- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-21
- Bylos Nr.
- 1A-862-348-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-25-1-00831-2012-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svetlana Jurgaitienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- A. K.
- Kategorijos
- 2.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja Svetlana Jurgaitienė Baudž. bylos Nr. 1A-862-348/2012
Teisėjas Raimundas Mikša Teisminio proceso Nr. 1-25-1-00831-2012-6
2012 m. gruodžio 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Svetlanos Jurgaitienės, teisėjų: Algimanto Smolsko ir Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Indrei Stankienei, dalyvaujant prokurorei Laimai Bereikaitei, nuteistajam A. K., gynėjui advokatui Mariui Veličkai, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. K. apeliacinį skundą dėl 2012 m. rugsėjo 10 d. Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžio, kuriuo A. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal LR BK 140 str. 1 d. – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.
Vadovaujantis LR BK 64 str. 1 d., 3 d. paskirta bausmė subendrinta su 2011-07-12 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridėta švelnesnė bausmė ir galutinė bausmė paskirta – laisvės atėmimas vieneriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. K. nuteistas už tai, kad būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2012-08-22 apie 22 val. bute (duomenys neskelbtini), smogė nemažiau kaip penkis smūgius ranka savo sutuoktinei J. K. į galvą ir ranką, padarydamas poodines kraujosruvas kaktos dešinėje, dešinės akies apatiniame voke, dešiniame žaste, pakaušio kairės pusės sumušimą, taip nežymiai sutrikdė nukentėjusios J. K. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. K. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-10 nuosprendį ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu – viešuosius darbus. Skunde nurodo, jog apylinkės teismas priimdamas nuosprendį neįvertino skiriamos bausmės efektyvumo, t.y. ar paskirta bausmė pasieks LR BK 41 str. skiriamos bausmės keliamus tikslus bei nesilaikė LR BPK 305 str., numatytų reikalavimų. Apelianto teigimu, dėl šeimoje susiklosčiusių aplinkybių – kūdikio ir močiutės mirčių, jis išgyveno didelį vidinį skausmą ir patyrė psichologinį sukrėtimą. Dėl ko pašlijo jo psichinė sveikata, nuolat jautė nerimą, sunkiai valdė emocijas. Skundo autoriaus nuomone, kaltininko asmenybės individualizavimas, turi reikšmės tiek bausmės rūšies parinkimui, tiek ir bausmės dydžio nustatymui. Teismas turi įvertinti pagrindinius asmenybės požymius ir motyvuoti jų reikšmę skirdamas bausmę. Turi būti įvertinama kaltininko elgesys iki nusikaltimo padarymo, jo darymo metu ir po nusikaltimo padarymo. Nukentėjusioji J. K. parodė, jog jis per vienerių bendro gyvenimo metų laikotarpį fizinio smurto nenaudoji. Jų santykiai visada buvo geri ir darnūs, didesnių konfliktų iki šiol nėra buvę.
Anot, apelianto jis niekada nebuvo linkęs į agresiją ar smurto naudojimą. 2012-08-22 įvykęs įvykis buvo vienkartinis, kurio aplinkybių pats nesuvokia ir paaiškinti negali. Byloje nustatyta, kad jis jau miegojo, kai sutuoktinė atsigulė šalia, todėl savo veiksmus įvykdė per miegus, kas patvirtina, kad neturėjo tikslo panaudoti smurtą prieš sutuoktinę. Nors jis ir neprisiminė įvykio aplinkybių, tačiau dėl to nuoširdžiai gailisi dėl to kas įvyko. Dėl to, užsiregistravo Kauno apskrities vyrų krizių centre, kur buvo konsultuotas psichologo. Taip pat su žmona kreipėsi pagalbos į šeimos konsultantą, kuris padėtų išspręsti psichologines problemas. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismui nepavyko atskleisti, nes teismo posėdis įvyko praėjus 7 dienoms po įvykio, dėl savo būsenos nesuprato gavo teisių pasikviesti norimą gynėją.
Šalies argumentai
Taip pat skunde nurodo, kad teismas skirdamas bausmę neįvertino tai, kad jis nuoširdžiai gailėjosi bei susitaikė su J. K., kad nusikalstamą veiką padarė nesąmoningai, nesiekdamas nežymiai sutrikdyti sutuoktinės sveikatą, kad jo elgesį iššaukė sunki psichologinė būsena po pirmagimio sūnaus mirties, jokios žalos nepadarė, dėl savo elgesio kreipėsi į specialistus. Apelianto nuomone, LR BK 41 str. 2 d. 3 p., 4 p. numatyti bausmės tikslai jau yra pasiekti dar nepradėjus vykdyti realios bausmės.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis A. K. ir jo gynėjas advokatas M. Velička prašė nuteistojo A. K. apeliacinį skundą tenkinti.
Prokurorė prašė atmesti nuteistojo A. K. apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. K. apeliacinis skundas atmetamas.
Apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai. Nuosprendyje išsamiai ir nešališkai išanalizuoti visi bylos duomenys ir padaryta teisinga išvada, kad A. K. padarė nusikalstamą veiką numatytą LR BK 140 str. 1 d. Nuteistasis apeliaciniu skundu prašė pakeisti teismo nuosprendį ir paskirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdyje, prašė įvertinti naujai paaiškėjusią aplinkybę, kad nukentėjusioji prie įvykį yra davusi tablečių Chlomazepam, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone šie duomenys nepaneigia pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, kad kaltinamasis A. K. vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu. Smurto vartojimą patvirtina, ne tik nuoseklūs nukentėjusiosios J. K. parodymai, tačiau ir specialisto išvada, kurioje nukentėjusiajai konstatuoti sužalojimai. Taip pat nėra pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo pažeista kaltinamojo teisė į gynybą. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad pirmosios instancijos teismo posėdyje dalyvavo kaltinamojo gynėja, kaltinamasis sutiko, jog byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka, jokių prašymo dėl kito gynėjo nepareiškė.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismo nuosprendžiu A. K. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta ir neprieštarauja teisingumo principui.
Teismas skiria bausmes LR BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijos ribose ir laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, būtina atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 1 d., 2 d.). Nors A. K. padarė nesunkų nusikaltimą, tačiau šį nusikalstamą veiką padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teismą ir neatlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos bausmės, t.y. laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo metu, anksčiau teistas du kartus. Be to, nusikalstamą veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas net 3.67 ‰ girtumas. Tai yra jo atsakomybę sunkinanti aplinkybės.
Apylinkės teismas laikėsi įstatymų reikalavimų atsižvelgti į LR BK 54 str. 2 d. numatytas aplinkybes bei motyvuoti bausmės skyrimą. Teismas, skirdamas A. K. ne kitą, o LR BK 140 str. 1 d., sankcijose numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimo bausmę, motyvavo, kodėl parinko būtent tokią bausmę. Su tokiais apylinkės teismo motyvais sutinka ir kolegija, nes LR BK 56 str. 1 d. nustatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. A. K. yra recidyvistas, kadangi nėra išnykęs jo teistumas už anksčiau padaryto tyčinio nusikaltimo padarymą ir jis vėl padarė tyčinį nusikaltimą, todėl jam buvo pagrįstai skirta reali laisvės atėmimo bausmė. Kolegijos nuomone, būtent teismo paskirta laisvės atėmimo bausmė gali užtikrinti LR BK 41 str. numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, siekti, kad ateityje nuteistasis daugiau nebedarytų nusikalstamų veikų.
Taigi, apylinkės teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė iš esmės į visas aplinkybes, kurios reikšmingos bausmės skyrimui. Teismo parinkta bausmė tiek savo rūšimi, tiek dydžiu atitinka BK 41 str., 54 str. ir 56 str. 1 d. reikalavimus, teisingumo principo nepažeidžia, nėra aiškiai per griežta ir tinkamai individualizuota.
Esant šioms aplinkybėms apylinkės teismo nuosprendis yra teisėtas, pagrįstas ir keisti jo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str.1 d. 1 p.
nutarė:
nuteistojo A. K. apeliacinį skundą atmesti.