine įvertintų kritinių ir nekritinių klaidų neaptarė, nepašalino prieštaravimų, neišsakė teisės aktais paremtų argumentų komisijos teisingam sprendimui priimti. Be to, neįgyvendino jo prašymų ir nepateikė teisingos informacijos pagal jo prašymus, o kaip tik savo atsakymais apeliacinė komisija siekė suklaidinti dėl atitinkamos informacijos galimybės gauti (nepateikimo), tai yra neteisėtai nepateikė prašomos filmuotos medžiagos kopijos, kurioje išskirtinai tik jis buvo egzamino metu filmuojamas, taip pat teikė klaidingą informaciją dėl praktikos egzamino kelyje maršrutų ir pagal jo prašymą nepateikė praktikos egzamino kelyje maršrutų.

VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos (toliau – Komisija) posėdžio protokole (toliau – Protokolas) nurodoma: 1. Egzaminuojamasis atliko greitąją gyvatėlę. Komisija pažymi, kad praktikos egzamino vertinimas grindžiamas egzamine betarpiškai dalyvaujančio egzaminuotojo priimtu sprendimu. Egzaminuotojas vertina egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus vadovaudamasis nustatyta tvarka. Egzaminuotojas egzamino metu mato ir vertina daug daugiau aplinkybių nei fiksuojama egzamino vaizdo ir garso įraše. Todėl praktikos egzamino vertinimo teisingumo negalima pagrįsti vien vaizdo medžiagoje užfiksuotais įrodymais ir nėra pagrindo abejoti egzaminuotojo sprendimu, kad egzaminuojamasis atlikdamas specialųjį manevrą važiavo per lėtai, įvertinta greičio pasirinkimo nekritinė klaida (toliau – ir NK) atitinka Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo (toliau – ir Vertinimo aprašas), patvirtinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223, 30.3 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis nepasiekia reikiamo greičio, atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus 2 priede.

Pareiškėjas pažymi, kad Komisija, kaip matyti, pradėdama nagrinėti apeliaciją, yra iš karto susidariusi išankstinę poziciją ir pažymi, kad vaizdo įrašas jiems neparodo visumos aplinkybių egzamino metu, tačiau pažymi, kad neabejoja egzaminuotojo sprendimu. Iš to kyla tai, kad Komisija jau nuo pat pradžių susidariusi poziciją, kad egzaminuotojas besąlygiškai teisus ir visi kiti objektyvūs faktai patvirtinantys L. V. teiginius ir teisės aktus nebeturi reikšmės. Nors kaip matyti, kad egzaminuotojas, vertindamas protokolo 4 punkte aptartą paprastą ir aiškią situaciją, pasielgė nekvalifikuotai, neobjektyviai ir neprofesionaliai įvertindamas, kad buvo padaryta nekritinė klaida, kurią vis tik Komisija anuliavo ir pripažino, kad klaidos toje situacijoje nebuvo. Egzaminuotojas nėra visiškai neklystantis ir patikimas savo subjektyviuose vertinimuose.

Komisija posėdžio protokole taip pat antru punktu nurodo, kad egzaminuojamasis važiavo per geležinkelio pervažą ir nesidairė, nepasuko galvos į abi puses, kad įsitikintų, jog nevažiuoja traukinys, vertinta situacijos stebėjimo ir žvalgymosi kritinė klaida (toliau – ir KK) atitinka Vertinimo aprašo 44.1 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, važiuodamas per geležinkelio pervažą.

Pareiškėjas pažymi, kad remiantis gausia statistika, dviejų akies obuolių matymo kampas yra 190°, periferinis regėjimas fiksuoja objektų pokyčius erdvėje, būtent judesius netiesioginiu žvilgsniu. Visų pirma, periferinis matymas būtinas koordinacijai ir regėjimui temstant susikurti. Regėjimo kampas – tai erdvės kiekis, uždengiantis akį, nekeičiant žvilgsnio fiksacijos. Vidutinis matymo laukas yra 190 laipsnių horizontaliai ir 60-70 laipsnių vertikaliai. Lietuvių kalbos žodynuose nurodoma, kad dairytis, dairosi, dairėsi reiškia žiūrėti, žvalgytis, žvalgantis ieškoti. Kadangi pareiškėjas turi akis, tai jomis ir žiūrėjo, kas yra tolygu žvalgymuisi, be to, kažkiek iš anksto kraipė galvą ir, kaip jau minėjo, iš anksto matė, vertino, tai yra viską pamatė, ko reikėjo, kad saugiai vairuotų ir saugiai kirstų nereguliuojamą geležinkelio pervažą, per kurią maksimalus galimas greitis 50 km/h. Kaip matyti iš daryto vaizdo įrašo, vietose prieš perėją, prieš susikirtimą su įvažiavimu į šalia esančią teritoriją ir geležinkelio pervažą, sumažino greitį, per geležinkelio pervažą be užtvaro nepravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, nes jis tuo metu ir nedegė, neatsitrenkė į jokią bėginę transporto priemonę, nes jos ir nebuvo, ir nevažiavo, neartėjo. Visą maršrutą pravažiavo nepažeisdamas jokių KET taisyklių. Jokių veiksmų, kurios galėtų būti vertintinos kaip kritinės klaidos, jis nepadarė. Komisija minimos situacijos vertinimo ir nagrinėjimo neatliko, tik priėmė formalų ir neobjektyvų sprendimą.

Komisija posėdžio protokole taip pat nurodo, kad apeliantas važiavo vienos krypties eismo keliu ir prieš sukdamas į kairę nepasitraukė prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto, įvertinta padėties prieš posūkį į kairę pasirinkimo KK atitinka Vertinimo aprašo 43.2 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.

Pareiškėjas pažymi, kad jis savo apeliacijoje dėl šio momento išsamiai išdėstė argumentus, pasiremdamas KET 158 p., VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-12-23 įsakymu Nr. V-223, 2017-10-09 įsakymo Nr. V-201 redakcijos Motorinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo 2.8 punktų nuostatomis, tačiau kaip matyti iš Komisijos sprendimo, Komisija nenagrinėjo ir nevertino, motyvų neteikė, formaliai pacitavo teisės aktą. Nevertintos Kelių eismo taisyklių ir Motorinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo nuostatos. Spendimas neobjektyvus.

Komisija posėdžio protokole nurodė, kad apeliantas kelio atkarpoje, kurioje galima važiuoti 50 km/val. greičiu, važiavo ne daugiau 40 km/val. greičiu. Įvertinta greičio pasirinkimo NK atitinka Vertinimo aprašo 30.3 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10 – 15 km/val. mažesniu nei leistina greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad jis savo apeliacijoje dėl šio momento išsamiai išdėstė situacijos tuo metu vertinimą ir argumentus, tačiau Komisija, vertindama 5 p. aprašytą situaciją, motyvų vėl nepateikė, o tik formaliai pacitavo teisės aktą. Komisija visiškai nenagrinėjo situacijos, nevertintos konkrečios aplinkybės, vieta, nesiremta Kelių eismo taisyklėmis ir Motorinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo nuostatomis. Tai parodo atsainų neprofesionalų Komisijos darbą ir formalų požiūrį, dėl to priimtas neobjektyvus sprendimas.

Praktinio egzamino vaizdo ir garso duomenų tvarkymo ir duomenų įrašymo įrangos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-31, 13 punkte nurodyta, kad egzaminuojamajam, ne vėliau, kaip per vieną darbo dieną nuo egzamino laikymo dienos pateikus prašymą raštu, leidžiama asmeniškai arba kartu su jį atstovaujančiu asmeniu (pateikus atstovavimą patvirtinantį dokumentą, atitinkantį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus) peržiūrėti laikyto praktikos egzamino duomenų įrašą su Įmonės padalinio atstovu suderintu laiku. Peržiūrėti laikyto praktikos egzamino duomenų įrašą galima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo egzamino dienos. Įrašo kopija egzaminuojamajam neteikiama.

Pareiškėjas pažymi, kad remiantis Europos sąjungos ir nacionaliniais teisės aktais, BDAR, duomenų subjektas turi teisę iš duomenų valdytojo gauti patvirtinimą, ar su juo susiję asmens duomenys yra tvarkomi, o jei tokie asmens duomenys yra tvarkomi, turi teisę susipažinti su asmens duomenimis ir toliau nurodyta informacija: kiekvienas asmuo turi teisę gauti iš organizacijos patvirtinimą, ar ji tvarko su juo susijusius asmens duomenis. Kreipimasis gali būti pateiktas žodžiu arba raštu tinkamai patvirtinant tapatybę. Tuo atveju, jei duomenys yra tvarkomi, asmuo turi teisę susipažinti su savo duomenimis ir gauti tokią informaciją.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, jis turi teisę gauti informaciją apie savo asmens duomenų tvarkymą, susipažinti su savo asmens duomenimis, kurie yra saugomi. Jam paprašius 2022-07-20 vykdyto egzamino vaizdo įrašo kopijos (įrašo, kuriame išskirtinai buvo filmuojami tik jo veiksmai, tai yra paprašius ne slaptų duomenų), įrašas nebuvo pateiktas, o Komisija tik formaliai atrašė, be įstatymais pagrįstų argumentų.

Vadovaujantis Egzaminavimo aprašo 39 punktu, kiekviename VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centre pagal Egzaminavimo aprašo 1 priedo reikalavimus sudaromi praktikos egzamino kelyje maršrutai, atsižvelgiant į įvairių kategorijų TP vairavimo ypatumus ir minimalų privalomą laiką vairuoti kelyje. Aprašant praktikos egzamino kelyje maršrutus, nurodoma, kur egzaminas prasideda ir baigiasi bei mažiausiai du kontroliniai orientyrai, kuriuos turi pasiekti (pravažiuoti) egzaminuojamasis. Egzaminuotojas pats parenka ir gali, esant reikalui, koreguoti trasą. Teisės aktai nenustato pareigos sudaryti ir pateikti maršruto schemą. Visus maršrutus tvirtina VĮ „Regitra“ filialo vadovas. Maršrutas egzaminuojamajam parenkamas prieš praktikos egzaminą atsitiktinumo principu.

Pažymi, kad dėl aukščiau minimos situacijos ir prašymo pateikti patvirtintų maršrutų kopijas Komisija vėl biurokratiškomis frazėmis formaliai atrašė, nepateikė prašytų patvirtintų 2022-07-20 dienai maršrutų (žemėlapių ar tikslių aprašymų). Be to, klaidindama jį nurodė, kad teisės aktai nenustato pareigos sudaryti ir pateikti maršruto schemą. Pažymėjo, kad visus maršrutus tvirtina VĮ „Regitra“ filialo vadovas. Tai yra nurodo vieną kitam prieštaraujančius teiginius. Jei VĮ „Regitra“ filialo vadovas 2022-07-20 nebuvo patvirtinęs nustatyta tvarka ir periodiškumu praktikos egzamino kelyje maršrutų, tokiu atveju laikytina, kad egzaminas vyko neteisėtai nesilaikant reglamentacijos ir todėl jo rezultatai turi būti nedelsiant panaikinti.

Atsižvelgus į aukščiau išvardintus argumentus, jis kreipėsi į Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrių, kuris išnagrinėjęs jo skundą, nusprendė pareiškėjo L. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą. Su Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius priimtu sprendimu nesutinka, nes Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius, priimdamas savo sprendimą, nagrinėjimą atliko formaliai, paviršutiniškai, vertinimus atliko neobjektyviai, darydamas nepagrįstas interpretacijas, detaliai pateiktų argumentų dėl egzamine įvertintų kritinių ir nekritinių klaidų, vertinimą atliko nesigilindamas, nepašalino prieštaravimų, neišsakė tesės aktais paremtų argumentų, teisingam priimtam sprendimui priimti.

Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius, iškraipydamas faktus, bando įtikinti, kad jis sutinka, kad nesižvalgė, tačiau su tokiu komisijos teiginiu nesutinka, kadangi jis buvo ypatingai dėmesingas ir prieš pradėdamas judėti bei judėdamas per geležinkelio pervažą ir ją kirsdamas, kaip ir skunduose nurodė, tai atliko visiškai saugiai ir nepažeisdamas taisyklių, nesukeldamas net minimaliausios grėsmės, niekam nesutrikdė eismo, nesukėlė pavojaus. Be to, atkreipia dėmesį, kad nei VĮ ,,Regitra“, nei Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius jokių faktinių duomenų nepateikė, neargumentavo, kurie duotų pagrindą teigti, kad jo žvalgymasis kokiais tai veiksmais būtų buvęs netinkamas, tai yra nepateikė jokių faktinių duomenų, kur ir kaip būtų nurodoma, kad dalyvaujant eisme vairuotojas privalo tam tikru laipsnių kampu pasukti, pakreipti galvą ar kitą kūno dalį, kiek laiko išlaikyti pasuktą kūno dalį. Šiuo atveju jis dalyvaudamas eisme žvalgėsi ir sukiojo galvą, kitas kūno dalis tiek ir tokiu momentu, kad saugiai dalyvautų eisme ir saugiai kirstų pervažą. Be to, sprendimuose visiškai nenurodyta ir neįrodyta, kad būtų kilusi nors menkiausia grėsmė, nenurodyti jokie teisės aktai, kur būtų aprašomas galvų ar kitų kūno dalių sukiojimas, sukiojimo ar nesukiojimo kampai, laipsniai, sukiojimo intervalai, laikai.

Atsakovė VĮ ,,Regitra“ atsiliepime nurodė, kad neprieštarauja bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Atsakovė nurodė, kad nesutinka su skunde nurodytais argumentais. Atsakovė pažymi, jog Apeliacijos komisija išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo apeliaciją ir nurodė Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo (toliau – Vertinimo aprašas), patvirtinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223, nuostatas, kuriomis grindžiamas pareiškėjo padarytų klaidų vertinimas.

Atsakovė pažymi, kad važiuodami per traukinių bėgių sankirtas su važiuojamąja kelio dalimi vairuotojai privalo būti itin apdairūs, kadangi geležinkelio pervažose visais atvejais pirmenybę turi traukinys, be to, automobiliui sustoti yra lengviau nei bėgiais važiuojančiai transporto priemonei, todėl pareiškėjo teiginys, jog jis iš anksčiau kraipė galvą ir viską pamatė, ką reikėjo, kad saugiai kirstų nereguliuojamą geležinkelio pervažą, tik patvirtina pareiškėjo netinkamą nagrinėjamos situacijos suvokimą ir važiavimo per geležinkelio pervažas svarbos sumenkinimą.

Atsakovė su pareiškėjo teiginiu, kad Apeliacijos komisija nevertino Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo nuostatų (toliau – Vertinimo aprašas) nei Kelių eismo taisyklių nuostatų, nesutinka, kadangi Apeliacijos komisijos protokole yra aiškiai aptarta pareiškėjo veiksmų atitiktis Vertinimo aprašo nuostatoms, konkrečiai, 43.2 papunkčiui. Be to, Vertinimo aprašas vertintinas kaip specialus teisės aktas (lex specialis derogat lex generalis), detalizuojantis motorinių transporto priemonių valdymo įgūdžius ir gebėjimus, todėl nagrinėjamoje situacijoje taikomos Vertinimo aprašo nuostatos, o ne KET reikalavimai (LVAT 2012 m. rugsėjo 28 d. nutartis, administracinė byla Nr. A556-2201/2012).

Pareiškėjo skunde nurodytas argumentas, kad Apeliacijos komisijos anuliuota NK įrodo egzaminuotojo neobjektyvumą ir egzamino vertinimo nepatikimumą niekuo nepagrįstas, nes anuliuota klaida nėra pakankamas pagrindas abejoti kitų klaidų vertinimo pagrįstumu.

Atsakovė nesutinka su pareiškėjo tvirtinimu, jog Apeliacijos komisija nevertino greičio pasirinkimo NK, kadangi Apeliacijos komisijos protokole yra aiškiai aptarta pareiškėjo veiksmų atitiktis Vertinimo aprašo nuostatoms, konkrečiai 30.3 papunkčiui. Pažymi ir tai, kad pagal Vertinimo aprašo 2.18 papunktį, egzaminuojamojo įgūdžiai ir gebėjimai vairuojant transporto priemonę vertinami pagal tai, ar jis sugeba greitėti tolygiai, važiuoti eismo situaciją atitinkančiu greičiu ir neviršyti leistino greičio. Todėl važiavimas tiek per greitai, tiek per lėtai vertinamas kaip klaida.

Atsakovė taip pat laiko nepagrįstais pareiškėjo teiginius, jog atsakovė, nepateikdama jam vaizdo ir garso įrašų kopijos, pažeidė jo teisę susipažinti su asmens duomenimis. Atsakovė pažymi, kad teisė susipažinti su egzaminų vaizdo ir garso įrašais įtvirtinta Praktinio egzamino vaizdo ir garso duomenų tvarkymo ir duomenų įrašymo įrangos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto valstybės įmonės „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-31, 13 punkte nurodyta, kad egzaminuojamajam, ne vėliau, kaip per vieną darbo dieną nuo egzamino laikymo dienos pateikus prašymą raštu, leidžiama asmeniškai arba kartu su jį atstovaujančiu asmeniu (pateikus atstovavimą patvirtinantį dokumentą, atitinkantį Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatytus reikalavimus) peržiūrėti laikyto praktikos egzamino duomenų įrašą su Įmonės padalinio atstovu suderintu laiku. Peržiūrėti laikyto praktikos egzamino duomenų įrašą galima ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo egzamino dienos. Atkreiptinas dėmesys, kad šia teise pareiškėjas pasinaudojo.

Bendrąja prasme maršrutas yra objekto judėjimo kryptis tam tikrų geografinių orientyrų ir koordinačių atžvilgiu, nurodant pagrindinius punktus. Maršrutą sudaro pradinis ir galutinis punktai. Jie numatomi prieš kelionę. O linija, kuria vyksta numatytas judėjimas, vadinama trasa. Todėl aprašant praktikos egzamino kelyje maršrutus, nurodoma, kur egzaminas prasideda ir baigiasi bei mažiausiai du kontroliniai orientyrai, kuriuos turi pasiekti (pravažiuoti) egzaminuojamasis. Egzaminuotojas pats parenka ir gali, esant reikalui, koreguoti trasą. Nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 26 d. įsakymui Nr. 1V-578 „Dėl vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ panaikinta Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 39 punkto nuostata, įpareigojanti sudaryti galimybę egzaminuojamajam prieš praktikos egzaminą susipažinti su parinkto maršruto schema. Taip padaryta todėl, kad vairavimo pamokų metu dažniausiai buvo mokoma važiuoti tik schemose nurodytomis praktikos egzamino maršrutų trasomis. Egzaminuotojas pats parenka ir gali, esant reikalui, koreguoti trasą. Egzaminuotojas, nurodydamas egzaminuojamajam, kur važiuoti, neprivalo parinkti trumpiausio kelio tarp maršruto aprašyme nurodytų kontrolinių orientyrų (objektų). VĮ ,,Regitra“ Šiaulių filialo praktikos egzamino kelyje maršrutų aprašas patvirtintas Šiaulių filialo direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 1V-379. Pažymėtina, kad Atsakovės filialų vadovų įsakymai dėl egzaminų maršrutų yra vidiniai norminiai teisės aktai, kurie reglamentuoja egzaminuotojų darbą, o ne santykius su egzaminuojamaisiais. Atsakovė prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje kilo ginčas dėl atsakovės VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos 2022-08-22 sprendimo (1.32E)-2V- panaikinimo ir pareiškėjo L. V. 2022-07-20 egzamino rezultato anuliavimo, įpareigojimo VĮ „Regitra“ grąžinti L. V. už egzaminą sumokėtą įmoką, įpareigojimo pateikti L. V. 2022-07-20 vykdyto praktikos egzamino filmuoto vaizdo įrašo medžiagos kopiją, įpareigojimo VĮ „Regitra“ pateikti L. V. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo vadovo patvirtintų 2022 m. liepos 20 dienai praktikos egzamino kelyje maršrutų Šiaulių miete kopijas, žyminio mokesčio priteisimo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad pareiškėjas 2022 m. liepos 20 d. VĮ ,,Regitra“ Šiaulių filiale laikė praktinio vairavimo A kategorijos priemone egzaminą (toliau – ir egzaminas, vairavimo egzaminas), kuris buvo neišlaikytas (dėl kritinių klaidų), ir buvo surašyta praktikos egzamino ataskaita Nr. 6418353, kurioje nurodyta, jog pareiškėjas padarė dvi kritines klaidas: padėtis prieš posūkį į kairę (užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją) ir stebėjimas ir žvalgymasis (nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, važiuodamas per geležinkelio pervažą, sankryžą ar įvažiuodamas į kelią iš šalia esančių teritorijų). Be to, pareiškėjas padarė kelias nekritines klaidas: užgesintas variklis (be reikalo užgesino variklį du kartus); padėtis važiuojamoje dalyje (važiuojamoje dalyje užima tokią padėtį, kuri neatitinka eismo situacijos, t. y. nemato kelio priekyje ir nekoreguoja pasirinktos trajektorijos, taip pat nepersirikiuoja arba be reikalo persirikiuoja iš vienos eismo juostos ir kitą ir pan.); greitis (nepasiekia reikiamo greičio, atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus (važiuoja 10-15 km/h mažesniu greičiu); važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10-15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja); pusiausvyra ir valdymas (neišlaiko pusiausvyros arba nesuvaldo motociklo ir (arba) važiuodamas koja atsiremia į žemę).

Pareiškėjas, nesutikdamas su egzamino rezultatu, 2022 m. liepos 22 d. pateikė atsakovei apeliacinį prašymą ,,Dėl A kategorijos praktinio vairavimo egzamino“ (toliau – ir Apeliacija), kurioje pažymėjo, jog turi B kategorijos vairavimo stažą nuo 1991 metų. 2022 m. balandžio 16 d. išlaikė A kategorijos teorijos vairavimo egzaminą ir pradėjo kruopščiai ruoštis A kategorijos vairavimo egzaminui. Pažymi, kad vairavimo egzaminas buvo laikomas su VĮ ,,REGITRA“ transporto priemone „(duomenys neskelbtini)“. Sutiko, kad aikštelėje, atlikdamas specialius manevrus, padarė dvi nekritines klaidas (užgesintas variklis). Nurodė, jog sutinka tik iš dalies, jog padarė vieną nekritinę klaidą, kai atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus važiavo 10-15 km/h mažesniu greičiu. Paaiškino, kad atlikdamas greitąją gyvatėlę, atsižvelgdamas į aikštelės (betoninė danga, vietomis suskilinėjusi, ištrupėjęs betonas, danga dulkėta) bei transporto priemonės (tvarkinga, tačiau ne nauja, padangos tinkamos, bet ne naujos) ypatumus, važiavo ne mažesniu kaip 25 km/h greičiu, maksimaliai užtikrinant saugų transporto priemonės valdymą ir asmeninį saugumą. Nurodė, kad važiuojant 50 km/h greičiu, motociklas praradinėjo sukibimą su danga, slydo motociklo galinis ratas. Atkreipė dėmesį, kad jo svoris 90 kg, ūgis 190 cm, todėl dėl didesnės išcentrinės jėgos, slystant motociklui, kilo pavojus jo saugumui. Dėl nurodytų aplinkybių akcentavo, kad VĮ ,,Regitra“ turėtų vertinti važiavimo manevro saugumą atsižvelgiant į žmogaus svorį ir ūgį. Pažymėjo, kad po vairavimo egzamino gauta Ataskaita yra visiškai neinformatyvi, fiksuotos klaidos įvardintos abstrakčiai, nenurodytos vietos, laikai, kiti objektyvūs faktoriai. Dėl padėties važiuojamoje dalyje nekritinės klaidos (važiuojamoje dalyje užima tokią padėtį, kuri neatitinka eismo situacijos, t. y. nemato kelio priekyje ir nekoreguoja pasirinktos trajektorijos, taip pat nepersirikiuoja arba be reikalo persirikiuoja iš vienos eismo juostos ir kitą ir pan.) nurodė, kad su minėtos klaidos vertinimu nesutinka, nes transporto priemonę vairavo tvarkingai, elgėsi adekvačiai egzaminuotojo nurodymams bei taip, kaip tuo metu reikalavo eismo situacija. Dėl greičio nekritinės klaidos (važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10-15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja) vadovavosi teisinio reglamentavimo nuostatomis, kurios nurodo, jog vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas greičio ir esant atitinkamoms sąlygoms sulėtinti greitį. Pažymėjo, kad turi būti įvertinta ir tai, kad jis vairavo ne savo asmeninę, o VĮ ,,Regitra“ transporto priemonę, dar neturi A kategorijos vairuotojo pažymėjimo bei patirties, todėl įsukus į miesto centre esančią (duomenys neskelbtini) gatvę, kurioje leistinas greitis yra ne daugiau 50 km/h, palengva padidino greitį iki 40 km/h. Stebėdamas eismo aplinką, įvertinęs, kad vienoje gatvės pusėje yra išvažiavimai iš gyvenamojo namo kiemo, kitoje pusėje išvažiavimas iš muziejaus, gatvė yra judri, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) gatvės sankryžos, už kurios yra pėsčiųjų perėja, nevažiavo maksimaliai leistinu greičiu. Mano, kad nurodytos važiavimo aplinkybės atitiko eismo sąlygas ir vertinant nurodytą situaciją, jo nuomone, kritinės klaidos nebuvo. Dėl stebėjimo ir žvalgymosi kritinės klaidos (važiuojant per geležinkelio pervažą) pažymėjo, kad pradėjus praktinį vairavimą gatve, kurioje leistinas maksimalus greitis 50 km/h, atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, vietovę, eismo intensyvumą, pasirinko maksimaliai saugų greitį. Taip pat nurodė, jog šiuo geležinkeliu jokie keleiviniai ar krovininiai maršrutiniai bėginiai traukiniai nevyksta, prieš geležinkelio pervažą nėra jokių ,,Stop“ ar greitį ribojančių ženklų, neveikė šviesoforas, todėl nesutiko su egzaminuotojo vertinimu. Dėl padėties pasirinkimo prieš posūkį į kairę vertinimo kritinės klaidos pažymėjo, kad važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve, turėdamas sukti į gatvę, kurioje eismas vyko priešinėmis kryptimis (po vieną kiekviena eismo juosta) ir artėdamas prie sankryžos, matydamas, kad ji blogai apžvelgiama, pasirinko tokią transporto priemonės padėtį šioje vienoje vienos krypties eismo juostoje, kad galėtų matyti toliau už posūkio ir kad kiti eismo dalyviai galėtų jį kuo geriau matyti, todėl nesutiko su egzaminuotojo vertinimu, nustatant šią kritinę klaidą. Dėl išdėstytų aplinkybių pareiškėjas Apeliacijos komisijos prašė anuliuoti egzamino rezultatą ir leisti pakartotinai nemokamai laikyti egzaminą arba grąžinti už egzaminą sumokėtą įmoką. Netenkinus pirmojo reikalavimo, pareiškėjas Apeliacijoje prašė pateikti 2022 m. liepos 20 d. vykdyto egzamino filmuotą vaizdo įrašo medžiagą, taip pat detaliai minučių ir vietų tikslumu pateikti išsamius duomenis apie fiksuotas galimas egzamino klaidas, tiksliai nurodant teisės aktų konkrečias nuostatas. Prašė informuoti, kaip egzaminuotojas sudaro ir parenka vairavimo maršrutą (A kategorijos) realiomis eismo sąlygomis, ar yra galimybė viešai susipažinti su vairavimo maršrutais. Pasitelkiant specialistus, prašė įvertinti greitųjų manevrų būtinybę ir numatyto greičio laikymosi reikalavimus bei tokių manevrų atlikimo atitikimą žmogaus saugumo reikalavimams.

VĮ ,,Regitra“ Apeliacijos komisija, 2022 m. rugpjūčio 22 d. posėdyje išnagrinėjusi pareiškėjo pateiktą Apeliaciją, priėmė skundžiamą protokolinį sprendimą Nr. (1.32E)-2V- ir nusprendė pareiškėjo Apeliacijos netenkinti, laikyto vairavimo egzamino rezultatą paliko galioti. Apeliacijos komisija, įvertinusi specialiojo manevro (greitosios gyvatėlės) atlikimą, pažymėjo, kad praktikos egzamino vertinimas grindžiamas egzamine betarpiškai dalyvaujančio egzaminuotojo priimtu sprendimu. Skundžiamame sprendime nurodoma, kad egzaminuotojas vertina egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus vadovaudamasis nustatyta tvarka, jis mato ir vertina daug daugiau aplinkybių nei fiksuojama egzamino vaizdo ir garso įraše, todėl praktikos egzamino vertinimo teisingumo negalima pagrįsti vien vaizdo medžiagoje užfiksuotais įrodymais ir nėra pagrindo abejoti egzaminuotojo sprendimu, kad egzaminuojamasis, atlikdamas specialųjį manevrą, važiavo per lėtai. Konstatavo, jog įvertinta greičio pasirinkimo nekritinė klaida (toliau – NK) atitinka Vertinimo aprašo 30.3 papunkčio nuostatą. Dėl pirmosios kritinės klaidos (toliau – KK) (važiavimas per geležinkelio pervažą) Apeliacijos komisija pažymėjo, jog važiuodamas per geležinkelio pervažą egzaminuojamasis nesidairė (vaizdo įrašo laikas 09:32:10 – 09:32:30 val.) ir nustatė, jog įvertinta situacijos stebėjimo ir žvalgymosi KK atitinka Vertinimo aprašo 44.1 papunkčio nuostatą. Dėl antrosios KK nurodė, jog apeliantas važiavo vienos krypties eismo keliu ir prieš sukdamas į kairę nepasitraukė prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto (vaizdo įrašo laikas 09:37:36 – 09:39:50 val.) ir nustatė, kad įvertinta padėties prieš posūkį į kairę pasirinkimo KK atitinka Vertinimo aprašo 43.2 papunkčio nuostatą. Skundžiamame sprendime nurodo, kad egzaminuojamasis važiavo pirma juosta ir sustojo prie šviesoforo. Nors egzaminuotojas nenurodė, bet pareiškėjas pasuko į dešinę, pasukdamas nepažeidė nustatytų reikalavimų, vėliau apsisuko ir grįžo į maršrutą (vaizdo įrašo laikas 09:50:00 – 09:52:00 val.). Šiuo atveju Apeliacijos komisija nustatė, jog įvertintą padėties pasirinkimo važiuojamoje dalyje NK neatitinka Vertinimo aprašo 20.2 papunkčio nuostatos, nurodančios, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis važiuojamoje dalyje užima tokią padėtį, kuri neatitinka eismo situacijos. Dėl nurodytų aplinkybių aptariama NK buvo anuliuota. Įvertinusi greičio pasirinkimo klaidą, Apeliacijos komisija nurodė, kad apeliantas atkarpoje, kurioje galima važiuoti 50 km/h greičiu, važiavo ne daugiau 40 km/h greičiu (vaizdo įrašo laikas 09:41:30 – 09:43:30 val.) ir nustatė, jog įvertinta greičio pasirinkimo NK atitinka Vertinimo aprašo 30.3 papunkčio nuostatą. Skundžiamame sprendime pažymi, kad egzaminuotojas padarytas klaidas pareiškėjui paaiškino aiškiai ir suprantamai, vadovaudamasis aktualaus reglamentavimo nuostatomis, pabrėžė, jog praktikos egzamino Ataskaitą egzaminuojamasis gali atsiimti vairuotojų egzaminavimo centre arba susipažinti elektroniniu būdu. Nurodo, jog laikyto vairavimo egzamino vaizdo įrašą pareiškėjas nustatyta tvarka gali peržiūrėti ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo egzamino dienos, pažymi, kad įrašo kopija egzaminuojamajam neteikiama. Paaiškina, kokiu būdu pagal nustatytą teisinį reglamentavimą sudaromi praktikos egzamino kelyje maršrutai, kurie egzaminuojamajam parenkami atsitiktinumo principu. Pažymi, kad egzaminuotojas pats parenka ir gali, esant reikalui, koreguoti trasą bei tai, jog teisės aktai nenustato pareigos sudaryti ir pateikti maršruto schemą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovės VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos 2022-08-22 sprendimu (1.32E)-2V-, jį apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriui, kuris 2022-10-24 sprendimu Nr. 21R3-104(AG3-81/27-2022) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Nagrinėjamai bylai aktualus Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymas (redakcija, galiojusi nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2022 m. rugsėjo 27 d.; toliau – ir Įstatymas), Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymu Nr. 1V-329 ir suderintas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2008 m. rugsėjo 3 d. (redakcija, galiojusi nuo 2021 m. spalio 1 d. iki 2022 m. lapkričio 1 d., toliau – ir Egzaminavimo tvarkos aprašas), valstybės įmonės ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. V-223 patvirtintas Motorinės transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašas (redakcija, galiojanti nuo 2017 m. gruodžio 1 d., toliau – ir Vertinimo aprašas).

Įstatymo 2 straipsnio 89 dalyje nustatyta, kad vairavimo egzaminas – nustatyta tvarka atliekamas teisę vairuoti tam tikros kategorijos transporto priemonę įgyti norinčio asmens eismo dalyviams reikalingų teorinių žinių, praktinių transporto priemonės vairavimo įgūdžių ir gebėjimų patikrinimas. Pagal šio Įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 1 punktą, užtikrindama eismo saugumą, Vidaus reikalų ministerija ar jos įgaliotos institucijos, suderinusios su Susisiekimo ministerija, nustato motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygas ir tvarką.

Egzaminavimo tvarkos aprašo 4 punkte reglamentuota, jog Egzaminuojamųjų teorines žinias, praktinius TP valdymo įgūdžius ir gebėjimus vertina tam įgalioti VĮ „Regitra“ darbuotojai (toliau – egzaminuotojai). Pagal Egzaminavimo tvarkos aprašo 7 punktą, pirmiausia laikomas teorijos egzaminas, o jį išlaikius – praktikos egzaminas. Egzaminą laikyti leidžiama užsiregistravus ir sumokėjus Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo paslaugų kainoraštyje, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2014 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 1V-450 „Dėl valstybės įmonės „Regitra“ teikiamų monopolinio pobūdžio paslaugų kainų“, nustatyto dydžio paslaugos kainą (toliau – paslaugos kaina). Jei egzaminuojamasis neišlaiko egzamino, pakartotinai laikyti egzaminą – tiek teorijos, tiek praktikos – leidžiama ne anksčiau kaip po septynių dienų, iš naujo užsiregistravus laikyti egzaminą ir sumokėjus paslaugos kainą.

Egzaminavimo tvarkos aprašo 27 punkte numatyta, kad siekiant išsamiai ir objektyviai įvertinti egzaminuojamojo transporto priemonės (toliau – TP) valdymo įgūdžius bei gebėjimus, praktikos egzamino metu tikrinama, kaip egzaminuojamasis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti pasirinktos kategorijos TP, o egzaminuojamojo, kuris nori susigrąžinti teisę vairuoti TP, – kaip jis sugeba pasiruošti ir saugiai vairuoti TP tos kategorijos, kurios teisę vairuoti nori susigrąžinti. Praktikos egzamino metu daromas vaizdo ir garso įrašas. Vaizdo ir garso įrašymo bei saugojimo įrangos techninius reikalavimus ir naudojimo tvarką tvirtina VĮ „Regitra“ generalinis direktorius.

Egzaminuojant A1, A2, A arba B1 (vairuojama kaip motociklas) kategorijos TP keliuose, tarp egzaminuojamojo ir jį lydinčio egzaminuotojo palaikomas mobilusis ryšys (Egzaminavimo tvarkos aprašo 32 punktas). Jei praktikos egzaminas laikomas A1, A2, A arba B1 (vairuojama kaip motociklas) kategorijos TP, egzaminuojamasis stebimas iš kitos, jį lydinčios, TP (Egzaminavimo tvarkos aprašo 34 punktas). Viena iš bendrųjų egzaminuojamojo pareigų praktikos egzamino metu – visada elgtis kelyje taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui (Egzaminavimo tvarkos aprašo 35.6 punktas). Praktikos egzamino metu tikrinami aprašo 4 priede nurodyti atitinkamos kategorijos TP valdymo įgūdžiai ir gebėjimai (Egzaminavimo tvarkos aprašo 38 punktas), tarp jų 2 punkte nurodytas egzaminuojamojo gebėjimas atlikti specialiuosius važiavimo manevrus. Šie manevrai atliekami tam pritaikytoje specialioje aikštelėje ir (arba) kelyje (B1 ir B kategorijos be priekabos TP tik kelyje) A1, A2 ir A kategorijų TP: atliekamas važiavimas gyvatėle (Egzaminavimo tvarkos aprašo 4 priedo 2.1.4 papunktis); trajektorijos pasirinkimas: teisingai pasirenka eismo juostą, trajektoriją ir vietą eismo juostoje, laikosi trajektorijos, žvalgosi (Egzaminavimo tvarkos aprašo 4 priedo 3.2 papunktis); gebėjimas pasirinkti konkrečiai eismo situacijai tinkamą greitį (Egzaminavimo tvarkos aprašo 4 priedo 3.3 papunktis); posūkiai: laiku rodo signalus, vertina situaciją persirikiuodamas, teisingai persirikiuoja, pasirenka eismo juostą sukdamas (Egzaminavimo tvarkos aprašo 4 priedo 3.7 papunktis).

Pagal Egzaminavimo tvarkos aprašo 39 punktą, kiekviename VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centre pagal aprašo 1 priedo reikalavimus sudaromi praktikos egzamino kelyje maršrutai (toliau – maršrutai), atsižvelgiant į įvairių kategorijų TP vairavimo ypatumus ir minimalų privalomą laiką vairuoti kelyje. Visus maršrutus tvirtina VĮ „Regitra“ filialo vadovas. Maršrutas egzaminuojamajam parenkamas prieš praktikos egzaminą atsitiktinumo principu. Pagal Egzaminavimo tvarkos aprašo 1 priedo 6 punktą, praktikos egzamino kelyje maršrutai turi būti sudaryti taip, kad būtų galima visapusiškai patikrinti egzaminuojamojo TP valdymo įgūdžius ir gebėjimus įvairiose galimose eismo situacijose. Pagal nurodyto priedo 9 punktą, kiekviename centre sudaryti maršrutai turi būti peržiūrimi ne rečiau kaip kas pusę metų ir, jei reikia, koreguojami. Egzaminavimo aprašo 42 punktas reglamentuoja, kad pasibaigus praktikos egzaminui egzaminuotojas raštu suformuluoja ir dalykiškai pagrindžia egzaminuojamojo TP valdymo įgūdžių ir gebėjimų įvertinimą bei praktikos egzamino rezultatą, o egzaminuojamąjį apie tai informuoja žodžiu ir raštu. Praktikos egzamino ataskaitą, kurios formą tvirtina VĮ „Regitra“ generalinis direktorius, egzaminuojamasis gali atsiimti vairuotojų egzaminavimo centre arba susipažinti elektroniniu būdu Vairuotojų portale https://www.eregitra.lt/vepp-web/.

Vertinimo aprašo 3 punkte reglamentuota, jog Egzaminuojamojo įgūdžius ir gebėjimus parodo jo veiksmai. Egzamino metu vertinami klaidingi ar netinkami egzaminuojamojo veiksmai skirstomi į kritines klaidas, nekritines klaidas arba specifines pasikartojančias klaidas (toliau – SPK). Pagal Vertinimo aprašo 9.1 – 9.3 punktus, egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis: padaro devynias ir daugiau NK; padaro šešias NK, kurios vertinamos kaip viena SPK; padaro vieną KK. Vertinimo aprašo 30.3 punkte numatyta, kad nustatoma NK, kai egzaminuojamasis: pasirinkdamas greitį, važiuoja per lėtai konkrečioje situacijoje, t. y. 10 – 15 km/h mažesniu, nei leistina, greičiu, kai eismo sąlygos to nereikalauja (papunktis); ši NK taip pat vertinama, kai egzaminuojamasis nepasiekia reikiamo greič?io, atlikdamas specialiuosius važiavimo manevrus, aprašytus 2 priede. Pagal Vertinimo aprašą, KK (kritinės klaidos) nustatomos, kai egzaminuojamasis: pasirinkdamas padėtį sukant į kairę, užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją (43.2 papunktis); nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, važiuodamas per geležinkelio pervažą, sankryžą ar įvažiuodamas į kelią iš šalia jo esančių teritorijų (44.1 papunktis).

Bylai taip pat aktualūs Apeliacijos komisijos nuostatai, patvirtinti valstybės įmonės ,,Regitra“ generalinio direktoriaus 2015 m. gruodžio 22 d. įsakymu Nr. V-169 (toliau – ir Apeliacijos komisijos nuostatai). Apeliacijos komisija nagrinėja su egzamino įvertinimu nesutinkančių asmenų apeliacijas, VĮ „Regitra“ filialo darbuotojų, kurių sprendimai skundžiami, paaiškinimus, egzaminų protokolus bei kitą su skundžiamu egzaminu susijusią medžiagą – situaciją paaiškinančias schemas, nuotraukas, vaizdo įrašus ir kt. (Apeliacijos komisijos nuostatų 3.1 papunktis); apie priimtus sprendimus raštu informuoja VĮ „Regitra“ generalinį direktorių (Apeliacijos komisijos nuostatų 3.2 papunktis). Egzaminuotojas iki Apeliacijos komisijos posėdžio susipažįsta su apeliacija bei kita su skundžiamu egzaminu susijusia medžiaga ir per 3 darbo dienas Apeliacijos komisijai pateikia paaiškinimą raštu. Jei egzaminas buvo filmuojamas, pateikiama egzamino vaizdo įrašo kopija (Apeliacijos komisijos nuostatų 15 punktas). Komisija, išnagrinėjusi apeliaciją, priima vieną iš šių sprendimų: anuliuoti egzamino rezultatą ir leisti egzaminuojamajam pakartotinai nemokamai laikyti egzaminą arba grąžinti už egzaminą sumokėtą išmoką. Palikti galioti egzamino rezultatą (Apeliacijos komisijos nuostatų 17.1 – 17.2 papunkčiai).

Nagrinėjant Apeliacijos komisijos 2022 m. rugpjūčio 22 d. vykusiame posėdyje pareiškėjo 2022 m. liepos 22 d. Apeliaciją, įvertinus egzaminuotojo paaiškinimą, peržiūrėjus egzamino vaizdo ir garso įrašą, buvo konstatuota, jog egzaminuotojas teisėtai ir pagrįstai konstatavo, kad minėto egzamino įvertinimas neišlaikytu atitinka Vertinimo aprašo 9.3 papunkčio nuostatą, nurodančią, jog egzaminas vertinamas kaip neišlaikytas, jei egzaminuojamasis padaro vieną KK, todėl nėra pagrindo anuliuoti atsakovės specialisto priimto sprendimo.

Kaip minėta, ginčijamame atsakovės VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos 2022-08-22 sprendime (1.32E)-2V- nurodyta, kad egzaminuojamasis važiavo per geležinkelio pervažą ir nesidairė, nepasuko galvos į abi puses, kad įsitikintų, jog nevažiuoja traukinys, vertinta situacijos stebėjimo ir žvalgymosi kritinė klaida (toliau – ir KK) atitinka Vertinimo aprašo 44.1 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis nesižvalgo ir nestebi eismo situacijos, važiuodamas per geležinkelio pervažą.

Pareiškėjas dėl šios KK pažymėjo, kad remiantis gausia statistika, dviejų akies obuolių matymo kampas yra 190°, periferinis regėjimas fiksuoja objektų pokyčius erdvėje, būtent judesius netiesioginiu žvilgsniu. Lietuvių kalbos žodynuose nurodoma, kad dairytis, dairosi, dairėsi reiškia žiūrėti, žvalgytis, žvalgantis ieškoti. Kadangi pareiškėjas turi akis, tai jomis ir žiūrėjo, kas yra tolygu žvalgymuisi, be to, kažkiek iš anksto kraipė galvą ir, kaip jau minėjo, iš anksto matė, vertino, tai yra viską pamatė, ko reikėjo, kad saugiai vairuotų ir saugiai kirstų nereguliuojamą geležinkelio pervažą, per kurią maksimalus galimas greitis 50 km/h. Kaip matyti iš daryto vaizdo įrašo, vietose prieš perėją, prieš susikirtimą su įvažiavimu į šalia esančią teritoriją ir geležinkelio pervažą, sumažino greitį, per geležinkelio pervažą be užtvaro nepravažiavo degant raudonam šviesoforo signalui, nes jis tuo metu ir nedegė, neatsitrenkė į jokią bėginę transporto priemonę, nes jos ir nebuvo, ir nevažiavo, neartėjo. Visą maršrutą pravažiavo nepažeisdamas jokių KET taisyklių. Jokių veiksmų, kurios galėtų būti vertintinos kaip kritinės klaidos, jis nepadarė. Komisija minimos situacijos vertinimo ir nagrinėjimo neatliko, tik priėmė formalų ir neobjektyvų sprendimą.

Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi į bylą pateiktą DVD diską su vaizdo įrašais (vaizdo įrašo laikas 09:32:10 – 09:32:24 val.), sprendžia, jog VĮ „Regitra“ apeliacijos komisija 2022-08-22 sprendime (1.32E)-2V- pagrįstai vadovavosi Vertinimo aprašo 44.1 papunkčio nuostata bei vaizdo įrašu, kuris patvirtino, jog pareiškėjas, važiuodamas per geležinkelio pervažą privalomų veiksmų neatliko, stebėjimo ir žvalgymosi KK buvo nustatyta teisėtai. Kelių eismo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 (redakcija, galiojusi nuo 2022-06-01 iki 2022-11-11; toliau – ir KET), 3.5 punkte numatyta, kad geležinkelio pervaža – kelio susikirtimas su geležinkeliu viename lygyje. Pagal KET 168 punktą, prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą ir judėdamas per ją, eismo dalyvis privalo vadovautis kelio ženklais, ženklinimu, užtvaro padėtimi, šviesoforų, garso ir geležinkelio pervažos budėtojų (reguliuotojų) signalais. Prieš pradėdamas judėti per geležinkelio pervažą, eismo dalyvis visais atvejais privalo įsitikinti, kad prie geležinkelio pervažos neartėja bėginė transporto priemonė. Taigi, įvertinus pastarosios nuostatos teisinį reguliavimą bei Vertinimo aprašo 44.1 punkto (kuri, kaip minėta, reglamentuoja, kad stebėjimo ir žvalgymosi KK yra, kai nesižvalgoma ir nestebima eismo situacijos, važiuojant per geležinkelio pervažą, sankryžą ar įvažiuojant į kelią iš šalia jo esančių teritorijų) turinį bei jų formuluotę, galima teigti, jog eismo TP vairuotojams yra privalomai nustatyti žvalgymosi bei kiti veiksmai būtent pradėjus judėti per geležinkelio pervažą, o ne iš anksto ar artėjant link jos. Taigi, nors pareiškėjas nurodo, kad jis kažkiek iš anksto kraipė galvą ir iš anksto matė viską, kad saugiai vairuotų ir saugiai kirstų nereguliuojamą geležinkelio pervažą, tačiau teismas šiuos argumentus atmesta kaip nepagrįstus ir pažymi, kad, kaip matyti iš vaizdo įrašo, pareiškėjas, įsukęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, galvą pasuko (žvalgėsi) 09:32:01 val. ties perėja, o pravažiavęs minėtą perėją ir artėdamas prie geležinkelio pervažos laiku nuo 09:32:10 iki 09:32:24 val. bei važiuodamas per pervažą nesižvalgė, t. y. pareiškėjas nesižvalgė prieš geležinkelio pervažą ir važiuodamas per geležinkelio pervažą. Likę nurodyti pareiškėjo argumentai nėra teisiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju, todėl detaliau neanalizuotini.

Skundžiamame atsakovės VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos 2022-08-22 sprendime (1.32E)-2V- taip pat nurodyta, kad apeliantas važiavo vienos krypties eismo keliu ir prieš sukdamas į kairę nepasitraukė prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto, įvertinta padėties prieš posūkį į kairę pasirinkimo KK atitinka Vertinimo aprašo 43.2 papunkčio nuostatą, nurodančią, kad tokia klaida žymima, kai egzaminuojamasis užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją.

Pareiškėjas dėl šios klaidos pažymėjo, kad jis savo apeliacijoje dėl šio momento išsamiai išdėstė argumentus, pasiremdamas KET 158 p., VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013-12-23 įsakymu Nr. V-223, 2017-10-09 įsakymo Nr. V-201 redakcijos Motorinių transporto priemonės valdymo įgūdžių ir gebėjimų vertinimo kriterijų bei metodų aprašo 2.8 punktų nuostatomis, tačiau kaip matyti iš Komisijos sprendimo, Komisija nenagrinėjo ir nevertino, motyvų neteikė, formaliai pacitavo teisės aktą.

Teisėjų kolegija, peržiūrėjusi į bylą pateiktą DVD diską su vaizdo įrašais (vaizdo įrašo laikas 09:37:36 - 09:39:50 val.), sprendžia, jog VĮ „Regitra“ apeliacijos komisija, 2022-08-22 sprendime (1.32E)-2V- pagrįstai vertindama minėtos KK nustatymo sąlygų atitikimą teisės aktų reikalavimams, vadovavosi Vertinimo aprašo 43.2 papunkčio nuostata (KK nustatomos, kai egzaminuojamasis, pasirinkdamas padėtį sukant į kairę, užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją) bei praktinio egzamino vaizdo įrašu, kuris patvirtino, jog pareiškėjo veiksmai vairavimo egzamino metu neatitiko nustatytų reikalavimų. Pagal KET 106 punktą, prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas (išskyrus posūkį į sankryžą, kurioje eismas vyksta ratu) vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto. Kelio ženklai ir (arba) horizontalusis ženklinimas gali šį reikalavimą pakeisti. Pagal KET 107 punktą, kai dėl savo gabaritų ar kitų priežasčių transporto priemonė negali pasukti (apsisukti) iš kraštinės padėties, sukti leidžiama ir ne nuo važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, jeigu tai nesukliudys kitoms transporto priemonėms ir nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas nuostatas bei Vertinimo aprašo 43.2 papunktį (KK nustatoma, kai vairuotojas užima netinkamą padėtį ir sudaro potencialiai pavojingą situaciją), darytina išvada, jog teisinis reglamentavimas nenumato pareiškėjo nurodytų sąlygų, kurioms esant galima sukti į kairę, tinkamai nepersirikiavus eismo juostoje. Įvertinus nurodytą teisinį reglamentavimą bei byloje esančią medžiagą, spręstina, kad Apeliacijos komisija tinkamai įvertino egzaminuotojo veiksmus (pagal Egzaminavimo tvarkos aprašo ir Vertinimo aprašo nuostatus) ir pagrįstai pareiškėjo veiksmus (netinkamos padėties pasirinkimas sukant į kairę) vairavimo egzamino metu įvertino kaip KK. Likę nurodyti pareiškėjo argumentai nėra juridiškai reikšmingi nagrinėjamu atveju, todėl detaliau neanalizuotini.

Atsižvelgiant į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju VĮ ,,REGITRA“ Apeliacijos komisija, nagrinėdama pareiškėjo pateiktą Apeliaciją, vadovavosi tinkamais įrodymais (kaip numato Apeliacijos komisijos nuostatų 15 punktas), pagal nustatytus teisės aktų reikalavimus vertino egzaminuotojo veiksmus, dėl to nėra pagrindo naikinti ginčijamo VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos 2022-08-22 sprendimo (1.32E)-2V-, anuliuoti 2022-07-20 egzamino rezultatą ir įpareigoti VĮ „Regitra“ grąžinti L. V. už egzaminą sumokėtą įmoką, nes, kaip minėta, pareiškėjas 2022 m. liepos 20 d. padarė dvi kritines klaidas, kas sąlygojo vairavimo praktinio egzamino neišlaikymą.

Be to, įvertinus VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos 2022-08-22 sprendimą (1.32E)-2V-, konstatuotina, jog jame yra nurodyti teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas, sprendimas yra pakankamai motyvuotas ir suprantamas pareiškėjui, jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 ir 6 dalies reikalavimus. Ginčijamas sprendimas neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, priimtas kompetentingo viešojo administravimo subjekto, taip pat priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, užtikrinančios objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl jo naikinti nėra teisinio pagrindo.

Pareiškėjas, kreipdamasis į teismą, ginčija ir kitas atsakovės nurodytas nekritines klaidas, tačiau šiuos argumentus teismas vertina kaip teisiškai nereikšmingus. Kitos nekritinės klaidos nesukelia jam jokių teisinių pasekmių, nes neturi įtakos egzamino rezultatui. Pagal Vertinimo aprašo 9.3 punktą, egzaminas negali būti pripažintas išlaikytu dėl to, kad padaryta 1 kritinė klaida.

Be to, teismo nuomone, panaikinus VĮ „Regitra“ apeliacijos komisijos 2022-08-22 sprendimą (1.32E)-2V-, pareiškėjo teisės nebūtų apginamos. Į bylą pateikto Vairuotojų registro informacinės sistemos (toliau – ir VAIRIS) duomenimis, 2022 m. rugsėjo 9 d. pareiškėjas vėl laikė vairavimo praktikos egzaminą A kategorijai įgyti, kurio rezultatas – išlaikytas (Praktikos egzamino ataskaita Nr. 6474594). Pareiškėjas taip pat 2022 m. rugsėjo 9 d. Šiaulių filiale užsisakė vairuotojo pažymėjimą su žyma apie suteiktą teisę vairuoti A kategorijos TP (Prašymas išduoti vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini)). Vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjui įteiktas 2022 m. rugsėjo 14 d. Atsakovės priimto ir pareiškėjo ginčijamo sprendimo panaikinimas pareiškėjo teisių ir pareigų apimčiai įtakos neturės, kadangi pareiškėjas jau yra įgijęs teisę vairuoti TP, priskirtas A kategorijai. Teismas pažymi, kas teisminė gynyba galima tik tais atvejais, kai realiai siekiama apginti pažeistą teisę ir tai būtų galima padaryti (apginti pareiškėją) vienu iš ABTĮ 88 straipsnio 2–4 punktuose numatytų būdų. Nesant minimų aplinkybių, tokio pobūdžio skundas, pagal formuojamą administracinių teismų praktiką, atmestinas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-635-556/2015).

Pareiškėjas taip pat prašo įpareigoti VĮ „Regitra“ pašalinti pažeidimą ir įvykdyti savarankišką prašymą, pateikti L. V. 2022-07-20 vykdyto praktikos egzamino filmuoto vaizdo įrašo medžiagos kopiją; įpareigoti VĮ „Regitra“ pašalinti pažeidimą ir įvykdyti savarankišką prašymą, pateikti L. V. VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo vadovo patvirtintų 2022 m. liepos 20 dienai praktikos egzamino kelyje maršrutų Šiaulių miete kopijas.

Dėl reikalavimo įpareigoti VĮ ,,Regitra“ pateikti pareiškėjui 2022 m. liepos 20 d. vykusio praktikos egzamino filmuoto vaizdo įrašo medžiagos kopiją pažymėtina, kad pagal Praktinio egzamino vaizdo ir garso duomenų tvarkymo ir duomenų įrašymo įrangos naudojimo tvarkos aprašo, patvirtinto VĮ „Regitra“ generalinio direktoriaus 2013 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. V-31 (2017 m. kovo 8 d. įsakymo Nr. V-42 redakcija; toliau – ir Įrangos naudojimo aprašas) 13 punktą, egzaminuojamajam, pateikus prašymą raštu, leidžiama asmeniškai peržiūrėti laikyto praktikos egzamino duomenų įrašą su Įmonės padalinio atstovu suderintu laiku, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo egzamino. Įrašo kopija egzaminuojamajam neteikiama. Taigi, teisės aktai nenumato atsakovei pareigos pateikti asmenims laikyto vairavimo praktikos egzamino vaizdo įrašo kopiją, todėl toks pareiškėjo reikalavimas atmestinas kaip nepagrįstas. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjui pateikus prašymą, jis buvo supažindintas su egzamino vaizdo įrašo kopija, kaip tai numatyta Įrangos naudojimo aprašo 13 punkte, dėl šios aplinkybės ginčo byloje nėra.

Dėl reikalavimo įpareigoti atsakovę pateikti pareiškėjui VĮ ,,Regitra“ 2022 m. liepos 20 d. VĮ ,,Regitra“ vadovo patvirtintų praktikos egzamino kelyje maršrutų Šiaulių mieste kopijas pažymėtina, jog pagal Egzaminavimo tvarkos aprašo 39 punktą, kiekviename VĮ „Regitra“ vairuotojų egzaminavimo centre pagal aprašo 1 priedo reikalavimus sudaromi praktikos egzamino kelyje maršrutai, atsižvelgiant į įvairių kategorijų TP vairavimo ypatumus ir minimalų privalomą laiką vairuoti kelyje. Visus maršrutus tvirtina VĮ „Regitra“ filialo vadovas. Maršrutas egzaminuojamajam parenkamas prieš praktikos egzaminą atsitiktinumo principu. Taigi, atsižvelgiant į nurodytas nuostatas, matyti, jog jos taip pat nenumato atsakovei pareigos prieš egzaminą ar kitokiu laiku supažindinti asmenis su praktikos egzamino kelyje maršrutais. Iš byloje surinktos medžiagos matyti, kad VĮ ,,Regitros“ Šiaulių filialo direktoriaus 2021 m. rugpjūčio 13 d. įsakymu Nr. 1V-379 buvo patvirtintas VĮ „Regitra“ Šiaulių filialo praktikos egzamino kelyje maršrutų aprašas. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, spręstina, jog tai, ar pareiškėjas galėjo/negalėjo susipažinti su praktikos egzamino kelyje maršrutais, negali būti vertinama kaip vairavimo praktinio egzamino reikalavimų pažeidimas. Nuo 2012 m. rugpjūčio 5 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2012 m. liepos 26 d. įsakymui Nr. 1V-578 „Dėl vidaus reikalų ministro 2008 m. rugsėjo 10 d. įsakymo Nr. 1V-329 „Dėl Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“ panaikinta Motorinių transporto priemonių vairuotojų egzaminavimo sąlygų ir tvarkos aprašo 39 punkto nuostata, įpareigojanti sudaryti galimybę egzaminuojamajam prieš praktikos egzaminą susipažinti su parinkto maršruto schema. Pastarasis pareiškėjo reikalavimas taip pat atmestinas kaip nepagrįstas.

Atsižvelgiant į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus 2022-10-24 sprendimo Nr. 21R3-104AG3-81/27-2022 nėra pagrindo. Kaip minėta, kiti pareiškėjo skundo teismui reikalavimai dėl atsakovės sprendimo panaikinimo ir kitų reikalavimų taip pat netenkinti. Nors pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyrius, priimdamas savo sprendimą, nagrinėjimą atliko formaliai, paviršutiniškai, vertinimus atliko neobjektyviai, darydamas nepagrįstas interpretacijas, detaliai pateiktų argumentų dėl egzamine įvertintų kritinių ir nekritinių klaidų vertinimą atliko nesigilindamas, nepašalino prieštaravimų, neišsakė tesės aktais paremtų argumentų, teisingam priimtam sprendimui priimti, tačiau teismas su šia nuomone nesutinka, nes Lietuvos administracinių ginčų komisijos Šiaulių apygardos skyriaus, kaip neprivalomos ikiteisminės ginčų nagrinėjimo institucijos, sprendimas atmesti pareiškėjo skundą yra teisėtas, ši komisija išnagrinėjo visus pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, kurie teisiškai reikšmingi.

Likusieji pareiškėjo ir atsakovo argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Kadangi teismo sprendimas priimtas ne pareiškėjo naudai, prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo L. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.

Teisėjai Žanas KubeckasArvydas MartinavičiusJarūnė Sedalienė