Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2018-03-15 · Baudžiamoji byla Nr. 1-484-295/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2018-03-15
Bylos Nr.
1-484-295/2018
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-57576-2017-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Valdas Bugelevičius
Kaltinamasis
S. S.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-484-295/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-57576-2017-3Procesinio sprendimo kategorija: 2.3.4.3.; 1.2.26.2. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 15 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valdas Bugelevičius,sekretoriaujant Laimai Avižienytei,dalyvaujant prokurorei Rūtai Navasaitienei,kaltinamajam S. S. ir jo gynėjui advokato padėjėjui Kornelijui Pivoriūnui,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

S. S. (S. S.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, anksčiau neteistas, nurodantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini) (deklaruota gyvenamoji vieta – (duomenys neskelbtini),

kaltinamas nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir - BK) 284 straipsnyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis S. S. pažeidė viešąją tvarką, o būtent:

jis, 2017 m. lapkričio 4 d., apie 14:25 val., viešoje vietoje, netoli S. Neries ir P. Žadeikos gatvių sankryžos, Vilniuje, įžūliu elgesiu demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams bei aplinkai, t. y. vairuodamas automobilį „Subaru Forester“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ir važiuodamas paskui automobilį „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui K. B. sustojus ties pėsčiųjų perėja praleisti pėsčiųjų, jis pradėjo signalizuoti, o K. B. pravažiavus pėsčiųjų perėją, jis aplenkė automobilį „Toyota Prius“ užkirsdamas šiam kelią, o kai automobilis „Toyota Prius“ sustojo, jis, išlipęs iš automobilio „Subaru Forester“ ir priėjęs prie automobilio „Toyota Prius“ priekinių keleivio durelių, bandė jas atidaryti keikdamasis necenzūriniais žodžiais, o dureles atidaręs, ne mažiau dviejų kartų kumščiu sudavė automobilio „Toyota Prius“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojui K. B. į galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. B. muštinę žaizdą kaktos dešinėje pusėje, tai yra nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, tokiu būdu sutrikdydamas visuomenės rimtį ir tvarką.

Šiais savo veiksmais kaltinamasis S. S. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamasis S. S. teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai ir patvirtino, kad jis, supykęs ant automobilio „Toyota Prius“ vairuotojo, kad jis be jokios rimtos priežasties staiga stabdė savo automobilį, tokiu būdu priversdamas ir kaltinamąjį staiga stabdyti savo vairuojamą automobilį, važiavusį paskui automobilį „Toyota Prius“, aplenkė nukentėjusiojo vairuojamą automobilį ir atidaręs automobilio „Toyota Prius“ dureles, sudavė ranka per veidą automobilio „Toyota Prius“ vairuotojui. Dėl padarytos nusikalstamos veikos kaltinamasis S. S. gailėjosi ir teigė, kad tai buvo emocijų protrūkis, kadangi jam staigiai stabdant automobilį, galėjo nukentėti jo mažamečiai vaikai, kurie kartu su juo važiavo kaltinamojo vairuojamu automobiliu.

Be kaltinamojo S. S. prisipažinimo, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, kaltinamojo kaltė viešosios tvarkos pažeidimais, įrodoma nukentėjusiojo K. B. parodymais (b.l. 14-15), duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, teismo medicinos ekspertų išvadomis (b.l. 26) ir bendrojo pagalbos centro pateikta nukentėjusiojo K. B. nuotrauka, padaryta iš karto po įvykio (b.l. 12).

Kadangi kaltinamasis S. S., kuris nėra kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta kaltas ir pageidavo tuoj pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, o su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko tiek prokurorė, tiek kaltinamojo gynėjas, šioje baudžiamojoje byloje buvo taikomas sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273 straipsnio 1 dalis, 291 straipsnis).

Teismas mano, kad kaltinamojo S. S. prisipažinimas dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jo nurodytos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, jo kaltė taip pat įrodoma kitais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamojo S. S. kaltė viešosios tvarkos pažeidimais įrodyta, o jo padaryta veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. BK 284 straipsnyje yra numatyta, kad šios nusikalstamos veikos būtinasis požymis – veikos padarymo vieta (viešoji vieta), be to, įstatyme numatyta, kad nepagarba aplinkiniams ar aplinkai turi būti demonstruojama vienu iš BK 284 straipsnyje numatytų būdų – įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis ar/ir vandališkais veiksmais. Šie nusikalstamos veikos padarymo būdai alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno iš jų. Kaltinamasis S. S. jam inkriminuojamus veiksmus padarė šalia gatvių sankryžos, t.y. vietoje, kurioje yra intensyvus automobilių eismas, o gatvėse ir šalia jų turi teisę lankytis kiti asmenys, todėl teismas daro išvadą, kad kaltinamasis S. S. smurtinius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko viešoje vietoje. Įžūlūs veiksmai, kaip nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje, požymis, yra suprantami kaip neteisėti, agresyvūs ir aplinkinius šokiruojantys veiksmai, trikdantys visuomenės rimtį ir pažeidžiantys viešąją tvarką. Akivaizdu, kad fizinio smurto panaudojimas prieš asmenį, yra įžūlūs veiksmai, kurie, be jokios abejonės, sukelia BK 284 straipsnyje numatytą pasekmę – visuomenės rimties sutrikdymą, kadangi fizinio smurto panaudojimo faktas viešoje vietoje, sukelia ten esančių ar galinčių būti žmonių sumaištį ir didelį išgąstį, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo S. S. viešoje vietoje panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu, buvo įžūlūs veiksmai, kuriais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis, ir šie jo veiksmai atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnyje. Nors bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad fizinio smurto panaudojimas nukentėjusiojo K. B. atžvilgiu, iš dalies buvo sąlygotas asmeninių priežasčių, kaltinamajam S. S. supykus dėl nukentėjusiojo veiksmų vairuojant automobilį, tačiau padarinių, numatytų BK 284 straipsnyje, atžvilgiu, kaltininko tyčia gali būti ir neapibrėžta, t.y. kaltininkas gali padarinių ir nenorėti, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti. Nors kaltinamojo S. S. veiksmai ir nebuvo tiesiogiai nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, t.y. jis nekonkretizavo, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, tačiau jis, būdamas viešoje vietoje ir panaudodamas fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, turėjo numatyti, kad visuomenės rimtis bus sutrikdyta, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamojo neteisėtų veiksmų motyvacijos mažareikšmiškumas (kaltinamojo nuomone, netinkamas nukentėjusiojo vairavimas automobilį) ir nekonkrečių motyvų dominavimas kaltinamojo smurtinėje veikoje, rodo, jog kaltinamasis S. S., viešoje vietoje naudodamas fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu, suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams demonstravimą ir norėjo taip veikti.

Kaltinamojo S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, o jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo jis pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi.

Skirdamas bausmę kaltinamajam S. S., teismas atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, į jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, taip pat į kaltinamojo asmenybę, kuris anksčiau neteistas, dirba ir turi legalų pragyvenimo šaltinį, taip pat į tai, kad jis kartu su sugyventine augina ir išlaiko du mažamečius vaikus, ir daro išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti, paskyrus kaltinamajam S. S. BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – baudą.

BK 47 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, kad bauda skaičiuojama minimalaus gyvenimo lygio (MGL) dydžiais. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 buvo patvirtintas bazinis bausmių ir nuobaudų dydis – 50 eurų, o Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653, įsigaliojusiu 2017 m. spalio 6 d., buvo nustatytas minimalus baudos dydis už nesunkius nusikaltimus, numatytas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte. Kadangi kaltinamasis S. S. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė 2017 m. lapkričio 4 d., t.y. jau galiojant naujai priimtiems įstatymams, skiriant baudos dydį kaltinamajam S. S. turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugpjūčio 30 d. nutarimu Nr. 707 ir Lietuvos Respublikos 2017 m. rugsėjo 28 d. įstatymu Nr. XIII-653.

Kadangi baudžiamoji byla buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, o kaltinamasis S. S. prisipažino esąs kaltas, šiuo teismo nuosprendžiu jam skirtina bausmė turi būti sumažinama vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. B. pareiškė 2840 € dydžio civilinį ieškinį, kuriuo prašė išieškoti iš kaltinamojo S. S. 140 € turtinės žalos ir 2700 € neturtinės žalos atlyginimą. Nukentėjusiojo K. B. teigimu, iki traumos jis dirbo pagal verslo liudijimą, o dėl patirtos traumos jis negalėjo dirbti ir dėl to patyrė 90 € dydžio žalą, be to, 50 eurų jam kainavo sukruvintų drabužių ir automobilio salono valymas, todėl bendra turtinė žala sudaro 140 €.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais, kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę gauti dėl nusikalstamos veikos jiems padarytos žalos atlyginimą, o BPK 109 straipsnyje yra numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Nukentėjusiojo K. B. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Baudžiamojoje byloje yra atlyginama tik reali nukentėjusio asmens patirta turtinė žala, o nukentėjusysis K. B. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių savo teiginius, kad jis 50 eurų išleido kraujuotų drabužių ir automobilio valymui, taip pat nepateikė jokių duomenų apie tai, kad jis realiai neteko viso ar dalies savo uždarbio, todėl nukentėjusiojo K. B. ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo netenkintina.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ir – CK) 6.250 straipsnio reikalavimais, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kt., kuri įvertinama pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas, atsižvelgus į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis).

Bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad dėl kaltinamojo S. S. nusikalstamos veikos, nukentėjusysis K. B. patyrė pažeminimą ir fizinį skausmą, be to, nukentėjusysis patyrė didelių moralinių išgyvenimų, padaryta žala jo gyvenimo kokybei, nes dėl kaltinamojo S. S. padarytos nusikalstamos veikos ir nukentėjusiajam padaryto galvos sužalojimo, nukentėjusysis K. B. patyrė dvasinį ir emocinį sukrėtimą, kuris neišvengiamai sukėlė nepatogumus kasdieniame nukentėjusiojo gyvenime, ir šie neigiami gyvenimo potyriai gali paveikti nukentėjusiojo tolimesnį gyvenimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, teismas mano, kad nukentėjusysis K. B. turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau neturtinės žalos dydžio tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas vadovaujasi įstatyme (CK 6.250 straipsnio 2 dalis) numatytais neturtinės žalos nustatymo kriterijais, ir atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos padarinius ir neturtinės žalos pobūdį, taip pat atsižvelgdamas į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, teismas mano, kad neturtinės žalos dalis išieškotina iš kaltinamojo, turi būti mažesnė, nei civiliniu ieškiniu prašo nukentėjusysis K. B., ir teismas daro išvadą, kad iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiojo K. B. naudai priteistinas 1000 € dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

Ikiteisminio tyrimo metu civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 33,11 eurų dydžio civilinį ieškinį (b.l. 29-31), prašydama išieškoti iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiojo K. B. gydymo išlaidas, tačiau bylos teisminio nagrinėjimo metu buvo gautas civilinio ieškovo atsisakymas nuo ieškinio, kuriame nurodoma, kad civilinis ieškovas atsisako nuo reikalavimo išieškoti nukentėjusiojo gydymo išlaidas, kadangi kaltinamasis S. S. savo noru atlygino padarytą žalą.

Civilinio ieškovo atsisakymas nuo ieškinio neprieštarauja įstatymams, nepažeidžia kieno nors teisių ar teisėtų interesų, todėl turi būti priimtas, o civilinio ieškinio nagrinėjimas šioje baudžiamojoje byloje turi būti nutrauktas.

Kaltinamajam S. S. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga.

Baudžiamoji byla yra išnagrinėta, kaltinamajam S. S. skirtina su laisvės atėmimu ar laisvės apribojimu nesusijusi bausmė, duomenų, kad jis gali daryti naujas nusikalstamas veikas nėra, todėl jam paskirta kardomoji priemonė tapo nebereikalinga ir turi būti panaikinta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302 - 308 straipsniais,

nusprendžia:

S. S. pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir paskirti jam 60 MGL (3000 €) dydžio baudą.

Sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio reikalavimais, šiuo teismo nuosprendžiu S. S. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam 40 (keturiasdešimties) MGL (2000 € – dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnio 1 dalies pagrindu, S. S. nustatyti šešių mėnesių terminą, per kurį turi būti savanoriškai sumokėta bauda.

Kaltinamajam S. S. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti.

Išieškoti iš kaltinamojo S. S. nukentėjusiojo K. B. naudai 1000 € (vieną tūkstantį eurų) neturinės žalos atlyginimo, o ieškinio dalį dėl 140 € dydžio turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Priimti civilinio ieškovo – Vilniaus teritorinės ligonių kasos – atsisakymą nuo ieškinio ir civilinio ieškinio, kuriuo buvo prašoma išieškoti iš kaltinamojo S. S. 33,11 € dydžio nukentėjusiojo K. B. gydymo išlaidas, nagrinėjimą nutraukti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Valdas Bugelevičius