- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-04-17
- Bylos Nr.
- I-839-422/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02323-2018-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, 2000 Eur turtinei ir 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde (b. l. 2) ir paaiškinime (b. l. 45) nurodė, kad nuo 2016 m. balandžio 1 d. pagal galiojantį teisinį reglamentavimą jam turėjo būti sudaryta galimybė naudotis internetine telefonija (vaizdo skambučiu), tačiau Kauno tardymo izoliatoriuje ji nebuvo įrengta. Pareiškėjo teigimu, jam nebuvo sudarytos sąlygos bendrauti internetinės telefonijos būdu su mažamete dukra, su artimaisiais, gyvenančiais užsienio valstybėse, todėl neturėjo galimybės pasimatyti su šeima, vaiku. Dėl to jis patyrė dvasinių išgyvenimų, nervinimosi. Tarp šeimos ir pareiškėjo nusilpo socialiniais ryšiai, t. y. patyrė neturtinę žalą, kurią vertino 5000 Eur. Teigė, kad negalėdamas bendrauti su šeima internetine telefonija, bendravo telefonu, todėl per ginčo laikotarpį jam buvo padaryta ir 2000 Eur turtinė žala.
Atsiliepimas
Atsakovės Lietuvos valstybės atstovas Kauno tardymo izoliatorius (toliau – ir Kauno TI) prašo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į skundą (b. l. 20–23) nurodė, kad galimybė suimtiesiems naudotis internetine telefonija Kauno TI nėra įdiegta. Pažymėjo, kad Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių 74 punkte įtvirtinta tardymo izoliatoriaus direktoriaus pareiga užtikrinti suimtųjų teisę skambinti ir kalbėti telefonu bei kaip alternatyva nustatyta galimybė šią suimtųjų teisę užtikrinti ir internetinės telefonijos būdu. Ši teisės normos formuluotė išplečia tardymo izoliatoriaus direktoriaus galimybes užtikrinti suimtųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu įgyvendinimą, tačiau nesukuria jokios papildomos specialiosios suimtųjų teisės naudotis internetine telefonija. Suimtųjų teisė paskambinti telefonu įtvirtinta Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnyje. Ši teisė Kauno TI buvo užtikrinta vadovaujantis Suimtųjų ir nuteistųjų skambinimo ir kalbėjimo telefonu bei taksofonu kortelių įsigijimo tvarkos aprašu, patvirtintu Kauno TI direktoriaus 2016 m. balandžio 28 d. įsakymu Nr. 1-93. Pažymėjo, jog pareiškėjas pripažįsta, kad teisė skambinti telefonu jam buvo užtikrinama, tai patvirtina jo paties pateiktos skambučių išklotinės, todėl Kauno TI neteisėtų veiksmų neatliko ir pareiškėjo teisių nepažeidė.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Ginčas šioje administracinėje byloje kilo dėl žalos, kurią pareiškėjas kildina iš neteisėtų Lietuvos valstybės atstovo Kauno TI veiksmų periodiškai laikotarpiu nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2018 m. spalio 12 d. (skundo padavimo teismui dienos) (b. l. 8, 48) nesuteikus jam galimybės skambinti internetinės telefonijos būdu, atlyginimo.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas 2018 m. gegužės 31 d. prašymu dėl internetinės telefonijos vaizdo skambučio suteikimo kreipėsi į Kauno TI direktorių, kuris 2018 m. birželio 28 d. raštu Nr. 49-149. (b. l. 6) jam paaiškino, kad suimtiesiems yra sudarytos sąlygos skambinti ir kalbėtis telefonu. Taip pat pareiškėjas buvo informuotas, kad Kalėjimų departamentas yra įvykdęs telefono ir vaizdo skambučių tiekimo Lietuvos įkalinimo įstaigoms paslaugų pirkimo konkursą ir su laimėjusia įmone jau sudaryta šių paslaugų teikimo sutartis, todėl artimiausiu metu šalia įprastų taksofonų bus įrengtos ir vaizdo skambučių vietos bei nustatyta naudojimosi vaizdo skambučiais tvarka.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepaisant konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis), priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis), teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis) ir teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius neteisėtus pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp minėtos institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Pagrindinis viešosios atsakomybės elementas – neteisėti veiksmai, kurių buvimas arba nebuvimas iš esmės lemia, ar tikslinga byloje vertinti likusias sąlygas.
Suimtųjų teisę paskambinti ir kalbėti telefonu reglamentuoja Suėmimo vykdymo įstatymo 23 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, jog tardymo izoliatoriaus administracija suimtajam leidžia paskambinti telefonu, jeigu nėra gautas suimtojo ikiteisminiam tyrimui vadovaujančio ar jį atliekančio prokuroro arba teismo, kurio žinioje yra byla, rašytinis nurodymas neleisti suimtajam paskambinti telefonu. Duoti šį nurodymą galima tik siekiant užkirsti kelią nusikalstamoms veikoms ar kitiems teisės pažeidimams, apsaugoti kitų asmenų teises ir laisves arba kai suimtojo skambinimas galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Jeigu ikiteisminiam tyrimui vadovaujantis ar jį atliekantis prokuroras arba teismas, kurio žinioje yra byla, nurodo neleisti suimtajam paskambinti telefonu, jam ir tardymo izoliatoriaus administracijai turi būti nurodoma šio draudimo trukmė, asmenys, kuriems neleidžiama paskambinti, ir kitos aplinkybės, dėl kurių draudimą būtina taikyti. Šioje dalyje nurodyti suimtųjų teisės paskambinti telefonu apribojimai netaikomi suimtųjų telefoniniams pokalbiams su savo gynėju. Suimtųjų telefoninių pokalbių su savo gynėju metu turi būti užtikrinamas suimtojo ir jo gynėjo bendravimo konfidencialumas (2 d.). Suimtajam paskambinti telefonu leidžiama, jeigu jis tuo metu yra mokus arba naudojasi ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita. Skambinti ir kalbėti telefonu galima ne ilgiau kaip 15 minučių. Telefoninio pokalbio išlaidas, kai nesinaudojama ryšio paslauga kalbėti telefonu kito abonento sąskaita, apmoka pats suimtasis (3 d.). Šiame straipsnyje numatytos suimtųjų teisės paskambinti telefonu įgyvendinimo tvarka nustatyta Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklėse (4 d.).
Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 74 punkte nurodyta, jog tardymo izoliatoriaus direktorius privalo užtikrinti, kad suimtiesiems būtų sudarytos sąlygos šių Taisyklių XII skyriuje nustatyta tvarka skambinti kitiems asmenis ir kalbėti su jais telefonu. Skambinimui ir kalbėjimui telefonu prilyginamas skambinimas ir kalbėjimas internetine telefonija.
Remiantis aptartu teisiniu reguliavimu, darytina išvada, kad tardymo izoliatoriaus direktoriui kyla imperatyvi pareiga suimtiesiems užtikrinti galimybę skambinti kitiems asmenims ir kalbėti telefonu. Skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiškas skambinimo būdas, šis būdas tik prilyginamas skambinimui telefonu, todėl toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į tardymo izoliatoriuje esančias technines galimybes ir sąlygas.
Tokią poziciją yra suformavęs ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiško pobūdžio bylose dėl žalos, kildinamos iš nuteistųjų teisės skambinti internetinės telefonijos būdu pažeidimo, atlyginimo, nurodydamas, kad skambinimas internetinės telefonijos būdu nėra savarankiška nauja teisė, o tik vienas iš teisės skambinti ir kalbėti telefonu realizavimo būdų. Galimybė kalbėti internetine telefonija yra alternatyvi komunikacijos priemonė, t. y. ji yra prilyginama telefoniniams skambučiams; pataisos įstaigos privalo užtikrinti nuteistiesiems sąlygas skambinti telefonu, o esant galimybėms ir internetine telefonija. Toks nuteistojo bendravimo su kitais asmenimis būdas laikytinas alternatyva skambinimui ir kalbėjimui telefonu, kuris gali būti įgyvendinamas atsižvelgiant į pataisos įstaigoje esančias technines galimybes (žr. 2018 m. sausio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2547-968/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1066-525/2018, 2018 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr.A-1581-756/2018, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1594-629/2019).
Byloje ginčo dėl aplinkybės, jog pareiškėjui vertinamuoju laikotarpiu būnant Kauno TI buvo užtikrinta teisė skambinti ir kalbėti telefonu, nėra, tai patvirtina ir į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (b. l. 3–5, 53–92).
Atsižvelgiant į išdėstytą, faktinės aplinkybės, jog pareiškėjui nebuvo sudarytos techninės galimybės skambinti artimiesiems naudojantis internetine telefonija, tačiau jam buvo užtikrinta teisė paskambinti ir kalbėti telefonu, negali būti traktuojama kaip pareiškėjo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas, todėl šiame kontekste nėra pagrindo konstatuoti Kauno TI administracijos neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis).
Nenustačius būtinųjų CK 6.271 straipsnyje įtvirtintų valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygų, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.