Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

2022-11-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1496-1007/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2022-11-23
Bylos Nr.
1-1496-1007/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-30385-2022-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Domeikienė
Kaltinamasis
E. Š.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1496-1007/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30385-2022-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5; 1.1.8.12; 1.1.10.1; 1.2.14.10.1; 2.3.6.4.2; 2.3.6.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. lapkričio 23 d.Šiauliai
Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teisėja Daiva Domeikienė,sekretoriaujant Agnei Ačienei,dalyvaujant prokurorei Daivai Zakarauskei,kaltinamajam E. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. Š., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, teistas tris kartus:

1) Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, 16 straipsnio 2 dalį, 2 metų laisvės atėmimo bausme, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 10 punktais, atidėtas 1 metams, paskyrus įpareigojimus; 2018 m. sausio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

2) Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis su Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. sausio 6 d. nuosprendžiu paskirta bausme subendrinta, galutine 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme; kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 7, 9, 10 punktais, atidėtas 2 metams, paskyrus įpareigojimus; 2018 m. sausio 27 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro; Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. liepos 18 d. nutartimi panaikintas laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas; 2020 m. spalio 2 d. paleistas iš pataisos namų atlikęs laisvės atėmimo bausmę;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį, 45 parų arešto bausme; 2022 m. liepos 8 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikęs arešto bausmę;

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. E. Š. 2022 m. rugpjūčio 6 d., 8.34 val. (duomenys neskelbtini) esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje tyčia užlipdamas ant automobilio VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (angliškas), stogo ir jį įlenkdamas sugadino svetimą – M. N. priklausantį 726 eurų vertės turtą.

2. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis E. Š. kaltu prisipažino visiškai. Nurodė, jog vasarą, kaltinime nurodytą dieną, apie 8.30 val. ryte buvo kavinėje (duomenys neskelbtini) ir norėjo nusifotografuoti. Išėjęs į lauką paprašė draugo, kad jį nufotografuotų. Užlipo ant mašinos ir ji netyčia sulinko, tačiau nuotrauką pasidarė. Automobilio savininko nežinojo. Šiuos jo veiksmus matė jo draugai. Viešosios tvarkos pažeidimo nebuvo. Automobilis buvo Volvo S60 su angliškais numeriais. Užlipęs pajuto, kad stogas sulinko, bet nieko dėl to nedarė. Suprato, kad apgadino automobilį, bet tikėjosi, kad savininkas nepastebės. Tądien buvo blaivus ir sąmoningas, niekas jo nevertė sugadinti automobilio. Ant mašinos lipo nesitikėdamas, kad stogas susilankstys. Pasielgė labai kvailai. Suvokė, kad lipo ant svetimos mašinos. Savo veiksmų esmę suprato, t. y. suprato, kad užlipdamas gali sugadinti automobilį, bet tiesiogiai nenorėjo jo sugadinti. Lipo tyčia, suprasdamas, kad automobilis gali būti apgadintas. Nors specialiai nesiekė jo sugadinti, tačiau galėjo numatyti, kad gali atsirasti automobilio apgadinimų. Po mėnesio sužinojo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą. Tuo metu Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo suimtas 15 parų ir jam pasakė, kuo yra įtariamas. Su nukentėjusiuoju buvo papildoma apklausa policijoje ir susitarė jam atlyginti žalą. Su nukentėjusiuoju M. N. pasirašė susitarimą, kad per 6 mėnesius jam atlygins 726 eurų. Jau yra atlyginęs 250 eurų, nukentėjusiojo atsiprašė. Šiuo metu dirba, gauna atlyginimą ir žalą atlygins iki numatyto termino. Su nukentėjusiuoju bendravo, šis jam nurodė savo banko sąskaitą ir gavo pervestus pinigus. Yra teistas už narkotikų platinimą, sukčiavimą, nežymų sveikatos surikdymą. Kitas ikiteisminis tyrimas atliekamas dėl plėšimo, kurį padarė iki šio įvykio, kaltę pripažino. Nors padarė nedidelį nusikaltimą, tačiau ankstesnės realios bausmės nesulaikė nuo naujų nusikaltimų. Naujame ikiteisminiame tyrime pagrobė 850 eurų iš laisvo elgesio moters, smurto nebuvo. Jis yra vidurinio išsilavinimo, šiuo metu dirba baldų paruošėju. Iki tol dirbo daugelyje vietų, paskutiniu metu – užsienyje. Pastarąjį kartą Lietuvoje dirbo senokai, prie baldų. Tada išvažiavo dirbti į Daniją ir grįžęs atliko realią bausmę. Išėjęs iš įkalinimo įstaigos išvažiavo į Angliją. Gaunamos pajamos yra 800 eurų, turi įsiskolinimų antstoliui už automobilio saugojimo išlaidas. Šiuo metu gyvena kartu su savo mama. Kitame ikiteisminiame tyrime jam uždrausta išvykti iš Lietuvos ir uždėta apykojė.

3. Kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, kad byla būtų nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Su tokia įrodymų tyrimo tvarka sutikus prokurorei, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Kaltinamojo kaltė padarius nusikalstamą veiką, be jo paties visiško prisipažinimo, įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme ištirtais įrodymais.

Šalies argumentai

4. Nukentėjusysis M. N. ikiteisminio tyrimo metu savo pareiškime nurodė, jog 2022 m. rugpjūčio 6 d., apie 1-2 val. nakties atvažiavo į motelį (duomenys neskelbtini) ir paliko savo automobilį VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkingą ir neapgadintą stovėjimo aikštelėje prie motelio. 2022 m. rugpjūčio 6 d. ryte, apie 11 val. priėjęs prie savo automobilio pamatė, kad yra apgadintas automobilio stogas, buvo matyti, kad jis aplamdytas. Kas tiksliai galėjo suniokoti jo automobilį nežino, tačiau kavinėje matė daug neadekvačių asmenų, smarkiai padauginusių alkoholio. Kavinė stebima vaizdo stebėjimo kameromis (b. l. 10–12);

4.1. Nukentėjusysis M. N. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo apgadintas jo asmeninio automobilio VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stogas. Automobilis nėra draustas KASKO draudimu. Nuvežus automobilį į servisą UAB (duomenys neskelbtini) buvo paskaičiuota automobilio remonto sąmata ir nustatyta, kad automobilio remontas kainuos 726 eurus. Šiuo metu pats gyvena Didžiojoje Britanijoje, kur išvyks 2022 m. rugpjūčio 12 d., o į Lietuvą grįžti planuoja rugsėjo mėnesį. Jam padaryta 726 eurų turtinė žala. Jam išaiškinta, kad ikiteisminio tyrimo metu bei teisme iki įrodymų tyrimo pradžios jis turi teisę pareikšti civilinį ieškinį. Civilinį ieškinį teiks, kai bus nustatytas kaltininkas. Prašo policijos nustatyti kaltą asmenį ir nubausti jį įstatymo nustatyta tvarka (b. l. 55–56).

5. 2022 m. rugpjūčio 6 d. įvykio vietos apžiūros protokolu su priedu (fotolentele) užfiksuota įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), ir apgadinto automobilio VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (angliškas), apžiūra (b. l. 18–25).

6. Reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu UAB (duomenys neskelbtini) vadybininkas S. B. pateikė skaitmeninę laikmeną su vaizdo įrašu iš įvykio vietos, adresu (duomenys neskelbtini), kurio apžiūra užfiksuota 2022 m. rugsėjo 15 d. kitų objektų apžiūros protokolu (b. l. 29–36). Apžiūros metu nustatyta, jog vaizdo įraše matyti, kaip 2022 m. rugpjūčio 6 d., 03:31:20 laiku aikštelėje prie kavinės (duomenys neskelbtini) vienas jaunuolis pribėgęs užšoko ant automobilio VOLVO kapoto ir stogo ir netrukus nubėgo nuo jo (b. l. 37–41).

7. Iš Policijos registruojamų įvykio registro išrašo matyti, kad pagal 2022 m. rugpjūčio 6 d., 8.52 val. iš pranešėjo – fizinio asmens gauto pranešimo apie girtą, agresyvų kavinės (duomenys neskelbtini) lankytoją, priekabiaujantį prie kitų lankytojų, nuvykus policijos ekipažui nustatyta, kad tai buvo neblaivus E. Š., kuris pasišalino iš įvykio vietos iki atvykstant policijos ekipažui (b. l. 39–40).

8. 2022 m. rugpjūčio 12 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusysis M. N. pateikė UAB (duomenys neskelbtini) išduotą automobilio VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remonto sąmatą, iš kurios matyti, jog minėto automobilio remonto suma yra 726 Eur (b. l. 50);

Motyvuojamoji dalis

9. Iš byloje pateikto 2022 m. spalio 3 d. susitarimo, pasirašyto E. Š. ir M. N., matyti, kad E. Š. pasižadėjo nukentėjusiajam iki 2023 m. balandžio 3 d. atlyginti padarytą 726 Eur žalą ir nukentėjusysis M. N. sutiko (b. l. 71).

10. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 187 straipsnio 1 dalį kyla sunaikinus ar sugadinus svetimą turtą, kurio vertė viršija 5 MGL dydžio sumą, bet neviršija 250 MGL dydžio sumos. Turto sugadinimas – toks turto savybių praradimo laipsnis, kai jo vertė sumažėja ir jis iš dalies tampa netinkamas naudoti pagal tikslinę paskirtį, bet vartojamosios šio turto savybės gali būti atkurtos. Turto sunaikinimas ar sugadinimas yra materiali nusikalstama veika, todėl jai būtini įstatyme numatyti padariniai, t. y. turi būti sunaikintas ar sugadintas konkretus turtas. Be to, turi būti nustatomas ir priežastinis ryšys tarp kaltininko padarytos veikos bei kilusių padarinių. Svetimo turto sunaikinimo ar sugadinimo subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia savo veikos pavojingumą, numato, kad bus sunaikintas ar sugadintas svetimas turtas, ir šių pasekmių nori arba jei ir nenori, sąmoningai leidžia pasekmėms atsirasti.

11. Vertindamas baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, teismas nustatė, kad įrodymų visuma pakankama E. Š. padarytai nusikalstamai veikai atskleisti ir jo kaltei įrodyti. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus savo kaltę 2022 m. rugpjūčio 6 d., 8.34 val. automobilių stovėjimo aikštelėje, (duomenys neskelbtini), tyčia užlipęs ant automobilio VOLVO S60, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), stogo ir jį įlenkęs, taip sugadinęs svetimą turtą – M. N. priklausantį automobilį ir padaręs nukentėjusiajam 726 Eur turtinę žalą, pripažino visiškai, jo parodymus patvirtina tarpusavyje sutampantys ir vienas kitą papildantys įrodymai byloje: nukentėjusiojo parodymai, įvykio vietos, kitų objektų apžiūros protokolai, automobilio remonto sąmata ir kiti. E. Š. veiką padarė veikdamas netiesiogine tyčia: suvokė, kad lipdamas ant svetimo automobilio stogo gali jį sugadinti ir nors to nenorėjo, tačiau sąmoningai leido tokioms pasekmėms kilti. Kaltinamojo veika pagal sugadinto turto vertę teisingai kvalifikuota pagal BK 187 straipsnio 1 dalį.

12. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

13. Kaltinamasis E. Š. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), ši nusikalstama veika baigta. Iš byloje pateikto nuteistųjų registro duomenų išrašo matyti, jog kaltinamasis anksčiau 3 kartus teistas už skirtingo pobūdžio ir pavojingumo nusikaltimus – už vieną sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu narkotinėmis medžiagomis, bei du nesunkius nusikaltimus nuosavybei ir žmogaus sveikatai. Ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs (b. l. 109–114). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, 2022 m. lapkričio 23 d. teisme gauta baudžiamoji byla Nr. 1-1665-771/2022, kurioje E. Š. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalį, kurią padaręs pripažįsta. Administracine tvarka per pastaruosius vienerius metus administracine tvarka ne kartą baustas už įvairius administracinius nusižengimus, yra galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 136–140). Sodros duomenimis, E. Š. nuo 2022 m. rugsėjo 28 d. dirba UAB (duomenys neskelbtini) (b. l. 169). Duomenų, jog kaltinamasis būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą ar jame gydytas byloje nėra. Vadovaujantis BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažintina tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

14. Atsižvelgiant į anksčiau (13 punkte) nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, jog kaltinamojo E. Š. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio – jis teisiamas ketvirtą kartą, dar viena byla jo atžvilgiu baigta kaltinamuoju aktu, perduota nagrinėti teisme, ankstesniais dviem teismų nuosprendžiais jam paskirta griežčiausia bausmė – laisvės atėmimas, kurios vykdymas buvo atidėtas, tačiau teismo nutartimi panaikintas ir nuteistasis pasiųstas atlikti jam paskirtos 2 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausmės. Nepraėjus nė metams, kai buvo paleistas iš pataisos namų, E. Š. vėl nusikalto ir nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. balandžio 26 d. nuosprendžiu 45 parų arešto bausme. Šioje baudžiamojoje byloje inkriminuojamą nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nė mėnesiui, kai atliko arešto bausmę. Nors nagrinėjamu atveju kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, o ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes jis atliko, tačiau E. Š. išvadų dėl savo netinkamo elgesio nedaro – nusikalto ketvirtą kartą vos atlikęs ankstesnę bausmę, teistumas neišnykęs, dar viena baudžiamoji byla dėl jo padaryto apysunkio nusikaltimo nagrinėjama teisme, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskyrus griežčiausią BK 187 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas nustatytinas mažesnis už šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

15. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, E. Š. skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

16. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 2 dalyje, 4 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

17. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad E. Š. teisiamas ketvirtą kartą, tačiau ankstesniais teismų nuosprendžiais paskirtas bausmes yra atlikęs, jo padarytas nusikaltimas priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai. Sodros duomenimis, kaltinamasis šiuo metu dirba UAB (duomenys neskelbtini), gauna nuolatines pajamas (b. l. 169), be to, atlygino nukentėjusiajam M. N. dalį padarytos turtinės žalos – 250 Eur (b. l. 168), o likusią dalį – 476 Eur pasižadėjo atlyginti iki 2023 m. balandžio 3 d., ką patvirtina byloje pateiktas kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytas susitarimas (b. l. 71). Vadovaujantis aukščiau nurodytais pagrindais, teismo vertinimu, tikslas sulaikyti kaltinamąjį nuo naujų nusikalstamų veikų ateityje, bei nubausti už padarytą nusikaltimą, taip užtikrinus teisingumo principo įgyvendinimą, šiuo konkrečiu atveju gali būti pasiektas neizoliavus E. Š. nuo visuomenės, o atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą įstatymu numatyto termino vidurkiui, paskyrus jam įpareigojimus, padėsiančius keisti jo elgesį. Dar labiau švelninti kaltinamojo teisinę padėtį, įvertinus 14 punkte nurodytus duomenis, nėra objektyvaus pagrindo.

18. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, naikintina nuosprendžiui įsiteisėjus (b. l. 102–105).

19. Iš bylos medžiagos matyti, jog kaltinamojo E. Š. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam M. N. buvo padaryta 726 Eur turtinė žala. Byloje esantis kaltinamojo E. Š. ir nukentėjusiojo M. N. pasirašytas susitarimas, kuriuo kaltinamasis įsipareigojo 726 Eur turtinę žalą nukentėjusiajam atlyginti iki 2023 m. balandžio 3 d. Į bylą kaltinamojo pateiktas mokėjimo nurodymas patvirtina kaltinamąjį atlyginus dalį žalos – 250 Eur. Prokurorė teismo posėdžio metu prašė patvirtinti kaltinamojo ir nukentėjusiojo pasirašytą susitarimą dėl žalos atlyginimo. Įvertinus tai, jog M. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme civilinio ieškinio turtinei žalai atlyginti nepareiškė (b. l. 68), sudarytas susitarimas vertintinas kaip savanoriškas kaltinamojo įsipareigojimas nukentėjusiajam, kurį tvirtinti teisme nėra teisinio pagrindo.

20. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas byloje netaikytas.

21. Dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – 1 skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais, pridėta prie baudžiamosios bylos (bylos galinio viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktina saugoti su bylos medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

E. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, ir E. Š. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 5 punktu, 8 punktu, E. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant E. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu:

1) tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, arba Užimtumo tarnybai panaikinus bedarbio statusą be teisės registruotis atitinkamą laikotarpį, savarankiškai ieškotis darbo, vieną kartą per mėnesį Probacijos tarnybai pateikti duomenis apie savarankiškai vykdomą darbo paiešką;

2) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo termino pradžią E. Š. skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kaltinamajam E. Š. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.

Dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – vieną skaitmeninę laikmeną, pridėtą prie baudžiamosios bylos (bylos viršelio), palikti saugoti kartu su bylos medžiaga.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.

Teisėja Daiva Domeikienė