Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės (pranešėjos) Aušrelės Mažrimienės, kolegijos teisėjų Remigijaus Armino ir Laimutės Jokubauskaitės,

2016 m. lapkričio 30 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei R. D. dėl piniginės socialinės išmokos permokos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjos atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašo bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka.

Atsakovė nustatytu terminu nepateikė atsiliepimo į prašymą.

Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 77 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad bylos šalių ar jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems apie posėdį buvo tinkamai pranešta, nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl socialinės paramos permokos grąžinimo.

Bylos medžiaga nustatyta, jog atsakovė R. D. 2015-01-20 ir 2015-02-24 pareiškėjai pateikė prašymus - paraiškas piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-3754 ir SP23-9165, prašydama skirti socialinę pašalpą atitinkamai nuo 2015-01-01 iki 2015-02-01 bei nuo 2015 m. vasario mėn. iki 2015 m. gegužės mėn. Iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015-04-14 įsakymo Nr. SP1-1664 „Dėl permokėtos piniginės socialinės paramos R. D.” turinio matyti, kad atsakovei nuo 2015-01-01 iki 2015-04-01 buvo nustatyta permokėta 265,20 Eur socialinės pašalpos suma, atsižvelgiant į Lietuvos darbo biržos duomenų bazės išrašą apie atsakovei nuo 2015-01-04 nutrauktą registraciją. Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016-03-22 įsakymu Nr. SP1-1114, atsakovės 2016-03-21 prašymu, permokėta socialinė pašalpa buvo išskaičiuojama po 50 proc. iš jai kas mėnesį mokėtinos socialinės pašalpos. Apie priimtus sprendimus atsakovė buvo informuota siunčiant pranešimus paštu. Pagal byloje pateiktą Lietuvos darbo biržos 2015-04-10 duomenų bazės išrašą atsakovei nuo 2014-01-05 nutraukta darbo paieška įsidarbinus savarankiškai, darbo biržai suteikus darbo rinkos paslaugas.

Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas (2003 m. liepos 1 d. įstatymas Nr. IX-1675, akto redakcija nuo 2015-01-01 iki 2015-07-02, t. y. galiojusi socialinės pašalpos skyrimo metu; toliau – ir Įstatymas) nustato piniginės socialinės paramos teikimo principus, finansavimo šaltinius, piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų teises ir pareigas, taip pat piniginės socialinės paramos, teikiamos nepasiturintiems gyventojams, kai suaugę asmenys yra išnaudoję visas kitų pajamų gavimo galimybes, rūšis, jų dydžius ir teikimo sąlygas (Įstatymo 1 straipsnio 1 dalis). Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 5 straipsnis išskiria dvi socialinės paramos rūšis – socialinę pašalpą bei būsto šildymo išlaidų, geriamojo vandens išlaidų ir karšto vandens išlaidų kompensacijas. Remiantis Įstatymo 6 straipsniu, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į socialinę pašalpą, jeigu kreipimosi dėl socialinės pašalpos metu atitinka visus šiame straipsnyje nurodytus reikalavimus, t. y.: 1) bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens nuosavybės teise turimo turto, nurodyto šio Įstatymo 14 straipsnyje, vertė neviršija turto vertės normatyvo; 2) pajamos, nurodytos ir apskaičiuotos pagal šio Įstatymo 17 ir 18 straipsnius, yra mažesnės už valstybės remiamas pajamas bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui; 3) kiekvienas vyresnis kaip 18 metų bendrai gyvenantis asmuo, vienas gyvenantis asmuo arba vaikas (įvaikis) nuo 16 iki 18 metų atitinka bent vieną iš šio Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų sąlygų, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą. Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatytos sąlygos, kurioms esant bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, viena iš jų - asmenų įsiregistravimas Lietuvos teritorinėje darbo biržoje ar kitos valstybės valstybinėje įdarbinimo tarnyboje (Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Įstatymo 25 straipsnyje nustatytos piniginę socialinę paramą gaunančių asmenų pareigos – viena iš jų, pagal Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintą prašymo - paraiškos formą ir jos priedus pateikti visą ir teisingą informaciją, įrodančią bendrai gyvenančių asmenų arba vieno gyvenančio asmens teisę gauti piniginę socialinę paramą, ir būtinus piniginei socialinei paramai gauti dokumentus (Įstatymo 25 straipsnio 2 punktas). Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis numato, jog nustačius, kad bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo piniginę socialinę paramą gavo neteisėtai, nes kreipimosi dėl piniginės socialinės paramos metu pateikė neteisingus duomenis apie turtą, gaunamas pajamas, bendrai gyvenančius asmenis arba kitus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai skirti, arba paramos teikimo laikotarpiu per mėnesį nepranešė apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos teisei į piniginę socialinę paramą arba piniginės socialinės paramos dydžiui, bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis. Įstatymo 26 straipsnio 3 dalis numato, jeigu neteisėtai gauta piniginė socialinė parama negrąžinta arba neišskaičiuota, likusi skola išieškoma Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, jeigu su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Pagal bylos duomenis R. D. 2015-01-20 ir 2015-02-24 prašymų - paraiškų teikimo metu nuosavybės teise turimo turto vertė pagal Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio turimus duomenis neviršijo turto vertės normatyvo ir gaunamos pajamos buvo mažesnės už valstybės remiamas pajamas asmeniui, ji buvo registruota teritorinėje darbo biržoje; t.y. atsakovė atitiko sąlygas socialinei paramai gauti. Atsakovė prašymų – paraiškų teikimo metu taip pat nepateikė duomenų (neinformavo) Socialinės paramos skyriaus Socialinių išmokų poskyrio apie tai, jog jos pajamos būtų kitokios ar jai būtų nutraukta registracija teritorinėje darbo biržoje. Byloje nėra jokių duomenų, jog atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją informavo apie savo padėties pasikeitimą (nutrauktą registraciją darbo biržoje). 2015-01-20 prašymo - paraiškos piniginei socialinei paramai gauti Nr. SP23-3754 IV dalies Piniginės socialinės paramos teikimas 2 punktu atsakovė patvirtino, jog jos pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti yra teisinga, 3 punktu įsipareigojo per 1 mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir/arba mokant piniginę socialinę paramą, o 4 punktu patvirtino, jog žino ir sutinka, kad nuslėpusi ar pateikusi neteisingus duomenis, reikalingus piniginei socialinei paramai gauti, ir dėl to neteisėtai ją gavusi, turės grąžinti savivaldybei neteisėtai gautos piniginės socialinės pašalpos dydžio lėšas arba jos bus išieškotos įstatymų nustatyta tvarka. 2015-02-24 prašymo – paraiškos socialinei paramai gauti Nr. SP23-9165 2 punktu atsakovė patvirtino, jog paskutinį kartą (t. y. 2015-01-20) jos pateikta informacija piniginei socialinei paramai gauti nepasikeitė ir jos tikslinti nereikia, 3 punktu patvirtino, jog jos pateikta informacija yra teisinga, o 4 punktu įsipareigojo per 1 mėnesį pranešti apie materialinės padėties pasikeitimą ar atsiradusias aplinkybes, turinčias įtakos skiriant ir/arba mokant piniginę socialinę paramą. Aukščiau minėtų punktų atsakovė laikytis įsipareigojo parašu. 2016-03-21 R. D. prašymu Nr. SP23-10631 „Dėl permokos” nurodė išskaičiuoti susidariusią socialinės pašalpos permoką iš socialinės pašalpos po 50 proc. Taigi, pateiktas prašymas patvirtina, kad atsakovė sutiko, jog buvo susidariusi socialinė permoka už 2015-01-01 – 2015-04-01laikotarpį. Pažymėtina, kad iš mokėtos socialinės pašalpos buvo išskaičiuota dalis socialinės permokos, todėl Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016-05-05 įsakymu Nr. SP1-1820 „Dėl Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2015 m. balandžio 14 d. įsakymo Nr. SP1-1664 „Dėl permokėtos socialinės paramos R. D.” 3 punkto pakeitimo” atsakovei nuo 2016-05-01 nutrauktas piniginės socialinės paramos teikimas ir jos buvo prašoma iki 2016-08-01 grąžinti 206,24 dydžio likusią neišskaičiuotą socialinės pašalpos sumą. Atsakovė buvo informuota apie susidariusią negrąžintą permoką, tačiau iki šiol permokos negrąžino.

Įvertinusi minėtas aplinkybes, teisėjų kolegija pažymi, kad būtent atsakovės pateikta ne visa informacija (nenurodyta informacija, jog nutraukta jos registracija darbo biržoje) lėmė tai, kad paskyrus socialinę pašalpą, ji neteko teisės į ją. Atsakovei buvo išmokėta socialinės paramos suma, todėl susidarė permoka. Šiuo atveju atsakovė turi grąžinti neteisėtai gautą pinigų sumą arba ją sumokėti dalimis (Įstatymo 26 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai Socialinės paramos skyriaus vedėjo 2016-05-05 įsakymu Nr. SP1-1820 nustatyta 206,24 Eur permoka. Paminėtame įsakyme aiškiai nurodytos faktinės aplinkybės bei teisės aktai, kuriais remiantis jis buvo priimtas, taip pat nurodyta įsakymo apskundimo tvarka. Minėtas įsakymas atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus, yra teisėtas ir pagrįstas. Pagal bylos duomenis įsakyme nurodyta socialinės paramos permoka yra negrąžinta.

Aukščiau išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažinus, kad 206,24 Eur socialinės pašalpos permoka susidarė būtent dėl atsakovės neteisėto neveikimo – Įstatymo 25 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose įtvirtintos pareigos nevykdymo bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi permokėtos pašalpos dalies, pareiškėjos prašymas tenkintinas ir Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš R. D. priteistina 206,24 Eur piniginės socialinės pašalpos permoka.

Dėl sprendimo vykdymo išdėstymo dalimis

Atsakovė prašo dėl sunkios jos turtinės padėties sprendimo vykdymą išdėstyti dalimis 6 mėnesių laikotarpiui.

ABTĮ 85¹ straipsnyje nustatyta, kad teismo sprendimo įvykdymo atidėjimo ar išdėstymo klausimas sprendžiamas vadovaujantis Civilinio proceso kodekso normomis. Pagal Civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką.

Teismas, įvertinęs atsakovės teismo posėdžio metu nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jos turtinė padėtis yra sunki. Atsižvelgiant į tai, yra teisinis pagrindas išdėstyti teismo sprendimu priteistos piniginės socialinės pašalpos permokos sumokėjimą (grąžinimą). Taigi, teismas, įvertinęs aptartas aplinkybes, nutaria atsakovės prašymą dėl sprendimo vykdymo išdėstymo tenkinti ir teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, kas mėnesį mokant po 34,00 Eur, o paskutinį mėnesį – 36,24 Eur. Teismas mano, kad išdėstant teismo sprendimo vykdymą nurodytu būdu, nebus pažeista abiejų šalių interesų pusiausvyra ir pareiškėjos interesai nenukentės. Pažymėtina, jog atsakovė turi teisę priteistiną sumą sumokėti ir per trumpesnį laikotarpį ar iš karto.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86 – 87 straipsniais, 88 straipsniu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas

nusprendžia:

pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą tenkinti.

Priteisti Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai iš R. D. (a.k. (duomenys neskelbtini)) 206,24 Eur (du šimtus šešis eurus ir 24 euro centus) piniginės socialinės pašalpos permoką.

Teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui, jį skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos, kas mėnesį mokant po 34,00 Eur (trisdešimt keturis), o paskutinį mėnesį – 36,24 Eur (trisdešimt šešis eurus ir 24 euro centus).

Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba apeliacinės instancijos teismui.