Tauragės apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. P., gim. (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2018-09-17 Tauragės apskrities VPK nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3524-2018, kuriuo jis nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 229 straipsnio 2 dalį straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas teismo posėdžio metu parodė, kad jis 2017-08-27 apie 21 val. 30 min. atvažiavo prie Z. kukurūzo lauko medžioti. Jis yra medžiotojas ir priklauso medžiotojų būreliui „O.“ . Jis turėjo medžioklės lapą, todėl galėjo medžioti, jis medžiojo nuo bokštelio tykojant. Būnant ant bokštelio, jis išgirdo šūvius ir pastebėjo lauko pakraščiu važiuojant transporto priemonę su šviesomis. Pagalvojo, kad tai yra brakonieriai ir pasiėmęs medžioklinį šautuvą, kurį turėjo medžioklės bokštelyje, ir išėmęs iš šautuvo šovinius nuėjo prie netoliese stovinčio savo automobilio padėjo jį į šautuvo įdėklą sėdo į automobilį ir nusivijo važiuojančią transporto priemonę. Pasivijęs ją, jis tą keturratį aplenkė ir taip jį sustabdė. Sustabdęs tą keturratį, jis pamatė, kad juo važiavo ir jo medžiotojų būrelio medžiotojas T. J. ir dar du asmenys. Jie buvo neblaivūs. Jis jiems pasakė, ko čia jie važinėjasi ir žvėris baido, gal brakonieriauja. Jie labai agresyviai jo atžvilgiu elgėsi, todėl jis paskambino medžiotojų būrelio vadovui ir policijai. Po to jie dar labiau pradėjo ant jo šaukti. V. K. sakė, kad jis sakys, kad jis jiems grasino su ginklu. Kai atvažiavo policija, tai jie toliau ginčijosi. Jo prašymu jiems buvo nustatytas girtumas, todėl jie ant jo dar labiau supyko. Jis savo medžioklinio šautuvo nenaudojo, nes jį buvo palikęs automobilyje. T. J. ir V. K. sako, kad jis buvo iš automobilio išlipęs su medžiokliniu šautuvu, tai yra melagystė, nes nori jam taip atkeršyti. Jis matė, kai tuo metu, kai pamatė keturratį ir jis buvo išlipęs iš savo bokštelio ir nuėjęs už 200 m. esančio palikto savo automobilio, kaip šie buvo sustoję prie jo bokštelio ir jį nuvertė. Kai atvažiavo policijos pareigūnai, tai jis apie bokštelio nuvertimą prie visų nesakė, nes ne tas jam buvo galvoje, o tik vėliau policijos pareigūnams, kai jie paleido keturratį, tai pasakė, kad jo bokštelį nuvertė. Jis kartu su policijos pareigūnais nuėjo ieškoti bokštelio ir jo dalis surado. Taip pat nurodo, kad jo santykiai su T. J. ir V. K. nėra geri dėl asmeninių priežasčių ir jie tarpusavyje nesugyvena.

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo bylos, joje 2018-09-17 K. P. yra surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį ir tą pačią dieną Tauragės AVPK yra priimtas nutarimas, kuriuo K. P. pagal ANK 229 straipsnio 2 dalį yra nubaustas 30 Eur bauda dėl to, kad jis nurodytu nutarime laiku, tai yra 2018-08-27, apie 22 val. Tauragės raj. sav., turėdamas teisę laikyti šaunamąjį ginklą gabeno šį ginklą neįdėtą į tam ginklui lakyti skirtą vietą ir tokiais savo veiksmais pažeidė 2002 m. sausio 15 Lietuvis Respublikos ginklų ir šaudmenų įstatymo Nr. I-705 33 straipsnio 1 dalį( toliau – Ginklų įstatymas), todėl tokias veiksmais padarė pažeidimą, numatytą ANK 229 straipsnio 2 dalyje. Šiame nutarime nėra nurodyta konkrečiai vietos, kur buvo padarytas nurodytas pažeidimas, tačiau įvertinant visą bylos medžiagą, nustatyta, kad įvykis įvyko Veluikių km. prie esančių R. Z. priklausančių kukurūzų laukų, Tauragės raj. savivaldybė. Kadangi dėl įvykio vietos nėra ginčo, todėl laikytina, kad tai nėra esminis pažeidimas surašant administracinio nusižengimo protokolą ir nutarimą bei tai nepažeidžia administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisių ir pareigų. Taip pat nėra ginčo, kad ta vieta yra medžioklei priklausantis plotas.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos Ginklų įstatymo 33 straipsnis numato, kad „Asmenys, turintys leidimus laikyti ginklus, ginklus gabena į kitą vietą (ginklo laikymo vietą, šaudyklą ir kitur) neužtaisytus, įdėtus į dėklą ar kitą tinkamą daiktą. Šovinys negali būti įdėtas į ginklo vamzdį, o dėtuvė turi būti išimta iš ginklo.“ Taip pat to pačio straipsnio 4 dalis nurodo, kad „Medžioklės plotuose medžioklei skirti užtaisyti ginklai nešiojami medžioklę reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.“ Pagal nustatytas aplinkybes matyti, kad K. P. pagal medžiotojų būrelio „O.“ išduotą 2018-05-15 medžioklės lapą 2018-08-27 turėjo teisę medžioti ir jis tai darė bokštelyje tykojant. Vadinasi tą dieną dėl medžioklinio ginklo naudojimo ir nešiojimo jam buvo taikomi ne Ginklų įstatymo reikalavimai, o medžioklės plotuose ginklų naudojimui nustatyti medžioklę reglamentuojantys teisės aktai. Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos ministro 2000-06-27 įsakymu Nr. 258 yra patvirtintos taisyklės „Dėl Medžioklės Lietuvos respublikos teritorijoje“ (toliu - Medžioklės taisyklės). Šių Medžioklės taisyklių 59 p. nurodyta, kad „Medžiotojas privalo laikytis ginklų ir šaudmenų laikymo, saugojimo, nešiojimo ir naudojimo reikalavimų, nustatytų Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme. Medžioklės taisyklių 62 p. numato, kad medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas be šovinio lizde ir su įjungtu saugikliu. Medžioklinis ginklas nešiojamas arba vežiojamas tik perlaužus (jei yra techninės galimybės). O ne medžioklės metu medžioklinis ginklas turi būti įdėtas į dėklą, šoviniai iš medžioklinio ginklo išimti ( Taisyklių 63 p.).

Nagrinėjant bylą nustatyta, kad K. P. medžiodamas iš bokštelio išgirdęs, kad yra šaudoma ir pamatęs, jog yra palaukėje važinėjama kažkokia tai transporto priemone, ėmėsi priemonių sustabdyti važiavusius asmenis, nes jam kilo įtarimų, kad tai gali būti brakonieriai. Juos sustabdžius paaiškėjo, kad jis juos pažįsta, o vienas ( T. J.) buvo iš jo medžiotojų būrelio. Kaip teigė T. J. ir V. K., jie R. Z. prašymo laukuose baidė šernus iš kukurūzų lauko. Tai, kad jie baidė šernus iš kukurūzų lauko patvirtino ir liudytojas R. Z.. Po to tarp K. P. ir sulaikiusių asmenų įvyko ginčai ir pykčiai dėl įvairių priežasčių ( dėl sustabdymo, medžiojimo, sustabdymo transporto priemonės ir t.t.). Teismo posėdžio metu išaiškėjo, kad ir anksčiau K. P. ir T. J., V. K. tarpusavio santykiai nebuvo geri dėl asmeninių priežasčių. T. J. teismo posėdžio metu teigė, kad juos sustabdęs K. P. išlipo iš savo automobilio ir priėjo prie jų su medžiokliniu šautuvu bei laikė šautuvą vamzdžiu į žemę užsidėjęs šautuvo diržą ant peties, o daugiau kaip su šautuvu jis elgėsi negali pasakyti, o V. K. teismo posėdžio metu aiškino, kad K. P. išlipęs iš automobilio šautuvą laikė abiem rankom ir sukinėjo vamzdį į juos. Apklausti administracinio nusižengimo tyrimo metu savo rašytinuose paaiškinimuose T. J., V. K. ir J. J. parodė, kad K. P. rankose laikė ginklą ir sukinėjo vamzdį į juos bei išiminėjo šovinius iš šautuvo. Teismo posėdžio apklausti liudytojais policijos pareigūnas R. E. parodė, kad kaip jie atvyko į įvykio vietą, tai buvo ginčai tarp K. P. ir kitų asmenų, tačiau kalbos apie ginklo panaudojimą ir jo laikymą nebuvo. Kitas teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigūnas V. S. prisimena, kad kažkokia kalba apie ginklus buvo, kad K. P. gąsdino juos su ginklu. Po šio liudytojo parodymų R. E. prisiminė, kad gal ir buvo kažkokia tai kalba apie šautuvą, tačiau negali tiksliai pasakyti. Abu policijos pareigūnai daugiau aplinkybių, kaip konkrečiai buvo gąsdinama su ginklu, kas gąsdino ir kaip, negalėjo nurodyti. K. P. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis sustabdęs keturratį išlipo be medžioklinio šautuvo ir šie asmenys jį iš karto užsipuolė, todėl jie tarpusavyje pradėjo pyktis. Kadangi jie norėjo jį sumušti, tai jis paskambino policijos pareigūnams. Savo medžioklinį šautuvą jau išlipdamas iš bokštelio jis buvo pasidėjęs į dėklą, kuris buvo automobilyje ir jo ginčo metu nebuvo išsitraukęs. K. P. paaiškinimai iš esmės skiriais nuo liudytojų T. J., V. K. raštiškų paaiškinimų duotų sprendžiant klausimą dėl administracinės bylos iškėlimo, o taip pat teismo proceso metu. Be to, dar papildomai jie parodė, kad K. P. prie jų išsitraukė iš šautuvo šovinius. Vertinant liudytojų T. J. ir V. K. parodymus teismo posėdžio metu, matyti, kad T. J. nurodytos aplinkybės kaip K. P. elgėsi su šautuvu neatitinka liudytojo V. K. paaiškinimams, nes T. J. nurodo, kad K. P. laikė šautuvą rankoje, o šautuvo diržas buvo užmestas ant peties, bei šautuvo vamzdis buvo nuleistas į apačią ir daugiau negali paaiškinti kaip jis su tuo šautuvu elgėsi, o V. K. nurodo, kad jis agresyviai mosikavo šautuvu turėdamas jį rankose ir nukreipdamas į juos vamzdį. O policijos pareigūnai- R. E. iš vis apie kalbas dėl šautuvo naudojimą ginčo metu neigė, kad jiems atvykus buvo kažkokios kalbos apie šautuvo naudojimą, vėliau kažką tai prisiminė, o V. S. aiškino, kad kažką tai apie šautuvą naudojimą tie žmonės kalbėjo, bet nei vienas negali sukonkretinti apie kokias aplinkybes dėl šautuvo naudojimo buvo kalbama.

ANK 567 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta administracinių nusižengimų bylas nagrinėjančių pareigūnų pareiga priimant sprendimą nustatyti, ar buvo padarytas administracinis nusižengimas, ar asmuo kaltas dėl jo padarymo, ar asmuo trauktinas administracinėn atsakomybėn ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Nustatant šias teisiškai reikšmingas aplinkybes privalu įvertinti byloje surinktus įrodymus. Byloje esančių įrodymų vertinimas grindžiamas vidiniu įsitikinimu, kuris yra ne išankstinis įsitikinimas, spėjimas ar nuojauta, o bylos duomenimis pagrįsta išvada, padaryta išnagrinėjus reikšmingus faktus, ištyrus galimas versijas, įvertinus byloje esančių įrodymų visumą ir vadovaujantis įstatymu. Be to, konstatuoti atitinkamo fakto buvimą (ar nebuvimą) galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant reikšmingas faktines bylos aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, liečiamumas, nuoseklumas, logiškumas, jų šaltinių patikimumas ir kitos svarbios aplinkybės. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta pilnai ir sprendimas priimtas remiantis byloje ištirtais įrodymais. Be to, nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos visos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe. Administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu( ANK 569 straipsnis).

Vertinant byloje surinktus duomenis ir nustatytas aplinkybes, laikytina, kad byloje yra nustatyta, jog santykiai tarp K. P. ir T. J. bei V. K. yra įtempti, jie tarpusavyje nebendrauja ir nenori turėti tarpusavyje jokių reikalų, gal yra ir net kerštaujama. Todėl yra suprantama, kad K. P. sustabdžius keturratį, kuriuo važiavo T. J., V. K. ir T. J. vaikas, ir dar įvertinus sustabdymo būdą, tarp jų kilo ginčas ir jie tarpusavyje konfliktavo. Tai gerai atsispindi ir K. P. pateiktame mobilaus ryšio telefone esančiame garso įraše, kuris buvo perklausytas teismo posėdžio metu. Dėl to konflikto K. P. iškvietė policijos pareigūnus, kurie nustatė T. J. ir V. K. girtumus. Be to dar K. P. teigė, kad jis matė, kaip šie asmenys nugriovė jo medžioklės bokštelį. Kad bokštelis buvo nugriautas patvirtino ir policijos pareigūnai, tačiau , atsižvelgiant į aukščiau nurodytus jų blogus santykius,T. J. ir V. K. neigiant, kad jie nugriovė bokštelį, laikytina neįrodyta ši aplinkybė. Todėl vertinant šių liudytojų paaiškinimus teisme, dėl ginklo laikymo konflikto metu bei gąsdinimo ginklu, kuriuos negalima pripažinti vienodais, bei vertinant atvykusių į konflikto vietą policijos pareigūnų paaiškinimus, negalima teigti, kad atvykus į vietą policijos pareigūnams, T. J. ir V. K. jiems labai akcentavo K. P. netinkamą elgesį su šautuvu ir tai sukėlė jiems tokį išgąstį kaip jie teigė savo rašytiniuose paaiškinimuose ir teismo posėdžio metu. Priešingu atveju, jeigu būtų buvę gąsdinimas ginklu, tai liudytojai ir policijos pareigūnai būtų gerai prisiminę šias aplinkybes. Be to, pats K. P. iš viso neigia, kad jis iš automobilio išlipo su šautuvu. Todėl teismas vertindamas šias aplinkybes ir vadovaujantis įstatyminę nuostata, kad visos abejonės aiškinamos asmens traukiamo administracinėn atsakomybėn naudai, daro išvadą, kad byloje nėra pakankamai surinkta įrodymų patvirtinančių, kad K. P. sustabdęs keturratį ir išlipęs iš automobilio buvo išsitraukęs medžioklinį šautuvą.

Be to, teismas vertina tai, kad K. P. tą dieną medžiojo, jam medžioklės lapas galiojo iki 24 val., jis buvo medžioklės plotuose, konfliktas įvyko jo medžioklės metu, todėl nors jis ir būtų nelaikęs įdėkle medžioklinį šautuvą, jis nebūtų laikomas pažeidęs Medžioklės taisykles. Teismas laiko, kad nors jis pradžioje ir būtų išlipęs su šautuvu iš automobilio tai taip pat dėl aukščiau nurodytų priežasčių jis nebūtų pažeidęs Medžioklės taisykles bei Ginklų įstatymo reikalavimus, nes iš nustatytų aplinkybių jis pradžioje nežinojo kas šiuo keturračiu važiavo ( galvojo, kad brakonieriai) ir jis tokiu būdu ėmėsi priemonių juos sustabdyti ir jo manymu užkirsti kelią jų neteisėtiems veiksmams ( Ginklų įstatymo 34 straipsnio 2 dalis).

Atsižvelgiant į išdėstyta darytina išvada, jog byloje nėra įrodyta, kad pareiškėjas pažeidė Ginklų įstatymo 33 straipsnio 1 dalį ar kokį nors Medžioklės taisyklių punktą, ( ANK 635 straipsnio 3 dalis), susijusį su šaunamojo laikymu, todėl pareiškėjo skundas tenkintas, o administracinio nusižengimo bylos teisena nutrauktina nesant administracinio nusižengimo sudėties.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

nutaria:

Pareiškėjo K. P. skundą tenkinti.

Panaikinti 2018-09-17 Tauragės apskrities VPK nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 85-ANR_N-3524-20182018, kuriuo K. P. buvo pripažintas kaltu įvykdęs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 229 straipsnio 2 dalyje ir administracinio nusižengimo teiseną K. P., nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.