Vilniaus apygardos teismo nutartis

2011-09-27 · Civilinė byla Nr. 2A-934-275/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-09-27
Bylos Nr.
2A-934-275/2011
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-06543-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Rita Kisielienė, Danutė Kutrienė, Vidas Stankevičius
Ieškovas
L. Ž.
Atsakovas
N. M.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-934-275/2011Teisminio proceso Nr. 2-01-3-06543-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 30.9.1.; 121.21. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. rugsėjo 27 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ritos Kisielienės, Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos) ir Vido Stankevičiaus,

sekretoriaujant E.Čeponienei,

dalyvaujant ieškovei L. Ž., jos atstovei adv. J.Stuckai, atsakovo atstovei adv. T.Kočegarovai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. Ž. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės L. Ž. ieškinį atsakovui N. M. dėl naudojimosi pastatu–gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo ir pagal atsakovo N. M. priešieškinį ieškovei L. Ž. dėl naudojimosi pastatu–gyvenamuoju tvarkos nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti pagal pridedamą planą naudojimosi pastatu – gyvenamuoju namu, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką tokiu būdu: L. Ž. priskirti naudotis pastato – gyvenamojo namo dalimi, kuri pirmo aukšto plane pažymėta indeksais: 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 4-1, 4-2, 4-3, 4-4, 4-5, pastogės plane pažymėto indeksais: 7-1, 7-2, 7-3; N. M. priskirti naudotis pastato – gyvenamojo namo dalimi, kuri pirmo aukšto plane pažymėta indeksais: 2-1, 2-2, 3-1, 3-2, 5-1, 5-2, 5-3, 5-4, 5-5, 5-6, 5-7, 5-8, pastogės plane pažymėto indeksais: 6-1, 6-2, 6-3, 6-4; likusią pastato – gyvenamojo namo dalį paliekant naudotis bendrai. Ieškovė nurodė, kad jai su atsakovu bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenimasis namas, esantis (duomenys neskelbtini). Paaiškino, kad kiekvienai iš ginčo šalių priklauso ½ gyvenamojo namo. Ieškovė savo namo dalį įgijo pagal 1999-09-16 dovanojimo sutartį. 2008-11-10 ieškovė per Vilniaus miesto 4 notarų biurą kreipėsi į atsakovą, pasiūlydama nustatyti naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Vilniaus miesto 4 notarų biuras 2008-11-29 gavo atsakymą, kuriame atsakovas nurodė savo naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Ieškovė nesutiko su atsakovo siūlymu ir nurodė, kad ji nėra racionali, teisinga, neleidžia naudotis namu pagal paskirtį. Namas yra suskirstytas į butus. Ieškovė siūlomas jai priskirti patalpas yra suremontavusi, jomis ilgą laiką naudojasi. Kartu gyvenantys brolis bei motina turi sveikatos problemų, todėl būtina, kad jie liktų gyventi pirmame aukšte. Atsakovas nesirūpina jam priklausančia turto dalimi, susitarti dėl naudojimosi tvarkos namu nepavyksta.

Atsiliepimas

Atsakovas pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nesutinka su ieškovės reikalavime išdėstyta naudojimosi tvarka. Pažymėjo, kad namas nėra suskirstytas į butus, nors patalpos yra atskiros, tačiau jos nėra įregistruotos Nekilnojamo turto registre kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai. Ieškovės siūlomos patalpos yra nelygiavertės. Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė priskirti N. M. naudotis gyvenamojo namo dalimi, pirmo aukšto plane pažymėtą indeksais 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 1-6, 2-1, 2-2, 2-3, 3-1, 3-2, 4-1, 4-2, 4-3, 4-4, 4-5. Likusią gyvenamojo namo dalį, t.y. patalpas, pirmo aukšto plane pažymėtas indeksais 5-1, 5-2, 5-3, 5-4, 5-5, 5-6, 5-7, 5-8; antro aukšto plane pažymėtas indeksais 6-1, 6-2, 6-3, 6-4, 7-1, 7-2, 7-3, 7-4 priskirti naudotis ieškovei pagal L. Ž. . Nurodė, kad įvertinus tarp šalių kilusį konfliktą, tikslingiausia naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką nustatyti taip, kad bendraturčiai neturėtų bendro naudojimo patalpų. Atsakovas sutinka naudotis mažesniu plotu, t.y. 131,28 kv.m. Ieškovei pagal priešieškinį tenka 141,43 kv.m per du aukštus, taip pat laiptinė tarp gyvenamojo namo pirmo ir antro aukštų, kuri plane nepažymėta.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimu ieškovės ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies. Nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, pažymėtu plane 1A1m, sudarytame VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo pagal 2008-02-11 kadastrinių matavimų duomenis, esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią L. Ž. naudotųsi namo patalpomis pirmame aukšte Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/975 pažymėtomis Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 3-1, 3-2, 4-1, 4-2, 4-3, 4-4, 4-5, pastogėje – Nr. 7-1, 7-2, 7-3, o atsakovas N. M. naudotųsi namo patalpomis pirmame aukšte, Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/975 pažymėtomis Nr. 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 5-1, 5-2, 5-3, 5-4, 5-5, 5-6, 5-7, 5-8, pastogėje – Nr. 6-1, 6-2, 6-3, 6-4. Likusias gyvenamojo namo, pažymėto plane 1A1m, sudarytame VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo pagal 2008-02-11 kadastrinių matavimų duomenis, esančio (duomenys neskelbtini), patalpas paskyrė naudotis bendrai.

Teismas konstatavo, kad L. Ž. ir N. M. priklauso po ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini). Ieškovė iš esmės viena rūpinasi gyvenamojo namo išlaikymu. Iš ieškovės L. Ž. paaiškinimų nustatyta, kad jos močiutei priklausęs gyvenamasis namas pagal tuo metu galiojusius įstatymus buvo nacionalizuotas. Namas buvo suskirstytas į butus, kurie buvo Vilniaus miesto savivaldybės nuomojami. Aplinkybę, kad namas yra faktiškai padalintas į butus, turinčius atskirus arba bendrus įėjimus, patvirtina Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla Nr. 13/975, kur nurodyta pastato paskirtis – gyvenamoji (3 ir daugiau butų). Pagrindinio pastato vidaus plotų eksplikacijoje nurodyti 7 butai. Atkūrus nuosavybės teises į gyvenamąjį namą ir išsikėlus nuomininkams, liko laisvi butai. Ieškovė tam tikrus butus įsirengė ir juose su kartu gyvenančias šeimos nariais deklaravo gyvenamąją vietą. Teismas motyvavo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010, išaiškinta, kad nustatant naudojimosi tvarką, būtina atsižvelgti į faktinį naudojimąsi nekilnojamuoju daiktu. Byloje iš atsakovo pagal ieškinį atstovės paaiškinimų, bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovas niekada nereiškė pretenzijų dėl ieškovės užimamų patalpų. Atsakovas išvyko gyventi į Rusiją, baigęs mokslus, būdamas 25 metų. Taigi atsakovas nesinaudojo namu apie trisdešimt metų, juo nesirūpino. Įrodymų, kurie pagrįstų atsakovo interesą naudotis turtu pagal jo siūlomą tvarką teismui nepateikė. Ieškovė, prašydama priskirti užimtas patalpas pirmame aukšte, rėmėsi aplinkybe dėl kartu gyvenančios motinos blogos sveikatos būklės, brolio ir dukterėčios neįgalumų. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad ieškovės motina gyvena bute Nr. 1. Ieškovė savo gyvenamąją vietą deklaravo bute Nr. 4, tačiau gyvena bute Nr. 7. Ieškovės brolis su šeima savo gyvenamąją vietą deklaravo bute Nr. 7, tačiau gyvena bute Nr. 4. Ieškovė su šeimos nariais ilgą laiką gyvena užimtose patalpose. Teismas, atsižvelgdamas į namo būklę ir jo statybos metus, įvertindamas aplinkybę, kad gyvenamosios patalpos yra suskirstytos į atskirus butus, juose gyvenančius ieškovės šeimos narius, jų šeimų sudėtį, laikė, kad racionalu išlaikyti esantį patalpų pasiskirstymą. Nagrinėjamu atveju dėl skirtingų patalpų dydžio, būklės, paskirties neįmanoma kiekvienai ginčo šaliai skirti visiškai vienodas (pagal vertę ir (arba) dydį) patalpas. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovės nurodytą aplinkybę, jog patalpose, pažymėtose indeksu Nr. 4 yra centrinis vandentiekis iš kurio paskirstomas vanduo į kitus butus ir ši patalpa turi būti pastoviai šildoma, kad vanduo neužšaltų, o atsakovas šiuo metu gyvena Rusijoje ir objektyviai negali užtikrinti reguliarios vandentiekio priežiūros, taip pat į aplinkybę dėl šeimos narių sveikatos būklės (G. Ž. yra endoprotezuotas dešinio kelio sąnarys, dėl ko jai yra apsunkintas judėjimas), priskyrė ieškovei naudotis gyvenamojo namo patalpomis, esančiomis pirmame aukšte, pažymėtomis indeksu: 2-1, 2-2, 2-3, 3-1, 3-2, 4-1, 4-2, 4-3, 4-4, 4-5, pastogėje: 7-1, 7-2, 7-3, o atsakovui – patalpomis, esančiomis pirmame aukšte, pažymėtomis indeksu: 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, 5-1, 5-2, 5-3, 5-4, 5-5, 5-6, 5-7, 5-8, pastogėje: 6-1, 6-2, 6-3, 6-4; likusią gyvenamojo namo dalį paliko naudotis bendrai. Teismas nurodė, kad taip paskirsčius patalpas bus maksimaliai atribotas bendrąja daline nuosavybe valdomas turtas (butai Nr. 3, Nr. 4, Nr. 5 turi atskirus įėjimus, Nr. 6, Nr. 7 per laiptinę turi atskirus įėjimus), išlaikyta gyvenamojo namo ploto funkcinė paskirtis (butai turės virtuves, sanitarinius mazgus). Be to, kiekvienam iš bendraturčių teks patalpos pirmame aukšte ir pastogėje, kurios išlaikymas dėl didesnių šildymo kaštų kainuoja brangiau. Ieškovės siekis įteisinti nusistovėjusią faktinę naudojimosi tvarką negali būti įgyvendintas bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita. Ieškovės argumentas, kad ji yra suremontavusi savo faktiškai naudojamas patalpas, negali paneigti atsakovo konstitucinės teisės į nuosavybę. Be to, į bylą nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys šią aplinkybę (CPK 178 str.). Bendrosios nuosavybės teisė traktuotina kaip savininko teisių apribojimas, kai savininko teisės ribojamos kitų to paties nuosavybės teisės objekto savininkų. Siekimas maksimaliai patenkinti tik savo interesus, ignoruojant kitus bendraturčius, neatitinka nei Civilinio kodekso 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, nei Civilinio kodekso 4.75 straipsnio nuostatų.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Ieškovė L. Ž. apeliaciniu skundu prašo pakeisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimą toje dalyje, kuria teismas nustatė naudojimosi gyvenamuoju namu, pažymėtu plane 1A1m, sudarytame VĮ „Registrų centras“ Vilniaus filialo pagal 2008-02-11 kadastrinių matavimų duomenis, esančio (duomenys neskelbtini), tvarką, pagal kurią ieškovė L. Ž. naudotųsi namo patalpomis pirmame aukšte Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/975 pažymėtomis Nr. 2-1, 2-2, 2-3, 3-1, 3-2, o atsakovas N. M. naudotųsi namo patalpomis pirmajame aukšte, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/975 pažymėtomis Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, ir šioje dalyje priimti sprendimą, pagal kurį ieškovė L. Ž. naudotųsi namo patalpomis pirmame aukšte Nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/975 pažymėtomis Nr. 1-1, 1-2, 1-3, 1-4, 1-5, o atsakovas N. M. naudotųsi namo patalpomis pirmajame aukšte, Nekilnojamojo turto kadastrinių matavimų byloje Nr. 13/975 pažymėtomis Nr. 2-1, 2-2, 2-3,3-1,3-2. Priteisti iš atsakovo N. M. bylinėjimosi išlaidas ieškovės L. Ž. naudai.

Nurodo, kad nustačius ieškovės siūlomą naudojimosi tvarką, ieškovei būtų priskirti 1, 4 ir 7 gyvenamojo namo butai, atsakovui - 2, 3, 5 ir 6 butai, tokiu būdu įtvirtinant per daugiau nei 30 metų nusistovėjusią faktinę naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką bei realizuojant lygių bendrosios dalinės nuosavybės dalių principą. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas, jog ieškovės siekis negali būti įgyvendintas bendraturčio teisių suvaržymo sąskaitą, ieškovės ieškinį tenkino tik iš dalies - butą Nr. 1, kuriame jau ilgą laiką gyvena ieškovės motina paskirdamas atsakovui, kartu ieškovei paskiriant tuščius ir negyvenamus 2 ir 3 butus. Teismo nustatyta naudojimosi tvarka iš esmės pažeidžia lygių bendrosios dalinės nuosavybės dalių principą, kadangi tokiu būdu atsakovui naudotis priskirta dalis sudaro apie 20 kv.m daugiau nei ieškovei priskirta dalis. Ši aplinkybė ypatingai yra svarbi ir tuo aspektu, kad atsakovas namu niekada nesinaudojo ir nėra tuo suinteresuotas. Ieškovė mano, jog tokia teismo nustatyta naudojimosi tvarka pažeidžia skundžiamame sprendime cituojama Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, jog nustatant naudojimosi tvarką, būtina atsižvelgti į faktinį naudojimąsi nekilnojamuoju daiktu (LAT 2010 m. rugpjūčio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2010). Teismo nustatyta tvarka yra itin sunkiai įgyvendinama, kadangi ieškovės motinai, turinčiai rimtų sveikatos problemų, tektų iš ieškovės lėšomis per daugiau nei 30 metų pagal motinos sveikatos poreikius įrengto buto kraustytis į butą, kuris šiuo metu yra visiškai neįrengtas. Nors teismo sprendimas atsisakyti pilnai tenkinti ieškovės ieškinį yra grindžiamas atsakovo teisių ribojimu, nei atsakovas, nei teismas bylos nagrinėjimo metu nepateikė jokių įrodymų apie tai, kaip ieškovės siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka pažeidžia atsakovo teises, kas taip pat patvirtina, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagrįstu (CPK 178 str.). Priešingai, bylos nagrinėjimo metu buvo nustatyta, jog ieškovė jau ilgą laiką naudojasi konkrečiais gyvenamajame name esančiais butais, jais rūpinasi, prižiūri ir remontuoja, ką patvirtina teismui pateiktos sutartys su elektros energiją tiekiančia įmone, sumokėtų mokesčių už komunalinius patarnavimus išklotinės, atsiskaitymo knygelių kopijos, pažymos dėl gyvenamąją vietą deklaravusių asmenų. Šias aplinkybes patvirtina ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu ieškovės teismui pateiktas antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas, kuris pagal Civilinio proceso kodekso 197 straipsnio esamoje byloje laikytinas didesnės įrodomosios galios įrodymu. Apeliantė pažymi, kad prieš ieškovei pradėjus faktiškai naudotis ginčo butais ir savo lėšomis suremontuojant nurodytus butus, visi gyvenamojo namo butai buvo vienodos būklės, todėl negali būti laikomi pagrįstais atsakovo bei teismo teiginiai, jog šalims reikia paskirti vienodo įrengimo lygio butus. Atlaisvinus iki to savivaldybės naudotus butus, tiek ieškovė, tiek atsakovas galėjo pasirinkti patalpas, kuriuose gyvens ir kuriais naudosis bei iki tol lygiaverčiais buvusius butus savo lėšomis suremontavo. Atsakovas jokios iniciatyvos tuo metu nereiškė, jokių ginčų dėl ieškovės pasirinktų butų nebuvo. Atsižvelgiant į tai, priešingai teismo teiginiams, atsakovui paskyrus butą, kurį šiuo metu faktiškai naudoja ieškovė, atsakovo interesų tenkinimo tikslais bus pažeidžiamos ieškovės teisės, teisėti interesai bei lūkesčiai. Minėta, jog bute Nr. 1 šiuo metu gyvena ieškovės motina, bute Nr. 4 gyvena ieškovės brolis su šeima, o bute Nr. 7 gyvena pati ieškovė su šeima. Nustatyta, jog ieškovės šeimos nariai - tiek brolis G. Ž. bei jo dukra, tiek ieškovės motina G. Ž. dėl sveikatos problemų negalėtų laipioti laiptais į antrąjį ginčo gyvenamojo namo aukštą, todėl itin svarbu, jog jie ir toliau turėtų galimybę gyventi pirmajame pastato aukšte. Be to, butai, kuriuose šiuo metu gyvena ieškovės šeimos nariai buvo ieškovės lėšomis įrengti pagal šeimos narių sveikatos ir gyvenimo poreikius. Tuo tarpu kiti gyvenamojo namo butai yra laisvi, atsakovas jais galėtų laisvai naudotis, todėl, ieškovės nuomone jie turėtų būti paskirti atsakovui, kuris iki ieškinio pareiškimo gyvenamojo namo išlaikymu visiškai nesirūpino, jame negyveno ir dėl nusistovėjus naudojimosi tvarkos jokių pretenzijų nereiškė. Priešingu atveju ieškovei bei jos šeimos tektų kraustytis iš vieno buto į kitą, kas sukeltų papildomų nepatogumų. Pirmos instancijos teismo nustatyta naudojimosi tvarka nėra racionali ir todėl, kad teismas paliko bendrai naudotis patalpą, pažymėtą indeksu 1.1, į kurią patekti galima tik per atsakovui priskirtas patalpas. Tokia situacija sukeltų dar vieną konfliktą, kadangi palikus tokį teismo sprendimą, tektų spręsti klausimą dėl ieškovės išlaidų konkrečių šiuo metu jos naudojamų butų remontui bei kitų išlaidų jiems išlaikyti bei išsaugoti atlyginimo. Tai nėra suderinama su proceso ekonomiškumo ir koncentruotumo principu. Svarbu ir tai, jog apeliantės nurodytu būdu paskirsčius gyvenamąsias patalpas abiem bendraturčiams teks dalis pirmajame ir antrajame pastato aukštuose esančių patalpų, taip užtikrinant, jog šalys dalinsis pastogės išlaikymo išlaidas, kurios išlaikymas dėl didesnių šildymo kaštų kainuoja brangiau.

Atsiliepimas

Atsakovas N. M. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinio skundo netenkinti, tačiau nustačius, kad nėra atskleista bylos esmė, perduoti bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, tačiau, atsakovo nuomonę, atsižvelgiant į abiejų šalių motyvus, racionaliausiai būtų gyvenamąjį namą „padalinti vertikaliai“, t.y. tuo atveju, jeigu gyvenamojo namo pirmajame aukšte atsakovui atitenka naudotis patalpos, gyvenamojo namo planuose pažymėtos indeksais 1 ir 5, tai būtų racionalu antrajame gyvenamojo namo aukšte atsakovui suteikti naudotis virš minėtų patalpų esančiomis patalpomis, t.y. suteikiant atsakovui naudotis patalpomis su indeksais 6; ir priešingai, atsakovui antrajame aukšte suteikus naudotis patalpas, planuose pažymėtas indeksu 7, racionaliau būtų atsakovui pirmajame gyvenamojo namo aukšte suteikti naudotis patalpas, esančias po nurodytomis patalpomis, t.y. planuose pažymėtas indeksais 2, 3, 4. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai įvertino šalių išdėstytus motyvus ir nustatė šalių pageidavimą turėti kuo mažiau bendro naudojimo patalpų. Apeliantės siūloma naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka yra iracionali, kadangi jos prašomos priskirti patalpos išdėstytos visame pastate „šachmatų tvarka“. Todėl, atsižvelgiant į gyvenamojo namo būklę, yra natūralu, kad žiemos metu ji galimai šildo visas patalpas (nors ir neprivalo to daryti, tačiau savo naudojamų patalpų sienų neapšiltino). Jeigu visos kiekvienos šalies naudojamos patalpos bus išdėstytos kompaktiškai, to daryti nereikės. Todėl būtina nustatyti tokią naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką, kad antrajame aukšte kiekvienos šalies naudojamos patalpos būtų virš pirmajame gyvenamojo namo aukšte naudojamų patalpų, o pirmajame gyvenamojo namo aukšte esančios patalpos paskirstytos kompaktiškai. Viso gyvenamojo namo būklė yra prasta, visas gyvenamasis namas reikalauja kapitalinio remonto, todėl pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, tinkamai nustatė, kad visos gyvenamajame name esančios patalpos yra lygiavertės, o sprendžiant klausimą dėl naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos nustatymo vertintinas atskirų patalpų plotas ir išdėstymas. Apeliantės motyvas, kad atsakovui paskirta naudotis gyvenamojo namo dalis yra 20 kv.m didesnė yra atmestinas kaip neatitinkantis faktinėms aplinkybėms. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, konstatavo, kad apeliantės motinos G. Ž. judėjimas yra apsunkintas dėl sveikatos būklės. Tačiau pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad G. Ž. nuosavybės teise priklauso dviejų kambarių butas su rūsiu (duomenys neskelbtini), o gyvenamajame name esančiomis patalpomis ji naudojasi apeliantei leidus, tačiau be atsakovo sutikimo ir nenustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarkos. Atsakovas pažymi, kad nuosavybės teisę į gyvenamojo namo dalis turi tik ieškovė ir atsakovas, kiti name gyvenantys asmenis gyvenamajame name esančiomis patalpomis tik naudojasi, ir tai jie daro be atsakovo sutikimo. Priimdamas sprendimą, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad gyvenamasis namas yra suskirstytas į butus, kadangi Nekilnojamojo turto registre butai kaip atskiri nekilnojamojo turto vienetai nėra įregistruoti, o ieškovė ir atsakovas visą gyvenamąjį namą valdo bendrosios dalinės nuosavybės teise lygiomis dalimis, o visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 str.). Ieškovės motyvas, kad tam tikromis gyvenamojo namo patalpomis naudojasi kiti asmenys, ir todėl nustatytina jos prašoma naudojimosi tvarka, yra atmestinas. Atsakovas, siekdamas bylą baigti taikiai, siūlė įvarius naudojimosi gyvenamuoju namu variantus, tačiau apeliantė nei vieno siūlymo nepriėmė, konstatuodama, kad tik jos be atsakovo sutikimo ir pritarimo pasirinkta naudojimosi gyvenamuoju namu tvarka gali būti nustatoma. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nustatė racionalesnę, nei ieškovės prašoma, naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką kuri būtų ideali, jeigu kiekvienos šalies antrojo aukšto patalpos būtų virš pirmojo aukšto naudojamų patalpų. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą konstatavo, kad patalpose, pažymėtose indeksu 4, yra centrinis vandentiekis, iš kurio paskirstomas vanduo į kitus butus. Klausimas dėl vandentiekio pasiskirstymo gyvenamajame name nebuvo aptariamas nagrinėjant bylą iš esmės, nėra pateikta tinkamų rašytinių įrodymų pirmosios instancijos teismo motyvui pagrįsti. Šis aspektas yra svarbus nustatant naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką ir, atsižvelgiant į tai, kad atsakovas šiuo metu gyvenamajame negyvena, įvertinus vandentiekio schemą galimai būtų galima užblokuoti vandens teikimą į atsakovui tenkančią naudotis dalį tinkamai nustačius naudojimosi gyvenamuoju namu tvarką. Yra pagrindo konstatuoti, kad dėl vandentiekio schemos ir veikimo gyvenamajame name neįvertinimo, nėra atskleista bylos esmė ir byloje nėra įrodymų šias svarbias aplinkybes įvertinti apeliacinės instancijos teisme, todėl byla perduotina nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, nes reikia surinkti daug naujų įrodymų ir įvertinti šias svarbias bylos išnagrinėjimui aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Skundas tenkintinas.

Dėl būtinumo atsakovui skirti patalpas, esančias namo pirmajame aukšte,

Nustatyta, kad teismo sprendimu buvo paskirstytos patalpos, netenkinant pilnai nei vieno iš proceso šalių reikalavimo, tuo argumentu, kad, nustačius tokią naudojimosi tvarką, kurios nepageidavo nei ieškovė, nei atsakovas, bus maksimaliai atribotas bendrąja daline nuosavybe valdomas turtas, išlaikyta gyvenamojo namo ploto funkcinė paskirtis. Pripažintina, kad teismas nenurodė įrodymų, kuriais remiantis padarė išvadą, jog nustačius kitokią naudojimosi tvarką, bus maksimaliai atribota bendrąja daline nuosavybe valdomas turtas. Kaip matyti iš teismo sprendimo rezoliucinės dalies, joje nėra konkrečiai nurodyta, kokias „likusias“ gyvenamojo namo patalpas teismas paskyrė naudotis bendrai ieškovei ir atsakovui. Atsižvelgiant į teismo sprendimo rezoliucinėje dalyje nurodytus paskirstytų patalpų indeksus, darytina išvada, kad bendram naudojimui buvo paskirtos patalpos, pažymėtos indeksu 1-1. Ieškovė pateikė naudojimosi patalpomis projektą, kuriuo prašė paskirti naudotis kiekvienam iš bendrasavininkių po 149,84 kv m, bendram naudojimui paliekant vieną patalpą – 1-1, kuri yra 7,25 kv m ploto ( b. l. 155-156). Atsakovas pateikė du variantus pasiūlymų naudojimosi patalpomis ( b. l. 193-195), pagal vieną iš jų nesiūloma palikti patalpų bendram naudojimui ( pirmas variantas), o pagal antrąjį variantą siūloma palikti bendram naudojimui tą pačią patalpą, kurią siūlo ir ieškovė, kuri palikta bendram naudojimui ir teismo sprendimu, t.y. pažymėtą indeksu 1-1. Atsakovo pirmasis pasiūlymas negalėjo būti tenkinamas vien todėl kad jis siūlė skirti ieškovei naudojimuisi visas patalpas, esančias antrajame namo aukšte, o jam paskirti didesnę dalį patalpų, esančių pirmajame namo aukšte. Naudojimosi tvarka turi būti nustatyta kiek galima maksimaliau paskiriant kiekvienam iš bendraturčių vienodos vertės patalpas. Teismo sprendimo išvados, kad patalpų antrajame aukšte išlaikymas kainuoja brangiau dėl didesnių šildymo kaštų, neginčijo nei viena iš šalių, todėl darytina išvada, kad atsakovo pasiūlytas pirmasis naudojimosi patalpomis tvarkos variantas negali būti tenkinamas dėl to, kad ieškovei siūloma priskirti mažesnės vertės patalpas, kai yra galimybė nustatyti naudojimosi patalpomis tokią tvarką, kad abiems šalims būtų paskirta patalpų ir pirmajame ir antrajame namo aukštuose. Taigi, darytina išvada, kad paskirsčius patalpas pagal ieškovės pasiūlytą variantą, taip pat pagal atsakovo pasiūlytą antrąjį variantą, liktų bendram naudojimui toks pats plotas, koks buvo paliktas pagal teismo nustatytą naudojimosi tvarką. Patenkinus atsakovo prašymą, patalpos, pažymėtos indeksais 4-1 – 4-5 būtų paskirtos naudotis atsakovui, nors šiomis patalpomis šiuo metu naudojasi ieškovės šeima. Ieškovės prašymas nustatyti naudojimosi tvarką pagal jos pasiūlytą variantą buvo pagrįstas tuo, kad ji faktiškai naudojasi šiomis patalpomis. Pirmosios instancijos teismas, padaręs išvadą, jog remiantis teisminės praktikos išaiškinimu dėl CK 4.81 straipsnio taikymo, nustatant naudojimosi tvarką, turi būti atsižvelgta į faktinį naudojimąsi turtu, nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kokia faktiškai ji naudojasi. Konstatavęs, kad atsakovas nesinaudoja namu, teismas nenurodė pagrįstų argumentų, dėl kurių neturėtų būti tenkinamas ieškovės reikalavimas nustatyti tokią naudojimosi tvarką, kokia ji faktiškai šiuo metu yra. Tuo teismas netinkamai vertino įrodymus byloje, todėl teismo sprendimas keistinas teismui pažeidus CPK 185 straipsnio 1 dalies nuostatas, CPK 329 straipsnio 1 dalies pagrindu. Be to, teismas nepagrįstai nepriėmė kaip įrodymo ieškovės paaiškinimo dėl aplinkybės, jog jos naudojama namo dalis yra jos prižiūrima, remontuojama. Tik esant priešingiems įrodymams dėl šios aplinkybės, būtų pagrindas atmesti ieškovės paaiškinimus dėl naudojamos namo dalies priežiūros.

Atsakovo atsiliepime į apeliacinį skundą nurodyta aplinkybė, jog teismas turėjo padaryti išvadas dėl namo vandentiekio schemos ir veikimo, nepagrįsta, nes teismo pareiga yra daryti išvadas dėl aplinkybių, kuriomis šalys grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus. Atsakovo pareiga buvo pateikti įrodymus, kad patalpos, pažymėtos indeksu 4, apšildymas neturi poveikio kitose patalpose esančiam vandentiekiui, tokių įrodymų atsakovui nepateikus, teismas pagrįstai priėmė ieškovės paaiškinimą teismo posėdžio metu apie tai, kad šios patalpos šildymas yra būtinas, tik padarė netinkamas išvadas, patalpą, pažymėtą indeksu 4 , priskirdamas tam bendrasavininkiui, kuris šiuo metu nesinaudoja savo turtu.

Atsakovas teigia, kad teismo sprendimu nustatyta tvarka yra racionalesnė, nei siūloma ieškovės dėl to, kad kiekvienos šalies antrojo aukšto patalpos turėtų būti virš pirmojo aukšto naudojamų patalpų. Kadangi ši aplinkybė negali nulemti paskyrimo patalpų vienam iš savininkų, o faktinio naudojimosi patalpomis aplinkybė pripažintina lemiančia, kam kokias patalpa paskirti, teismo sprendimu nustatytos antrojo aukšto patalpų naudojimosi tvarkos nėra pagrindo keisti dėl to, kad pakeičiama nustatytoji naudojimosi pirmojo aukšto patalpomis tvarka. Paaiškėjus aplinkybėms, kad nustatytoji naudojimosi patalpomis tvarka pažeidžia tam tikras savininkų teises, ši tvarka gali būti keičiama.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Patenkinus ieškovės apeliacinį skundą, teismo turėtas bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose turi priteisti valstybei iš atsakovo, nes jo reikalavimai atmesti. Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimu buvo priteista dalis šių išlaidų iš ieškovės, šia suma turi būti padidintos išlaidos, kurios buvo priteistos iš atsakovo. Be to, atsakovas turi atlyginti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas išlaidas žyminio mokesčio sumokėjimui pirmosios ir apeliacinės instancijų teismuose, jos sudaro 266 Lt.

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 6 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys patenkintas dalinai ir nustatyta naudojimosi tvarka patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), kadastrinių matavimų byloje pažymėtomis indeksais 1-2,1-3,1-4,1-5 bei indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 3-1, 3-2, pakeisti. Ieškinį patenkinti ir nustatyti, kad ieškovė Ž. L. naudojasi namo patalpomis pirmame aukšte pažymėtomis indeksais 1-2,1-3,1-4,1-5, o atsakovas N. M. naudojasi namo patalpomis, pažymėtomis indeksais 2-1, 2-2, 2-3, 3-1 ir 3-2.

Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria priteistos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės į valstybės biudžetą ir padidinti priteistų iš atsakovo N. M. į valstybės biudžetą išlaidų sumą iki 21,24 Lt.

Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo N. M. 266 Lt bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ieškovei L. Ž. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)) ir valstybei (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT 247300010112394300, įmokos kodas 5660) 5,70 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai Rita KisielienėDanutė KutrienėVidas Stankevičius