Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) komercijos direktorium ir UAB (duomenys neskelbtini) transporto krovinių pervežėju, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, 284 straipsnyje, 138 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. B. 2016-07-28, apie 18 val., parke, esančiame Laisvės al. 91, Kaune, kilusio konflikto metu smurtavo prieš savo šeimos narį sutuoktinę G. B., tai yra tyčia rankomis suėmęs jos kaklą smaugė, tokiais savo veiksmais nukentėjusiai G. B. sukėlė skausmą.

Be to, 2017-06-03, apie 3 val., naktiniame klube „Anna Mesha“, esančiame Vasario 16-osios g.1, Kaune, ne mažiau kaip du kartus sudavė nukentėjusiam S. S. į veidą, padarydamas odos randą kaktoje ir apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžį, tokiu būdu nesunkiai sutrikdė nukentėjusio sveikatą.

Taip pat R. B. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas S. S., tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjęs-civilinis ieškovas S. S. pateikė 1129,58 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti už negautas pajamas, 5000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti, o taip pat prašo priteisti iš kaltinamojo 300 eurų advokato atstovavimo išlaidų (1 t., b. l. 71-77).

Išdėstytų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad kaltinamajam inkriminuota nusikalstama veika tinkamai ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Viešosios tvarkos pažeidimas pasireiškia bent vienu iš šių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais. Pagal teismų praktiką viešoji vieta suprantama kaip tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys, o įžūlus elgesys, kaip viešosios tvarkos pažeidimo objektyvus požymis, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka. Viešosios tvarkos pažeidimo baigtumo momentas sietinas su neigiamų padarinių visuomenėje atsiradimu dėl kaltininko įžūlių veiksmų, grasinimų, patyčių ar vandalizmo akto. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad įžūliais veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių nori.

R. B. buvo kaltinamas tuo, kad mušdamas S. S., tokiais savo įžūliais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Vertinant subjektyviosios pusės požymius, siekiant inkriminuoti kaltinamajam BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, atsižvelgtina į tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas gali būti padaromas tik tiesiogine tyčia (kasacinė nutartis Nr. 2K-437/2013). Taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad padarinių atžvilgiu kaltininko tyčia gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014, 2K-116-895/2015). Iš byloje esančių duomenų nėra pagrindo konstatuoti, jog kaltinamasis R. B. veikė tiesiogine tyčia ir jo veiksmai buvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą. Jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Tiriamu atveju kaltinamojo veiksmuose nebuvo nei tiesioginės apibrėžtos, nei netiesioginės neapibrėžtos tyčios sutrikdyti viešąją tvarką ir rimtį ar demonstruoti nepagarbą aplinkiniams. Bylos medžiaga patvirtina, kad kaltinamasis veikė atviroje patalpoje, kaltinamojo elgesiu klube nepatenkintų asmenų nėra, kaltinamasis nesipriešino apsaugos darbuotojams išvedant iš klubo. Tokiu būdu nėra pagrindas vertinti, kad buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka ar pademonstruota nepagarba visuomenei. Jokių duomenų, rodančių aiškų kaltinamojo pasiryžimą pademonstruoti, kad jis negerbia visuomenės, nepaiso bendrojo gyvenimo taisyklių ir moralės normų, nesurinkta nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu.

Pažymėtina, jog kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o teismų praktikoje bei baudžiamosios teisės doktrinoje pripažįstama, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Iš nekaltumo prezumpcijos, kuri yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje bei BPK 44 straipsnio 6 dalyje, kyla imperatyvas visas abejones, kurių negalima pašalinti, aiškinti kaltinamojo naudai (in dubio pro reo principas). Tokiai praktikai pritariama ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje, nurodant, kad esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, draudžiama priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K–76/2007, Nr. 2K–177/2009, 2K–205/2012, 2K-532/2012 ir kt.).

Ištyrus byloje surinktus įrodymus konstatuotina, kad kaltinamojo R. B. veiksmuose nėra BK 284 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių.

Neįrodžius, jog kaltinamojo veiksmais – smūgių sudavimu konkrečiam asmeniui buvo demonstruojama nepagarba aplinkiniams ir aplinkai kėsintasi į viešąją tvarką, sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, padaryta nusikalstama veika, kaltinamasis išteisintinas, nenustačius kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5dalies 1 punktas).

Skirtina bausmė.

Skirdamas bausmę kaltinamajam R. B., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Kaltinamojo R. B. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė (BK 59 straipsnio 1 dalis, 60 straipsnis).

R. B. neteistas (1 t., b. l. 146), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 147-148), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto skyriaus stacionare nesigydė (1 t., b. l. 150), Priklausomybės ligų centre neregistruotas (1 t., b. l. 152), dirba.

Kaltinamasis R. B., veikdamas tiesiogine tyčia, padarė du nesunkius nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 dalis). Baudžiamojo įstatymo numatyta bausmė už BK 138 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padarymą – laisvės apribojimas arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų. Už BK 140 straipsnio 2 dalį – viešieji dabai, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki dviejų metų. Atsižvelgiant į tai ir į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jam skirtina inkriminuojamų straipsnių sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas.

Civiliniai ieškiniai.

Nukentėjusiu ir civiliniu ieškovu baudžiamajame procese pripažįstamas tas fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai buvo padaryta turtinės ir (ar) neturtinės žalos, tai yra tas asmuo, kuris tiesiogiai dėl veikimo ar neveikimo, pažeidžiant baudžiamąjį įstatymą, nukentėjo. Nukentėjusiu ir civiliniu ieškovu fizinis asmuo pripažįstamas nepriklausomai nuo to asmens amžiaus, veiksnumo, sveikatos būklės ar kitų aplinkybių. Asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę gauti žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalą, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai bei kitais įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nurodyti kriterijai, kuriais remiantis sprendžiama dėl neturtinės žalos dydžio, t. y. teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad sprendžiant neturtinės žalos dydį yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju, įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Piniginė kompensacija už neturtinę žalą negali nukentėjusio asmens grąžinti į pradinę padėtį, buvusią iki teisės pažeidimo, bet ja siekiama maksimaliai sušvelninti neigiamas pasekmes.

BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Formuojama teismų praktika patvirtina, kad bylose, kurių aplinkybės tapačios (asmenys nuteisti už nesunkų sveikatos sutrikdymą), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas 1000-1200 eurų (kasacinės nutartys baudž. bylose Nr. 2K-181/2014, 2K-509-489/20152K-166-788/2017), todėl S. S. civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies. Neturtinei žalai atlyginti ieškinys mažintinas iki 3000 eurų.

Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusio-civilinio ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinama, o kaltininko nepagrįstai pablogintina. Tad įstatymas numato, jog neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant ne tik į pasekmes, tačiau ir į teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijus, į galimybę realiai žalą atlyginti, o taip pat nustatant jos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros.

Kaltinamasis R. B. nusikalstamą veiką padarė tyčia, be jokios priežasties, iki šiol net nesistengė sumažinti dėl nusikalstamos veikos atsiradusių pasekmių, nors šiuo metu dirba, tačiau yra jauno amžiaus ir turi galimybę dirbti bei atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Įvertinus byloje esančius įrodymus, patvirtinančius nukentėjusiam padarytus sužalojimus, jų pobūdį` (odos randas kaktos srityje, apatinio žandikaulio dešinės šakos lūžis), sunkumą (nesunkus sveikatos sutrikdymas), nukentėjusiam taikytą gydymą ir jo trukmę (gydėsi ambulatoriškai), nukentėjusio patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, fizinį skausmą, diskomfortą, nepatogumus, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo turtinę padėtį, suformuotą teismų praktiką, nagrinėjant tokio pobūdžio bylas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-534/2009, Nr. 2K-283/2010, Nr. 2K-325/2010, Nr. 2K-29/2011, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-181/2014, Nr. 2K-297-895/2015, Nr. 2K-509-489/2015, Nr. 2K-7-67-511/2016), vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais, siekiant nukentėjusio bei žalą padariusio kaltinamojo interesų pusiausvyros ir realias galimybes šią žalą atlyginti, nukentėjusio pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies, sumažinant prašomą priteisti neturtinę žalą iki 3000 eurų, kuri priteistina iš kaltinamojo (CK 6.263 straipsnio 1, 2 dalys, 6.250 straipsnis, BPK 109 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis).

Nukentėjęs pateikė duomenis – turto deklaracijas už 2016 metus, prašydamas atlyginti jam turtinę žalą, nes dėl patirto sužalojimo negalėjo dirbti du mėnesius nuo 2017-06-03 iki 2017-08-03, dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą, užsiima kino filmų, vaizdo filmų programų gamyba. Dėl apatinio žandikaulio dešinės pusės šakos lūžio negalėjo kalbėti, neturėjo jokios galimybės komunikuoti su užsakovais, kūrybinė veikla sustojo, dėl stipraus skausmo ir geriamų analgetikų jautėsi prastai fiziškai, negalėjo dirbti. Dirbdamas pagal individualios veiklos pažymėjimą nei pastovaus atlyginimo, nei socialinio draudimo išmokų iš Sodros negavo. Nuo 2017 metų sausio mėn. iki 2017-06-01 jis mokėjo privalomojo sveikatos draudimo mokesčius. Dėl nedarbingumo negautos pajamos nustatytinos pagal metinę pajamų deklaraciją, kurioje deklaruotos jo iš individualios veiklos gautos pajamos pagal 2016 m. Individualios veiklos pajamos už 2017 m. dar nedeklaruotos. Pagal jo paskaičiavimus prašo priteisti 1129,58 eurų turtinę žalą kaip negautas pajamas (1 t., b. l. 71-76).

Teismas nustatė, kad nukentėjęs dirbo ir mokėjo privalomojo sveikatos draudimo mokesčius nuo 2017 m. sausio mėn. iki birželio mėn., o įvykis įvykio 2017-06-03, kuomet nukentėjęs jau nebedirbo ir nebuvo draustas. Nustačius, kad nuo birželio mėn. jis nebedirbo, mokesčių nemokėjo, turtinė žala nepriteistina.

Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nukentėjęs S. S. pateikė duomenis, jog jis dėl teisinių paslaugų, kurių jam reikėjo teisme, turėjo 300 eurų išlaidų, ir prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis bei jas priteisti iš kaltinamojo (1 t., b. l. 77).

Pagal BK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusio ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje nukentėjusio ar civilinio ieškovo atstovu, paslaugoms apmokėti. Atsižvelgus į nukentėjusio pateiktą civilinį ieškinį, jo patirtos išlaidos teisinėms paslaugoms buvo pagrįstos būtinumu tinkamai organizuoti savo teisių gynimą, todėl iš kaltinamojo išieškotinos proceso išlaidos, kurias šioje byloje nukentėjęs turėjo dėl teisinių paslaugų.

Kitoje dalyje civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo, atmestinas.

Daiktinis įrodymas, kompaktinė plokštelė su vaizdo įrašu, įsiteisėjus nuosprendžiui, paliktina augoti byloje.

R. B. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 109, 115 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 303-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje, 138 straipsnio 1 dalyje ir nuteisti jį:

pagal BK 138 straipsnio 1 dalį – laisvės apribojimu 10 (dešimčiai)mėnesių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmes subendrinti jas iš dalies sudedant ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams įpareigojant nuteistąjį be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 72² straipsniu, paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kurią jis turi įvykdyti per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. B. pagal BK 284 straipsnį išteisinti nenustačius, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio bausmę vykdančioje institucijoje, gavimo dienos.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1) punkto b) p. p. į bausmę įskaityti laiką išbūtą laikiname sulaikyme nuo 2016-07-28, 19.15 val. iki 2016-07-29 12.45 val. (1 laisvės atėmimo dieną prilyginant 2 laisvės apribojimo dienoms).

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę, panaikinti.

Nukentėjusio-civilinio ieškovo S. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš R. B. 3000 (tris tūkstančiu) eurų neturtinei žalai atlyginti ir 300 (tris šimtus) eurų proceso išlaidų, likusioje dalyje dėl turtinės žalos priteisimo už negautas pajamas ieškinį atmesti.

Daiktinį įrodymą – kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašu, įsiteisėjus nuosprendžiui, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.